- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-05-24
- Bylos Nr.
- 1-236-900/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20293-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- D. K.
viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, įgijęs (duomenys neskelbtini) specialybę, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė
Žemesnės instancijos teismas
D. K. pagamino netikrą dokumentą ir apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: žinodamas, kad jis su (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), nėra sudaręs 2018 m. kovo 2 d. darbo sutarties ir (duomenys neskelbtini) niekada nedirbo, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2019 m. balandžio 3 d., tyčia savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, jog jis nuo 2018 m. kovo 2 d. priimtas dirbti minėtoje įmonėje valytoju. Šį netikrą dokumentą su (duomenys neskelbtini), registruoto (duomenys neskelbtini), išrašu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantis duomenys, kad D. K. iš (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. rugsėjo 9 d. iki 2019 m. kovo 16 d. gavo pajamų, nors jis (duomenys neskelbtini) niekada nedirbo ir pajamų negavo, 2019 m. balandžio 3 d. pateikė tarpininkui AB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių paslaugų „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo skyriui adresu (duomenys neskelbtini), įvertinti jo mokumą prieš pildant paraišką gauti 15 000 € kreditą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką ir iš anksto žinodamas, kad vartojimo kreditą gaus apgaule, t. y. pagal netikrus dokumentus, D. K. 2019 m. balandžio 3 d. su (duomenys neskelbtini) filialu, veikiančiu per tarpininką AB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių paslaugų „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo skyrių, adresu (duomenys neskelbtini), pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį (duomenys neskelbtini) filialas pervedė D. K. į jo vardu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atidarytą atsiskaitomąja sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 15 000 € kreditą. D. K. įmokų nemokėjo, kredito nedengė ir taip padarė (duomenys neskelbtini) filialui 15 000 € turtinę žalą,
t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis D. K. kaltę pripažino ir paaiškino, kad banko (tiksliau - tarpininko AB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių paslaugų „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo skyriaus) darbuotojai pateikė anglų kalba paruoštus ir atspausdintus dokumentus. Jis mokykloje šiek tiek mokėsi anglų kalbos, bet trumpai, galima sakyti, kad angliškai nesupranta. Anot kaltinamojo, banko (tiksliau - tarpininko AB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių paslaugų „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo skyriaus) darbuotojai pateiktuose dokumentuose įrašyti įmonės pavadinimas, jo (kaip darbuotojo) vardas ir pavardė, darbo valandos, darbo užmokestis per mėnesį. Kaltinamasis pasirašė ant trijų lapų, t. y. darbo sutarties ir prašymo bankui suteikti paskolą. Kaltinamojo teigimu, jis suprato, kad dokumentai (darbo sutartis, banko išrašai apie esą darbdavio jam pervestą darbo užmokestį) yra parengti jo vardu ir kad jis suklastotų dokumentų dėka gavo (15 000 €) paskolą. 500 € (iš 15 000 € paskolos) išleido savo poreikiams, daugiausiai maistui (kitus atidavė). (duomenys neskelbtini) filialui nemokėjo nė vienos įmokos, nes per karantiną niekur nedirba. Daugiau tų vyrų (kurie įkalbėjo jį nueiti į tarpininko AB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių paslaugų „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo skyrių ir savo vardu paimti kreditą) nematė, nors ir klausinėjo apie juos (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis sutiko, kad teismas pagarsintų jo ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus ir patvirtino juos kaip teisingus.
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 3 d. apklaustas įtariamasis D. K. kaltu prisipažino ir paaiškino (4 t., b. l. 93-94, 98), kad 2019 m. balandžio 3 d. apie 15⁰⁰ val. (duomenys neskelbtini) ėjo iš draugo, pas kurį prieš tai gėrė alkoholinius gėrimus, ir ketino eiti nusipirkti dar alkoholio, po to važiuoti namo į (duomenys neskelbtini). Įtariamasis ėjo (duomenys neskelbtini) g. pro kioskelį, kuriame, kaip vėliau sužinojo, galima sudaryti sutartį dėl paskolų. Šalia kioskelio stovėjo (duomenys neskelbtini) spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinių Nr. neprisimena. Automobilyje buvo du maždaug (duomenys neskelbtini) m. vyrai, vienas stambesnis, kitas liesesnis.
Vienas iš vyrų užkalbino įtariamąjį. Užkalbinusio vyro tarmė buvo žemaitiška, gal nuo (duomenys neskelbtini) krašto. Užkalbinęs vyras įtariamajam pasakė: „Sveiks, kur keliauji?“, „gal norėtum paimt paskolą?“. Teiravosi įtariamojo, ar jis turi skolų. Įtariamasis atsakė, kad skolų neturi; kad gal būtų ir visai nieko paimti paskolą, tačiau jam neduos, nes niekur nedirba. Vyrai paaiškino, kad tai (nedarbas) nieko tokio, jie viską sutvarkys ir už tai „atsirokuos“ (atsiskaitys). Tuo metu įtariamasis buvo išgėręs ir net nesuprato, kodėl kalbėjosi su nepažįstamais vyrais apie paskolos paėmimą savo vardu. Nepažįstami vyrai įtariamajam liepė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (savo vardu) atsidaryti banko sąskaitą su elektronine bankininkyste, nes kredito įstaigos greitai nespėja susiorientuoti ir matyti banko sąskaitos duomenų, taip pat jos (kurį laiką) nemato ir antstoliai.
Nepažįstami vyrai nuvežė įtariamąjį automobiliu iki UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įtariamasis nuėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) skyrių ir (savo vardu) atsidarė banko sąskaitą. Tuo metu nepažįstami vyrai laukė automobilyje. Grįžęs įtariamasis davė nepažįstamiems vyrams savo vardu atidarytos naujos sąskaitos duomenis ir asmens tapatybės kortelę. Vyrai parvežė įtariamąjį į jo kaimą ir paleido prie namų. Vyrai pasakė, kad rytoj atvažiuos ir pabaigs tvarkyti paskolos reikalus. Vyrams išvykus, įtariamasis tą vakarą dar išgėrė ir apie planus gauti paskolą niekam nepasakojo.
Kitos dienos rytą įtariamasis buvo stipriai pagiringas. Pas įtariamąjį tuo pačiu automobiliu atvyko tie patys nepažįstami vyrai. Su nepažįstamais vyrais įtariamasis nuvyko į (duomenys neskelbtini) prie minėto kioskelio (duomenys neskelbtini). Važiuojant vyrai padavė įtariamajam dokumentus ir pasakė, kad tai yra dokumentai iš vienos (duomenys neskelbtini) įmonės, kad įtariamasis (esą) dirba toje įmonėje valytoju, taip pat padavė kažkokius bankinius dokumentus. Nepažįstami vyrai nepaaiškino, iš kur ir kaip jie gavo ar padarė tuos dokumentus. Įtariamasis suprato, kad dokumentai yra netikri, tik surašyti jo vardu.
Prieš įtariamajam einant į kioskelį (duomenys neskelbtini), nepažįstami vyrai pasakė, kad jis turi nueiti į kioskelį, paduoti dokumentus ir gauti 15 000 € paskolą; liepė įsiminti, jog jis (esą) dirba (dokumentuose nurodytoje) (duomenys neskelbtini) įmonėje, nors realiai jis ten nedirbo.
Įtariamasis su nepažįstamų vyrų paduotais dokumentais užėjo į kioskelį ir pasakė, kad atėjo norėdamas gauti paskolą. Ten dirbusi mergina paėmė dokumentus, nieko neklausinėjo, tik paklausė, dėl kokios paskolos jis atėjo. Įtariamasis pasakė, kad atėjo dėl 15 000 € paskolos. Kioskelyje dirbusi darbuotoja susiskambino su (duomenys neskelbtini). Įtariamasis suprato, kad bankas patvirtino paskolos suteikimą. Nors, pasak įtariamojo, jis nenurodė, į kokią banko sąskaitą norėtų gauti paskolą, bet jie ((duomenys neskelbtini) atstovai) kažkokiu būdu rado, į kokią banko sąskaitą pervesti jam suteiktą paskolą. Kioskelyje dirbusi mergina pasakė, kad viskas, ko reikia norint gauti paskolą, yra sutvarkyta ir kad įtariamasis lauktų patvirtinimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie pinigų (paskolos) pervedimą.
Įtariamasis grįžo į automobilį pas nepažįstamus vyrus. Nepažįstami vyrai jo telefonu padėjo aktyvuoti elektroninę bankininkystę. Netrukus į įtariamojo telefoną atėjo SMS pranešimas, kad jo (vardu atidarytoje) sąskaitoje gauta 15 000 €. Nepažįstami vyrai nuvežė įtariamąjį prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) skyriaus, liepė jam vienam užeiti į banką ir paimti 15 000 €.
Įtariamasis nuėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) skyrių ir iš savo sąskaitos vienu kartu nuėmė 15 000 €. Pinigus įtariamajam išmokėjo banke dirbusi mergina. Gavęs pinigus, įtariamasis grįžo į automobilį. Stambesnis vyras, kuris sėdėjo šalia vairuotojo, pasakė, kad įtariamasis duotų jiems visus pinigus (paskolą). Įtariamasis nežino kodėl, bet padavė 15 000 €. Vyras įtariamajam padavė 500 €, du banknotus po 200 € ir vieną 100 € kupiūrą. Tada įtariamasis suprato, kad vyrai jį apgavo. Įtariamasis tikėjosi, kad nepažįstami vyrai pasiims nedaug pinigų, iki 3 000 €, ir iš likusių jis galės mokėti paskolą (įmokas). Pasak įtariamojo, pinigų jam reikėjo remontuoti sodybą, kelionei į užsienį. Užsienyje būtų įsidarbinęs ir mokėjęs paskolą (įmokas), ta (neteisėtai gauta) paskola niekam nebūtų užkliuvusi.
Padavęs pinigus įtariamajam, vyras pasakė jam, kad yra laisvas. Įtariamasis išlipo iš jų automobilio, o jie dideliu greičiu išvažiavo. Įtariamasis gailisi, ketina atlyginti padarytą žalą.
Kadangi, paskelbus kaltinamąjį aktą, kaltinamasis kaltu dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai, davė paaiškinimus, atitinkančius kaltinimo esmę, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamų veikų aplinkybės daugiau mažiau aiškios, abejonių nekėlė, nei prokurorė, nei kaltinamasis nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimo tvarką.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. J. parodė (2 t., b. l. 60-61), kad nuo 2019 m. kovo 20 d. dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) skyriuje, nes laikinai pavaduoja sergančią kolegę B. S.. Dabartinė liudytojos darbo vieta yra pašto padalinys „(duomenys neskelbtini)“, esantis (duomenys neskelbtini). Viena iš liudytojos R. J. darbinių pareigų yra ir asmenų, norinčių iš (duomenys neskelbtini) filialo gauti kreditą, priėmimas ir aptarnavimas. Kai atvyksta asmuo, norintis gauti kreditą, ji pirmiausiai patikrina asmens tapatybę, paprašo pateikti galiojantį asmens tapatybės dokumentą - pasą arba asmens tapatybės kortelę. Jei asmuo nurodo, kad dirba Lietuvoje, ji suveda duomenis į (duomenys neskelbtini) sistemą ir iš karto matosi SODROS duomenys apie darbovietę ir pajamas. Jei asmuo teigia, kad dirba užsienyje, jis privalo pateikti darbo sutartį ir pažymą apie kelių mėnesių pajamas. Asmens tapatybės dokumentą ir pažymas skanuoja ir išsiunčia į (duomenys neskelbtini). Liudytoja R. J. netikrina duomenų tikrumo ir neprivalo to daryti, tai (iš nusiųstų skanuotų dokumentų) daro (duomenys neskelbtini).
Liudytoja R. J. nepažįsta D. K.. Prisimena, kad 2019 m. balandžio 3 d. jos darbo vietoje, norėdamas gauti 15 000 € vartojimo kreditą būsto remontui, lankėsi jai nepažįstamas jaunuolis. Jaunuolis atėjo vienas. Jis pateikė D. K. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, užsienio banko išrašą apie pajamas ir darbo užsienio įmonėje sutartį. Pažymos buvo surašytos anglų kalba.
Kitą dieną (2019 m. balandžio 4 d.), kai ((duomenys neskelbtini)) bankas patvirtino paskolos sutartį (paskolos suteikimą), jaunuolis atėjo dar kartą. Jis pateikė savo asmens tapatybės kortelę, pasirašė vartojimo kredito sutartį ir išėjo. Liudytojos R. J. teigimu, jaunuolis abiejų apsilankymų metu elgėsi ramiai ir natūraliai, nesijaudino. Daugiau šio jaunuolio nematė. Liudytoja R. J. nieko nežino apie jo gyvenimo būdą ir aplinką, jų šeimas ir gimines.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. B. parodė (2 t., b. l. 79-80), kad dirba klientų vadybininke UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi dukterinę įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų surinktus duomenis sprendžia, ar suteikti klientui vartojimo kreditą. Asmenys turi pateikti galiojantį asmens tapatybės dokumentą - Lietuvos Respublikos piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę. Liudytojos R. B. žiniomis, vartojimo kreditas užsienyje dirbantiems asmenims nesuteikiamas, t. y. kreditą gali gauti tik Lietuvoje dirbantys asmenys.
Klientui kreipusis dėl paskolos, liudytoja R. B. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sistemą suveda kliento duomenis, bet nemato, ar klientai dirba, kokias pajamas gauna, ar turi skolų ir pan. Šią informaciją mato ir vertina UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai ir priima sprendimą dėl vartojimo kredito išdavimo ar atsisakymo jį suteikti.
Liudytoja R. B. nežino, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiauja su (duomenys neskelbtini) filialu, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja su (duomenys neskelbtini) AS filialu jokių darbinių reikalų neturi.
Liudytoja R. B. nepažįsta D. K., tačiau prisimena, kad 2019 m. balandžio mėnesio pirmomis dienomis (tikslios datos neprisimena) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialą atėjo jaunas vyras, pateikęs D. K. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę ir jų banke savo vardu atsidarė sąskaitą. D. K. iš savo vardu atidarytos sąskaitos grynais pinigais vienu kartu išsiėmė 14 900 €. Liudytoja R. B. neprisimena, ar pinigai išimti tą pačią dieną ar kitą dieną. Pinigus D. K. pervedė (duomenys neskelbtini) AS filialas.
D. K. buvo atėjęs vienas, elgėsi ramiai. D. K. neaiškino, kokiu tikslu paėmė kreditą. Liudytoja R. B. D. K. matė tik tą kartą, nežino apie D. K. gyvenimo būdą ir aplinką, šeimos narius ar giminaičius.
Netikroje 2018 m. kovo 2 d. darbo sutartyje teigiama, kad (duomenys neskelbtini) priima į darbą D. K. dirbti valytoju; joje ne vėliau negu 2019 m. balandžio 3 d. D. K. pasirašė kaip įmonės darbuotojas (1 t., b. l. 191-192; 2 t., b. l. 2-5).
Netikruose (duomenys neskelbtini) išrašuose nurodyti tikrovės neatitinkantis duomenys, kad D. K. iš (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. rugsėjo 9 d. iki 2019 m. kovo 16 d. gavo pajamų, nors jis (duomenys neskelbtini) niekada nedirbo ir pajamų negavo (1 t., b. l. 193-200; 2 t., b. l. 1, 6-14).
2019 m. balandžio 4 d. vartojimo kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 128-135, 147-154) rašoma, kad (duomenys neskelbtini) filialas suteikia D. K. 15 000 € kreditą.
D. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše (2 t., b. l. 131) nurodyta, kad 2019 m. balandžio 4 d. pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) filialo D. K. pervesta 15 000 €. Iš šios sąskaitos 2019 m. balandžio 4 d. vienu kartu nuimta 14 900 €, 89,40 € mokestis už grynųjų pinigų išėmimą iš sąskaitos.
Sukčiavimas pagal BK 182 straipsnį apibrėžiamas kaip svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką sudaro du momentai: apgaulės panaudojimas ir svetimo turto (turtinės teisės) įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų pažeidimų ir darantis jį neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar jos panaikinimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui ar konstatuoti tokią teisę.
Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, kad apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas, iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir panašiai, numato, kad taip veikiant kitas asmuo bus suklaidintas, ir nori tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti prievolės ar kad būtų panaikinta turtinė prievolė.
Sukčiavimas yra baigtas, kai kaltininkas ar jo vardu veikiantys asmenys įgyja svetimą turtą ar svetimas turtas atsiduria jų dispozicijoje (žinioje).
Paprastai toks suklaidinimas daromas pateikiant suklastotus dokumentus (sutartis), patvirtinančius juridinį faktą ar liudijančius teisę į turtą. Tačiau turto savininkas ar teisėtas valdytojas gali būti suklaidinti ir kitais būdais. Suklaidintas nukentėjusysis perduoda turtą kito asmens laikinam valdymui, naudojimui ar nuosavybei, manydamas, kad šis asmuo turi teisę į turtą, dėl kurio kreipėsi kaltininkas. Dėl apgaulės svetimas turtas pereina į kaltininko valdymą ar jis įgyja turtą, turtinę teisę arba išvengia ar panaikina teisėtą turtinę prievolę, o nukentėjusysis patiria turtinę žalą, nes netenka turto. [...]
Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą susiformuotų iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento. Jau kreipimosi dėl teisės į turtą momentu asmens tyčia turi būti nukreipta neteisėtai užvaldyti turtą ar įgyti teisę į jį, padarant turto savininkui ar valdytojui turtinę žalą (Lietuvos aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-696/2017).
Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (Lietuvos aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-35/2011).
BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą neabejotinai gali būti pripažintas dokumento klastojimu, tačiau tai negali būti daroma formaliai, neatsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą. Kasacinėje praktikoje ne kartą pabrėžta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011).
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį ir yra įrodyti visiškai.
Iš kaltinimo šalinamos aplinkybės, kad apgaulė pasireiškė tuo, jog kaltinamasis pateikė „suklastotus netikrus“ dokumentus, paliekant žodžius „netikrus dokumentus“. Kaip minėta, dokumentai gali būti netikri arba suklastoti. Nenustatyta, kad kaltinamasis būtų dirbęs (duomenys neskelbtini), kad (duomenys neskelbtini) jam būtų pervedęs darbo užmokestį į (duomenys neskelbtini), todėl šie dokumentai yra netikri, o ne „suklastoti netikri“.
Iš kaltinimo šalinamos aplinkybės, kada, kur ir/ar kaip kaltinamasis panaudojo vartojimo kreditą, nes šios aplinkybės neįtrauktos į inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėtį ir neturi teisinės reikšmės kvalifikuojant veikas.
Teismo iniciatyva atliktos korekcijos nesunkina kaltinamojo teisinės padėties.
Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą [...], gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų (BK 182 str. 2 d.).
Tas, kas pagamino netikrą dokumentą [...] arba laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo žinomai netikrą [...] dokumentą, gali būti baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų (BK 300 str. 1 d.).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, išdėstytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.), nusikalstama veika pagal BK 300 straipsnio 1 dalį - nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį sudėtis materiali, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (apgaulės panaudojimą), numatė, kad dėl jo neteisėto veikimo gali atsirasti žala kreditoriui, ir norėjo tokių padarinių (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Nusikalstamos veikos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį sudėtis formali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-559/2011 ir kt.), veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia: kaltininkas suprato, kad gamina netikrą dokumentą, kuris gali sukelti neigiamas teisines pasekmes, ir norėjo taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Nusikalstamų veikų motyvai ir tikslai yra už dispozicijos ribų, bet nusikaltimams nuosavybei, kuriuos reglamentuoja BK XXVIII skyrius, būdingas savanaudiškumas, siekis neteisėtai (kitų asmenų sąskaita) praturtėti.
Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus (duomenys neskelbtini). Nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, bet turi oficialaus darbo stažo (4 t., b. l. 84-87). 2018 m. lapkričio 5 d. baustas už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo LR teritorijoje taisyklių 3.1.2 punktus. Baudos nesumokėjo (5 t., b. l. 122-123). Neteistas (4 t., b. l. 89; 5 t., b. l. 124). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas ir, jas padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Įvertinęs nusikalstamų veikų aplinkybes (laiką, vietą, būdą, vaidmenį), kaltinamojo biografinius duomenis, nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nenustatęs sunkinančių aplinkybių, teismas mano, kad adekvati bausmė kaltinamajam už nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį padarymą galėtų būti sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, jo dydį (trukmę) parinkdamas mažesnį už sankcijos vidurkį t. y. 2 m. laisvės atėmimo; už nusikalstamos veikos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį padarymą galėtų būti griežtesnė sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, jo dydį (trukmę) parinkdamas mažesnį už sankcijos vidurkį, t. y. 1 m. laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam skirtos bausmės subendrinamos tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir skiriama subendrinta 2 m. laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta laisvės atėmimo bausmė mažinama trečdaliu.
Šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio redakcija numato galimybę taikyti dalinį laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Teismo įsitikinimu, pasiuntus kaltinamąjį realiai atlikti dalį iš jam skirtos laisvės atėmimo bausmės, bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai: jis bus nubaustas, iš jo bus atimta (apribota) galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti civilinio ieškovo interesai kuo greičiau atgauti žalos atlyginimą, taip pat ir teisingumo principo įgyvendinimas. Kaltinamajam atlikus minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėjus, jis kurį laiką bus kontroliuojamas probacijos tarnybos pareigūnų, privalės laikytis tam tikrų pareigų, vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse. Jeigu kaltinamasis netinkamai vykdys teismo įpareigojimus ar kitas probacijos plane numatytas priemones, jis gali būti pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – asmens dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (4 t., b. l. 99-100) – taikomos tol, kol įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinamos (BPK 139 str.).
Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) filialas 2020 m. rugsėjo 15 d. civiliniu ieškiniu (2 t., b. l. 25-28) prašo priteisti iš kaltinamojo 15 000 € negrąžintą kreditą, 585 € sutarties sudarymo mokestį, 12 146,52 € palūkanų pagal mokėjimo grafiką, 840 € sutarties administravimo mokestį pagal mokėjimo grafiką, iš viso – 28 571,52 €, taip pat 5 % dydžio palūkanas skaičiuojant už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki ieškinio atlyginimo. Civilinį ieškinį grindė tuo, kad civilinis atsakovas pateikė netikrą 2018 m. kovo 2 d. darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašus ir taip apgaulės būdu 2019 m. balandžio 4 d. gavo 15 000 € vartojimo kreditą (1 t., b. l. 128-135, 147-154). Vartojimo kredito sutartyje buvo sutarta ne tik dėl paskolos grąžinimo, bet ir dėl palūkanų normos, sutarties sudarymo ir administravimo mokesčių. Civilinio kodekso 6.249 straipsnis turtinę žalą apibrėžia kaip asmens turto netekimą ar sužalojimą, turėtas išlaidas, bet ir kaip negautas pajamas (palūkanos, sutarties sudarymo ir administravimo mokesčiai), kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254/2009, 2K-508/2014).
Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.
Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1-4 dalys numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.
Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kaip suprantami neteisėti veiksmai. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Įstatymai gali nustatyti, kad žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), pvz., darbdavio atsakomybė už darbuotojų padarytą žalą (žr. Civilinio kodekso 6.264 ir 6.271 str.), subrogacija (žr. Civilinio kodekso 6.1015 str.) ir t. t. Neteisėtumas gali pasireikšti vienu iš trijų pagrindų, bet ne dviem ar trim, nes įstatymų leidėjas įvirtina alternatyvą „arba“. Neteisėtumo turinys priklauso nuo atsakomybės rūšies: sutartinės atsakomybės atveju skolininkas neteisėtai neveikia, deliktinės atsakomybės atveju - neteisėtai veikia.
Pagrindinė prievolė, kylanti iš vartojimo kredito sutarties, yra prievolė grąžinti kreditą. Nesavarankiška, priklausoma nuo pagrindinės prievolė, kylanti iš vartojimo kredito sutarties, yra prievolė mokėti palūkanas ir kitus mokesčius (žr. Civilinio kodekso 6.870 str., 6.872-6.874 str., 6.886 str., taip pat Vartojimo kredito įstatymą).
Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (netiesioginiai nuostoliai). Taigi kreditorius turi teisę reikalauti iš kaltininko atlyginti tokias negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jei kaltininko teisėtų veiksmų nebūtų nutraukęs neteisėtas neveikimas.
Jei civilinis ieškinys būtų grindžiamas aplinkybe, kad kaltinamasis vartojimo kredito sutartį ir nustatytu periodiškumu nemokėjo eilinių įmokų, t. y. nedarė to, ką pagal sutartį privalėjo daryti (neteisėtas neveikimas), kas būdinga sutartinei atsakomybei, nukentėjęs asmuo (civilinis ieškovas) galėtų vienašališkai nutraukti sutartį, pasinaudoti sutartyje įtvirtinta akceleracijos sąlyga ir reikalauti sumokėti turtinę žalą negautų pajamų forma (netiesioginius nuostolius), kuriuos jis būtų gavęs, jeigu skolininkas (toliau) būtų tvarkingai mokėjęs eilines įmokas pagal grafiką ir sutartis vienašališkai nebūtų buvusi nutraukta (žr. Civilinio kodekso 6.59 str., 6.217 str. 5 d., 6.218 str., 6.221 str., 6.228⁴ str.).
Aptariamu atveju civilinis ieškinys yra grindžiamas aplinkybe, kad kaltinamasis sudarė 2019 m. balandžio 4 d. vartojimo kredito sutartį apgaule, t. y. atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas). Atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), kas būdinga deliktinei atsakomybei, nukentėjęs asmuo (civilinis ieškovas) gali reikalauti iš kaltininko tiktai atkurti iki teisės pažeidimo (neteisėto veikimo) - apgaulės buvusią padėtį, t. y. padengti tiesioginius nuostolius, kaip antai: grąžinti turtą (turtinę teisę), kompensuoti prarasto ar sugadinto turto vertę. Jeigu nebūtų buvę nusikalstamų kaltinamojo veiksmų, susijusių su apgaule (neteisėto veikimo) (delikto civilinės teisės prasme), kaltinamasis nebūtų gavęs vartojimo kredito, todėl nukentėjęs asmuo (civilinis ieškovas) negali reikalauti sumokėti turtinės žalos atlyginimo negautų pajamų forma (netiesioginių nuostolių), kaip tai: mokėjimo palūkanų, sutarties sudarymo ar administravimo mokesčių. Baudžiamojoje byloje kaltinamasis gali būti įpareigojamas atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą (BPK 107 str.), o ne grąžinti paskolą ar kreditą su mokėjimo funkciją atliekančiomis palūkanomis ar kitus priskaičiuotus mokesčius, kylančius iš sutarties.
Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas neanalizuoja vartojimo kredito sutarties sąlygų ir dėl jų nepasisako, nes vartojimo kredito sutarties sąlygos nesusijusios su inkriminuotų nusikalstamų veikų būtinaisiais sudėties požymiais.
Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas nesiremia civilinio ieškovo pateikta teismų praktika, nes joje kasacinis teismas taikė Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį ir neatsižvelgė į kitas Civilinio kodekso nuostatas, sistemiškai jų neinterpretavo ir nesukūrė teisės taikymo ar aiškinimo taisyklių (precedento).
Dėl išvardintų priežasčių teismas priteisia civiliniam ieškovui iš kaltinamojo tiesioginės turtinės žalos, nurodytos kaltinime ir iki šiol neatlygintos, t. y. 15 000 €, atlyginimą. Taip pat priteisia 5 % procesines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos (15 000 €) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, nes per laiką pinigai praranda nominalią vertę.
Teismas atmeta civilinio ieškinio dalį, kuria civilinis ieškovas prašė priteisti iš kaltinamojo 13 571,52 € (28 571,52 € - 15 000 €) netiesioginių nuostolių atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-302, 304-305, 307 ir 313 straipsniais, teismas
nusprendžia
D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
D. K. , a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, D. K. skirtas bausmes subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir skirti subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. K. skirtą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti: nustatyti, kad 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis turi būti atliekama nedelsiant, nuosprendžiui įsiteisėjus, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti 2 (dvejus) metus, įpareigojant D. K. laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo atidėjimo metu dirbti arba per dvi savaites nuo paleidimo iš įkalinimo įstaigos, darbo netekimo užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam, kol pradės dirbti, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Laisvės atėmimo bausmę (bausmės dalį) skirti atlikti pataisos įstaigoje.
Nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalies pradžią skaičiuoti nuo D. K. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.
Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) filialo 2020 m. rugsėjo 15 d. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš D. K. 15 000 € turtinės žalos, padarytos nusikalstamais veiksmais (dėl netikro dokumento pagaminimo ir sukčiavimo), atlyginimo ir 5 % procesines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos (15 000 €) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Kitą civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.
D. K. skirtą kardomąją priemonę – asmens dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.