Kauno apygardos teismo nutartis

2017-07-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-602-238/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2013-03-14Lietuvos apeliacinis teismas
  2. T-27-753/2017Nutartis · 2017-01-17Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2017-02-20Kauno apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2017-07-27Kauno apygardos teismas
  5. T-780-925/2017Nutartis · 2017-11-07Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2017-12-08Kauno apygardos teismas
  7. T-717-946/2018Nutartis · 2018-04-20Kauno apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2018-05-21Kauno apygardos teismas
  9. T-1928-946/2018Nutartis · 2018-09-10Kauno apylinkės teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2018-10-08Kauno apygardos teismas
  11. T-284-753/2019Nutartis · 2019-02-07Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-27
Bylos Nr.
1S-602-238/2017
Teisminio proceso Nr.
1-18-1-02054-2008-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Danguolė Šiugždinytė, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
L. P.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-602-238/2017
Teisminio proceso Nr. 1-18-1-02054-2008-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Viktoro Preikšo ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. 95-98 taikyti nuteistajam L. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam paskirta 8 (aštuonių) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2013 m. kovo 26 d., bausmės pabaiga – 2021 m. kovo 24 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 10 mėnesių 13 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. gegužės 11 d.).Komisijos 2017 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 95-98 nutarta nuteistajam L. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų 10 mėnesių 13 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas, gautas vertinant pagal OASys metodiką bausmės atlikimo pradžioje, nuo 35 balų sumažėjo iki 21 balų. Vertinant nuteistojo pažangą pažymėjo, kad nuteistasis rodo teigiamą pokytį, bausmės atlikimo metu aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, pakankamai aukšta darbinė motyvacija, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, šiuo metu drausminių nuobaudų neturi, už pavyzdingą elgesį, kruopštų darbą vienuolika kartų skatintas, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, socialinius ryšius palaiko, visiškai padengė teismo priteistą civilinį ieškinį, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 20 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo L. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavęs, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas, o tai leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismo nuomone, byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.Skunde nuteistasis L. P. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad bausmės atlikimo metu jis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, dirbo, mokėsi, šiuo metu bausmę atlieka be sargybos sąlygomis. Už pavyzdingą elgesį ir kruopštų darbą yra 11 kartų skatintas, turi teigiamas nuostatas dėl priežiūros, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir kur įsidarbinti. Skunde taip pat teigiama, kad teismas visiškai neįvertino jo pastangų bausmės atlikimo metu ir neatkreipė dėmesio į tai, kad jis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Išėjęs į laisvę nori pradėti naują dorą gyvenimą, sukurti šeimą ir būti naudingas visuomenei.Nuteistojo L. P. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. P. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog L. P. priklauso žemos rizikos grupei – 21 balas, todėl sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. P. anksčiau neteistas, tačiau bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes (artimojo giminaičio nužudymą apsvaigus nuo alkoholio), dėl padaryto nusikaltimo teisme kaltės nepripažino. Nors šios aplinkybės neabejotinai jau buvo įvertintos nuosprendžiu L. P. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, jos taip pat neturėtų būti sumenkinamos.Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (21 balas pagal OASys metodiką), tačiau byloje nėra duomenų apie akivaizdų balų skaičiaus sumažėjimą, lyginant su laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžia (ankstesnis rizikos vertinimo rezultatas buvo 35 balai). Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodyti ir kriminogeniniai veiksniai – mąstymas ir elgesys (nusikaltimo metu prarado savitvardą bei panaudojo fizinę jėgą siekdamas nukentėjusiojo paklusnumo; vengia spręsti turimas problemas, suvokia ne visas savo elgesio pasekmes; išsakomiems planams trūksta konkretumo; pernelyg pasitiki savo tiesioginiu patyrimu) bei artimi kriminogeniniams veiksniams aspektai (gyvenimo sąlygos; piktnaudžiavimas alkoholiu; socialinis tinklas už šeimos ribų). Nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas). Taigi neabejotina, jog vertinant nuteistojo pažangą, jos kontekste vertinami ir nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, sprendžiant, ar jiems esant yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis siekia atrasti savo nusikalstamą elgesį pateisinančių aplinkybių, prisiima tik dalį atsakomybės. Nuteistojo pakartotinio smurtinio nusikalstamo elgesio riziką didina ir tai, kad jis laisvėje turėjo psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemų, grįžtų gyventi į tą pačią aplinką.Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad nėra pagrindo teigti, jog L. P. neabejotinai daro pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių – jis yra reguliariai skatinamas, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog L. P. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo L. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Daiva JankauskienėViktoras PreikšasDanguolė Šiugždinytė