Kauno apygardos teismo nutartis

2017-12-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-977-383/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2013-03-14Lietuvos apeliacinis teismas
  2. T-27-753/2017Nutartis · 2017-01-17Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2017-02-20Kauno apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2017-07-27Kauno apygardos teismas
  5. T-780-925/2017Nutartis · 2017-11-07Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2017-12-08Kauno apygardos teismas
  7. T-717-946/2018Nutartis · 2018-04-20Kauno apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2018-05-21Kauno apygardos teismas
  9. T-1928-946/2018Nutartis · 2018-09-10Kauno apylinkės teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2018-10-08Kauno apygardos teismas
  11. T-284-753/2019Nutartis · 2019-02-07Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-08
Bylos Nr.
1S-977-383/2017
Teisminio proceso Nr.
1-18-1-02054-2008-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Viktoras Preikšas, Svetlana Jurgaitienė, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
L. P.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-977-383/2017
Teisminio proceso Nr. 1-18-1-02054-2008-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo, Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 95-201 taikyti nuteistajam L. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

L. P., nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą 8 m. laisvės atėmimo. Bausmės pradžia 2013 m. kovo 26 d. bausmės pabaiga 2021 m. kovo 24 d. Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą privalomą dalį (1/2) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 m. 5 mėn. 19 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. spalio 5 d.). Komisijos 2017 m. spalio 9 d. priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam L. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė konstatuodamas, jog nors nuteistasis L. P. ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Skunde nuteistasis L. P. prašo, panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtini paleidimą. Skunde nuteistasis nurodė, jog su skundžiama teismo nutartimi jis nesutinka, kadangi ji yra nepagrįsta ir priimta neatsižvelgiant į tai, kad pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizikos vertinimo rezultatas pagal „OASys“ metodiką yra žemas t.y. 20 balų. Nuteistojo teigimu, vertinant jo pažangą bausmės atlikimo metu, aiškiai matosi teigiami pokyčiai, kadangi nusikalstamo elgesio vertinimo balas nuo 35 balų sumažėjo iki 20 balų. Bausmės atlikimo metu nuteistasis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, pataisos namuose dirbo Valstybinėje įmonėje „Mūsų amatai“, turi aukštą darbinę motyvaciją. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka besargybos sąlygomis, buvo išleistas 3 paroms į namus, už pavyzdingą elgesį ir darbą 12 kartų skatintas, drausminių nuobaudų neturi. Nuteistojo teigimu, po paleidimo iš pataisos įstaigos, jis turės kur gyventi, bus įdarbintas UAB „Vido malūnas“ darbininku, stengsis kuo greičiau būti naudingas savo šeimai ir visuomenei. Nuteistojo L. P. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis L. P. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.Nors nuteistojo manymu, jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jam buvo suteikta teisė trims paroms parvykti į namus, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko, pilnai padengė civilinį ieškinį, bausmės atlikimo metu aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, pakankamai aukšta darbinė motyvacija, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų. Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime konstatuota, jog nuteistasis L. P. per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką 1 kartą buvo pažeidęs nustatytą vidaus tvarką, už ką baustas drausmine nuobauda (šiuo metu nuobauda nebegalioja), už pavyzdingą elgesį, kruopštų darbą dvylika kartų buvo skatintas. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, t. y. laikytis pataisos namuose nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų.Tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija mano, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui teismas padarė tinkamą išvadą dėl materialaus pagrindo pagrįstumo nebuvimo. Manymas, kad nuteistasis paleistas lygtinai elgsis išimtinai įstatymų normose, nėra pakankamas. Sutiktina, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, L. P. atžvilgiu pažanga nuo ankstesnio vertinimo pakito nuo 35 balų sumažėjo iki 20 balų (pagal OASys). Apylinkės teismas pripažino, kad pastebimi nuteistojo tam tikri teigiami pokyčiai, tačiau vertinant jo elgesį bausmės atlikimo metu toks nuteistojo elgesys ir turėtų būti. Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo išvadoje ir teismo konstatuota, jog pagrindiniu kriminogeniniu veiksniu ir artimais kriminogeniniams veiksniams didinantiems nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika vis tik išlieka mąstymas ir elgesys (nusikaltimo metu prarado savitvardą bei panaudojo fizinę jėgą siekdamas nukentėjusiojo paklusnumo, vengia spręsti turimas problemas, suvokia ne visas savo elgesio pasekmes; išsakomiems planams trūksta konkretumo; pernelyg pasitiki savo tiesioginiu patyrimu); gyvenimo sąlygos; piktnaudžiavimas alkoholiu; susilpnėjęs socialinis tinklas už šeimos ribų (įkalinimo metu atsiribojo nuo bendravimo su draugais esančiais laisvėje). Tai, kad nuteistasis L. P. dar nėra pasirengęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės, rodo ir jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis L. P. nei teisme, nei bausmės atlikimo metu, savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, pilnai nesuvokia ir jos nepripažįsta, iš esmės nesigaili. Tai rodo, jog nuteistasis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Taigi akivaizdu, jog savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažįstantis ar iš dalies kaltę pripažįstantis asmuo, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, svarstyti sėkmingos probacijos galimybę L. P. atžvilgiu, nėra pagrindo. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis bausmę atlieką už labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (nužudymas) nusikaltimo padarymą ir nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau nurodytina, kad šie veiksmai negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankama įtaką, kad ateityje nedarys nusikaltimų.Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas teismo, kas suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas reiškia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besąlyginį jo taikymą, nevertinant kitų, t. y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų. Labai svarbus materialaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto pagrindas yra neabejotinas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo konkrečiu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Komisija nutarusi taikyti lygtinio paleidimo institutą nuteistojo atžvilgiu, atsižvelgė į įstatymo nustatytus reikalavimus, tačiau nepakankamai tinkamai sprendė, kad nuteistasis jau patyrė laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Kaip jau buvo minėta, L. P. elgesys koreguojamas tinkama linkme, stebima pozityvi nusikalstamo elgesio kaita, tačiau tai nėra absoliutūs pagrindai panaikinti skundžiamą nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo L. P. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėViktoras PreikšasValdas Vitunskas