- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-15
- Bylos Nr.
- e2A-1532-852/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03681-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Čėsnienė, Andrius Verikas, Renata Volodko
- Suinteresuotas asmuo
- I. G., V. G.
- Pareiškėjas
- M. L.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų I. G. ir V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys I. G. ir V. G.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja M. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai, jos motinos A. G. mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), buvo reikalingas išlaikymas. Nurodė, kad nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra reikalinga tam, kad galėtų įgyvendinti teisę į privalomąją palikimo dalį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 straipsnio pagrindu. Paaiškino, kad po motinos mirties liko jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas. A. G. 2005 m. spalio 18 d. testamentu visą savo turtą paliko savo sūnui (pareiškėjos broliui) V. G., o 2011 m. gegužės 19 d. testamentu visas savo pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, paliko I. G. Nurodė, kad ji, pagal įstatymą, yra pirmosios eilės įpėdinė, todėl 2019 m. sausio 15 d. pareiškimu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl palikimo priėmimo į privalomą palikimo dalį, tačiau V. G. nesutinka, kad jai būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į privalomą palikimo dalį. Pažymėjo, kad palikimo atsiradimo metu ji buvo nedarbinga dėl ligos (jos darbingumas sudarė 50 proc., jos gaunamos pajamos buvo 531 Eur (390 Eur – socialinė pašalpa ir 140,60 Eur – išmoka vaikui), neturėjo piniginių indėlių kredito įstaigose. Nuosavybės teise turi 3/16 dalį pastato-gyvenamojo namo su ūkio pastatais, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau jame negyvena, kadangi jis nėra pritaikytas gyvenimui. Kartu su vaikais gyvena socialiniame būste. Palikimo atsiradimo metu jos finansinė padėtis buvo prasta ir jai buvo reikalingas papildomas išlaikymas būtiniems poreikiams patenkinti. Akcentavo, kad prarado galimybę įsidarbinti ir kitais būdais gauti papildomų pajamų dėl sveikatos būklės ir skausmų. Taip pat nurodė, kad nežinojo apie aukščiau nurodytus motinos testamentus, buvo nustebinta, kad tokie dokumentai buvo. Paaiškino, kad motina visą gyvenimą piktnaudžiavo alkoholiu, buvo sunkiai sukalbama, dažnai girtaudavo su sūnumi – V. G., ko pasekoje buvo jo sumušama. Neatsižvelgiant į motinos blogus įpročius ir nuolatinius girtavimus su broliu, ėmėsi visų įmanomu priemonių apginti motina nuo brolio sumušimų ir skriaudų.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys I. G. ir V. G. atsiliepimu prašė netenkinti pareiškėjos pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir priteisti jiems iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad, sprendžiant dėl išlaikymo reikalingumo, esminę reikšmę turi pareiškėjos turtinė padėtis palikimo atsiradimo dieną. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja, pretenduojanti į privalomąją palikimo dalį, palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise jai priklausiantį nekilnojamąjį turtą, o būtent: 3/16 dalis 1.8000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio vidutinė rinkos vertė yra 2 510 Eur; 3/16 dalis gyvenamojo namo, kurio vidutinė rinkos vertė yra 7 010 Eur; ūkio pastatą, kurio vidutinė rinkos vertė yra 839 Eur? ūkio pastatą, kurio vidutinė rinkos vertė yra 504 Eur? kitus inžinierinius kiemo statinius (šio nekilnojamojo turto masinis vertinimas nėra atliktas). Akcentavo, kad nurodyto nekilnojamojo turto vertė yra atlikta masiniu vertinimo būdu, todėl ji yra nurodoma ženkliai mažesnė, nei jei jis būtų įvertintas, atliekant individualų vertinimą. Nors pareiškėja teigia, kad 3/16 dalis gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), negyvena, nes pastatas nėra pritaikytas gyvenimui, tačiau šie teiginiai neatitinka faktinių aplinkybių. Skirtingai nei teigia pareiškėja, namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra gyvenamas bei šiame name pareiškėja gyvena kartu su savo šeimos nariais. Fotonuotraukos, kurios buvo darytos 2015 metais, t. y. dar esant gyvai A. G., patvirtina aplinkybes, kad namas buvo renovuotas. Pažymėjo, kad yra statybininkas, todėl namo renovacijos darbus atliko kartu su savo tėvu M. G., tuo metu, kai pastarasis dar buvo gyvas. Name yra du kambariai, įrengtas krosninis šildymas, paklotas grindų laminatas, pakeisti langai, durys, apšiltintos namo sienos, plytelėmis išklota virtuvė, taip pat vonios tualeto kambarys. Be to, yra perstatytas garažas, kuriame įrengtas rūsys-duobė remontuoti automobiliams, taip pat įrengta lauko virtuvė, o ūkio pastatuose yra laikomi gyvuliai, vištos, kalakutai. Prie namo yra daržas bei sodas. Yra iškastas šulinys, kuriame įrengtas hidroforas, kuris vandenį tiekia į namus. Pažymėjo, kad gyvenamuoju namu bei ūkio pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), pareiškėja kartu su savo šeimos nariais nuolatos naudojasi jau nuo 2016 metų, t. y. kuomet sukėlusi konfliktą su A. G., pastarąją faktiškai išvarė iš namų, o pati pradėjo šeimininkauti šiame gyvenamajame name. Tą aplinkybę, kad pareiškėja nuolatos faktiškai gyvena ne deklaruotu adresu (duomenys neskelbtini), o adresu (duomenys neskelbtini), patvirtina duomenys apie jos vaikų M. L. ir J. L. mokymąsi (duomenys neskelbtini) miesto gimnazijoje, o ne (duomenys neskelbtini) mieste esančioje mokymosi įstaigoje. Pareiškėja būsto patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), subnuomoja tretiesiems asmenims bei iš subnuomos gauna pajamas, apie kurias sąmoningai nutyli bei tokiu būdu bando sumenkinti savo realias pajamas. Be paminėto valdomo nekilnojamojo turto, pareiškėja teismui pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus pažymą apie gaunamas pajamas iš kurios seka, kad per septynių mėnesių laikotarpį pastaroji gavo 4 259,40 Eur pajamų. Taigi, pareiškėjos palikimo atsiradimo dienai gaunamos nuolatinės pajamos vidutiniškai per mėnesį sudaro 608,48 Eur sumą. Todėl įvertinus faktinę aplinkybę, kad pareiškėjos gaunamos pajamos palikėjos A. G. mirties dienai viršijo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl minimaliojo darbo užmokesčio patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą, t. y. (duomenys neskelbtini), ji sudarė 555 Eur sumą, todėl darytina išvada, kad be valdomo nekilnojamojo turto, pareiškėja disponavo tokio dydžio pajamomis, kurios leido pareiškėjai užtikrinti jos būtiniausių poreikių tenkinimą. Įrodymų apie tai, kad pareiškėja būtų išnaudojusi visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti papildomų lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems jos poreikiams, į bylą nepateikta. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėja teismui yra pateikusi Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą, kuriame užfiksuota, jog jai priklausančiam turtui antstolių priimtais patvarkymais yra apribota disponavimo teisė. Be to, pareiškėjos pranešime dėl trūkumų šalinimo yra nurodyta, kad antstolių vykdomi išieškojimai iš pareiškėjos tiek už sutuoktinio padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas aplamai prieštarauja išlaikymo reikalingumo kriterijų taikymui šioje konkrečioje situacijoje, tiek ir už eilę sutartinių prievolių nevykdymą, ko pasekoje pareiškėja esamą savo materialinę padėtį po palikėjos A. G. mirties susikūrė pati. Teisiškai reikšminga aplinkybė yra ta, kad pareiškėja yra sudariusi santuoką su A. L., kuris būdamas jauno ir darbingo amžiaus, neturintis jokių sveikatos problemų (Darbingumo lygio pažymoje Nr.DL1 Nr.2359 yra nurodyta, kad 55 proc. darbingumo lygis nustatytas tik iki 2019 m. birželio 24 d.) nevykdo įstatymų numatytos pareigos prisidėti prie sutuoktinės, o taip pat ir savo nepilnamečių vaikų išlaikymo, ir, kad pareiškėja iš sutuoktinio tokio išlaikymo nereikalauja. Negana to, pareiškėjos elgesys, kuomet teismo yra prašoma nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą ir tuo pat metu ne sutuoktinis, o pati pareiškėja moka baudas už sutuoktinio padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus, o taip pat viena, be sutuoktinio indėlio, dengia skolinius įsipareigojimus kurie viršija 10 000 Eur sumą, prieštarauja ne tik formalios logikos dėsniams, bet tuo pačiu neatitinka elementarių objektyvaus sąžiningo elgesio reikalavimų. Nuo 2019 m. gruodžio 6 d. pareiškėjai nustatytas 50 procentų darbingumo lygis. Į bylą yra pateikti medicininių dokumentų išrašai, liudijantys apie pareiškėjos sveikatos sutrikimus, tačiau visiško pareiškėjos nedarbingumo nenustatyta. Todėl spręsti, jog pareiškėja neturi jokių galimybių pati save išlaikyti, nėra pagrindo. Tai, jog abu sutuoktiniai ganėtinai ilgą laiko tarpą yra registruoti užimtumo tarnyboje parodo pastarųjų pasyvumą bei nenorą pagerinti savo materialinę padėtį. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjai yra reikalingas išlaikymas CK 5.20 straipsnio 1 dalies prasme.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškimą tenkino – nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai palikėjos A. G. mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), buvo reikalingas išlaikymas.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad suinteresuotų asmenų pateiktuose nuotraukose nėra matyti lentelių ar kitos informacijos ant pastatų su jų adresais. Nurodė, jog pareiškėjai nustatytas 50 proc. darbingumas, palikėjos mirties dienai pareiškėjos pajamos sudarė 390,40 Eur socialinė pašalpa, paskirta Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pagrindu, įvertinus pareiškėjos turtinę padėtį ir gaunamas pajamas bei šeimos sudėtį. Pareiškėjos gautos socialinės pašalpos dydis buvo mažesnis nei pareiškėjos motinos mirties dieną nustatytas MMA (555 Eur). Pareiškėja motinos mirties dieną buvo sudariusi socialinio būsto nuomos sutartį. Pareiškėja palikėjos mirties dieną nedirbo, bedarbio statusas suteiktas 2018 m. gegužės 9 d. Pareiškėjos nekilnojamam turtui (3/16 dalys pastato gyvenamojo mano, ūkinių pastatų, kiemo statinių esančių, (duomenys neskelbtini)) taikomi antstolių areštai, vykdomas išieškojimas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, darė išvada, kad pareiškėja palikėjos (pareiškėjos motinos) mirties dienai buvo pilnai socialiai remtina, sunki materialinė pareiškėjos padėtis dėl ko ji (gaunamomis pajamomis ir jai priklausančiu turtu) neturėjo galimybės patenkinti būtinų savo poreikių susidarė ne dėl tyčinių pareiškėjos veiksmų (neveikimo). Taip pat nurodė, kad byloje duomenų apie tai, jog pareiškėjos kelio trauma, sąlygojusi pareiškėjos dalinį darbingumo praradimą ir sumažėjusias galimybes gauti daugiau pajamų (nei valstybės teikiama parama) buvo patirta tyčia nėra. Konstatavo, kad pareiškėjai motinos (palikėjos) mirties dienai buvo reikalingas išlaikymas, todėl pareiškėjos prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai, jos motinos A. G. mirties dieną, buvo reikalingas išlaikymas, siekiant įgyvendinti teisę į privalomąją palikimo dalį pagal CK 5.20 straipsnį tenkintinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Suinteresuoti asmenys I. G. ir V. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimo netenkinti.
Atsiliepimas
6. Suinteresuoti asmenys nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 5.20 straipsnio nuostatas, be to, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas pažeidžiant CPK 12, 178, 185 straipsniuose nustatytus reikalavimus, todėl šis teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai sumenkino pareiškėjos valdomo nekilnojamojo turto apimtį lakoniškai nurodant, kad pareiškėja motinos mirties dieną buvo sudariusi socialinio būsto nuomos sutartį bei valdomam nekilnojamam turtui taikomi antstolių areštai, vykdomas išieškojimas. Civilinėje byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjos turtinė padėtis, vertinant ją pagal valdomo nekilnojamojo turto kriterijų, priešingai nei daro išvadą pirmosios instancijos teismas, negali būti laikoma bloga. Nepaisant to, kad pareiškėja nuosavybės teise valdo bei naudojasi nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), pastaroji papildomai dar naudojasi ir kitu nekilnojamuoju turtu, o būtent būsto patalpomis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini), kurios pareiškėjai buvo perduotos 2019 m. vasario 28 d. sudarytos Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutarties Nr.l.40-GT19/0314 pagrindu. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime visiškai nepasisakė dėl suinteresuotų asmenų (apeliantų) nurodytos aplinkybės, kad pareiškėja būsto patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), subnuomoja tretiesiems asmenims bei iš subnuomos gauna pajamas, apie kurias sąmoningai nutyli bei tokiu būdu bando sumenkinti savo realias pajamas. Rašytinis įrodymas – 2020 m. balandžio 9 d. (duomenys neskelbtini) gimnazijos pažyma neginčijamai patvirtina, jog pareiškėja kartu su savo šeimos nariais faktiškai nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. gyvena (duomenys neskelbtini), nes pareiškėjos sūnus nuo šios nurodytos datos pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) gimnaziją, o pareiškėjos dukra lanko gimnaziją nuo 2018 m. vasario 12 d. Akivaizdu ir objektyviai suprantama, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjos materialinė padėtis iš tiesų būtų sunki, ką skundžiamame sprendime nurodo pirmosios instancijos teismas, tuomet lieka visiškai neaišku kokiu tikslu iš savivaldybės yra išsinuomojamas būstas, kuriame nei pareiškėja, nei pastarosios šeimos nariai faktiškai nebegyvena, tačiau už išsinuomotą būstą kiekvieną mėnesį yra mokamas tiek nuomos mokestis Vilniaus miesto savivaldybei, tiek ir mokesčiai už komunalines paslaugas. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui nepateikė visų duomenų, kurie objektyviai ir neginčijamai patvirtintų tikrąją jos turtinę padėti motinos mirties dienai. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjos motinos mirties dienai pajamos sudarė tik 390,40 Eur socialinė pašalpa. Įvertinus šiuos teismo motyvus su civilinėje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis yra akivaizdžiai matyti, kad teismas nepagrįstai diferencijuotai vertino pareiškėjos disponuojamas pinigines lėšas. 2019 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus pažymoje Nr. 8257 yra nurodyta, kad per septynių mėnesių laikotarpį pareiškėja gavo 4 259,40 Eur pajamų. Pareiškėjos palikimo atsiradimo dienai gaunamos nuolatinės pajamos vidutiniškai per mėnesį sudaro 608,48 Eur sumą. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu kuriame nurodoma, kad pareiškėjos turtinė padėtis yra sunki, nes pastarosios valdomam nekilnojamajam turtui yra taikomi antstolių areštai, vykdomas išieškojimas. Civilinėje byloje nustatyta, kad pareiškėjos priklausančiam turtui antstolių priimtais patvarkymais yra apribota disponavimo teisė tiek dėl sutuoktinio padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų, tiek ir dėl sutartinių prievolių nevykdymo. Įvertinus antstolių patvarkymuose nurodytas skolinių įsipareigojimų atsiradimo kilmę daryta išvada, kad pareiškėja esamą savo materialinę padėtį, po palikėjos A. G. mirties, susikūrė pati. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime taipogi nevertino teisiškai reikšmingų aplinkybių susijusių su tuo, kad pareiškėja yra sudariusi santuoką su A. L., kuris būdamas jauno ir darbingo amžiaus, neturintis jokių sveikatos problemų, nevykdo įstatymų numatytos pareigos prisidėti prie sutuoktinės, o taip pat ir savo nepilnamečių vaikų išlaikymo, ir pareiškėja iš sutuoktinio tokio išlaikymo nereikalauja.
7. Pareiškėja atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Šalies argumentai
8. Pareiškėja pažymi, kad suinteresuoti asmenys nurodo klaidingą jai priklausančio nekilnojamojo turto vertę, t. y. nurodo jai priklausančio nekilnojamojo turto vertę, neišskirdami jos dalies. Atsižvelgiant į jai priklausančia turto dalį, darytina išvada, jog viso turimo nekilnojamojo turto vertė yra 889,59 Eur. Būtent šiuo pagrindu, jai buvo suteiktas socialinis būstas. Argumentas, jog ji piktnaudžiauja suteiktu socialiniu būstu ir šį būstą subnuomoja yra tikrovės neatitinkantis. Socialinis būstas keletą kartų iš eilės buvo užpiltas kaimynų, užpiltas buvo taip, jog net prireikė keisti bute esančius baldus. Taigi, būtent dėl šių priežasčių, kurį laiką neturėjo galimybės gyventi užpiltame būste, o ne dėl to, jog socialinį būstą subnuomoja. Taip pat nurodė, kad suinteresuotas asmuo nuolat piktnaudžiavo alkoholiu, o 2016 m. buvo išvaręs motiną iš namų. Todėl ji ėmėsi priemonių, t. y. pradėjo nuolat važinėti į (duomenys neskelbtini), grąžino motiną į namą ir važinėjo ją prižiūrėti kiekvieną dieną. Kasdienis poreikis prižiūrėti motiną pasireiškė tuo, jog motina taip pat piktnaudžiavo alkoholiu, o suinteresuotas asmuo, jai ne padėdavo šios priklausomybės atsikratyti, o priešingai, su ją vartojo alkoholį. Kadangi buvo sudėtinga su vaikais važinėti pirmyn ir atgal iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), ji buvo priversta vaikus atiduoti į (duomenys neskelbtini) mokyklą. Šiuo metu, nebesant poreikio ir tikslo važinėti į (duomenys neskelbtini), vaikai nuo 2020 m. rugsėjo mėn. pradės lankyti mokyklą (duomenys neskelbtini), šalia nuolatinės gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad, nors ji vaikus norėjo perkelti į (duomenys neskelbtini) mokyklą po motinos mirties, tačiau bendravo su mokyklos direktoriumi, kuris rekomendavo, jog vaikams geriau keisti mokyklą ir pradėti mokslus naujoje mokykloje nuo naujų mokslo metų. Atkreipė dėmesį, kad jai išmokėtos piniginės išmokos yra socialinė pašalpa, išmokos dviems vaikams ir parama mokinio reikmėms įsigyti. Taigi, šios išmokos negali būti priskiriamos prie jos pajamų. Akcentavo, kad jos turtinė padėtis įvertinta ir nustatyta Valstybės institucijų, ko pagrindu ji priskirtina prie nepasiturinčiųjų gyventojų. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas reglamentuoja nepasiturinčiųjų nustatymo sąlygas ir išmokų skyrimo tvarką. Apeliantų argumentai dėl jos sveikatos būklės ir jos galimybių realizuoti save darbo rinkoje yra subjektyvaus vertinimo, kadangi jie nevertino į bylą pateiktų medicinos išrašų ir gydytojų išvadų, kuriose aiškiai nurodyta jos sveikatos būklė ir patiriami skausmai. Taip pat pažymėjo, kad būtina atsižvelgti į tai, jog ji yra dviejų nepilnamečių vaikų motina, kuri turėdama sveikatos sutikimus ir jausdama nuolatinius skausmus, turi pareigą auginti vaikus ir galimybės dirbti yra ribotos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. sprendimo, kuriuo patenkintas pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjai, jos motinos mirties dieną, buvo reikalingas išlaikymas, nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina A. G., kuri 2005 m. spalio 10 d. testamentu visą savo turtą paliko sūnui V. G., o 2011 m. gegužės 11 d. testamentu visas savo pinigines lėšas, saugomas AB „Swedbank“, paliko I. G.
13. Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį. CK 5.20 straipsnio nuostatos taikytinos tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą. Taigi įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomąją palikimą dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-258-219/2016).
14. Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių. Tuo tikslu teismas turi nustatyti: a) kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise; ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose; kur deklaravo savo gyvenamąją vietą; ar turi kitą gyvenamąją vietą; b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams; c) kokia asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; asmens nedarbingumas yra reikšmingas sprendžiant dėl įpėdinio atitikties CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, bet įrodinėjimo dalykas negali būti apribojamas vien šiuo faktu; būtina įrodyti minėtas aplinkybes, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas įpėdinis neturėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jam buvo reikalingas palikėjo išlaikymas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos motinos mirties dieną pareiškėja buvo santuokoje, sutuoktinis A. L. Pareiškėja su sutuoktiniu A. L. susilaukė dviejų vaikų – M. L. ir J. L. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai nuo 2014 metų nuosavybės teise priklauso: 3/16 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis kiemo statinių (lauko tualetas, šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). 13/16 dalys minėtų nekilnojamojo turto objektų nuosavybės teise priklausė pareiškėjos motinai. Pareiškėjos sutuoktinio A. L. vardu nekilnojamojo turto nėra įregistruota. Tarp pareiškėjos ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2019 m. vasario 28 d. sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės būsto terminuota nuomos sutartis Nr. 1.40-GT19/0314 dėl socialinio būsto nuomos bei 2019 m. kovo 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės būsto perdavimo-priėmimo aktu pareiškėjai perduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kur yra deklaruota pareiškėjos, jos sutuoktinio ir vaikų gyvenamoji vieta (Nekilnojamojo turto registro duomenis sutartis terminas yra iki 2022 m. vasario 5 d.). Iš SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2018 m. gruodžio 6 d. rašto Nr. 1.35-18/5758, kuriame pareiškėjai pateiktas atsakymas į jos prašymą spręsti klausimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), užpylimo padarinių šalinimo, matyti, kad pareiškėja šį būtą nuomojosi ir iki minėtos nuomos sutarties sudarymo. Pareiškėja taip pat pateikė duomenis, patvirtinančius, jog šis butas buvo užlietas ne tik 2018 metais, tačiau ir pakartotinai 2019 metais (SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2019 m. spalio 14 d. rašto Nr. 1.35-18/5071). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. vasario 7 d. sprendimuose dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.1)TP-20-T-317-1818 ir Nr. (8.1)TP-20-T-315-1820 pareiškėjos nurodytas dokumentų gavimo adresatas yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gimnazija 2020 m. balandžio 9 d. rašte nurodė, kad M. L. ir J. L. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje pagal pradinio ugdymo programą. M. L. gimnazijoje mokosi nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., J. L. – nuo 2018 m. vasario 12 d. Mokinių asmens bylų duomenimis prašyme dėl M. L. priėmimo į gimnaziją tėvas A. L. nurodė gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), toks pats adresas nurodytas ir mokymosi sutartyje. Prašyme dėl mokinės J. L. priėmimo į gimnaziją motina M. L. nurodė gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), toks pat adresas nurodytas ir mokymo sutartyje. Pareiškėja paaiškino, kad socialiniame būste negalėjo kurį laiką gyventi ne tik dėl to, jog jis buvo užpiltas, tačiau ir dėl to, kad buvo priversta kasdien prižiūrėti motiną, vykti iš (duomenys neskelbtini) į motinos gyvenamąją vietą pirmyn ir atgal ir galiausiai atiduoti vaikus į (duomenys neskelbtini) mokyklą, kadangi motina piktnaudžiavo alkoholiu, o suinteresuotas asmuo jai ne padėdavo šios priklausomybės atsikratyti, o priešingai, su ją vartojo alkoholį. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus 2019 m. gruodžio 20 d. pažymos apie pajamas Nr. 8257 matyti, kad pareiškėjos pajamos per laikotarpį nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. sudarė 4 259,40 Eur, iš kurių 3 123,20 Eur sudarė socialinė parama, 984,20 Eur – išmoka vaikui ir 152 Eur parama mokinio reikmėms įsigyti. paskutinius keturis mėnesius sudarė 531 Eur. Pareiškėja šiuo metu nedirba, bedarbio statusas nuo 2018 m. gegužės 9 d., dalyvauja aktyviuose darbo rinkos programose (Užimtumo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 3-iasis skyriaus 2020 m. kovo 3 d. pažyma Nr. SP-641). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 3923 patvirtina, kad pareiškėjai nuo 2019 m. gruodžio 6 d. iki 2020 m. birželio 5 d. buvo nustatytas 50 proc. darbingumas. Iš į bylą pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad pareiškėjos sveikatos sutrikimai susiję su dešiniuoju keliu ir stuburu. Pareiškėja skundėsi dešinio kelio sąnario skausmu (buvo patirta kelio trauma prieš 5 metus), buvo paskirtas operacinis ir medikamentinis gydymas. Operacija atlikta 2019 m. birželio 11 d. Pareiškėjos sutuoktinis A. L. šiuo metu nedirba, bedarbio statusas nuo 2016 m. vasario 15 d., dalyvauja aktyviuose darbo rinkos programose (Užimtumo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 3-iasis skyriaus 2020 m. kovo 3 d. pažyma Nr. SP-642). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 2359 patvirtina, kad A. L. nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2019 m. birželio 24 d. buvo nustatytas 45 proc. darbingumo lygis. Antstolių informacinės sistemos ir rašytinių įrodymų, esančių byloje duomenimis, pareiškėjos motinos mirties diena iš pareiškėjos buvo vykdomas priverstinis išieškojimas šiose vykdomosiose bylose: Nr.0174/18/01817, Nr. 0174/15/02622, (išieškojimą vykdo antstolis Donatas Kisielius), Nr. 0240/18/00001 (išieškojimą vykdo antstolis Vytautas Mitkus), Nr. 0011/17/00726 (išieškojimą vykdo antstolė Irena Beliačic), Nr. 0179/12/01119 (išieškojimą vykdo antstolis Robertas Vasiliauskas), Nr. 0062/09/00430, Nr. 0062/08/00905 (išieškojimą vykdo antstolė Neringa Lipeikienė). 2020 m. kovo 16 d. pranešime dėl trūkumų šalinimo pareiškėja nurodė, kad skolų (dėl kurių vykdomas priverstinis išieškojimas) susidarymo pagrindas yra: a) išieškotojas VMI, antstolis Saulius Mulevičius: pareiškėja vykdo prievolę už sutuoktinio baudą, kuri jam paskirta už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Kadangi pareiškėja yra santuokoje, taigi atsako ir už sutuoktinio skolas; b) išieškotojas Lumiror Bank, antstolis Donatas Kisielius: ši prievolė atsirado iš vartojimo kredito. Pareiškėja pirmos santuokos (buvęs sutuoktinis E. D.) metu pasinaudojo vartojimo kreditu, būstui gerinti; c) išieškotojas UAB „Ignitis“, antstolis Vytautas Mitkus: šį prievolė yra už elektros energija; d) išieškotojas UAB „Ignitis“, antstolis Irena Beliačic: šie antstolio veiksmai yra ginčijami, tuo pagrindu pareiškėja yra sudariusi sutartį dėl antrinės teisinės pagalbos; e) išieškotojas UAB „Intrum Lietuva“, antstolis Donatas Kisielius: vartojimo kreditas butui ir buičiai gerinti. f) išieškotojas UAB „Intrum Lietuva“, antstolis Robertas Vasiliauskas: vartojimo kreditas; g) išieškotojas „Aktiva Finans OU“, antstolis Neringa Lipeikienė: prievolė pagal vekselį. Pareiškėja nurodo, jog niekada nebuvo pasirašinėjusi vekselio iš kurio galėjo kilti prievolė, todėl pareiškėja yra sudariusi sutartį dėl antrinės teisinės pagalbos, jog būtų apginti jos interesai. Pareiškėja nurodo, jog apie šią prievolę sužinojusi visai nesenai; h) išieškotojas UAB „Gelvora“, antstolis Neringa Lipeikiene: vartojimo kreditas; i) išieškotojas UAB „Intrum Lietuva“, antstolis Neringa Lipeikiene: vartojimo kreditas. Pareiškėja nurodė, kad išieškoto išieškotojas Lumiror Bank AS naudai vykdomas išieškojimas, kurio pagrindas vartojimo kreditas (būstui gerinti) – bendros pareiškėjos ir jos buvusio sutuoktinio E. D. prievolės.
16. Suinteresuoti asmenys apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime visiškai nepasisakė dėl jų nurodytos aplinkybės, kad pareiškėja būsto patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), subnuomoja tretiesiems asmenims bei iš subnuomos gauna pajamas, apie kurias sąmoningai nutyli bei tokiu būdu bando sumenkinti savo realias pajamas.
17. Kaip matyti iš bylos duomenimis nustatytų faktų, būstas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo ne karta užlietas, be kita ko, ir 2019 metais. 2019 m. spalio 23 d., gavus nuomininkės pranešimą, buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. 21372, kuriame paminėta, kad yra šlapios buto kambario lubos, atšokęs tinkas ir dažai, ant kambario sienos matomos dažų pūslės, supiltas ir išsikilnojęs laminatas. Užpylimas įvyko iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) (SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2019 m. spalio 14 d. raštas Nr. 1.35-19/5071). Be to, į bylą pateiktas 8 pareiškėjos kaimynų pasirašytas paaiškinimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), niekada negyveno nuomininkai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nesant pateiktų įrodymų, kurie pagrįstų suinteresuotų asmenų teiginį, bei nustačius aukščiau nurodytas faktines aplinkybes ir susipažinus su pareiškėjos pateiktu jos kaimynų pasirašytu paaiškinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog suinteresuotų asmenų teiginys yra pagrįstas.
18. Suinteresuoti asmenys taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjos motinos mirties dienai jos pajamos sudarė tik 390,40 Eur socialinė pašalpa, kadangi bylos duomenimis, per septynių mėnesių laikotarpį pareiškėja gavo 4 259,40 Eur pajamų, todėl jos gaunamos nuolatinės pajamos vidutiniškai per mėnesį sudaro 608,48 Eur sumą.
19. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau ir kaip nurodė suinteresuoti asmenys, bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos pajamos per laikotarpį nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. sudarė 4 259,40 Eur, iš kurių 3 123,20 Eur sudarė socialinė parama, 984,20 Eur – išmoka vaikui ir 152 Eur – parama mokinio reikmėms įsigyti. Pritartina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjos pajamas sudarė vien socialinė parama, tačiau pažymėtina, kad iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus 2019 m. gruodžio 20 d. pažymos apie pajamas Nr. 8257, matyti, jog pareiškėjos pajamos 2019 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais iš viso sudarė po 531 Eur. Taigi, nepaisant klaidingai nurodytos pajamų sumos, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog pareiškėjos gautos socialinės pašalpos dydis buvo mažesnis nei jos motinos mirties dieną nustatytas MMA (555 Eur).
20. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jei byloje paaiškėja aplinkybės, jog išlaikymo reikalingumą įrodinėjantis asmuo pats kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį (piktnaudžiaudamas alkoholiu, tyčia susižalojęs, iššvaistęs turėtą turtą ir pan.), teismas turi įvertinti šias aplinkybes ir spręsti, ar jos nesudaro pagrindo netenkinti prašymo nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą, būtiną siekiant įgyti teisę į privalomąją palikimo dalį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).
21. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei suinteresuoti asmenys, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėja piktnaudžiauja alkoholiu, tyčia susižalojo ar kt., vertina, kad nėra pagrindo spręsti, jog ji sunkią materialinę padėtį susikūrė pati savo kaltais veiksmais. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjos skoliniai įsipareigojimai yra susidarę už sunaudotą ir neapmokėtą elektros energiją, už vartojimo kreditus būstui gerinti, už sutuoktinio padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą.
22. Byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia tai, kad sveikatos sutrikimai pareiškėjai atsirado iki palikėjos mirties. Bylos duomenys patvirtinta ir tai, kad pareiškėjos turtinė padėtis buvo bloga – pareiškėja turi nekilnojamojo turto, kurio vertė nesiekia 1 000 Eur, jai paskirtas socialinis būstas, ji išlaiko du nepilnamečius vaikus, gavo mažas pajamas, kurios nesiekė minimalaus darbo užmokesčio, jos atžvilgiu vykdomas išieškojimas.
23. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas esmines bylos aplinkybes ir įrodymų visetą, teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog pareiškėjai, jos motinos A. G. mirties dieną, buvo reikalingas išlaikymas, todėl ginčijamas sprendimas paliktinas nepakeistu, o suinteresuotų asmenų apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsnio 6 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Suinteresuotų asmenų I. G. ir V. G. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.