Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2018-05-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-275-805/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-05-09Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-09-27Kauno apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-05-09
Bylos Nr.
1-275-805/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-64409-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Kaltinamasis
K. M.
Advokatai
Albinas Čeplinskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-275-805/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-64409-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6; 2.1.10.1 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 9 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei,dalyvaujant prokurorei Rūtai Šipkauskienei,kaltinamajam K. M., jo gynėjui advokatui Albinui Čeplinskui,laiduotojai M. A. Č.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis K. M. 2017 m. gruodžio 10 d. apie 14.30 val. Prienuose, Kauno gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo savo vardu registruotą ir pačiam priklausantį automobilį Mersedes Benz C270, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 1,71 promilės etilo alkoholio).

Kaltinamasis K. M. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. gruodžio 10 d. apie pietus vairavo savo vardu registruotą automobilį Mersedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jį sustabdė policijos patruliuojantis automobilis Kauno gatvėje, Prienuose, pasiūlė alkotesteriu pasitikrinti neblaivumą. Sutiko pasitikrinti neblaivumą. Pareigūnas parodė alkotesterio duomenis - 1,7 promilės. Pareigūnai iškvietė kitą ekipažą suforminti įvykį., tada nuvežė į ligoninę duoti kraują, o iš tenai į komisariatą. Paaiškino, kad iš vakaro pas dėdę su pusbroliu iki 24 val. vartojo alkoholį. Negalvojo, kad galėtų įpūsti, nes jautėsi gerai. Važiavo, nes manė, kad yra blaivus. Teigia, jog pirmą kartą padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą vairuodamas neblaivus. Nebuvo anksčiau baustas dėl vairavimo išgėrus, praeityje neteistas. Dirba įmonėje Prienuose daugiau nei metai laiko, gyvena (duomenys neskelbtini), dėl darbo pobūdžio darbiniais reikalais tenka vykti po visą Lietuvą, gauna minimalią algą. Nurodė, kad M. A. Č. yra jo močiutė, su kuria 3-4 metai kartu gyvena, savo šeimos nesukūręs, tėvas miręs, o motina gyvena atskirai, su ja ryšius palaiko, turi suaugusią seserį. Ryšys stipresnis su senele nei, kad su kitais artimaisiais, ji gali jam daryti teigiamą įtaką, dažnai pamoko, jis pasiduoda auklėjimui bei ugdymui, gyvena močiutės, kuri turi aukštąjį išsimokslinimą, o šiuo metu yra senatvės pensininkė, namuose, padeda senelei, nuveža visur kur reikalinga, nes ji neturi vairuotojo pažymėjimo. Paaiškino, kad dėl avarijoje patirtų motinos sužalojimų, kadangi ji gulėjo lovoje, 2007 metais prižiūrėjo ir slaugė mamą daugiau nei pusę metų. Dėl šių aplinkybių pasiėmė akademines atostogas ir nebaigė mokslų Kauno technologijos universitete (toliau – KTU), be to, reikėjo išlaikyti butą Kaune. Tuo metu buvo pabaigęs pusantro kurso, o šiuo metu yra išbrauktas iš universiteto sąrašų, tačiau norėtų iš naujo stoti mokytis. Paaiškino, kad jis per darbo biržą įgijo santechniko specialybę, turi diagnozuotą išvaržą stuburo srityje, tačiau dėl to neįgalumas nenustatytas. Savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, gyvena senelės namuose, kitų transporto priemonių neturi, visas jo turtas – gaunamas darbo užmokestis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu laiduotoja M. A. Č. parodė, kad K. M. yra jos anūkas. Jai anūkas papasakojo, kad padarė nusikalstamą veiką, gailėjosi ir dabar gailisi. Nurodė, kad jis nuoširdus, geras ir sąžiningas. Tą dieną, kai vairavo automobilį, vaikaitis nevartojo alkoholio, o iš vakaro buvo svečiuose šalimais jų namų, į namus parėjo apie 23 val. Jai būnant namuose gruodžio 10 d. anūkas neatrodė išgėręs, jis išsimaudė ir išvažiavo iš namų. Žino, kad iš vakaro anūkas buvo gėręs alkoholio. Paaiškino, kad gyvena abu (duomenys neskelbtini), ji nedirba, yra pensininkė. Nurodė, kad anūkas pas ją gyvena kokie 5 metai kai jo tėvai išsiskyrė. Paaiškino, kad kuomet K. mama papuolė į avariją, anūkas studijavo KTU, tačiau jo motina pusę metų gulėjo ant lovos, todėl anūkas metė mokslus. Vėliau K. atvažiavo pas ją gyventi, padėjo ūkio darbuose. Nuo senelės namų iki jo darbo yra kokie 4 kilometrai, automobilis reikalingas anūkui važinėti į darbą ir jai, kad nuvežtų, esant reikalų, į Prienus, į kapines, bažnyčią. Ji pragyvena iš 330 eurų pensijos, tai vienintelis pajamų šaltinis. Nurodė, kad automobilis yra anūko, ji pridėjusi pinigų automobilio įsigijimui. Paaiškino, jog prieš tai vaikaitis turėjo kitą automobilį. Teigia, kad K. M. nuoširdus, jautrus, tvarkingas. Mano, kad įvyko didelis nesusipratimas, nes jis niekada nevažinėdavo išgėręs, nepiktnaudžiauja alkoholiu, seniai buvo baustas už greičio viršijimą. Teismas gali patikėti, kad ateityje taip daugiau nebus. Patikino, kad K. M. jau nuo seniai nori mokytis. Jis vidurinę baigė Kaune, mokslai sekėsi gerai. Pirmą kursą KTU baigė, mokėsi nemokamose studijose, kai mirė senelis, nebuvo lėšų mokytis, be to, K. rūpinosi mama, nes seuo gyvena atskirai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 218 straipsnio 2 dalimi, 273 straipsniu teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kadangi kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, kaltu visiškai prisipažino, davė nuoseklius parodymus, baudžiamosios bylos aplinkybės nekelia abejonių, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko gynėjas ir prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptarti faktiniai duomenys:

liudytojas M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė (b. l. 20-21), kad patruliuojant 2017 m. gruodžio 10 d. apie 14.30 val. Prienų mieste, Kauno gatvėje, sustabdė patikrinimui automobilį Mersedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Iš vairuotojo pateiktų dokumentų paaiškėjo, kad automobilį vairavo K. M.. Bendraujant su vairuotoju nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, vairuotojo akys buvo paraudusios. Pasiteiravo K. M. kada paskutinį kartą vartojo alkoholį. Šis atsakė, kad vakar ir daug. Alkoholio kiekio matuokliu vairuotojui nustatė 1,70 promilių girtumą. Vairuotojas sutiko su padarytu pažeidimu, gailėjosi ir stebėjosi kaip taip ilgai jo organizme laikosi alkoholis. Kadangi K. M. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, dėl ko yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, todėl apie įvykį informavo budėtoją įvykio įforminimui, K. M. pristatė į VšĮ Prienų ligoninės priėmimo skyrių kraujo mėginiui paimti;

2017 m. gruodžio 10 d. tarnybinis pranešimas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo (b. l.5), kuriame nurodyta, jog 2017 m. gruodžio 10 d. K. M. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,70 promilių girtumas;

2017 m. gruodžio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotonuotraukos (b. l. 6), kuriuose užfiksuota, kad įvykio vieta yra Prienų mieste, Kauno gatvėje, pravažiavus susikirtimą su Revuonos gatve, įvažiavime į autobusų sustojimo vietą. Priekine dalimi Kauno kryptimi stovi automobilis Mersedes Benz C270, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis išoriškai techniškai tvarkingas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17) nurodyta, kad K. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,71 promilės etilo alkoholio;

VĮ „Regitra“ registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9) patvirtina, jog automobilis Mersedes Benz C270, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso K. M.;

Sprendimu nušalinti nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 14) 2017 m. gruodžio 10 d. 14.49 val. K. M. nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo.

Visi paminėti duomenys gauti laikantis įstatymo reikalavimų, jie turi reikšmės bylai išspręsti, todėl, vadovaujantis BPK 20 straipsniu, pripažintini įrodymais.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Kaltinamojo K. M. padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis K. M. 2017 m. gruodžio 10 d. apie 14.30 val. Prienuose, Kauno gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo savo vardu registruotą jam pačiam priklausantį automobilį Mersedes Benz C270, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 1,71 promilės etilo alkoholio). Kaltinamasis veikė tyčia, suvokė, kad dėl neteisėtų veiksmų gali atsirasti numatyti padariniai ir sąmoningai leido jiems atsirasti. Duomenų, kad kas nors kitas nei kaltinamasis atliko neteisėtus veiksmus, nėra, to neginčijo ir pats kaltinamasis visiškai pripažindamas savo kaltę. Kaltinamojo kaltę be jo visiško kaltės pripažinimo patvirtina ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai, alkotesterio rodmenys, paimtas kraujo mėginys bei gauti tyrimo rezultatai, pareigūno, apklausto ikiteisminio tyrimo metu, duoti parodymai. Ginčo byloje dėl veikos kvalifikavimo nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma K. M. pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis K. M. pateikė teismui prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį (b. l. 131-133), kuriuo prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant senelės M. A. Č. atsakomybėn. Prašyme nurodė, kad yra dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau paskirtas nuobaudas sumokėjęs, baustumas išnykęs, nusikalto pirmą kartą. Kaltinamasis gyvena sus senele, kuriai padeda buityje, veža pas gydytojus, prisideda prie namų ūkio išlaikymo. Prašė neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti, o teismui nusprendus skirti šią poveikio priemonę – į uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones laiką įskaityti vairuotojo pažymėjimo paėmimo laiką, taip pat nekonfiskuoti automobilio, nes jis reikalingas senelės poreikių užtikrinimui, o taip pat, kad, jeigu bus skirtina bauda ir transporto priemonės konfiskacija, jis patirs didelius materialinius nuostolius, kadangi minėta transporto priemonė yra vienintelis jo turtas. Kadangi kaltinamasis prašo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes nagrinėjamu atveju pritaikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos įtvirtintos BK 40 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir jeigu yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau net ir nustačius, kad egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, teismas turi diskrecijos teisę netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų, nes atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Kaltinamasis K. M. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą senelės M. A. Č. atsakomybei, kadangi senelė gali daryti jam teigiamą įtaką, turi autoritetą, dėl šio poelgio gailisi ir pergyvena, padarė išvadas, perspektyvoje norėtų studijuoti, įgyti išsimokslinimą, tuo tarpu teistumas, pasak gynėjo, sukeltų neigiamų pasekmių jo biografijoje (b. l.131-133).

Byloje yra pateiktas laiduotojos M. A. Č. prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jos atsakomybei be užstato (b. l. 134-135). Laiduotoja M. A. Č. sutinka laiduoti už kaltinamąjį K. M. ir nurodė, kad yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista, nebausta administracine tvarka. Kaltinamasis yra jos anūkas, tarp jų yra stiprus emocinis ryšys. Anūkas jai padeda buityje, vežioja pas gydytojus, abu kartu gyvena. Vaikaitis neatsakingai pasielgė pirmą kartą, suprato neatsakingus veiksmus ir kilusiais pasekmes, gailisi ir pergyvena dėl to kas įvyko, stipriai išgyvena, supranta poelgio žalą.

Prokurorės manymu, K. M. senelė nėra tinkama laiduotoja, kadangi susiformavusiai asmenybei teigiamos įtakos iki šiol nepadarė, todėl jis baustinas.

Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad K. M. praeityje neteistas (b. l. 54), baustas administracine tvarka, tame tarpe už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau nesusijusius su vairavimu esant neblaiviam, paskirtas nuobaudas sumokėjęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 51-53), yra jauno ir darbingo amžiaus, nuo 2014 m. liepos 14 d. dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 50), Prienų rajono Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 47), gyvena su garbaus amžiaus senele M. A. Č., kuri įgijusi aukštąjį išsimokslinimą, yra senatvės pensininkė, vaikaitis rūpinasi močiute, padeda jai buityje (b. l. 78), darbdavio charakterizuojamas kaip iniciatyvus, darbštus, atsakingas darbuotojas (b. l. 79). Duomenų, kad būtų charakterizuojamas iš neigiamos pusės byloje nėra pateikta, gyvenamojoje vietoje apibūdinamas teigiamai, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

Įvertinus pirmiau išdėstytą bei tai, kad kaltinamasis K. M. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų kategorijos, visiškai pripažino savo kaltę, yra kritiškas, nuoširdžiai gailisi ir pergyvena, žala nepadaryta, praeityje neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra jauno amžiaus, šeimos nesukūręs, turi tikslą mokytis ir įgyti išsilavinimą, siekia gyventi dorai, darbdavio charakterizuojamas gerai, laiduotoja M. A. Č., kuri yra kaltinamojo senelė, sutinka laiduoti už kaltinamąjį, ji asmeninėmis savybėmis, moralinėmis nuostatomis, ją charakterizuojančiais duomenimis yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, teigiamai apibūdina vaikaitį, tarp jų yra susiformavęs artimas ir glaudus ryšys, kartu gyvena, kas teismui duoda pagrindo manyti, kad kaltinamasis K. M. pasiduos laiduotojos auklėjimui ir ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį pagal laidavimą, perduodant M. A. Č. atsakomybėn dviejų metų laikotarpiui, o baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad galima pasitikėti M. A. Č. kaip laiduotoja, nes ji neteista (b. l. 35), nebausta administracine tvarka (b. l. 34) pensininkė (b. l. 31-32), Prienų rajono Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašyta (b. l. 30), atsakinga, žalingų įpročių neturi, seniūnijos charakterizuojama teigiamai (b. l. 78). Teismas netikėti šiuo asmeniu neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad ji faktinėje situacijoje objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančiu abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra. Laiduotoja M. A. Č., yra pensinio amžiaus asmuo, pragyvena iš gaunamos pensijos, turi diagnozuotų ligų, laiduotojos gaunama senatvės pensija nedidelė, todėl spręstina, kad yra pagrindas netaikyti užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo

Teismui nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise taikymo.

Kaltinamasis prašė neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti, o teismui nusprendus skirti šią poveikio priemonę – į uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones laiką įskaityti vairuotojo pažymėjimo paėmimo laiką.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 straipsnio 7 dalis), buvo siekiama užtikrinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Atkreiptinas dėmesys, kad BK nėra numatytas kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo – įskaitymas į paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laiką. Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas (BK 66 straipsnis) į paskirtą bausmę turi būti įskaitytas tik kardomasis kalinimas (suėmimas).

Todėl, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, jam nustatytas 1,70 promilių girtumas, kas laikoma vidutiniu apsvaigimu nuo alkoholio, o teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, todėl siekiant saugumo ir prevencijos tikslų, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Kadangi kaltinamasis, kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, teisiamas pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra jauno amžiaus, pasižada daugiau nenusikalsti, todėl nustatytinas terminas straipsnio sankcijos ribose, uždraudžiantis naudotis specialia teise.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami.

Šiuo metu kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra suformulavęs pagrindines teisines taisykles tiek tais atvejais, kada sprendžiama dėl asmens, nuteisto pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, transporto priemonės konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018 ir 2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018), tiek ir tais atvejais, kada sprendžiama dėl asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos padarymo, transporto priemonės konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2018, 2K-50-788/2018, 2K-35-719/2018). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad: 1) BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Automobilis yra BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo priemonė; 2) asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (taigi ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymas yra teismo diskrecija. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijai, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad K. M. vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Mersedes Benz C270, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta 1,71 promilės etilo alkoholio. Taip pat bylos duomenys rodo, kad K. M. 2013 – 2016 metais buvo baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, po taikytų administarcinio poveikio priemonių kitų administracinių nusižengimų bylos duomenimis nėra padaręs. Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis, būdamas neteistu, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui, vairuodamas neblaivus savo vardu registruotą transporto priemonę, jokių objektyvių duomemų, patvirtinančių, kad transporto priemonė įsigyta senelės prisidėjimu, byloje nėra pateikta. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, tuo pačiu siekiant prevencijos tiklsų, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui – K. M. taikytinas jam nuosavybės teise priklausančio automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė šiuo atveju, o dviejų baudžiamojo poveikio priemonių taikymas akivaizdžiai tarpusavyje nesuderinamas ir netikslingas.

Šiuo atveju vadovaujantis proporcingumo ir teisingumo principais, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, skirtinos dvi tarpusavyje logiškai tiesiogiai susijusios ir suderinamos baudžiamojo poveikio priemones, kaip numato ir BK 67 straipsnio 6 dalis, – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas ir transporto priemonės – automobilios Mersedes Benz C270, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2017 m. gruodžio 10 d. įvykio vietos apžiūros metu paimto automobilio Mersedes Benz C270, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) variklio užvedimo raktelis, VĮ „Regitra“ registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) – saugomi Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje (b. l. 12) nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini už konfiskuojamą turtą atsakingai valstybės institucijai.

Kaltinamasis K. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. gruodžio 10 d. 14.45 val. iki 2017 m. gruodžio 11 d. 10.10 val. (b. l. 56-57, 58). Kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamoiso atsakomybės pagal laidavimą kardomojo įkalinimo laiko įskaitymas nesprręstinas (BK 65, 66 straipsniai).

K. M. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iš K. M. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis,

nusprendžia:

K. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant laiduotojos M. A. Č. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dvejiems) metams ir baudžiamąją bylą Nr. 1-275-805/2018 nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu paskirti K. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Išaiškinti K. M., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti K. M. nuosavybės teise priklausantį automobilį Mersedes Benz C270, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susijusius daiktus – 2017 m. gruodžio 10 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtą automobilio Mersedes Benz C270, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) variklio užvedimo raktelį ir VĮ „Regitra“ registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje.

Iš K. M. paimtą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“, kartu išsiunčiant nuosprendžio nuorašą.

K. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Loreta Radzevičienė