Kauno apygardos teismo nutartis

2018-05-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-405-317/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2013-03-14Lietuvos apeliacinis teismas
  2. T-27-753/2017Nutartis · 2017-01-17Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2017-02-20Kauno apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2017-07-27Kauno apygardos teismas
  5. T-780-925/2017Nutartis · 2017-11-07Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2017-12-08Kauno apygardos teismas
  7. T-717-946/2018Nutartis · 2018-04-20Kauno apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2018-05-21Kauno apygardos teismas
  9. T-1928-946/2018Nutartis · 2018-09-10Kauno apylinkės teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2018-10-08Kauno apygardos teismas
  11. T-284-753/2019Nutartis · 2019-02-07Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-21
Bylos Nr.
1S-405-317/2018
Teisminio proceso Nr.
1-18-1-02054-2008-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis, Rimas Švirinas
Nuteistasis
L. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-405-317/2018Teisminio proceso Nr. 1-18-1-02054-2008-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria nepatvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. kovo 5 d. nutarimas Nr. 95-37 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam L. P..

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. P. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą 8 metų laisvės atėmimo bausme, atliekama pataisos namuose. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2013 m. kovo 26 d., bausmės pabaiga – 2021 m. kovo 24 d. Komisijos posėdžio dieną – 2018 m. kovo 1 d. likusi neatlikta bausmės dalis – 3 metai 23 dienos. Komisijos 2018 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 95-37 priimtas sprendimas nuteistajam L. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2018 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. 95-37 taikyti nuteistajam L. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pasak apelianto, bylos duomenys patvirtina, kad jo teigiamas elgesys bausmės atlikimo metu, teigiamos nuostatos į darbą, palaikomi socialiniai ryšiai, visiškai padengtas civilinis ieškinys, garantuota darbo vieta, turima gyvenamoji vieta išėjus į laisvę leidžia pagrįstai manyti, jog jam paskirta bausmė turėjo pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį ir galima tikėtis nenusikalstamo jo elgesio lygtinio paleidimo metu. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nuteistojo elgesį ir jo dedamas pastangas taisytis bausmės vykdymo metu.Pažymima, kad anksčiau L. P. teistas nebuvo, jis nesilaiko neformaliųjų nuteistųjų bendrijos tradicijų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, nuo 2017 m. gegužės 16 d. jam suteikta teisė išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų be sargybos, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis skatintas 13 kartų, teigiamai vertina taikomą priežiūrą, aktyviai dalyvavo elgesio pataisos programose, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 35 iki 20 balų. Skunde taip pat pažymima, jog apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, jog nuteistasis kaltę pripažįsta tik iš dalies, nepagrįstai vertino ne jo elgesį pataisos proceso metu, o praeityje įvykdytą nusikaltimą, jo pobūdį ir pavojingumą. Teigia nusikaltimą pripažįstantis ir dėl jo besigailintis, o teismo argumentas, jog apie ateities tikslus nuteistasis kalba abstrakčiai, nepagrįstas. Jis laisvėje susirado darbą, ateitį sieja su motina ir drauge. Nuteistojo skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistasis L. P. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (daugiau kaip pusę paskirtos bausmės). Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą OASys metodika, L. P. nustatoma žema – 20 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo vertinti, jog nuteistasis, paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, savo gyvenimo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis. Įvertinus tai, kad nuteistajam vis dar nustatomi 7 dinaminiai pakartotinės nusikalstamo elgesio rizikos svertiniai balai, kuriuos nuteistasis turi galimybę sumažinti, jo pažanga mažinant šią riziką turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, duodanti pagrindą išvadai, jog nuteistasis galimo lygtinio paleidimo metu laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą L. P. vykdo – nuo plano sudarymo 2013 m. lapkričio 13 d. jis nebuvo baustas drausmine tvarka, yra 14 kartų paskatintas, nuo 2016 m. balandžio 13 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, susitikimuose su Anoniminių alkoholikų atstovais, visiškai padengė priteistą civilinį ieškinį, dirba, išėjęs iš pataisos įstaigos turės gyvenamąją vietą, o nuo 2017 m. gegužės 16 d. jam suteikta teisė išvykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Taip pat nuteistasis vykdo 2017 m. lapkričio 20 d. Komisijos nustatytas socialinės reabilitacijos priemones. Kaip pagrįstai nurodoma skunde, šios aplinkybes teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo jo norą pasitaisyti. Vis tik, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms, šios aplinkybės savaime nesudaro neabejotino pagrindo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Kaip matyti iš teismų informacinėje sistemoje Liteko esančio įsiteisėjusio L. P. priimto apkaltinamojo nuosprendžio, pagal kurį jis šiuo metu atlieka bausmę, kaltę dėl nusikaltimo (brolio nužudymo) padarymo bylos nagrinėjimo metu jis pripažino tik iš dalies. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad atlikus daugiau kaip pusę paskirtos bausmės, L. P. pozicija išlieka iš esmės analogiška. Pažymima, jog interviu metu jis savo kaltę pripažįsta iš dalies. Iš minėto nuosprendžio turinio matyti, jog L. P. nužudytajam sudavė daugybinius smūgius į galvos sritį, nors tvirtino tik du kartus sudavęs jam delnu. Nors nuteistasis skunde teigia jau priešingai, jog kaltę dėl nusikaltimo pripažįsta ir gailisi, tačiau toks formalus pareiškimas, skundžiant teismo sprendimą dėl lygtinio paleidimo netaikymo, prieštaraujantis objektyviai socialinio tyrimo išvados medžiagai, vertintinas kritiškai. Sutiktina su nuteistojo skundo argumentu, kad veikos pavojingumas ir pobūdis negali būti esminėmis aplinkybėmis, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tačiau vis dar išreiškiama pozicija dėl L. P. veiksmų reikšmės ir įtakos nusikalstamos veikos padarymui rodo nekritišką savo elgesio vertinimą ir kelia abejonių pakankama nuteistojo pažanga pataisos proceso metu. Kaip teisingai pažymima pirmosios instancijos teismo nutartyje, kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Dėl šios priežasties, nepaisant nuteistojo elgesį teigiamai apibūdinančių duomenų, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje. Kaip matyti iš byloje pateiktos socialinio tyrimo išvados, L. P. nustatomi tiek statiniai, tiek ir dinaminiai nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai, todėl jis turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas sumažinti kintančių balų sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, nuo pirmojo vertinimo nuteistojo rizika sumažėjo 15 balų. Šis svertinių balų sumažėjimas konstatuojamas, kadangi nuteistasis dirba, padedamas artimųjų padengė civilinį ieškinį, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir įdarbinimo galimybę. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, vis dar išlieka abejonių nuteistojo mąstymu ir elgesiu, kuris lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju galimai sudarytų prielaidas jam pakartotinai nusikalsti. Nuteistasis vengia spręsti turimas problemas, ne visuomet pasirenka tinkamas jų sprendimo strategijas, suvokia ne visas savo elgesio pasekmes, o jo išsakomiems planams trūksta konkretumo, pernelyg pasitiki savo tiesioginiu patyrimu. Aptartos aplinkybės paneigia nuteistojo skundo motyvus ir leidžia spręsti apie nepakankamai akivaizdžią nuteistojo pažangą pataisos proceso metu. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo L. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 20 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasJurgis KiškisRimas Švirinas