- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-14
- Bylos Nr.
- e2YT-8595-545/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03681-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Bražinskienė
- Pareiškėjas
- M. L.
- Suinteresuotas asmuo
- V. G., I. G.
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos M. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (teisės į privalomąją palikimo dalį) nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje V. G. ir I. G., –
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja M. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai, jos motinos A. G. mirties dieną ((duomenys neskelbtini)), buvo reikalingas išlaikymas, siekiant įgyvendinti teisę į privalomąją palikimo dalį pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.20 straipsnį.
Pareiškimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
1.1. pareiškėja palikimo atsiradimo metu buvo nedarbinga, dėl savo ligos ir sveikatos būklės yra praradusi galimybę įsidarbinti ir kitais būdais gauti pajamų. Pareiškėja nuosavybės teise turi 3/16 dalį pastato (gyvenamasis namas) su ūkio pastatais, kuriame negyvena, nes jis nėra priskirtas gyvenimui. Kito turto ar pajamų neturi, 2019 m. birželio-gruodžio mėn. pareiškėjos pajamas sudarė socialinė pašalpa, išmoka vaikui ir parama mokinio reikmenims įsigyti. Kartu su pareiškėja gyvena jos du nepilnamečiai vaikai;
1.2. pareiškėja gyvena socialiniame būste, turi sveikatos sutrikimų, paskirtas gydymas ir nustatytas darbingumo lygis – 50 proc. Pareiškėja nurodo, jog dėl sveikatos sutrikimų, priversta gyventi su nuolatiniu skausmu, sudėtinga susirasti darbą tinkanti pagal jos sveikatos būklę ir turimus gebėjimus, taip pat sudėtinga gyventi su nuolatiniais skausmais ir auginti du vaikus. Materialinė padėtis yra labai sunki, pareiškėja stengiasi ir deda pastangas pagerinti savo ir vaikų gyvenimo sąlygas, tačiau jai sunkiai sekasi. Gaunamų pašalpų vos užtenka pragyventi, o augančių vaikų poreikiai vis didesni, jiems reikia nupirkti ne tik maisto, vaikams reikia tenkinti ir kitus jų poreikius;
1.3. palikimo atsiradimo metu pareiškėjos finansinė padėtis buvo prasta ir pareiškėjai buvo reikalingas papildomas išlaikymas būtiniems poreikiams patenkinti. Pareiškėjai dažnai tenka lankytis pas gydytojus, sveikatos būklė yra prasta, todėl sudėtinga susirasti darbą ir gauti papildomų pajamų;
1.4. pareiškėjos motina A. G., mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties liko jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas. A. G. (duomenys neskelbtini)testamentu visą savo turtą paliko savo sūnui (pareiškėjos broliui) V. G., o (duomenys neskelbtini)testamentu visas savo pinigines lėšas esančias banko sąskaitose, paliko I. G.. Pareiškėja pagal įstatymą yra pirmosios eilės įpėdinė, ji 2019-01-15 pareiškimu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notaro biurą dėl palikimo priėmimo į privalomą palikimo dalį, tačiau suinteresuotas asmuo V. G. nesutinka, kad pareiškėjai būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į privalomą palikimo dalį. Pareiškėja niekuomet nėra žinojusi apie aukščiau nurodytus motinos testamentus;
Šalies argumentai
1.5. pareiškėja nurodo, jog motina visą gyvenimą piktnaudžiavo alkoholiu. Buvo sunkiai sukalbama, dažnai girtaudavo su sūnumi – V. G., ko pasekoje buvo jo sumušama. Neatsižvelgiant į motinos blogus įpročius ir nuolatinius girtavimus su broliu, pareiškėja ėmėsi visų įmanomu priemonių apginti motina nuo brolio sumušimų ir skriaudų. Visuomet su motina būdavo ligoninėje ir kiek pareiškėjos sveikata leisdavo, ją slaugydavo. Pareiškėja dėjo visas pastangas, jog motina atsisakytu alkoholio;
1.6. palikimo atsiradimo metu pareiškėjos finansinė padėtis buvo prasta ir pareiškėjai buvo reikalingas papildomas išlaikymas būtiniems poreikiams patenkinti. Nedideliame socialiniame būste pareiškėja gyvena kartu su nepilnamečiais vaikais. Tai, kad pareiškėja palikimo atsiradimo metu turėjo nekilnojamojo turto - 3/16 dalį pastato-gyvenamojo namo su ūkio pastatais, esančiu (duomenys neskelbtini), taip pat nesudaro pagrindo manyti, jog ji gyveno turtingai, nes turtas buvo nedidelės vertės, mažas, netinkamas gyventi, dėl tos priežasties pareiškėjai ir yra paskirtas socialinis būstas. Pareiškėja prarado galimybę įsidarbinti ir kitais būdais gauti papildomų pajamų dėl sveikatos būklės ir skausmų. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja pati sukūrė savo sunkią materialinę padėtį (piktnaudžiavo alkoholiu, tyčia susižalojo, iššvaistė turėtą turtą ar pan.);
1.7. šalinant pareiškimo trūkumus pareiškėja nurodė jos turimų skolų susidarymo pagrindą: a) išieškotojas VMI, antstolis Saulius Mulevičius: pareiškėja vykdo prievolę už sutuoktinio baudą, kuri jam paskirta už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Kadangi pareiškėja yra santuokoje, taigi atsako ir už sutuoktinio skolas; b) išieškotojas Lumiror Bank, antstolis Donatas Kisielius: ši prievolė atsirado iš vartojimo kredito. Pareiškėja pirmos santuokos (buvęs sutuoktinis E. D.) metu pasinaudojo vartojimo kreditu, būstui gerinti; c) išieškotojas UAB ‚Ignitis“, antstolis Vytautas Mitkus: šį prievolė yra už elektros energija; d) išieškotojas UAB „Ignitis“, antstolis Irena Beliačic: šie antstolio veiksmai yra ginčijami, tuo pagrindu pareiškėja yra sudariusi sutartį dėl antrinės teisinės pagalbos; e) išieškotojas UAB „Intrum Lietuva“, antstolis Donatas Kisielius: vartojimo kreditas būtui ir buičiai gerinti; f) išieškotojas UAB ‚Intrum Lietuva“, antstolis Robertas Vasiliauskas: vartojimo kreditas; g) išieškotojas „Aktiva Finans OU“, antstolis Neringa Lipeikienė: prievolė pagal vekselį. pareiškėja nurodo, jog niekada nebuvo pasirašinėjusi vekselio iš kurio galėjo kilti prievolė, todėl pareiškėja yra sudariusi sutartį dėl antrinės teisinės pagalbos, jog būtų apginti jos interesai. pareiškėja nurodo, jog apie šią prievolę sužinojusi visai nesenai; h) išieškotojas UAB „Gelvora“, antstolis Neringa Lipeikiene: vartojimo kreditas; i) išieškotojas UAB „Intrum Lietuva“, antstolis Neringa Lipeikiene: vartojimo kreditas;
1.8. pareiškėja nurodė, jog skolos atsirado įsigyjant būtinąsias buitines prekes, šaldytuvą, skolos vėluojant apmokėti komunalinius mokesčius. Pareiškėja nurodė, jog neturi dokumentų, kuriais galėtų patvirtinti skolų atsiradimo pagrindą, todėl jai reikia laiko, jog galėtų kredito įstaigose susirinkti dokumentus;
1.9. šalinant pareiškimo trūkumus pareiškėja nurodė, kad jos sveikatos būklės pablogėjimas sąlygojamas organizmo savybėmis. Gydytojų nėra nustatyta, jog sveikatos pablogėjimas ir darbingumo sumažėjimas sąlygojamos dėl konkrečių priežasčių. Taip pat pareiškėja nurodė, kad jos sutuoktinio A. L. darbingumo lygis yra 55 proc. (nurodyta darbingumo lygio pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini));
1.10. pareiškėja 2020-04-14 pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2019-12-20 pažymoje apie gautas pajamas Nr. 8257 aiškiai nurodyta, jog pareiškėjai išmokėtos piniginės išmokos yra socialinė pašalpa, išmokos dviem vaikams ir parama mokinio reikmėms įsigyti. Taigi, šios išmokos negali būti priskiriamos prie pareiškėjos pajamų. Pareiškėjos turtinė padėtis įvertinta ir nustatyta Valstybės institucijų, ko pagrindu pareiškėja priskirtina prie nepasiturinčiųjų gyventojų. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas reglamentuoja nepasiturinčiųjų nustatymo sąlygas ir išmokų skyrimo tvarką. Pareiškėjos turtinė padėtis (tame tarpe turimas nekilnojamasis turtas) yra jau nustatyta ir įvertinta, pareiškėja atitinka nepasiturinčiojo gyventojo statuso reikalavimus, ko pagrindu gauna valstybės paramą priimti sprendimai tokią paramą skirti;
1.11. pareiškėjos socialinis būstas keletą kartų iš eilės buvo užpiltas kaimynų, užpiltas buvo taip, jog net prireikė keisti bute esančius baldus. Taigi, pareiškėja būtent dėl šių priežasčių, kurį laiką neturėjo galimybės gyventi užpiltame būste, o ne dėl to, jog socialinį būstą subnuomoja;
1.12. pareiškėja nurodo, jog kiekvieną dieną su vaikais važinėjo iš (duomenys neskelbtini), nes priežastis to buvo motina, kurią reikėjo prižiūrėti;
1.13. pareiškėja nurodo, jog nemanytina, jog nesant name vandens, o tik šuliniui kieme, yra tinkama gyventi su dvejais vaikais (ypatingai žiemos metu). Pareiškėja tik po motinos mirties su vyru stengiasi susitvarkyti gyvenamąsias sąlygas, ir tik paskutiniu metu name padarė vandenį;
1.14. prieš pareiškėjai skiriant socialinį būstą, buvo įvertintas pareiškėjos turimas turtas, tame tarpe jos dalis name, esantis (duomenys neskelbtini), ir skirtas socialinis būstas dėl to, jog nurodytas namas nebuvo tinkamas gyventi su dvejais vaikais;
1.15. pareiškėja nurodo, jog jos nuolatinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Kadangi, ji vaikus buvo atidavusi į Šalčininkų mokyklą dėl to, jog nuolat važinėjo prižiūrėti motiną. Atsižvelgiant į tai, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina, gyvenusi (duomenys neskelbtini), o šiuo metu nėra poreikio ir tikslo važinėti į (duomenys neskelbtini), taigi vaikai nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio pradės lankyti mokyklą (duomenys neskelbtini), šalia nuolatinės gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) mokyklą. Pareiškėja nurodo, jog yra bendravusi su šios mokyklos direktoriumi, kuris rekomendavo, jog vaikams geriau keisti mokyklą ir pradėti mokslus naujoje mokykloje nuo naujų mokslo metų. Nors pareiškėja vaikus norėjo perkelti į (duomenys neskelbtini) mokyklą po motinos mirties (2019-11 mėn.), tačiau atsižvelgiant į vaikų interesus, jai patarė tai daryti nuo naujų mokslo metų pradžios.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys V. G. ir I. G. pateikė atsiliepimą į pareiškime, kuriame prašo pareiškėjos M. L. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo, netenkinti.
Atsiliepime nurodo, kad:
2.1. pareiškėjos M. L. bei suinteresuoto asmens V. G. mama, ir kito suinteresuoto asmens I. G. anyta A. G. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su M. G.. Santuokos metu susilaukė dviejų vaikų: M. L. (ikisantuokinė pavardė (duomenys neskelbtini)) ir V. G.;
2.2. (duomenys neskelbtini) mirė M. G. bei po pastarojo mirties atsiradusį palikimą paveldėjo M. L. bei A. G.. M. L. paveldėjo 3/16 dalis po tėvo mirties atsiradusio palikimo, o A. G. paveldėjo 13/16 dalis palikimo, kadangi suinteresuotas asmuo V. G., atsisakė man pagal įstatymą priklausančio palikimo atsiradusio po tėvo M. G. mirties, mamos A. G. naudai. Šis atsisakymas buvo įformintas 2011-08-29 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi;
2.3. A. G. (duomenys neskelbtini) dieną surašė testamentą, kuriuo padarė tokį patvarkymą, o būtent, jai nuosavybės teise priklausantį visą nekilnojamąjį turtą palieka sūnui V. G. bei (duomenys neskelbtini) palikėja A. G., pinigines lėšas, saugomas AB Swedbank banke, paliko I. G.;
2.4. mirus A. G., V. G. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei pateikė prašymą išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą po testatorės A. G. mirties. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė Ž. B. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo neišdavė, kadangi M. L. 2020-01-15 notarei pateikė pareiškimą dėl palikimo į privalomąją palikimo dalį priėmimo. Kadangi suinteresuoti asmenys su pastaruoju nesutinka ir mano, kad pareiškėjai M. L. palikėjos A. G. mirties dienai nėra reikalingas išlaikymas, todėl pastaroji kreipėsi į teismą prašydama nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą tam, kad galėtų paveldėti privalomąją palikimo dalį;
2.5. sprendžiant dėl išlaikymo reikalingumo esminę reikšmę turi pareiškėjos M. L. turtinė padėtis palikimo atsiradimo dieną. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja M. L., pretenduojanti į privalomąją palikimo dalį, palikimo atsiradimo dieną valdo nuosavybės teise jai priklausiantį nekilnojamąjį turtą, o būtent: 3/16 dalis 1.8000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2510 Eur. Taip pat 3/16 dalis pastato-gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 7010 Eur, ūkio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 839 Eur? ūkio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 504 Eur? kitų inžinierinių statinių kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad nurodyto nekilnojamojo turto vertė yra atlikta masiniu vertinimo būdu, todėl ji yra nurodoma ženkliai mažesnė nei būtų šis nekilnojamasis turtas įvertintas atliekant individualų vertinimą;
Šalies argumentai
2.6. nors pareiškėja M. L. teismui pateiktame pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo teigia, kad 3/16 dalis pastate-gyvenamajame name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) pastaroji negyvena, nes remiantis pareiškėjos žodžiais, pastatas nėra pritaikytas gyvenimui, tačiau šie teiginiai neatitinka faktinių aplinkybių. Skirtingai nei teigia pareiškėja, namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) yra gyvenamas bei šiame name M. L. gyvena kartu su savo šeimos nariais. Prie atsiliepimo pridedamos fotonuotraukos kurios buvo darytos 2015 metais, t. y. dar esant gyvai A. G., patvirtina aplinkybes, kad namas buvo renovuotas. Kadangi V. G. yra statybininkas, todėl namo renovacijos darbus atliko kartu su savo tėvu M. G., tuo metu, kai pastarasis dar buvo gyvas. Name yra du kambariai, įrengtas krosninis šildymas (tėvas M. G. pats pastatė krosnį), paklotas grindų laminatas, pakeisti langai , durys, apšiltintos namo sienos, plytelėmis išklota virtuvė, taip pat vonios tualeto kambarys. Be to, yra perstatytas garažas, kuriame įrengtas rūsys duobė remontuoti automobiliams, taip pat įrengta lauko virtuvė, o ūkio pastatuose yra laikomi gyvuliai, vištos, kalakutai. Prie namo yra daržas bei sodas. Yra iškastas šulinys, kuriame įrengtas hidroforas, kuris vandenį tiekia į namus. Vanduo yra pašildomas mano suvirintu katilu ir tiekiamas į virtuvę bei vonią;
2.7. pažymi tai, kad gyvenamuoju namu bei ūkio pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) pareiškėja M. L. kartu su savo šeimos nariais nuolatos naudojasi jau nuo 2016 metų;
2.8. Tą aplinkybę, kad M. L. nuolatos faktiškai gyvena ne deklaruotu adresu (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) patvirtina duomenys apie M. L. vaikų mokymąsi (duomenys neskelbtini) miesto gimnazijoje, o ne (duomenys neskelbtini) mieste esančioje mokymosi įstaigoje. Kaip seka iš pareiškėjos M. L. kartu su pareiškimu pridedamų įrodymų, pastaroji nepaisant to, kad nuosavybės teise valdo bei naudojasi nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), pastaroji papildomai dar naudojasi ir kitu nekilnojamuoju turtu, o būtent būsto patalpomis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini), kurios Pareiškėjai buvo perduotos remiantis 2019-02-28 sudarytos Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutarties (duomenys neskelbtini)pagrindu;
2.9. M. L. faktiškai nuolatos gyvena (duomenys neskelbtini), o būsto patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) subnuomoja tretiesiems asmenims bei iš subnuomos gauna pajamas, apie kurias sąmoningai nutyli bei tokiu būdu bando sumenkinti savo realias pajamas. Šiuo metu SĮ „Vilniaus miesto būstas“ yra pateiktas prašymas patikrinti M. L. išnuomoto būsto subnuomos aplinkybes;
2.10. be paminėto valdomo nekilnojamojo turto pareiškėja M. L. teismui pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus pažymą apie gaunamas pajamas iš kurios seka, kad per septynių mėnesių laikotarpį pastaroji gavo 4259,40 Eur pajamų. pareiškėjos palikimo atsiradimo dienai gaunamos nuolatinės pajamos vidutiniškai per mėnesį sudaro 608,48 Eur sumą (4259,40 Eur : 7 mėn. = 608,48 Eur). Todėl įvertinus faktinę aplinkybę, kad pareiškėjos M. L. gaunamos pajamos palikėjos A. G. mirties dienai viršijo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl minimaliojo darbo užmokesčio patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą, t. y. 2019 m. lapkričio mėnesio 10 d. ji sudarė – 555 Eur sumą, todėl darytina išvada, kad be valdomo nekilnojamojo turto, pareiškėja disponavo tokio dydžio pajamomis, kurios leido pareiškėjai užtikrinti pastarosios būtiniausių poreikių tenkinimą. Įrodymų apie tai, kad pareiškėja būtų išnaudojusi visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti papildomų lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems jos poreikiams, į bylą nepateikta;
2.11. pareiškėja teismui yra pateikusi VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą, kuriame užfiksuota, kad pareiškėjos priklausančiam turtui antstolių priimtais patvarkymais yra apribota disponavimo teisė. Be to, 2020-03-16 M. L. pranešime dėl trūkumų šalinimo yra nurodyta, kad antstolių vykdomi išieškojimai iš pareiškėjos M. L. yra tiek už sutuoktinio padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas aplamai prieštarauja išlaikymo reikalingumo kriterijų taikymui šioje konkrečioje situacijoje, tiek ir už eilę sutartinių prievolių nevykdymą, ko pasekoje pareiškėja esamą savo materialinę padėtį po palikėjos A. G. mirties susikūrė pati;
2.12. pareiškėja yra sudariusi santuoką su A. L., kuris būdamas jauno ir darbingo amžiaus, neturintis jokių sveikatos problemų (Darbingumo lygio pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad 55 proc. darbingumo lygis nustatytas tik iki 2019-06-24. Naujų duomenų, kad pastarasis buvo pratęstas, pareiškėja nepateikė) nevykdo įstatymų numatytos pareigos prisidėti prie sutuoktinės M. L., o taip pat ir savo nepilnamečių vaikų išlaikymo, ir pareiškėja M. L. iš sutuoktinio tokio išlaikymo nereikalauja. Pareiškėja byloje nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į teismą siekdama prisiteisti išlaikymą iš sutuoktinio. Negana to, pareiškėjos elgesys, kuomet teismo yra prašoma nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą ir tuo pat metu ne sutuoktinis, o pati pareiškėja moka baudas už sutuoktinio padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus, o taip pat viena, be sutuoktinio indėlio, dengia skolinius įsipareigojimus kurie viršija 10 000,00 Eur sumą prieštarauja ne tik formalios logikos dėsniams, bet tuo pačiu neatitinka bonus pater familias elgesio standarto ir elementarių objektyvaus sąžiningo elgesio (bona fides principas) reikalavimų;
2.13. nuo 2019-12-06 pareiškėjai nustatytas 50 procentų darbingumo lygis. Į bylą yra pateikti medicininių dokumentų išrašai, liudijantys apie pareiškėjos sveikatos sutrikimus, tačiau visiško pareiškėjos M. L. nedarbingumo nenustatyta. Nagrinėjamoje civilinėje byloje pareiškėja M. L. turėjo įrodyti, kad palikėjos mirties dieną ji neturėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jai buvo reikalingas palikėjos išlaikymas. Tačiau, kaip seka iš teismui pateiktų medicininių dokumentų apie M. L. sveikatos būklę, pateiktieji yra susiję su pareiškėjos sveikatos sutrikimais, patvirtina objektyviai sumažėjusias M. L. galimybes įsidarbinti, tačiau šios galimybės nebuvo visiškai apribotos, todėl spręsti, jog pareiškėja neturi jokių galimybių pati save išlaikyti, nėra pagrindo;
2.14. vertinant į bylą pateiktą M. L. bei A. L. pateiktas pažymas dėl bedarbio dalyvavimo aktyviose darbo rinkos programose, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nei viename iš pateiktų dokumentų nėra duomenų jog pareiškėja ar pastarosios sutuoktinis kreipėsi į darbdavius bei pastaruosius buvo atsisakyta įdarbinti dėl turimų sveikatos problemų. Tai, jog abu sutuoktiniai ganėtinai ilgą laiko tarpą yra registruoti užimtumo tarnyboje (A. L. nuo 2016 metų, o M. L. nuo 2018 metų) parodo pastarųjų pasyvumą bei nenorą pagerinti savo materialinę padėtį. Toks pareiškėjos pasyvumas iš esmės paaiškinamas tuo, kad pastaroji tokiu būdu siekia išvengti skolinių įsipareigojimų įvykdymo pagal antstolių atliekamus skolų išieškojimo veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
3. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina A. G.. A. G. (duomenys neskelbtini) testamentu visą savo turtą paliko sūnui (pareiškėjos broliui) V. G., (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ I. G. 2020-01-15 pareiškėja su pareiškimu dėl palikimo į privalomąją palikimo dalį kreipėsi į (duomenys neskelbtini) biuro notarą. Byloje nėra duomenų, kad paveldėtojai (V. G., I. G.) būtų davę sutikimą pareiškėjai dėl privalomosios palikimo dalies paveldėjimo, ar duomenų, kad paveldėtojams būtų išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į palikimą atsiradusį po A. G. mirties.
Pareiškėjos motinos mirties dieną pareiškėja buvo santuokoje, sutuoktinis A. L., pareiškėja su sutuoktiniu susilaukė dviejų vaikų – M. L. ir J. L.. Pareiškėjos motinos mirties dienai pareiškėja nuosavybės teise valdė 3/16 dalis gyvenamojo namo, du ūkinių pastatų, kitų inžinierinių statinių (lauko tualetas, šulinys), esančių (duomenys neskelbtini), 13/16 dalių minėto nekilnojamojo turto registruota pareiškėjos velionės motinos vardu VĮ Registrų centras. Pareiškėjos motinos mirties dieną, remiantis 2019-12-20 Pažyma apie pajamas Nr. 8257, sudarė pajamos – už lapkričio mėnesį socialinė pašalpa – 390,40 Eur, išmoka vaikui – 140,60 Eur, viso 531,00 Eur. Birželio gruodžio mėnesiais gautos pajamos – 4259,40 Eur. 2019-02-28 Vilniaus miesto savivaldybės būsto terminuotos nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pareiškėjai išnuomotas socialinis būstas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu yra deklaruota pareiškėjos ir jos nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta. Darbingumo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėjai nuo 2019-12-06 iki 2020-06-05 nustatytas 50 proc. darbingumas. Į bylą pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad pareiškėja sveikatos sutrikimai susiję su dešiniuoju keliu ir stuburu, pareiškėja nurodė, kad minėta sveikatos būklė susijusi su organizmo savybėmis. 2019-05-16 Medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad dešiniojo kelio trauma buvo patirta prieš 5 metus. Pareiškėja šiuo metu nedirba, bedarbio statusas nuo 2018-05-09, dalyvauja aktyviuose darbo rinkos programose.
Pareiškėjos sutuoktinio A. L. deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). A. L. nuo 2018-06-25 iki 2019-06-24 buvo nustatytas 45 proc. darbingumo lygis. A. L. vardu nekilnojamojo turto ar transporto priemonių nėra įregistruota. A. L. šiuo metu nedirba, bedarbio statusas nuo 2016-02-15, dalyvauja aktyviuose darbo rinkos programose.
Antstolių informacinės sistemos (CPK 179 str. 3 d.) ir rašytinių įrodymų, esančių byloje duomenimis, pareiškėjos motinos mirties diena iš pareiškėjos buvo vykdomas priverstinis išieškojimas šiose vykdomosiose bylose: Nr. (duomenys neskelbtini), (išieškojimą vykdo antstolis Donatas Kisielius), Nr. (duomenys neskelbtini) (išieškojimą vykdo antstolis Vytautas Mitkus), Nr. (duomenys neskelbtini) (išieškojimą vykdo antstolė Irena Beliačic), Nr. (duomenys neskelbtini) (išieškojimą vykdo antstolis Robertas Vasiliauskas), Nr. (duomenys neskelbtini) (išieškojimą vykdo antstolė Neringa Lipeikienė). 2020-03-16 pranešime dėl trūkumų šalinimo pareiškėja nurodė, kad skolų (dėl kurių vykdomas priverstinis išieškojimas) susidarymo pagrindas yra: a) išieškotojas VMI, antstolis Saulius Mulevičius: pareiškėja vykdo prievolę už sutuoktinio baudą, kuri jam paskirta už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Kadangi pareiškėja yra santuokoje, taigi atsako ir už sutuoktinio skolas; b) išieškotojas Lumiror Bank, antstolis Donatas Kisielius: ši prievolė atsirado iš vartojimo kredito. Pareiškėja pirmos santuokos (buvęs sutuoktinis E. D.) metu pasinaudojo vartojimo kreditu, būstui gerinti; c) išieškotojas UAB „Ignitis“, antstolis Vytautas Mitkus: šį prievolė yra už elektros energija; d) išieškotojas UAB „Ignitis“, antstolis Irena Beliačic: šie antstolio veiksmai yra ginčijami, tuo pagrindu pareiškėja yra sudariusi sutartį dėl antrinės teisinės pagalbos; e) išieškotojas UAB „Intrum Lietuva“, antstolis Donatas Kisielius: vartojimo kreditas butui ir buičiai gerinti. f) išieškotojas UAB „Intrum Lietuva“, antstolis Robertas Vasiliauskas: vartojimo kreditas; g) išieškotojas „Aktiva Finans OU“, antstolis Neringa Lipeikienė: prievolė pagal vekselį. Pareiškėja nurodo, jog niekada nebuvo pasirašinėjusi vekselio iš kurio galėjo kilti prievolė, todėl pareiškėja yra sudariusi sutartį dėl antrinės teisinės pagalbos, jog būtų apginti jos interesai. Pareiškėja nurodo, jog apie šią prievolę sužinojusi visai nesenai; h) išieškotojas UAB „Gelvora“, antstolis Neringa Lipeikiene: vartojimo kreditas; i) išieškotojas UAB „Intrum Lietuva“, antstolis Neringa Lipeikiene: vartojimo kreditas.
Pareiškėja nurodė, kad išieškoto išieškotojas Lumiror Bank AS naudai vykdomas išieškojimas, kurio pagrindas vartojimo kreditas (būstui gerinti) – bendros pareiškėjos ir jos buvusio sutuoktinio E. D. prievolės. Pareiškėja nepateikė duomenų apie tai, kad jos buvusiam sutuoktiniui E. D. yra pateikti atgręžtiniai reikalavimai dėl vykdomo/įvykdytos dalies išieškojimo išieškotojo Lumiror Bank AS naudai, pagal neįvykdytą vartojimo kredito sutartį ar jos dalį.
Pareiškėja už teisinę pagalbą šioje byloje sumokėjo 3 įmokas po 100,00 Eur, 2020-02-27 pranešime dėl trūkumų pašalinimo iš dalies pareiškėja nurodė, kad „Atsižvelgiant į pareiškėjos turtinę padėtį, sunkias gyvenimo aplinkybes, pareiškėjos sveikatos būklę, dvasinius išgyvenimus dėl sunkumų su kuriais ji susidūrus gyvenime, pareiškėjos atstovas, įvertines pareiškėjos išdėstytas aplinkybes, sutiko atstovauti pareiškėją atsiskaitant jai dalimis, esant galimybei. Viso paslaugų kaina – 670 eur. Atlikti mokėjimai – 300 eur, t.y.: 2020-01-15 – 100 eur; 2020-02-10- 100 eur; 2020-02-25 – 100 eur (pridedama banko išrašas, patvirtinantis pareiškėjos viso atliktus mokėjimus).“. Bylose dėl antstolės Irenos Beliačic, antstolės Ingos Lipeikienės veiksmų pareiškėjai teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba.
(duomenys neskelbtini) gimnazija 2020-04-09 rašte Dėl informacijos pateikimo, vykdant teismo įpareigojimą pateikti duomenis apie pareiškėjos nepilnamečių vaikų mokymąsi ir gyvenamąją vietą, nurodė, kad M. L. ir J. L. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje pagal pradinio ugdymo programą. M. L. gimnazijoje mokosi nuo 2017-09-01, J. L. nuo 2018-02-12. Mokinių asmens bylų duomenimis prašyme dėl M. L. priėmimo į gimnaziją tėvas A. L. nurodė gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), toks pats adresas nurodytas ir mokymosi sutartyje. Prašyme dėl mokinės J. L. priėmimo į gimnaziją motina M. L. nurodė gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), toks pat adresas nurodytas ir mokymo sutartyje. Remiantis Mokinių Registro duomenimis, šių mokinių deklaruota gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini).
2020-02-07 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimuose (duomenys neskelbtini), dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai nurodytas dokumentų gavimo adresatas: M. L., (duomenys neskelbtini).
Prie 2020-04-14 pareiškėjos rašytinių paaiškinimų pridėtas 8 kaimynų pasirašytas paaiškinimas (rusų k. ir patvirtintas vertimas), kad adresu (duomenys neskelbtini), niekada negyveno nuomininkai. Taip pat pridėti 2018-12-06 ir 2019-10-14 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ raštai, patvirtinantys, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo užpiltas.
Prie atsiliepimo suinteresuoti asmenys pridėjo pastato-gyvenamojo namo (renovuoto) ir kitų pastatų (tikėtina ūkinės paskirties) nuotraukas, nurodė, kad tai yra pastatai esantys, (duomenys neskelbtini) Pareiškėja rašytiniuose 2020-04-14 paaiškinimuose nieko nenurodė dėl šių suinteresuotų asmenų pateiktų įrodymų. Pažymėtina, kad suinteresuotų asmenų pateiktuose nuotraukose nėra matyti lentelių ar kitos informacijos ant pastatų su jų adresais.
4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomąją palikimo dalį ir šios dalies dydį. Šios įstatymo nuostatos taikytinos tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą. Taigi įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomąją palikimo dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą. Išlaikymo reikalingumą konstatuoti galima tik vertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-23-278/2020).
Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus, pagal aktualią kasacinio teismo praktiką būtina atsižvelgti ir į tai, kad testatoriaus teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti. Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019). Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomąją palikimo dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-23-278/2020).
Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių. Tuo tikslu teismas turi nustatyti: a) kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise; ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose; kur deklaravo savo gyvenamąją vietą; ar turi kitą gyvenamąją vietą; b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams; c) kokia asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; asmens nedarbingumas yra reikšmingas sprendžiant dėl įpėdinio atitikties CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, bet įrodinėjimo dalykas negali būti apribojamas vien šiuo faktu; būtina įrodyti minėtas aplinkybes, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas įpėdinis neturėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jam buvo reikalingas palikėjo išlaikymas (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-673-912/2019).
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jei byloje paaiškėja aplinkybės, jog išlaikymo reikalingumą įrodinėjantis asmuo pats kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį (piktnaudžiaudamas alkoholiu, tyčia susižalojęs, iššvaistęs turėtą turtą ir pan.), teismas turi įvertinti šias aplinkybes ir spręsti, ar jos nesudaro pagrindo netenkinti prašymo nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą, būtiną siekiant įgyti teisę į privalomąją palikimo dalį. Būtinybė spręsti tokį klausimą kyla todėl, kad asmens, tik dėl savo sąmoningų kaltų veiksmų tapusio nepajėgaus apsirūpinti pragyventi būtinomis lėšomis, pretendavimas į palikimo privalomąją dalį neatitiktų proporcingumo, geros moralės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai) ir CK 5.20 straipsnio 1 dalies paskirties – užtikrinti tų materialinės padėties požiūriu silpniausių šeimos narių, kurie tokioje padėtyje atsidūrė dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, teisių ir teisėtų interesų apsaugą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 19 p.).
5. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjai nustatytas 50 proc. darbingumas, palikėjos mirties dienai pareiškėjos pajamos sudarė 390,40 Eur socialinė pašalpa, paskirta Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pagrindu, įvertinus pareiškėjos turtinę padėtį ir gaunamas pajamas bei šeimos sudėtį. Pareiškėjos gautos socialinės pašalpos dydis buvo mažesnis nei pareiškėjos motinos mirties dieną nustatytas MMA (555,00 Eur). Pareiškėja motinos mirties dieną buvo sudariusi socialinio būsto nuomos sutartį. Pareiškėja palikėjos mirties dieną nedirbo, bedarbio statusas suteiktas 2018-05-09. Pareiškėjos nekilnojamam turtui (3/16 dalys pastato gyvenamojo mano, ūkinių pastatų, kiemo statinių esančių, (duomenys neskelbtini)) taikomi antstolių areštai, vykdomas išieškojimas.
6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėja palikėjos (pareiškėjos motinos) mirties dienai buvo pilnai socialiai remtina, sunki materialinė pareiškėjos padėtis dėl ko ji (gaunamomis pajamomis ir jai priklausančiu turtu) neturėjo galimybės patenkinti būtinų savo poreikių susidarė ne dėl tyčinių pareiškėjos veiksmų (neveikimo). Taip pat byloje duomenų apie tai, kad pareiškėjos kelio trauma, sąlygojusi pareiškėjos dalinį darbingumo praradimą ir sumažėjusias galimybes gauti daugiau pajamų (nei valstybės teikiama parama) buvo patirta tyčia nėra. Pareiškėjai motinos (palikėjos) mirties dienai buvo reikalingas išlaikymas, todėl pareiškėjos prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai, jos motinos A. G. mirties dieną, buvo reikalingas išlaikymas, siekiant įgyvendinti teisę į privalomąją palikimo dalį pagal CK 5.20 straipsnį tenkintinas pilnai.
Dėl pareiškėjos 2020-04-14 prašymų.
7. Pareiškėja su rašytiniais paaiškinimais 2020-04-14 pakartotinai pateikė prašymą paskirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka bei prašymą įtraukti į bylą Vilniaus miesto socialinės paramos centrą, kaip instituciją duodančią išvadą, dėl pareiškėjos turtinės padėties ir paramos reikalingumo, atitikimo pareiškėjos nurodytoms faktinėms aplinkybėms.
Įvertinus aplinkybes, kad teismas sprendė dėl pateiktų įrodymų pakankamumo bylos išnagrinėjimui ir priėmė procesinį sprendimą bei tai, kad Vilniaus miesto socialinės paramos centro įtraukimas į bylą, kaip išvadą duodančia institucija neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų turinio, pareiškėjos prašymai dėl žodinio proceso ir Vilniaus miesto socialinės paramos centro įtraukimo į bylą, kaip išvadą duodančia institucija atmestini.
8. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų nurodytos aplinkybės ir argumentai teisiškai nereikšmingi šioje byloje, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje vandeHurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 443 straipsniais, –
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti pilnai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) palikėjos A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), buvo reikalingas išlaikymas.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti, siekiant paveldėti privalomą palikimo dalį pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.20 straipsnio 1 dalį.
Atmesti pareiškėjos M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo.
Atmesti pareiškėjos M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl Vilniaus miesto socialinės paramos centro įtraukimo į bylą, kaip išvadą duodančia institucija.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.