- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-21
- Bylos Nr.
- 2S-23-278/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Suinteresuotas asmuo
- R. R.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų, atstovaujančių G. R., atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-7315-223/2019 pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų, atstovaujančių G. R., pareiškimą suinteresuotam asmeniui R. R., duodančiai išvadą institucijai Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui, dėl teismo leidimo išdavimo ir termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai, atstovaujantys G. R., prašė teismą išduoti leidimą, globotinio G. R., gim. (duomenys neskelbtini), vardu priimti jo motinos A. R., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pagal apyrašą bei atnaujinti (duomenys neskelbtini) socialinės globos namams, atstovaujantiems globotinio G. R. interesus, praleistą įstatymo nustatytą 3-jų mėnesių terminą A. R. palikimui priimti.
2. Nurodė, kad G. R. nuo (duomenys neskelbtini) gyvena (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, Panevėžio miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jis pripažintas neveiksniu, jam nustatyta institucinė globa ir globėju paskirtas (duomenys neskelbtini) pensionatas (teisių ir pareigų perėmėjas (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai), o (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) G. R. pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse. Teigė, kad 2019-06-21 gavo pranešimą iš G. R. brolio R. R., kad (duomenys neskelbtini) mirė jų motina A. R.. Nurodė, kad po A. R. mirties liko turtas - 2-jų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). G. R. pagal Civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra pirmos eilės įpėdinis, todėl jam esant teismo pripažintu neveiksniu ir paveldėjimo teisinių santykių srityje, palikimą globotinio vardu turėtų priimti globėjas. Nurodė, kad terminą palikimui priimti praleido, nes nežinojo apie palikėjos A. R. mirtį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-10-01 nutartimi pareiškėjo pareiškimas atmestas.
4. Teismas nustatė, kad G. R., gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžio miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu pripažintas neveiksniu, jam nustatyta institucinė globa, o (duomenys neskelbtini) sprendimu (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) jis pripažintas neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, tame tarpe ir paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Nurodė, kad 2019-06-21 (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai kreipėsi į notarą, užklausiant ar užvesta paveldėjimo byla po A. R. mirties ir notarė Virginija Pupkienė 2019-06-26 raštu informavo pareiškėją, kad palikimą po A. R. mirties priėmė testamentinis įpėdinis R. R., o paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Nurodė, kad Testamentų registro išraše nurodyta, kad palikimą po A. R. mirties priėmė R. R.. Nustatė, kad (duomenys neskelbtini) testamentu visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, tame tarpe ir butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), po savo mirties A. R. paliko sūnui R. R..
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad G. R. yra palikėjos sūnus ir pirmos eilės paveldėtojas pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kaip ir suinteresuotas asmuo R. R., kuriam palikėja A. R. (duomenys neskelbtini) testamentu paliko visą savo turtą.
6. Civilinio kodekso 5.2 straipsnio 2 dalies, 5.19 straipsnio 1 dalies kontekste, teismas sprendė, kad testatorė A. R. pasinaudojo teise testamentu visą savo turtą palikti vienam iš vaikų – R. R. ir jos valia testamente yra išreikšta aiškiai ir nedviprasmiškai. Nurodė, kad testamentas yra galiojantis, jo teisėtumo niekas neginčija. Teismas konstatavo, kad testatorius laisva valia sprendžia dėl testamento turinio ir turi teisę savo nuožiūra visą turtą ar jo dalį palikti bet kuriam asmeniui. Nurodė, kad jeigu testamente įvardytas konkretus daiktas paliekamas įpėdiniui, tai reiškia, kad paliekamas visas daiktas, o ne jo dalis. Įpėdiniai pagal įstatymą paveldi, jeigu nėra testamento ir tik ta turto dalis, kuri nepaskirta testamentu, padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymą (CK 5.22 straipsnio 1 dalis). Nustatė, kad testamentinis įpėdinis R. R. kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą, tokiu būdu įstatymo nustatytu terminu jis priėmė A. R. palikimą. Teismas darė išvadą, kad palikėja testamentu visą savo turtą paliko sūnui R. R., todėl faktiškai jis priėmė visą palikimą ir neliko palikimo, kuris galėtų būti priimtas pagal įstatymą. Darė išvadą, kad nesant palikimo objekto, neatsiranda G. R. paveldėjimo teisinių santykių, jis nėra laikomas įpėdiniu, o asmuo, kuris nėra laikomas įpėdiniu, neturi CK 5 knygoje numatytų įpėdinio teisių ir pareigų. Nurodė, kad dėl aptartų priežasčių nėra ir pagrindo atnaujinti terminą palikimui priimti, nes tai nesukels teisinių pasekmių. Neatnaujinus termino palikimui priimti, neišduotinas ir leidimas priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu (CK 5.56 straipsnis, Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 3.244 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjas (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai, atstovaujantys G. R., prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-10-01 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, tenkinant prašymą.
8. Nurodo, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, o terminą palikimui priimti G. R. praleido dėl svarbių priežasčių, ką pripažino ir jo brolis R. R..
9. Teigia, kad skundžiamoje nutartyje teismas pasisakė tik tiek, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą palikimui priimti, nes tai nesukels G. R. teisinių pasekmių. Nurodo, kad CK 5.20 straipsnio 1 dalies nuostatose įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs tam tikrus testamento laisvės ribojimus, o būtent įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomąją palikimą dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-05 nutartis civilinėje byloje 3K-3-258-219/2016). Nurodo, kad išlaikymo reikalingumas yra preziumuojamas, kai toks asmuo palikėjo mirties dieną yra nepilnametis, nedarbingas dėl savo amžiaus (sulaukęs senatvės pensijos amžiaus) ar sveikatos būklės (nedarbingumas), taip pat jeigu jis yra palikėjo sutuoktinis ir augina bendrą savo ir palikėjo nepilnametį vaiką, ir įstatymo nustatyta tvarka į priklausančią privalomąją palikimo dalį jiems turi būti išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas.
10. Nurodo, kad globos namų gyventojas G. R. turi sveikatos problemų, teismo pripažintas neveiksniu bei neveiksniu tam tikrose srityse (viena iš jų yra paveldėjimo teisė), todėl testamentinis įpėdinis R. R. privalėjo minėtą prezumpciją paneigti. Suinteresuotas asmuo tik nurodė, kad su mama lankydavo brolį, nuveždavo vynuogių, obuolių, bet nenurodo, kaip dažnai tai darydavo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas privalėjo ginti viešą interesą. Mano, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus byloje bei netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, be to, nebuvo aktyvus gindamas viešąjį interesą.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo R. R. prašo atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą.
12. Nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CK 5.20 straipsnio nuostatas, nes nei pareiškėjas ar kitas asmuo nėra pateikęs teismui įstatymo nustatyta tvarka prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo globojamas G. R. yra reikalingas išlaikymo, be to, byloje nėra pateikta visiškai jokių tokią prielaidą patvirtinančių įrodymų ar faktinių aplinkybių.
13. Teigia, kad pareiškėjo atstovaujamas globotinis yra palikėjos A. R. sūnus ir paveldint pagal įstatymą būtų antros eilės įpėdinis, todėl galėtų priimti palikimą, jei palikėja nebūtų sudariusi testamento. Nurodo, kad nustatyta, jog jų motina (duomenys neskelbtini) testamentu visą savo turtą, testamentu paliko jam, R. R., todėl teisę priimti jos palikimą turi tik testamentinis palikėjos įpėdinis. Tvirtina, kad pareiškėjas nelaikytinas asmeniu, pretenduojančiu į palikėjos A. R. palikimą, o toks asmuo, negali būti laikomas praleidusiu palikimo priėmimo terminą, todėl pareiškėjas neturi teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismą dėl nurodyto palikimo priėmimo termino atnaujinimo, nes tai nesukels jokių teisinių pasekmių.
14. Pažymi, kad, nors pareiškėjas ir neteikė įstatymo nustatyta tvarka reikalavimo nustatyti faktą, kad G. R. palikėjos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymo, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis nebuvo ir nėra reikalingas išlaikymo, nes yra pilnai išlaikomas valstybės, be to, gauna socialines išmokas, dėl ko visi jo poreikiai buvo ir yra visiškai patenkinami.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas pareiškėjo (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų, atstovaujančių G. R., atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
16. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti bei išduoti teismo leidimą priimti palikimą neveiksnaus globotinio vardu, konstatavęs, jog palikėja A. R. pasinaudojo teise visą savo turtą testamentu palikti kitam įpėdiniui ir nelikus palikimo, kuris galėtų būti priimtas pagal įstatymą, pareiškėjo globotinis G. R. nelaikomas įpėdiniu, kas leidžia spręsti nesant pagrindo atnaujinti terminą palikimui priimti, nes tai nesukels jokių teisinių pasekmių.
17. CK 5.1 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, kad paveldėjimas yra mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t.y., apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
18. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Todėl įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe atnaujinti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t.y., įrodyti, kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.
19. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai siekia priimti palikimą savo globotinio G. R. vardu, likusį po motinos A. R. mirties. Byloje nėra ginčo, kad A. R. mirė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) testamentu visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, tame tarpe ir butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), po savo mirties paliko sūnui R. R. (b.l. 12, 20). Iš bylos duomenų nustatyta, kad R. R. yra pateikęs prašymą dėl palikimo priėmimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas (b.l. 9).
20. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad testatorius laisva valia sprendžia dėl testamento turinio ir turi teisę savo nuožiūra visą turtą ar jo dalį palikti bet kuriam asmeniui, t.y., konstatavo, jog testatoriaus sudarytas sandoris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Tačiau nors testamento esmė yra suteikti palikėjui laisvę laisvai nuspręsti dėl jo turto likimo po mirties, kartu ši laisvė nėra absoliuti ir tam tikrais atvejais gali būti ribojama įstatymu. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalina nuo palikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tokiai atvejais valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-596/2008, Nr. 3K-3-258-219/2016 ir kt.). CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomąją palikimo dalį ir šios dalies dydį. Šios įstatymo nuostatos taikytinos tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą. Taigi įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomąją palikimo dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą. Išlaikymo reikalingumą konstatuoti galima tik vertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).
21. Atsižvelgdamas į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, taip pat įvertindamas valstybės bei teismų pareigą apginti labiausiai pažeidžiamų asmenų prioritetus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog vien testamento buvimo faktas eliminuoja neveiksmaus G. R. teisę į jam priklausančią palikimo dalį ir todėl iš esmės atsisakė spręsti klausimą tiek dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, tiek dėl teismo leidimo išdavimo.
22. Iš byloje esančių duomenų bei šalių paaiškinimų matyti, jog G. R. (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose gyvena nuo (duomenys neskelbtini) ir Panevėžio miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu yra pripažintas neveiksniu, jam nustatyta institucinė globa, o minėto teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)G. R. pripažintas neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, tame tarpe ir paveldėjimo teisiniuose santykiuose (b.l. 4-6). Minėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuotas (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų globojamojo G. R. neveiksnumas bei būtinas valstybės išlaikymas. 2019-09-16 pirmosios instancijos teismo posėdyje (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų atstovas nurodė, kad G. R. išlaikymui yra skiriamos biudžeto lėšos, kurios iš esmės užtikrina tik minimalių poreikių patenkinimą, taip pat G. R. gauna 20 proc. nuo jam paskirtos pensijos.
23. Iš Panevėžio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad G. R. yra paskirta šalpos neįgalumo pensija (264 Eur), iš kurios 80 proc. atskaičiuojama už išlaikymą globos namuose, be to, jam skirta slaugos išlaidų tikslinė kompensacija (285 Eur), kurios 100 proc. atskaičiuojama už išlaikymą (duomenys neskelbtini) socialinės globos namams. Nurodoma, kad 2020 m. socialinės globos kaina už išlaikymą (duomenys neskelbtini) globos namuose asmenims su sunkia negalia yra 826 Eur, G. R. už išlaikymą moka 496,20 Eur, o likusi išlaikymo kainos dalis 329,80 Eur dengiama iš valstybės lėšų (b.l. 52). Atsižvelgdamas į šią faktinę situaciją bei įstaigos, tiesiogiai besirūpinančios G. R. kasdieninių poreikių patenkinimu, paaiškinimus apie papildomų lėšų trūkumą globotinio poreikiams užtikrinti, apeliacinės instancijos teismas šioje proceso stadijoje neturi pagrindo konstatuoti, kad neveiksniam G. R. nėra būtinas išlaikymas.
24. Įvertintina aplinkybė, kad teisė į privalomąją palikimo dalį nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu, todėl ši aplinkybė nėra reikšminga sprendžiant dėl tokios teisės įgijimo. Išlaikymo reikalingumas nustatomas taikant bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus (CK 1.5 straipsnis), proporcingumo principus (CK 1.2 straipsnio 1 dalis) bei CK 5.20 straipsnio 1 dalies paskirtį – užtikrinti materialinės padėties požiūriu silpniausių šeimos narių, kurie tokioje padėtyje atsidūrė dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 ir kt.). Byloje neginčytinai nustatyta, kad G. R., dėl sveikatos sutrikimų teismo sprendimais pripažintas neveiksniu ir yra globojamas valstybės, savo turto neturi, o gaunama neįgalumo pensija nėra didelė. Teismo sprendimais pripažinus G. R. neveiksniu ir jo globėju paskyrus valstybės instituciją, nustatinėti juridinę reikšmę turintį faktą dėl išlaikymo jam reikalingumo, nėra pagrindo, nes globėju paskyrus valstybės instituciją preziumuojama, kad globotiniui reikalingas išlaikymas (CPK 182 straipsnis). Suinteresuoto asmens R. R. teiginiai, kad brolis yra neįgalus, visus jo poreikius tenkina ir tenkins valstybė, todėl jam nėra reikalingos lėšos, vertintini kritiškai bei neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) socialinės globos namams apie globotinio G. R. motinos A. R. mirtį (duomenys neskelbtini), suinteresuotas asmuo R. R. pranešė pasibaigus įstatyme nustatytam trijų mėnesių terminui nuo palikimo atsiradimo dienos palikimui priimti (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Minėtą aplinkybę pripažįsta ir pats suinteresuotas asmuo R. R.. Be to, nustatyta, kad G. R. globėjas nedelsiant 2019-06-21 kreipėsi į notarą, užklausdamas ar užvesta paveldėjimo byla po A. R. mirties ir gavus notarės V. Pupkienės 2019-06-26 informaciją apie paveldėjimo procedūras, (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai 2019-07-24 kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo bei teismo leidimo išdavimo priimti palikimą globotinio vardu (b.l. 1-2, 7). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjui pavėluotai pateikta informacija apie A. R. mirtį laikytina svarbia priežastimi dėl kurios buvo praleistas terminas globotinio vardu priimti palikimą ir tai sudaro pagrindą atnaujinti praleistą terminą (CK 5.57 straipsnis).
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra teisinio pagrindo vadovautis suinteresuoto asmens R. R. atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytais argumentais dėl apelianto teisinio suinteresuotumo nebuvimo bei jas pagrindžiančia nurodyta apylinkės teismų praktika, nes ji nėra privaloma kitiems teismams, kaip precedentas, be to, jose nagrinėtos faktinės aplinkybės yra iš esmės skirtingos nei nagrinėjamos bylos, nors ir susiję su CK 5.57 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymu.
27. Vadovaujantis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės, todėl, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje sprendžiamo klausimo pobūdį, tai, kad rinkti naujų įrodymų byloje nereikia bei vadovaujantis proceso koncentracijos, ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis) darytina išvada esant pagrindui panaikinti skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-10-01 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų pareiškimą ir pareiškėjui, atstovaujančiam G. R., atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą A. R., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti bei išduoti leidimą globotinio G. R. vardu priimti A. R., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pagal apyrašą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti (duomenys neskelbtini) socialinės globos namams (j.a.k. (duomenys neskelbtini)), atstovaujantiems G. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) dėl svarbių priežasčių praleistą terminą A. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Leisti (duomenys neskelbtini) socialinės globos namams (j.a.k. (duomenys neskelbtini)), globotinio G. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti A. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pagal apyrašą.