Kauno apygardos teismo nutartis

2017-02-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-138-397/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2013-03-14Lietuvos apeliacinis teismas
  2. T-27-753/2017Nutartis · 2017-01-17Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2017-02-20Kauno apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2017-07-27Kauno apygardos teismas
  5. T-780-925/2017Nutartis · 2017-11-07Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2017-12-08Kauno apygardos teismas
  7. T-717-946/2018Nutartis · 2018-04-20Kauno apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2018-05-21Kauno apygardos teismas
  9. T-1928-946/2018Nutartis · 2018-09-10Kauno apylinkės teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2018-10-08Kauno apygardos teismas
  11. T-284-753/2019Nutartis · 2019-02-07Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-20
Bylos Nr.
1S-138-397/2017
Teisminio proceso Nr.
1-18-1-02054-2008-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
L. P.
Baudžiamoji byla Nr. 1S-138-397/2017Teisminio proceso Nr. 1-18-1-02054-2008-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2016 m. gruodžio 12 d. priimtą nutarimą Nr. 95-273 taikyti nuteistajam L. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

L. P. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą galutine 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme.Bausmės pradžia – 2013 m. kovo 26 d., bausmės pabaiga – 2021 m. kovo 24 d.2016 m. gruodžio 12 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-273 nutarta taikyti nuteistajam L. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad nuteistasis šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių nuobaudų neturi, sutinka su jam taikoma priežiūra bei supranta, kad ji gali būti naudinga. L. P. nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 35 iki 21 balo, todėl yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 17 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, į lengvąją grupę jis perkeltas tik nuo 2016 m. balandžio 13 d., be to, nuteistojo pakartotinio smurtinio elgesio rizika išlieka vidutinė, kas neleidžia daryti išvados, jos L. P. elgesys reikšmingai pasikeitė ir jį būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.Skunde nuteistasis L. P. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra jam taikymo. Skunde nuteistasis nurodo, kad anksčiau nėra teistas, šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu yra vieną kartą baustas, tačiau šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, elgiasi gerai, sąžiningai dirba, yra dešimt kartų paskatintas. Profesinio mokymo centre jis mokosi siuvinių gamintojo specialybės, turi įgijęs vairuotojo-traktorininko specialybę. L. P. pažymi, kad nėra susijęs su kriminalinėmis struktūromis, stengiasi bausmę atlikti pavyzdingai. Skunde nuteistasis pabrėžia, kad yra pilnai sumokėjęs priteistą civilinį ieškinį, paleistas lygtinai planuoja dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bausmės atlikimo metu jis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, be to, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi nuo 35 iki 21 balo. L. P. atkreipia dėmesį, kad palaiko socialinius ryšius su šeima, planuoja kurti savo šeimą, pasižada nepriekaištingai laikytis įstatymų, pradėti naują, dorą gyvenimą. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas paviršutiniškai išnagrinėjo bylą, neįvertino jo asmenybės ir pastangų keistis. Dėl padaryto nusikaltimo jis nuoširdžiai gailisi ir supranta nusikaltimo sukeltas pasekmes. Nuteistojo L. P. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jiems atlikus pusę paskirtosios laisvės atėmimo bausmės.Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir įvertinti tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teisėjų kolegija įvertina nuteistojo skundo teiginius, socialinio tyrimo išvados duomenis, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos, priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, turi būti galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai reiškia, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, jei iš byloje surinktų duomenų negalima padaryti išvados, jog probacija bus sėkminga, o bausmės paskirtis įgyvendinta, nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos. Nors nuteistasis skunde nesutinka, jog apylinkės teismas, svarstydamas jo lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, tačiau priešingos išvados darymui nėra objektyvaus pagrindo. Apylinkės teismas įvertino L. P. elgesį viso bausmės atlikimo metu, nurodė, kurie duomenys jį charakterizuoja teigiamai, o kurie neigiamai, taip pat įvardijo problemines sritis, kurios dar turi būti koreguojamos ir kurios neleidžia nuteistajam tęsti bausmės atlikimo neizoliuotam nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus, smurtinio, tyčinio nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą, būnant apsvaigus nuo alkoholio. Todėl aukštesnysis teismas ypatingą dėmesį skiria L. P. požiūriui į smurtinį elgesį bei svaigiųjų gėrimų vartojimą.Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistasis dalyvauja pataisos namuose vykstančiuose susitikimuose su Anoniminių alkoholikų atstovais, tačiau pateiktoje medžiagoje neatsispindi, koks šių susitikimų poveikis nuteistajam. Vien dalyvavimo susitikimuose fakto nepakanka spręsti, ar L. P. suvokia alkoholio vartojimo padarinius, alkoholio poveikį žmogaus organizmui bei aplinkiniams. Akivaizdu, jog būdamas laisvėje L. P. alkoholį vartodavo padidintais kiekiais, būdamas apsvaigęs, savo veiksmų nekontroliuodavo, todėl tik gydymasis nuo alkoholizmo padėtų spręsti turimas elgesio problemas, o ne formalus dalyvavimas vienoje ar kitoje programoje, susijusiose su alkoholio vartojimo prevencija. Socialinės išvados rengėjai yra pažymėję, kad L. P. pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui, yra linkęs visas problemas spręsti pats, suvokia ne visas savo elgesio pasekmes. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistasis nepriima aplinkinių pagalbos, vadovaujasi vien savo asmeniniu suvokimu, kas neleidžia objektyviai išskirti turimų problemų ir jas efektyviai spręsti.Nors skunde nuteistasis teigia norintis pradėti naują, dorą gyvenimą, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad savo kaltės dėl brolio nužudymo L. P. pilnai nepripažįsta. Netiki, kad brolis mirė nuo jo suduotų smūgių. Taigi, neigiant smurtinių veiksmų padarinius, nėra pagrindo kalbėti apie sėkmingą probaciją, nes nuteistasis negeba identifikuoti nusikalstamų veiksmų nuo nenusikalstamų. Nusikaltimą jis padarė spontaniškai, ginčo su broliu metu, jokių veiksmų, siekiant kontroliuoti savo nevaldomą smurtinį elgesį, atlikdamas bausmę, L. P. nesiėmė. Taigi, esminiai jo nusikalstamą veiką nulėmę aspektai nėra keičiami pozityvia linkme, kas rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo dar negali tęsti neizoliuotas nuo visuomenės. Be to, L. P. išskiriamas vienas kriminogeninis veiksnys - mąstymas ir elgesys - bei keturi artimi kriminogeniniams veiksniams faktoriai. Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip žema – 21 balas pagal OASys metodiką, tačiau pakartotinio smurtinio elgesio rizika yra vidutinė. Todėl faktas, jog bendras rizikos nusikalsti balas sumažėjo nuo 35 iki 21 balo, šiuo atveju lemiamos reikšmės neturi, nes, jau minėta, smurtinio elgesio rizika išlieka pakankamai aukšta.Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį, jog yra padengęs visą jam priteistą civilinį ieškinį, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šis argumentas nėra reikšmingas lygtinio paleidimo taikymui. Sutiktina, jog savanoriškas ieškinio dengimas nuteistąjį turėtų charakterizuoti teigiamai, tačiau šiuo atveju ieškinį dengia nuteistojo artimieji, o ne pats L. P., nors pataisos namuose jis dirba nuo 2013 m. pabaigos ir gauna stabilias pajamas. Taigi, ieškinio dengimo perkėlimas artimiesiems rodo, jog nuteistasis neprisiima savo nusikalstamais veiksmais sukeltų padarinių. Nuteistojo artimieji nėra atsakingi už jo įstatymui priešingos veikos atlikimą, todėl jie neturėtų patirti nei finansinių, nei kitokių nepatogumų.Aukštesniajam teismui abejonių kelia ir nuteistojo gyvenimo sąlygos. Po galimo lygtinio paleidimo jis planuoja gyventi pas draugę V. B., pas kurią su pertraukomis gyveno ir iki sulaikymo. Nuteistasis gyvendavo tai pas minėtą draugę, tai pas savo motiną, kuriai priklausančiame name buvo įvykdytas smurtinis nusikaltimas. Buvimas destabilizuojančioje aplinkoje socialinio tyrimo išvados rengėjų vertinama kaip pakartotinio smurtinio nusikalstamumo riziką didinantis veiksnys, o L. P., konflikto ar didesnio barnio su drauge V. B. metu, neturėtų alternatyvios gyvenamosios vietos, kas skatintų grįžti į nusikaltimo padarymo vietą. Taigi, pastovios gyvenamosios vietos turėjimas nuteistajam išlieka aktualus.Tai, kad nuo 2016 m. balandžio 13 d. L. P. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nėra prioritetinė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Vadovaujantis bendra taisykle, nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus L. P. jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, nepaisant to, jog procedūrinių pažeidimų priimant nutarimą nepadaryta. Aukštesnysis teismas pažymi ir tai, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, kaip ir Komisijos narių vieningas balsavimas.Asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, turi elgtis nepriekaištingai ir savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu galimas lygtinio paleidimo taikymas. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu nuteistasis L. P. dar neįrodė savo elgesio bei mąstymo akivaizdžios korekcijos. Todėl nuteistojo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo L. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėGytis VečerskasValdas Vitunskas