Kauno apygardos teismo nutartis

2018-09-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-588-493/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-05-09Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-09-27Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-27
Bylos Nr.
1A-588-493/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-64409-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svetlana Jurgaitienė, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
Advokatai
Albinas Čeplinskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-588-493/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-64409-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.4.6.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Svetlanos Jurgaitienės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,

atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės K. M. ir jo gynėjui advokatui Albinui Čeplinskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės K. M. gynėjo advokato Albino Čeplinsko ir Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Šipkauskienės apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo K. M., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant laiduotojos M. A. Č. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dvejiems) metams ir baudžiamoji byla Nr. 1-275-805/2018 nutraukta.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, K. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas K. M. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Mercedes Benz C270“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susiję daiktai – 2017 m. gruodžio 10 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilio „Mercedes Benz C270“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) variklio užvedimo raktelis ir VĮ „Regitra“ registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. K. M. 2017 m. gruodžio 10 d. apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo savo vardu registruotą ir pačiam priklausantį automobilį „Mercedes Benz C270“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 1,71 promilės etilo alkoholio).

Žemesnės instancijos teismas

2. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu K. M., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant laiduotojos M. A. Č. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dvejiems) metams ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

3. Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės K. M. gynėjas advokatas Albinas Čeplinskas skundžia Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. nuosprendį ir prašo jį pakeisti – sutrumpinti laidavimo terminą iki vienų metų, sutrumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminą iki vienų metų ir panaikinti K. M. priklausančio automobilio „Mercedes Benz C270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Šalies argumentai

3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad nustatydamas laidavimo terminą, pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į K. M. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nepakankamai įvertino jo asmenybę ir laiduotojos asmenybę charakterizuojančias savybes ir dėl to paskyrė pernelyg ilgą laidavimo terminą. Teismų praktikoje atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vienų metų terminui yra laikoma pakankama poveikio priemone kaltininkui.

3.2. Skunde taip pat teigiama, kad teismas uždraudė naudotis specialia teise ilgesniam terminui nei įstatyme numatytas trukmės vidurkis, nenurodydamas jokių motyvų (BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktas), dėl kokių priežasčių taikė ilgesnį šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laikotarpį. Teismo procesiniame sprendime baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai pateikti formaliai nurodant BK 67 ir 68 straipsnių nuostatas, jų turinio nesiejant su konkrečiomis baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, o specialios teisės suvaržymo trukmė paskirta neapsvarsčius galimybės, ar šios baudžiamosios priemonės tikslai nebus pasiekti per trumpesnį terminą. Apeliantas pažymi, kad K. M. darbdavių ir kitų asmenų charakterizuojamas teigiamai, jis yra iniciatyvus, darbštus, atsakingas darbuotojas. Be to, teisės vairuoti atgavimas per įmanomai trumpiausią terminą sudarytų sąlygas grįžti į ankstesnę darbo poziciją (savarankiškai vykdyti užsakymus), nereikėtų papildomų lėšų skirti kelionei į darbą (šiuo metu apeliantas moka vairuotojui už kelionę į darbą, nes viešojo transporto grafikas nepalankus), leistų pasirūpinti senele, kad ji galėtų nuvykti į gydymo įstaigą, vaistinę, parduotuvę.

3.3. Pasak apelianto, nuosprendyje neaptarta būtinybė palikti transporto priemonę K. M., nors tai ir buvo akcentuota teismo posėdžio metu. Vien tik teisės vairuoti suvaržymas tikrai įgyvendina įstatyme numatytus bausmės tikslus. Neturėdamas vairuotojo teisių, apeliantas patiria finansinius nuostolius ir nepatogumus. Dėl šios susiklosčiusios situacijos trečiasis asmuo – M. Č. taip pat patiria išlaidas, nes samdo kitą asmenį ją pavėžėti iš kaimo vietovės į gydymo įstaigą, vaistinę, prekybos centrą, t. y. patenkinti būtinuosius poreikius. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kurios sudarė pagrindą atleisti K. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, įvertinus jo asmenį charakterizuojančius faktus, bei tai, kad transporto priemonė yra vienintelis apelianto turtas, ji buvo įgyta didžiąja dalimi lėšų prisidėjus jo senelei M. A. Č., laikytina, kad turto konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį (o taip pat ir suinteresuotą asmenį M. Č.) labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas buvo įgytas kartu su trečiojo asmens lėšomis, šiuo atveju gali būti taikomi apribojimai konfiskuoti kitas asmeniui priklausantį turtą.

4. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Rūta Šipkauskienė taip pat skundžia Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. nuosprendį ir prašo panaikinti jo dalį, kurioje K. M., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant laiduotojos M. A. Č. atsakomybėn ir baudžiamoji byla nutraukta, ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo K. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 60 MGL (2280 eurų) dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (1520 eurų) dydžio baudą.

4.1. Skunde prokurorė nurodo, kad teismas, atleisdamas K. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netinkamai įvertino BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą ir baudžiamojoje byloje nustatytas K. M. apibūdinančias faktines aplinkybes, ir nustatė, jog yra pagrindo manyti, jog K. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors K. M. formaliai neteistas, tačiau jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, tris kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus – kad vairavo automobilį ir viršijo leistiną greitį. Ir nors nusikalstamos veikos padarymo metu šios nuobaudos negaliojo, tačiau šios aplinkybės K. M. charakterizuoja neigiamai, jį apibūdina kaip nedrausmingą vairuotoją, linkusį pažeidinėti Kelių eismo taisykles, nesilaikyti įstatymų. Be to, baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo atkreiptas teismo dėmesys į 2008 m. birželio 13 d. K. M. sukeltą eismo įvykį. Nors K. M. dėl šio eismo įvykio 2013 m. birželio 12 d. nuosprendžiu buvo išteisintas (nenustačius būtinų padarinių – nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai), tačiau tame pačiame nuosprendyje konstatuota, jog kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 171 punktų reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turtui, netrukdytų eismui, neatsižvelgė į greitį, nesilaikė saugaus atstumo, todėl atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį bei sustojusį prie sankryžos automobilį. Visos šios faktinės aplinkybės rodo, kad 2017 m. gruodžio 10 d. įvykis nebuvo atsitiktinė K. M. elgesio pasekmė, jis linkęs pažeisti įstatymus, ypač susijusius su Kelių eismo taisyklėmis.

Šalies argumentai

4.2. Pasak prokurorės, pirmosios instancijos teismas nekritiškai įvertino ir K. M. senelės M. A. Č., kaip galinčios daryti įtaką asmens atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės, savybes. K. M. apie ketverius metus gyvena kartu su senele M. A. Č., ir nors laiduotojos asmenybė abejonių nekelia, tačiau mažai tikėtina, kad senelė turės realią galimybę įtakoti anūko elgesį, nes per ketverius gyvenimo kartu metus senelė nepadarė teigiamos įtakos anūkui (per šį laikotarpį jis buvo baustas tris kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus bei padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje). Šios faktinės aplinkybės nesuteikia pagrindo tikėti, kad K. M. senelės kaip laiduotojos autoritetas galėtų padaryti anūkui, suaugusiai susiformavusiai asmenybei, teigiamą įtaką, nes iki šiol nepadarė.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į prokurorės apeliacinį skundą K. M. gynėjas advokatas nurodė, kad su skundo argumentais nesutinka ir prašė jo netenkinti.

6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės K. M. ir jo gynėjas advokatas savo apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti, prokurorės skundą prašė atmesti. Prokurorė prašė prokurorės skundą tenkinti, o atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės K. M. gynėjo advokato Albino Čeplinsko apeliacinį skundą – atmesti.

7. Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės K. M. gynėjo advokato Albino Čeplinsko ir Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Šipkauskienės apeliaciniai skundai atmestini.

8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliantai skunduose iškėlė klausimus dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo, dėl laidavimo termino, dėl baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimo naudotis specialia teise ir automobilio konfiskavimo – taikymo.

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pagrįstai nuo baudžiamosios atsakomybės atleido nusikalstamą veiką padariusį asmenį taikant laidavimą, tinkamai nustatė laidavimo terminą ir pagrįstai paskyrė baudžiamojo poveikio priemones, kurios padės įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus.

10. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

11. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė visų būtinų laidavimo taikymo sąlygų egzistavimą. K. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra jauno ir darbingo amžiaus, dirba, narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, gyvena su garbaus amžiaus senele M. A. Č., kuriai padeda buityje. Nusikaltimu žala nebuvo padaryta, kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, turi tikslą įgyti išsilavinimą ir gyventi dorai, todėl yra pagrindas manyti, kad nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pirmosios instancijos teismas pripažino K. M. senelę M. A. Č. tinkama laiduotoja, atsižvelgdamas į tai, kad ji asmeninėmis savybėmis, moralinėmis nuostatomis bei ją charakterizuojančiais duomenimis yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. M. A. Č. yra neteista, administracine tvarka nebausta, senatvės pensininkė, su anūku ją sieją artimi santykiai, K. M. rūpinasi senele, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ji gali daryti teigiamą įtaką K. M., kad šis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Tai, kad jis, gyvendamas su senele, yra pažeidęs Kelių eismo taisykles ir padarė šią nusikalstamą veiką, nepaneigia galimybės, jog vis dėlto laidavimo laikotarpiu K. M. pasiduos senelės įtakai ir naujų nusikalstamų veikų nepadarys.

12. Tačiau sutrumpinti laidavimo terminą, kaip prašoma K. M. gynėjo apeliaciniame skunde, apygardos teismas nenustatė pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad K. M. yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (nors nuobaudos ir negalioja), 2008 metais sukėlė eismo įvykį ir buvo išteisintas tik todėl, kad nukentėjusiajai nenustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau nuosprendžiu nustatyta, kad K. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių nuostatas, dėl ko kilo eismo įvykis, darytina išvada, kad laidavimo terminas, atitinkantis laidavimo termino vidurkį, kaip numatyta BK 40 straipsnio 4 dalyje, nustatytas pagrįstai.

13. Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės asmens gynėjo apeliaciniame skunde taip pat prašoma sutrumpinti ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones – taikymo terminą. Toks prašymas yra nepagrįstas. Visų pirma, pažymėtina, kad K. M. ši baudžiamojo poveikio priemonė paskirta trumpesniam terminui (vieniems metams ir šešiems mėnesiams), nei BK numatytas jos vidurkis (dveji metai). K. M. padarė itin grubų ir pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio mieste dienos metu, kai eismas intensyvus, taip keldamas realų pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Aplinkybės, jog teisė vairuoti reikalinga nuvykimui į darbą bei pasirūpinti senele, egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nuo itin neatsakingo poelgio K. M. nesulaikė.

14. K. M. gynėjo skunde prašoma netaikyti ir kitos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo. Kaip savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tarp kita ko, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018).

15. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad transporto priemonė, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika, priklauso pačiam K. M.. Jokių duomenų, kurie patvirtintų teiginius, jog senelė yra ženkliai prisidėjusi prie automobilio pirkimo, nepateikta, todėl automobilis laikytinas asmeniniu K. M. turtu. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad šiuo turtu K. M. naudojosi neatsakingai – būdamas stipriai apgirtęs (jo kraujyje nustatyta 1,71 promilės etilo alkoholio) dienos metu (14.30 val.) Prienų mieste vairavo automobilį. Kaip jau minėta, K. M. nėra pavyzdingas vairuotojas, tris kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už ką jam taip pat buvo iškelta baudžiamoji byla. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, spręstina, kad kaltininkui priklausančios transporto priemonės konfiskavimas yra K. M. asmenybei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.

16. Pažymėtina, kad vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už ją baudžiamąją atsakomybę.

17. Apelianto nurodomi argumentai – kad transporto priemonė yra vienintelis K. M. turtas, jis reikalingas rūpinantis garbaus amžiaus senele, nėra pakankami teigti, kad nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Nuteistasis vairavo transporto priemonę esant vidutiniam apsvaigimui, atvažiavo į Prienų miestą, kur dienos metu yra intensyvus eismas, ir tik per atsitiktinumą nesukėlė sunkesnių padarinių nei sau, nei kitiems asmenims ar jų turtui. Visas aplinkybes, kurias jo gynėjas dėsto apeliaciniame skunde, K. M. galėjo ir turėjo įvertinti prieš tai, kai, rizikuodamas savo ir kitų visuomenės narių sveikata, gyvybe bei turtu, priėmė sprendimą vairuoti automobilį, taigi dėl kilusių pasekmių yra atsakingas tik pats K. M.. Nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo K. M. teismo paskirtas dvi baudžiamojo poveikio priemones (uždraudimą naudotis specialiąja teise – vairuoti transporto priemones ir automobilio konfiskavimą) traktuoti kaip perteklines ar nesuderinamas.

18. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinių skundų motyvai nesudaro pagrindo jo keisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės K. M. gynėjo advokato Albino Čeplinsko ir Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Šipkauskienės apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Danutė GiačaitėSvetlana JurgaitienėArūnas Paštuolis