Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos A. D. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2024 m. sausio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. (toliau – ir Institucija) 2024 m. sausio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), A. D. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalį ir jai skirta administracinė nuobauda – 450 eurų dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

A. D. nubausta už tai, kad 2023 m. lapkričio 26 d., 00.03 val. (duomenys neskelbtini) vairuodama transporto priemonę atvažiavus į uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) priklausančią aikštelę, esant apsnigtai kelio dangai, privertė transporto priemonę slysti šonu į dešinę pusę penkis kartus. Tęsdama važiavimą susuko transporto priemonės vairą į dešinę pusę ir sukėlė šoninį slydimą į kairę pusę, taip priversdama transporto priemonę apsisukti aplink savo ašį du kartus. Susukus transporto priemonės vairą į kairę pusę, sukėlė šoninį slydimą į dešinę pusę, taip priversdama transporto priemonę apsisukti aplink savo ašį du kartus. Tęsdama važiavimą privertė transporto priemonę slysti šonu į kairę pusę, susukus vairą į dešinę pusę, sukėlė šoninį slydimą į kairę pusę ir privertė transporto priemonę apsisukti aplink savo ašį dar du kartus. Toliau tęsdama važiavimą, vairuotoja priverčia transporto priemonę slysti šonu į kairę pusę ir apsisukti 180 laipsnių kampu ir susukus transporto priemonės vairą į dešinę pusę, sukelia šoninį slydimą į kairę pusę, taip priversdama transporto priemonę apsisukti aplink savo ašį vieną kartą.

Vairuotoja atlikdama minėtus manevrus, sąmoningai spausdama akseleratoriaus pedalą, didindama variklio apsukas, kol transporto priemonės ratai neteko pilno sukibimo su apsnigta kelio danga, sukėlė šoninį slydimą, priversdama transporto priemonę suktis aplink savo ašį, prarasdama transporto priemonės kontrolę saugiai ją valdyti.

Tokiais savo sąmoningais ir tyčiniais veiksmais iš chuliganiškų paskatų, be jokio aiškaus motyvo, vairuotoja išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodama savo išskirtinumą ir nepaisydama kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau, keleivei ir aplink esantiems objektams (elektros stulpas, tvora, konteineris).

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais savo veiksmais A. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 4, 5 ir 9 punktų reikalavimus.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pateiktu skundu A. D. (toliau – ir pareiškėja) prašo panaikinti Institucijos 2024 m. sausio 12 d. 9.21 val. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sujungti kita jai pradėta administracinio nusižengimo byla pagal Institucijos 2024 m. sausio 12 d. 9.16 val. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), perkvalifikuoti administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 7 dalį arba į ANK 420 straipsnio 1 dalį ir paskirti nuobaudą šio straipsnio sankcijos ribose. Šios veikos neperkvalifikavus, už ANK 420 straipsnio 2 dalyje padarytą nusižengimą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nei imperatyviai numatytas minimalus 12 mėnesių terminas.

Pareiškėja skunde nurodo, kad jos atžvilgiu buvo pradėtos dvi administracinio nusižengimo teisenos. Pareiškėja gavo iškvietimą atvykti į policijos komisariatą aplinkybių paaiškinimui. Iškvietimą atvykti į policiją abiejų nusižengimų aplinkybių aiškinimui atvyko pas vieną tyrėją – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėją Ž. P.. Nusižengimai padaryti tuo pačiu automobiliu, toje pačioje vietoje, per neilgą laiko tarpą. Pirmas nusižengimas padarytas 2023 m. lapkričio 25 d., 22.38 val., o antras 2023 m. lapkričio 26 d., 00.03 val. Dėl abiejų nusižengimų rašė vieną paaiškinimą. Iš pridedamų duomenų (abiejų administracinių nusižengimo protokolų) matyti, kad ta pati institucija – Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir netgi pati tyrėja Ž. P., vos 5 min. skirtumu surašė du administracinio nusižengimo protokolus Nr. (duomenys neskelbtini) už tą pačią veiką, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Taigi, pagal bylos duomenis, Institucija, vadovaujantis ANK 612 straipsnio nuostatomis galėjo ir turėjo surašyti vieną administracinio nusižengimo protokolą. Už pradėtas dvi administracines teisenas, bylų nagrinėjimas neteismine tvarka, kaip matoma iš abiejų administracinių nusižengimų protokolų, paskirtas tuo pačiu laiku, t. y. 2024 m. sausio 12 d., 9.00 val. Abi administracinio nusižengimo bylas nagrinėjo ir sprendimus priėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja R. G.. Skundžiamas nutarimas dėl padaryto ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo priimtas 2024 m. sausio 12 d., 9.21 val. (dėl šio nusižengimo teikiamas šis skundas), o kitas, tos pačios tyrėjos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl padaryto ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo, priimtas 2024 m. sausio 12 d., 9.16 val. Dėl pastarojo nusižengimo taip pat teikiamas atskiras procesinis dokumentas (skundas). Nors Administracinių nusižengimų kodeksas formaliai ir nenumato administracinių bylų sujungimo galimybės, tačiau pagal ANK 38 straipsnio 2 dalies prasmę, tokie administraciniai nusižengimai turėjo būti išnagrinėti vienoje byloje.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad Institucija, spręsdama dėl jos kaltės pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį buvimo, vadovavosi administracinio nusižengimo protokolu, vaizdo stebėjimų kamerų įrašais, iš kurių padarė išvadą, kad jai inkriminuotus veiksmus atliko vedama chuliganiškų paskatų – jais išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodama savo išskirtinumą ir nepaisydama kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau, keleivei ir aplink esantiems objektams (elektros stulpas, tvora, konteineris). Tokie jos veiksmai Institucijos įvertinti kaip pažeidę KET 4, 5 ir 9 punkto reikalavimus. 2023 m. lapkričio 25 d. (šeštadienį) pareiškėja aplankė savo močiutę, gyvenančią (duomenys neskelbtini), atvežė jai maisto produktų, padarė valgyti, išvedė pasivaikščioti į lauką ir tada atvažiavo pas draugę S. P., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Pabuvusios pas ją namuose, nusprendė važiuoti pas kitą draugę. Važiuojant pas kitą draugę pravažinėjo aikštelę (duomenys neskelbtini) Ir pravažiuojant ją, draugė pasiūlė užvažiuoti į aikštelę ir pabandyti paslydinėti automobiliu, kad įgautų manevravimo praktikos slidžiame kelyje. Pareiškėja pagalvojo, kad nebloga mintis pasipraktikuoti, be to automobilį buvo įsigijusi prieš 4 mėnesius ir pamanė, kad būtų neblogai išbandyti jo manevringumą ir jos gebėjimus jį valdyti slidžiame kelyje. Pareiškėja gyvena už 4 km nuo įvykio vietos ir dažnai pravažiuoja tą aikštelę, jos pačios ne kartą buvo aikštelėje ir stebėjo, kaip kiti vairuotojai joje suka ratus. Atvažiavo, pamanevravo ir toliau važiavo pas draugę. Pabuvus pas draugę, vežė draugę S. namo ir ji pasiūlė dar kartą trumpam užsukti, padaryti keletą slydimų. Tai užvažiavo vėl, kelias minutes pavažinėjo ir išvažiavo, o parvežus draugę namo, pati parvažiavo namo.

Byloje yra objektyvūs pareiškėjos manevravimo įrodymai – vaizdo įrašai ir ji neneigia savo manevravimo būdo. Tačiau slydinėdama aikštelėje ji neturėjo jokio tikslo į save atkreipti dėmesį, prieš ką nors pasirodyti, kažką pažeminti ir save išaukštinti. Įvykio metu, įvykio vietoje aplink kitų žmonių ar transporto priemonių nebuvo, kadangi buvo tamsus ir vėlus paros metas. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai. Be to, čia buvo jos draugės idėja užvažiuoti į aikštelę pavažinėti, įgauti praktikos ir, deja, ta idėja jai patiko, nesuprasdama, kad tokie veiksmai, kad nors ir nesant aplink jokių automobilių, žmonių yra neleistini. Kad nesuprato savo veiksmų neleistinumo netiesiogiai pagrindžia ir tai, kad jos abi matė, kad aikštelė yra filmuojama. Dargi, pačios yra stebėjusios kitų automobilių slydinėjimą toje aikštelėje. Supranta, kad jeigu pareiškėja būtų dienos metu, kai yra žmonių, automobilių judėjimas, tai toks važinėjimas kelia pavojų eismo saugumui, arba taip slydinėjusi sankryžoje, arba būtų kokiame nors renginyje ir pradėjusi ratus sukinėti, vadinamas „saules“ piešti, tai čia irgi galima sakyti, kad norima atkreipti į save dėmesį. O šiuo atveju, nebuvo net tokių minčių paniekinti, pažeminti aplinkinius ir save išaukštinti. Ir apskritai, kam pareiškėja galėjo demonstruoti išskirtinumą jeigu nieko aplink nebuvo. Institucijos teiginiai, kad savo veiksmais pareiškėja išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams, siekė demonstruoti savo išskirtinumą, niekinamą požiūrį į elementarias moralės bei elgesio normas yra deklaratyvūs, nes pagrįsti ne konkrečiais bylos duomenimis, o subjektyviu vertinimu. Pareiškėjos vairavimas galėtų būti vertinamas tik kaip neatsargus, bet tikrai ne chuliganiškas. Kita vertus, gal ir galėjo bet kuriuo metu šalia jos vairuojamo automobilio atsirasti kitas ar kiti automobiliai ar pėstieji ir sutinka, kad savo veiksmais sudarė riziką eismo įvykiui ar avarinės situacijos kilimui, tačiau šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip pakankamos chuliganiškoms paskatoms nustatyti. Vadovaujantis formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika, negali būti preziumuojama, kad privertimas automobilį slysti šonu, neatsižvelgiant į įvykio vietą, aplinką, laiką, aplinkinių buvimą, pavojaus realumą ir kt., visada privalo būti pripažįstamas chuliganišku vairavimu (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-719/2019). Institucija, konstatuodama chuliganišką vairavimą, turėjo remtis bylos aplinkybių visuma, leidžiančia spręsti apie dėl chuliganiškų paskatų sukeltą pavojų. Pareiškėjos nuomone, jos padaryti veiksmai taip pat galėtų būti perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 7 dalį arba į ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Pareiškėja už 420 straipsnio 2 dalyje padarytą nusižengimą taip pat prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi Institucija, nepaisydama ANK įtvirtintų nuobaudos skyrimo principų, nesvarstė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybių, nors įstatymas neišskiria nusižengimų už kuriuos, taikyti švelnesnės, nei įstatymas numato administracinės nuobaudos/administracinio poveikio priemonės, negalima. Pareiškėja skunde nurodo, jog jos veika savo pavojingumu yra žymiai mažesnė nei rūšinis ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas, todėl net ir sankcijoje numatyta minimali nuobauda ir minimalus poveikio priemonės terminas yra aiškiai, akivaizdžiai neproporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui ir yra aiškiai per griežta užtikrinti administracinės nuobaudos tikslus – nubaudimą bei prevenciją. Ji nesukėlė avarinės situacijos, jokie žalingi padariniai dėl vairavimo nekilo, vairavo blaivi, turėdama teisę vairuoti, automobilis tvarkingas (turintis techninę apžiūrą), jos civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, nebuvo sutrikdytas eismas, nėra duomenų, kad kažkam buvo sutrikdyta rimtis. Be to, kadangi administracinė nuobauda skiriama konkrečiam asmeniui, ją skiriant privalo būti atsižvelgta į jos asmenybę, kurios įvertinimas – svarbi teisingos nuobaudos parinkimo sąlyga. Pareiškėja gailisi dėl savo nesaugaus vairavimo ir tai pripažino atėjusi į policijos komisariatą aplinkybių aiškinimuisi, tačiau nesutiko, kad tokie jos veiksmai buvo chuliganiški, nes chuliganiškų paskatų ji neturėjo. Nors nesutinka, kad jos vairavimas turėtų būti pripažintas chuliganišku, tačiau atsakomybės nevengia, atsisakiusi savo poreikių patenkinimo sumokėjo baudą tiek paskirtą skundžiamu nutarimų, tiek už kitą nutarimą, kuris skundžiamas kitu procesiniu dokumentu (skundu) paskirtas baudas. Institucija taip pat nenustatė jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nusižengimą padarė neturėdama galiojančių nuobaudų ir būtina atsižvelgti į tai, kad per visą savo vairavimo patirtį nebuvo bausta už jokį KET pažeidimą, o tai rodo, kad ji nesiekė sąmoningai pažeisti KET, tiesiog nesuvokė, kad jos veiksmai yra netoleruojami. Byloje nėra jokių duomenų, kurie rodytų jos polinkį į alkoholio vartojimą ir dėl to kylančias problemas. Pareiškėja nėra bausta administracine tvarka už administracinius nusižengimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką (nebuvo užfiksuota neblaivi viešoje vietoje, netriukšmavo, nesikeikė, nesikabinėjo prie žmonių). Taip pat yra neteista, nėra pradėtų jokių teisės pažeidimų ar nusikalstamų veikų bylų. Priklausomybių neturi ir nėra registruota priklausomybių ligų centre. Nuo nagrinėjamo įvykio padarymo (nuo 2023 m. lapkričio 26 d.) ir skundo teikimo metu, teisė vairuoti jai nėra sustabdyta ir byloje nėra duomenų, kad po šio pažeidimo padarymo būtų nesilaikiusi KET reikalavimų ar dariusi kitus teisės pažeidimus. Pareiškėja mokosi (duomenys neskelbtini). Apie ją teigiamai atsiliepia mokymo įstaigos auklėtoja bei praktikos mokytojos. Jai yra 18 metų, gyvena viena, stengiasi pati save išlaikyti, todėl mokslą derina su darbu restorane (duomenys neskelbtini) padavėjos pareigose ir darbovietės vadovė ją taip pat charakterizuoja teigiamai. Be to, padeda tiek fiziškai, tiek minimaliai finansiškai (kartais nuperka vaistų ar maisto produktų už savo pinigus) vienai (duomenys neskelbtini) gyvenančiai specialių poreikių turinčiai močiutei. Pareiškėjos nuomone, šios išdėstytos aplinkybės rodo, kad ji stengiasi dirbi, tobulinti save, susikurti tvarkingą gyvenimą.

Teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjai reikalinga, kad galėtų iš savo gyvenamosios vietos, (duomenys neskelbtini) nuvykti į darbą ir iš darbo Kaune bei tuo pačiu derinti darbą su mokslais (duomenys neskelbtini) (po mokslų vyksta į darbą) bei pasirūpinti garbaus amžiaus sveikatos problemų turinčia močiute. Atstumas tarp jos gyvenamosios vietos iki mokymo įstaigos yra 24 km, o nuo namų iki darbo yra 25 km, o iki močiutės – 7 km. Susisiekimas viešuoju transportu iš jos gyvenamosios vietos su (duomenys neskelbtini) kur yra mokymo įstaiga, darbas, labai komplikuotas (kursuoja retai, o kartais visai neatvyksta, nors būna nurodyta, kad atvyks), todėl nieko neįmanoma susiplanuoti ir kursuoja labai nepalankiu grafiku. Savaitgaliais beveik nekursuoja.

Dėl padaryto administracinio nusižengimo visiškai prisipažįsta, jo neginčija ir nuoširdžiai gailisi. Supranta, kad nesaugus vairavimas yra nepriimtinas visuomenėje. Padarė išvadą, kad padarytas administracinis nusižengimas, kuris nors ir nesukėlė jokių sunkių pasekmių, buvo nepateisinama klaida, kuri niekada nepasikartos. Prašo teismo būti ne formaliu teisingumo vykdytoju. Tolimesniu savo požiūriu, elgesiu ir darbine veikla įrodys, kad yra verta pasitikėjimo. Ateityje pasiryžusi sprendimus priimti atsakingai. Prašo išreikšti pasitikėjimą neatimant teisės vairuoti ar skiriant ženkliai trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Institucija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjos skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti. Institucija atsiliepime nurodo, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Konstatavus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi būti nustatomos ir chuliganiškos paskatos, tai yra tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant supriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018). Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2A T-50-788/2016). Kaip minėta, kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad transporto priemonės vairuotojas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir jį padarė dėl chuliganiškų paskatų. KET 4 punkte nustatyta, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, KET 5 punkte nurodoma, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti taisykles ir jų laikytis, o KET 9 punkte nustatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Šie KET punktai yra bendro pobūdžio, tačiau juose nustatytos pareigos eismo dalyviams kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai ir šių pareigų nesilaikymas gali būti pripažintas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiais, vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 4, 5 ir 9 punktų reikalavimus, 2023 m. lapkričio 26 d. apie 00.03 val. vairuodama automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavus į (duomenys neskelbtini) priklausančią aikštelę, esant apsnigtai kelio dangai, privertė transporto priemonę slysti šonu į dešinę pusę penkis kartus. Tęsdama važiavimą susuko transporto priemonės vairą į dešinę pusę ir sukėlė šoninį slydimą į kairę pusę, taip priversdama transporto priemonę apsisukti aplink savo ašį du kartus. Susukus transporto priemonės vairą į kairę pusę sukėlė šoninį slydimą į dešinę pusę, taip priversdama transporto priemonę apsisukti aplink savo ašį du kartus. Tęsdama važiavimą privertė transporto priemonę slysti šonu į kairę pusę, susukus vairą į dešinę pusę, sukėlė šoninį slydimą į kairę pusę ir privertė transporto priemonę apsisukti aplink savo ašį dar du kartus. Toliau tęsdama važiavimą, vairuotoja priverčia transporto priemonę slysti šonu į kairę pusę ir apsisukti 180 laipsnių kampu ir susukus transporto priemonės vairą į dešinę pusę sukelia šoninį slydimą į kairę pusę, taip priversdama transporto priemonę apsisukti aplink savo ašį vieną kartą. Vairuotoja atlikdama minėtus manevrus sąmoningai spausdama akseleratoriaus pedalą, didindama variklio apsukas, kol transporto priemonės ratai neteko pilno sukibimo su apsnigta kelio danga, sukėlė šoninį slydimą, priversdama transporto priemonę suktis aplink savo ašį, prarasdama transporto priemonės kontrolę saugiai ją valdyti. Tokiais savo sąmoningais ir tyčiniais veiksmais iš chuliganiškų paskatų, be jokio aiškaus motyvo, vairuotoja išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodama savo išskirtinumą ir nepaisydama kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau, keleivei ir aplink esantiems objektams (elektros stulpas, tvora, konteineris).

Byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuoti pareiškėjos veiksmai vairuojant transporto priemonę yra neatsitiktinio pobūdžio. Analizuojant vaizdo įrašą akivaizdu, kad vairuotoja tyčia siekė tokio transporto priemonės nevaldomo slydimo šonu, t. y. spausdama akseleratoriaus pedalą didino variklio apsukas, dėl ko transporto priemonės ratai neteko pilno sukibimo su apsnigta kelio danga, tokiu būdu vairuotoja privertė transporto priemonę slysti šonu į dešinę pusę vienuolika kartų ir vieną kartą į kairę pusę, taip prarasdama transporto priemonės kontrolę ją saugiai valdyti. Tokie pareiškėjos veiksmai, tai yra tyčia padidinant automobilio variklio apsukas, tyčia priverčiant automobilį slysti šonu yra akivaizdus savo išskirtinumo, viršenybės, nepagarbos kitų eismo dalyvių atžvilgiu demonstravimas ir tai atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymius. Administracinis nusižengimas numatytas ANK 420 straipsnio 2 dalyje yra pilnai įrodytas, todėl Institucijos sprendimą naikinti pagrindo nėra.

Institucija nesutinka su pareiškėjos pozicija ir prašymu sujungti bylas, su kito jos nustatyto nusižengimo, nes ji įvykdė atskirą baigtinį nusižengimą.

Įvykdytą veiką perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 7 dalį ar ANK 420 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo, nes veika kvalifikuota teisingai ir pagrįsta surinktais įrodymais. Pareiškėjos veiką vertinant pavojingumo prasme Institucija mano, kad tai vienas iš pavojingiausių nusižengimų, nes nevaldomas transporto priemonės slydimas kelia grėsmę eismo dalyvių gyvybei ir sveikatai, kelia pavojų turtui, kelio įrenginiams, šalia kelio esančiam turtui. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. O šiuo konkrečiu atveju pareiškėjos veikimas yra labai pavojingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Numatant griežtas sankcijas už aptariamo pobūdžio pažeidimus, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Šiuo atveju privatus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu ar šeimyniniais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. Asmeniui buvo žinomas iš anksto teisės aktų reikalavimas, kad asmuo vairuodamas transporto priemonę turi elgtis atsakingai, bei nepažeidinėti teisės normų, nevykdyti administracinius nusižengimus, kurie priskiriami šiurkštiems pažeidimams ir už kurių įvykdymą įstatymų leidėjas numatė griežtas sankcijas, imperatyvų specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimą.

Pabrėžtina, kad asmuo, puoselėdamas šeimyninius ryšius, norėdamas tinkamai pasirūpinti šeimos nariais, užtikrinti darbo santykius ir su tuo susijusius įsipareigojimus turi būti itin atidus, nes nurodytos gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Asmeniniai pažeidėjo ir šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir visuomenės interesų. Administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus administracinio nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra iš anksto informuojami įstatyme įvardijant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pabrėžtina, kad darydamas administracinį nusižengimą, asmuo prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, Institucijos nuomone, negali būti taikyta, kadangi, nagrinėjamu atveju pareiškėja turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padariusi jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Pareiškėja žinodama, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuota nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas, tokios kurios susijusios su vairavimu, pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą arba jos visai neskirti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymai yra viešai visiems prieinami. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu institucija mano, jog šioje byloje ANK 34 straipsnio 6 dalis pareiškėjos atžvilgiu netaikytina.

Institucijos nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjai skirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra per griežtos. Nuobaudos paskirtos įvertinus tiek lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, asmens padėtį gerinančias ir bloginančias aplinkybes, charakterizuojančius duomenys t. y. vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis. Šios nuobaudos yra tinkamos realizuoti ANK 22 straipsnio įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Teismo posėdžio metu pareiškėja skundą palaikė, prašė jį tenkinti ir papildomai paaiškino, kad buvo pirma žiema, todėl draugė pasiūlė išbandyti automobilį ir juo paslidinėti, todėl nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią aikštelę, kuri priklauso (duomenys neskelbtini). Tuo metu nei žmonių, nei automobilių aikštelėje nebuvo.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, atsiliepime nurodyta bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Skundas išnagrinėtas Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Skundas tenkinamas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. D. skundžiamu nutarimu už nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 450 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių už tai, kad 2023 m. lapkričio 26 d., 00.03 val. (duomenys neskelbtini) vairuodama transporto priemonę atvažiavus į uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) priklausančią aikštelę, esant apsnigtai kelio dangai, privertė transporto priemonę slysti šonu į dešinę pusę penkis kartus. Tęsdama važiavimą susuko transporto priemonės vairą į dešinę pusę ir sukėlė šoninį slydimą į kairę pusę, taip priversdama transporto priemonę apsisukti aplink savo ašį du kartus. Susukus transporto priemonės vairą į kairę pusę sukėlė šoninį slydimą į dešinę pusę, taip priversdama transporto priemonę apsisukti aplink savo ašį du kartus. Tęsdama važiavimą privertė transporto priemonę slysti šonu į kairę pusę, susukus vairą į dešinę pusę, sukėlė šoninį slydimą į kairę pusę ir privertė transporto priemonę apsisukti aplink savo ašį dar du kartus. Toliau tęsdama važiavimą, vairuotoja priverčia transporto priemonę slysti šonu į kairę pusę ir apsisukti 180 laipsnių kampu ir susukus transporto priemonės vairą į dešinę pusę, sukelia šoninį slydimą į kairę pusę, taip priversdama transporto priemonę apsisukti aplink savo ašį vieną kartą.

Vairuotoja atlikdama minėtus manevrus, sąmoningai spausdama akseleratoriaus pedalą, didindama variklio apsukas, kol transporto priemonės ratai neteko pilno sukibimo su apsnigta kelio danga, sukėlė šoninį slydimą, priversdama transporto priemonę suktis aplink savo ašį, prarasdama transporto priemonės kontrolę saugiai ją valdyti.

Tokiais savo sąmoningais ir tyčiniais veiksmais iš chuliganiškų paskatų, be jokio aiškaus motyvo, vairuotoja išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodama savo išskirtinumą ir nepaisydama kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau, keleivei ir aplink esantiems objektams (elektros stulpas, tvora, konteineris). Tokiais veiksmais pažeidė KET 4, 5, ir 9 punktų reikalavimus.

Kelių eismo taisyklių 4 punktas nurodo, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. 5 punktas nurodo, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti taisykles ir jų laikytis, o 9 punktas nurodo, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų.

Pareiškėja teigia, kad skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2024 m. sausio 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų būti sujungtas su 2024 m. sausio 12 d. vyresniosios tyrėjos R. G. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir nagrinėjamas vienoje byloje. Šiuo atveju pažymėtina, kad ANK nuostatos nenumato administracinių nusižengimų bylų sujungimo, be to, pažymėtina, kad pirmasis pareiškėjos pažeidimas buvo padarytas 2023 m. lapkričio 25 d. 22.38 val. (duomenys neskelbtini) priklausančioje aikštelėje, o antrasis pažeidimas buvo padarytas 2023 m. lapkričio 26 d. 00.03 val. toje pačioje vietoje, tačiau praėjus beveik 2 valandoms po pirmojo pažeidimo. Vien tai, kad veika padaryta toje pačioje vietoje, savaime nereiškia, kad tokia veika turėjo būti laikoma tęstine, kadangi po pirmojo pažeidimo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, todėl Institucija pagrįstai surašė du administracinio nusižengimo protokolus su administraciniais nurodymais dėl dviejų baigtų administracinių nusižengimų padarymo.

Ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir pareiškėjos kaltės nėra, skundu, visų pirma, prašoma veiką perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į 417 straipsnio 7 dalį arba į ANK 420 straipsnio 1 dalį ir paskirti nuobaudą šio straipsnio sankcijos ribose, kadangi pareiškėjos teigimu, ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė ne iš chuliganišku paskatų.

Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018).

Nagrinėjamu atveju, byloje nėra aplinkybių, kurios leistų teismui daryti išvadą, kad A. D. administracinį nusižengimą padarė dėl chuliganiškų paskatų. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėja savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones, demonstravo savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams ar sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Sutiktina su Institucijos teigimu, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad vien tik transporto priemonės vairavimas atliekant veiksmus, dėl kurių automobilis slysta šonu, kartu neabejotinai nenustačius kokių nors kitų veiksmų ar pasekmių kaip pavojingos situacijos, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, sukėlimo, konkrečių asmenų rimties sutrikdymo ir pan.) savaime negali būti vertinamas kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, siekiant pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad administracinis nusižengimas padarytas nakties metu, t. y. 00.03 val., ne miesto centre, o Neveronių kaime esančioje aikštelėje, tuo metu minėtoje aikštelėje aplinkinių žmonių ar kitų transporto priemonių nebuvo. Pareiškėja yra jauno amžiaus, neturinti ilgos vairavimo patirties, todėl neatmestina galimybė, jog pareiškėja galėjo pasirinkti vėlyvą paros metą, norėdama pabandyti vairuoti ekstremaliomis sąlygomis. Nors pareiškėja elgėsi lengvabūdiškai ir nerūpestingai ir tokiais savo veiksmais parodė savo nebrandumą, atsakingumo stoką, tačiau konkrečiu atveju, nėra pagrindo šiuos pareiškėjos veiksmus laikyti chuliganiškais, realaus pavojaus kitiems eismo dalyviams ji nesukėlė, kitų asmenų rimtis nebuvo sutrikdyta. Taigi, esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad būtinasis ANK 420 straipsnio 2 dalies požymis, chuliganiškas vairavimas – nenustatytas.

Pareiškėja skundu prašo jai inkriminuotą ANK 420 straipsnio 2 dalį perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 7 dalį arba ANK 420 straipsnio 1 dalį. ANK 420 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Nors pareiškėja pažeidė kelis Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimus, tačiau kaip ir minėta anksčiau, savo veiksmais pareiškėja realaus pavojaus kitiems eismo dalyviams nesukėlė, todėl jos veiką kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo. Įvertinus nustatytas aplinkybes, pareiškėjos A. D. skundas tenkintinas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2024 m. sausio 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeistinas ir pareiškėjos padarytas administracinis nusižengimas perkvalifikuotinas iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 7 dalį.

Perkvalifikavus pareiškėjos padarytą administracinį nusižengimą, turi būti iš naujo sprendžiamas už administracinio nusižengimo padarymą skirtinos administracinės nuobaudos dydis. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Pareiškėja yra jauno amžiaus, anksčiau administracine tvarka nebausta, dirba, mokosi, yra charakterizuojama teigiamai, kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, žala nepadaryta, todėl A. D., už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą skirtina minimali šiame straipsnyje numatyta administracinė nuobauda – 10 eurų dydžio bauda.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos A. D. skundą tenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2024 m. sausio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti – pareiškėjos A. D. administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 7 dalį ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 10 (dešimties) eurų baudą.

Administracinio nusižengimo bylos (duomenys neskelbtini) medžiagą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.