Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnaitės ir Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. N., A. N. ir jų gynėjo advokato Ato Molio apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. N. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir jam paskirta 100 MGL, t. y. 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų), bauda;

A. N. pripažinta kalta, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir BK 302 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirtos bausmės:

– pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – 100 MGL dydžio, t. y. 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų), bauda;

– pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 120 MGL dydžio, t. y. 6 000 Eur (šešių tūkstančių eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir A. N. paskirta subendrinta bausmė – 170 MGL dydžio, t. y. 8 500 Eur (aštuonių tūkstančių penkių šimtų eurų), bauda.

T. N. ir A. N. įpareigoti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti paskirtas baudas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Taip pat išaiškinta, kad nustatytu laiku nesumokėjus baudų, jos bus išieškomos priverstinai.

Civilinės ieškovės UAB „T“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista: iš A. N. 4 252,04 Eur (keturi tūkstančiai du šimtai penkiasdešimt du eurai ir 4 ct) žalos atlyginimo; solidariai iš A. N. ir T. N. 13 405,84 Eur (trylika tūkstančių keturi šimtai penki eurai ir 84 ct) žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas T. N. ir A. N. turtui: gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinei (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinei (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantiems (duomenys neskelbtini); automobiliui BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pratęstas iki civilinio ieškinio visiško įvykdymo (uždraudžiant disponuoti apribotu turtu). Turto saugotojais paskirti A. N. ir T. N..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. N. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 10 d., būdamas faktiniu UAB „T“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė) vadovu, Kauno rajone ir kitose nenustatytose vietose, veikdamas kartu su padėjėja ir UAB „T“ direktore A. N., pagal 2013 m. gruodžio 11 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1889 37 straipsnio nuostatas atsakinga už bendrovės veiklos organizavimą ir užimamų pareigų pagrindu materialiai atsakinga už jos žinioje buvusias ir turėtas Bendrovės pinigines lėšas, taip pat laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d., veikdamas kaip padėjėjas, kartu su UAB „T“ marketingo vadove A. N., turėjusia prieigas prie Bendrovei priklausančių banko sąskaitų, valdžiusia ir disponavusia Bendrovės pinigais, taip pat turėjusia galimybę disponuoti Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais ir Bendrovės naudojama buhalterinės apskaitos programa, nieko nežinant Bendrovės direktoriui D. P., pasisavino didelės vertės UAB „T“ turtą – 13 405,84 Eur, o būtent:

1.1. Turėdamas tikslą pasisavinti UAB „T“ lėšas, pagal 2019 m. birželio 7 d. kasos išlaidų orderį Nr. KIO20190607 iš UAB „T“ kasos paėmė bei A. N. išmokėjo 2 500 Eur, nurodydamas kasos išlaidų orderyje, kad pinigai išmokami pagal sutartį už slėginį indą, t. y. įrašydamas, kad išmoka 2 500 Eur kaip išankstinį apmokėjimą A. N., tačiau A. N. slėginio indo įmonei UAB „T“ neperdavė, tokiu būdu, veikdamas kartu su padėjėja A. N., pasisavino 2 500 Eur.

1.2. Turėdamas tikslą pasisavinti UAB „T“ lėšas, su A. N. pasirašė 2019 m. lapkričio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl 4 vienetų Aero plokščių pardavimo įmonei UAB „T“, nors T. N. Aero plokščių neturėjo bei neketino jų parduoti, šios sutarties pagrindu pagal 2019 m. gruodžio 2 d. kasos išlaidų orderį Nr. 201912/2 A. N. iš įmonės kasos paėmus bei T. N. priėmus 2 500 Eur, nurodant kasos išlaidų orderyje, kad pinigai išmokami pagal 2019 m. lapkričio 6 d. sutartį už Aero plokštes 4 vnt., T. N. Aero plokščių įmonei UAB „T“ neperdavė ir kartu su A. N. pasisavino 2 500 Eur.

1.3. Turėdamas tikslą pasisavinti UAB „T“ lėšas, su A. N. pasirašė 2019 m. lapkričio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl 4 vienetų Aero plokščių pardavimo įmonei UAB „T“, nors T N. Aero plokščių neturėjo bei neketino jų parduoti, šios sutarties pagrindu pagal 2020 m. sausio 7 d. kasos išlaidų orderį Nr. 202001/1 A. N. iš įmonės kasos paėmus bei T. N. priėmus 2 500 Eur, nurodant kasos išlaidų orderyje, kad pinigai išmokami pagal 2019 m. lapkričio 7 d. sutartį už Aero plokštes 4 vnt., T. N. Aero plokščių įmonei UAB „T“ neperdavė, tokiu būdu kartu su A. N. pasisavino 2 500 Eur.

1.4. Turėdamas tikslą pasisavinti UAB „T“ lėšas, pagal 2020 m. sausio 7 d. kasos išlaidų orderį Nr. 202001/1, kuriame nurodyta, kad pinigai išmokami G. N. pagal sutartį už CO₂ dujų nano burbuliatorių, nors G. N. CO₂ dujų nano burbuliatoriaus neturėjo bei neketino jo parduoti, A. N. iš įmonės kasos paėmus, T. N. priėmė 2 350 Eur, tokiu būdu padėjo A. N. pasisavino 2 350 Eur.

1.5. 2020 m. balandžio 8 d. A. N. užsakius oficialiai niekada Bendrovėje nedirbusiam T. N. Bendrovės vardu Luminor banko sąskaitos mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kortelėje buvusiais Bendrovei priklausiusiais pinigais T. N. disponavo savo bei A. N. reikmėms, t. y. laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 18 d. iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. bankomatuose išgrynino 450 Eur, taip pat laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 29 d. iki 2020 m. spalio 27 d. UAB „T“ vardu įvairiuose prekybos centruose įsigijo prekes bei paslaugas 3 105,84 Eur, už kuriuos atsiskaitė banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau lėšų panaudojimo įmonės reikmėms jokiais apskaitos dokumentais nepagrindus, pinigų į Bendrovės kasą neįnešus, tokiu būdu padėjo A. N. pasisavinti 3 555,84 Eur.

Tokiu būdu T. N., laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d., veikdamas kartu su A. N., pasisavino didelės vertės UAB „T“ lėšas – 13 405,84 Eur.

2. A. N. skundžiamu nuosprendžiu nuteista pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) už tai, kad 2019 m. birželio 7 d., veikdama kaip padėjėja, kartu su UAB „T“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) faktiniu vadovu T. N., taip pat laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d. būdama UAB „T“ direktore, pagal 2013 m. gruodžio 11 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1889 37 straipsnio nuostatas būdama atsakinga už bendrovės veiklos organizavimą ir užimamų pareigų pagrindu būdama materialiai atsakingas už jos žinioje buvusias ir turėtas Bendrovės pinigines lėšas, bei laikotarpiu 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d., būdama UAB „T“ marketingo vadove, turėdama prieigas prie Bendrovei priklausančių banko sąskaitų, jas valdydama ir disponuodama Bendrovės pinigais, taip pat turėdama galimybę disponuoti Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais ir Bendrovės naudojama buhalterinės apskaitos programa, nieko nežinant Bendrovės direktoriui D. P., pasisavino didelės vertės UAB „T“ turtą – 17 657,88 Eur, o būtent:

2.1. Turėdama tikslą padėti T. N. pasisavinti UAB „T“ lėšas, pagal 2019 m. birželio 7 d. kasos išlaidų orderį Nr. KIO20190607 T. N. iš UAB „T“ kasos paėmus, A. N. priėmė 2500 Eur, nurodant kasos išlaidų orderyje, kad pinigai išmokami pagal sutartį už slėginį indą, t. y. įrašant, kad išmokamas 2 500 Eur kaip išankstinis apmokėjimas A. N., nors A. N. slėginio indo neturėjo, neketino jo parduoti ir įmonei UAB „T“ jo neperdavė, tokiu būdu padėjo T. N. pasisavinti 2 500 Eur.

2.2. 2019 m. rugpjūčio 1 d. iš UAB „T“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios Luminor banke, į savo asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, pervedė 300 Eur, mokėjimo paskirtyje įrašė „Komandiruotpinigiai“, tačiau komandiruotėje ji nebuvo, o 300 Eur pasisavino.

2.3. Turėdama tikslą pasisavinti UAB „T“ lėšas, su T. N. pasirašė 2019 m. lapkričio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl 4 vienetų aero plokščių pardavimo įmonei UAB „T“, nors T. N. Aero plokščių neturėjo bei neketino jų parduoti, šios sutarties pagrindu pagal 2019 m. gruodžio 2 d. kasos išlaidų orderį Nr. 201912/2 A. N. iš įmonės kasos paėmė bei T. N. priėmė 2 500 Eur, nurodant kasos išlaidų orderyje, kad pinigai išmokami pagal 2019 m. lapkričio 6 d. sutartį už Aero plokštes 4 vnt., T. N. A. plokščių įmonei UAB „T“ neperdavė ir ji kartu su T. N. pasisavino 2 500 Eur.

2.4. Turėdama tikslą pasisavinti UAB „T“ lėšas, su T. N. pasirašė 2019 m. lapkričio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl 4 vienetų aero plokščių pardavimo įmonei UAB „T“, nors T. N. Aero plokščių neturėjo bei neketino jų parduoti, šios sutarties pagrindu pagal 2020 m. sausio 7 d. kasos išlaidų orderį Nr. 202001/1 A. N. iš įmonės kasos paėmė bei T. N. priėmė 2 500 Eur, nurodant kasos išlaidų orderyje, kad pinigai išmokami pagal 2019 m. lapkričio 7 d. sutartį už Aero plokštes 4 vnt., T.N. Aero plokščių įmonei UAB „T“ neperdavė, tokiu būdu kartu su padėjėju T. N. pasisavino 2 500 Eur.

2.5. Turėdama tikslą pasisavinti UAB „T“ lėšas, pagal 2020 m. sausio 7 d. kasos išlaidų orderį Nr. 202001/1, kuriame nurodyta, kad pinigai išmokami G. N. pagal sutartį už CO₂ dujų nano burbuliatorių, nors G. N. CO₂ dujų nano burbuliatoriaus neturėjo bei neketino jo parduoti, A. N. iš įmonės kasos paėmė bei T. N. priėmė 2 350 Eur, tokiu būdu kartu su padėjėju T. N. pasisavino 2 350 Eur.

2.6. Turėdama tikslą pasisavinti UAB „T“ lėšas 2020 m. balandžio 8 d. užsakė oficialiai niekada Bendrovėje nedirbusiam T N. Bendrovės vardu Luminor banko sąskaitos mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kortelėje buvusiais Bendrovei priklausiusiais pinigais disponavo savo ir T. N. reikmėms, t. y. laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 18 d. iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. bankomatuose T. N. išgryninus 450 Eur, taip pat laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 29 d. iki 2020 m. spalio 27 d. UAB „T“ vardu įvairiuose prekybos centruose įsigijus prekes bei paslaugas už 3 105,84 Eur, už kuriuos atsiskaičius banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų panaudojimo įmonės reikmėms jokiais apskaitos dokumentais nepagrindė, pinigų į Bendrovės kasą neįnešė, taip su padėjėju T. N. pasisavino 3 555,84 Eur.

2.7. Laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 30 d. iki 2020 m. lapkričio 17 d. iš UAB „T“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Luminor banke bei iš Bendrovės kasos sumokėjo įmonei UAB „C“ 302,50 Eur už UAB „A“ (kurios akcininkė ir direktorė yra A. N.) steigimo paslaugas, tačiau UAB „T“ tokių paslaugų neužsakinėjo, t. y. paslaugos buvo gautos ne Bendrovės, o asmeninėms A. N. reikmėms, tokiu būdu ji pasisavino 302,50 Eur.

2.8. Pagal 2020 m. sausio 2 d. kasos išlaidų orderį KIO Nr. KIO20200102 išsimokėjusi sau 1 532,59 Eur, kaip atskaitingam asmeniui veiklos išlaidoms, apyvartos žiniaraštyje įrašydama, kad 1 149,54 Eur panaudojo komandiruočių nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2020 m. sausio 24 d. ir nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 6 d., išlaidų padengimui bei dienpinigiams, tačiau komandiruotėse nebuvo, tokiu būdu pasisavino 1 149,54 Eur.

2.9. Turėdama tikslą pasisavinti UAB „T“ lėšas, 2020 m. birželio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties, dėl naudotos nerūdijančio plieno talpos pardavimo įmonei UAB „T“, pagrindu, 2020 m. birželio 19 d. iš Bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios SEB banke, pervedė 3 000 Eur į savo asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, mokėjimo paskirtyje įrašė „Pagal sutartį <...>“ (2020 m. birželio 26 d. iš savo asmeninės banko sąskaitos 500 Eur grąžino Bendrovei, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Grąžinta permoka pagal sutartį“), nors plieno talpos neturėjo ir neketino jos parduoti, talpos įmonei UAB „T“ neperdavė, tokiu būdu pasisavino 2 500 Eur.

Tokiu būdu A. N., laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d. veikdama kartu su T. N., pasisavino didelės vertės UAB „T“ lėšas – 17 657,88 Eur.

3. Taip pat A. N. skundžiamu nuosprendžiu nuteista pagal BK 302 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2020 m. lapkričio 13 d. iki 2021 m. gegužės 21 d. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neturėdama teisėto pagrindo įgijo, laikė bei panaudojo juridinio asmens UAB „T“, į. k. (duomenys neskelbtini), antspaudą bei įgijo ir laikė įmonės veiklos ir buhalterinės apskaitos dokumentus, o būtent: būdama UAB „T“ marketingo vadovė, 2020 m. lapkričio 13 d. iš UAB „T“ veiklos vykdymo vietos (duomenys neskelbtini), neturėdama teisėto pagrindo bei neturėdama įmonės direktoriaus D. P. leidimo/sutikimo, sutrikdydama Bendrovės darbą, paėmė bei išgabeno į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Bendrovės stacionarų kompiuterį – serverį su įmonės buhalterinės apskaitos programa „P“, įvairius įmonės veiklos dokumentus, buhalterinės apskaitos dokumentus už 2017 – 2020 metų laikotarpį bei įmonės antspaudą, o Bendrovės direktoriui D. P. bei policijai pareikalavus daiktus grąžinti, 2020 m. lapkričio 26 d. grąžinusi kompiuterį bei dalį buhalterinės apskaitos dokumentų už 2020 m. laikotarpį, toliau tęsdama nusikalstamą veiką buhalterinės apskaitos dokumentus už 2017-2019 m. laikotarpį, dalį dokumentų už 2020 m. laikotarpį bei Bendrovės antspaudą laikė savo namuose ir po jos atleidimo iš darbo Bendrovėje 2020 m. gruodžio 17 d., iki 2021 m. gegužės 21 d., kol kratos metu šiuos dokumentus ir antspaudą paėmė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai. Be to, neturėdama teisėto pagrindo, savavališkai pasirašė ir patvirtino Bendrovės antspaudu 2020 m gruodžio 15 d. Muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartį Nr. MTS21-1401 su UAB „G“ bei 2021 m. sausio 15 d. Muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartį Nr. MT21/01/15 su UAB „V“, jas išsiuntė įmonėms UAB „G“ ir UAB „V“. Šių sutarčių pagrindu, nežinant Bendrovės direktoriui, buvo gautos paslaugos. Tokiu būdu A. N., neturėdama teisėto pagrindo įgijo, laikė ir panaudojo UAB „T“ antspaudą bei dokumentus.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Nuteistųjų T. N., A. N. ir jų gynėjo advokato A. Molio apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nuosprendį ir nuteistųjų atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat atmesti UAB „T“ civilinį ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį

4.1. Iš kaltinamojo akto, skundžiamo nuosprendžio turinio nėra aišku, kokioms pareigoms, specialiems pavedimams, sutartims apeliantai turėjo teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto, kokį turtą (jiems patikėtą, ar esantį jų žinioje) pasisavino bei kokias sąlygas (turto patikėjimo ar perdavimo jų žiniai) pažeidė.

4.2. Vien aplinkybė, kad retkarčiais, kuomet T. N. buvo UAB „T“ direktorius (laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 19 d.), jis dalį apskaitos dokumentų nuveždavo buhalterei (liudytojos A. J. parodymai), niekaip negali patvirtinti apygardos teismo padarytos išvados, kad T. N. buvo faktinis UAB „T“ vadovas. Apeliantas niekada nedirbo UAB „T“ ir Bendrovėje neužėmė jokių pareigų, atsirandančių sutarties pagrindais. Per inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpį UAB „T“ direktoriai buvo A. N. (laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 10 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d.) ir D. P. (laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki 2021 m. gegužės 21 d.). Taigi šiuo atveju T. N. negali būti subjektu inkriminuotų veikų padaryme. Skundžiamame nuosprendyje tik formaliai nurodoma, kad T. N. ir A. N. pasisavino atitinkamas sumas už įsigytus daiktus.

4.3. A. N. UAB „T“ direktorė buvo laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 10 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d., o nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d. projektų vadovė ir pirminius dokumentus į apskaitą suvedantis asmuo. D. P. direktoriumi ir kasininku buvo nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki 2021 m. gegužės 21 d. Taigi, A. N. per inkriminuotų nusikaltimų padarymo laikotarpį neužėmė jokių pareigų, neturėjo jokių specialių pavedimų, sutartimis neturėjo teisiškai apibrėžtų įgaliojimų dėl pasisavinto turto – piniginių lėšų disponavimo, nebuvo kasininkė, jog būtų pagrindas pripažinti ja turto pasisavinimo subjektu.

4.4. Teismų praktikoje nurodyta, kad patikėto ir kaltininko žinioje buvusio turto ar turtinės teisės sąvokos leidžia kalbėti apie specifinį kaltininko santykį su nusikalstamos veikos dalyku, taigi ir apie specialaus subjekto požymius. Už nusikalstamą veiką, nurodytą BK 183 straipsnyje, atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas ar turtinė teisė buvo patikėti ar buvo jo žinioje. Turto pasisavinimas yra tuomet, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą neteisėtai paverčia savo turtu (parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims). Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl jo panaudojimo.

4.5. Šiuo atveju apeliantai negali būti inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje, subjektais, nes jie savo žinioje negalėjo turėti svetimo turto, kurį neva pasisavino. Apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai aiškino ir taikė nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių buvimą, nepagrįstai ir neteisėtai apeliantus pripažino kaltais.

4.6. Apeliantai, siekdami tyrimo objektyvumo, ikiteisminio tyrimo metu pateikė buhalterinius dokumentus, kurie paneigia UAB „T“ piniginių lėšų pasisavinimą, bei patvirtina, jog visos įsigytos prekės: slėginiai indai, aero plokštės, CO₂ nano burbuliatorius, buvo realiai įsigyti iš apeliantų ir naudojami UAB „T“ veikloje, su tikslu juos perdirbti ir perduoti įmonei „P“, kurios interesus atstovavo įgaliotas asmuo T. N.. Šiuo atveju apygardos teismas netinkamai aiškino apeliantų pateiktus dokumentus, su tuo susijusius jų duotus parodymus ir padarė prielaidomis grindžiamą išvadą dėl Bendrovės piniginių lėšų pasisavinimo.

Dėl T. N. ir A. N. pareikšto kaltinimo pasisavinant 2 500 Eur už slėginį indą

4.7. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje ir detalizuoja slėginio indo įsigijimo aplinkybes, sutarties sudarymą, pasirašymą tarp UAB „T“, T. N. ir A. N., aptaria 2019 m. birželio 7 d. kasos išlaidų orderį Nr. KIO 20190607, kuriuo išmokėta 2 500 Eur A. N. pagal sutartį už slėginį indą, tačiau, konstatuodamas T. N. ir jo padėjėjos A. N. veiksmus pasisavinant 2 500 Eur, padaro tik prielaidas, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys.

4.8. Slėginio indo įsigijimo aplinkybės nurodytos T. N. ir A. N. parodymuose, apskaitos dokumentuose (8 t., b. l. 82–85). T. N. teisme parodė, kad „P“ atstovas, atvykęs apžiūrėti slėginį indą, davė nurodymą jį nupirkti. Apygardos teismas, nebūdamas tos srities specialistu, be jokio pagrindo nurodė, jog ant minimo kasos išlaidų orderio ir sutarties yra parašas, nepanašus į tuo metu direktoriumi buvusio T. N. parašą. Darydamas šią prielaidą, net nenurodo lygintinų byloje esančių dokumentų neva su tikraisiais T. N. parašais. Pastebėta ir tai, kad 2019 m. birželio 7 d., kuomet buvo įsigytas slėginis indas, apeliantai nedirbo UAB „T“ ir neatliko jokių darbinių ar kitokių patikėtų pareigų ar funkcijų, jog būtų galimybė organizuoti ir pasisavinti inkriminuotą UAB „T“ turtą – 2 500 Eur pinigines lėšas.

4.9. L. V. Š., E. G. parodė, kad slėginis indas buvo perdaromas UAB „T“ patalpose. T. N. ir A. N. patvirtino, kad 2019 m. rugsėjo 29 d. paruoštas indas buvo pakrautas iš UAB „T“ sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), ir nuvežtas įmonei „R“ testavimams Nyderlanduose (Oirschot). UAB „T“ apmokėjo už transporto paslaugas pristatant talpą. Perduotus įrengimus prižiūrėjo „F“. Šias aplinkybes patvirtina 2019 m. birželio 28 d. UAB „T“ sąskaita, 2019 m. birželio 28 d. UAB „T“ atliktų darbų aktas prie sąskaitos Nr. 26, kuriame yra įvardintas plieninis slėginis indas ir sutampanti suma – 2 500 Eur, sąskaita faktūra serija REM Nr. 00000621, patvirtinanti, jog su išnuomotu mikroautobusu šis slėginis indas buvo išvežtas iš Lietuvos. Taip pat užsakovo „P“ direktorius M. F. raštiškai patvirtino, kad šis užsakymas buvo atliktas ir įrenginys perduotas Olandijos įmonei.

4.10. Nors pirmosios instancijos teismas ir nurodo, kad atliktų darbų akte prie sąskaitos Nr. 26, pažymėtas ir slėginis indas, tačiau teismas, niekaip nemotyvuodamas ir nepagrįsdamas, kelia abejones dėl šios sąskaitos originalumo. Sąskaitos Nr. 26 išrašymas neturi nieko bendro su slėginio indo įsigijimu, nes sąskaita Nr. 26 išrašyta UAB „T“ už CO₂ ir NH3 dujų testavimus. 2019 m. birželio 28 d. atliktų darbų akte prie sąskaitos Nr. 26 yra nurodyti daiktai, kurie buvo panaudoti šiame testavime ir jų kainos, bendra suma 7 256,49 Eur, kuri taip pat atspindėta ir pačioje sąskaitoje Nr. 26.

4.11. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, jog nėra kelionės dokumentų, kurie leistų teigti, kad toks indas buvo išvežtas. Tiriant apskaitos duomenis nebuvo įvertinti Lenkijos kelių mokesčių čekiai, kurie parodo, kad komandiruotė buvo, įrengimai išvežti ir CO₂ ir NH3 dujų testavimai atlikti.

4.12. Specialisto išvadoje nurodyta, kad jeigu A. N. 2 500 Eur buvo išmokėta nepagristai, bendrovė patyrė 2 500 Eur nuostolį (5 t., b. l. 92). Taigi išvada sąlyginė, daroma tik prielaida. Be to, pirmosios instancijos teisme apklausiamas specialistas nurodė, jog netyrė aplinkybių, susijusių su slėginio indo įsigijimu, panaudojimu, modifikavimu išvežimu ir pajamų gavimu, nes jam toks klausimas nebuvo užduotas. Įvertinus šiuos dokumentus, jis negali teigti, kad slėginis indas buvo parduotas, nes nežino faktinių aplinkybių, kas apskritai yra nesuderinama su šios bylos dalyku.

4.13. Nors apygardos teismas ir nurodo, kad duomenų nėra apie ankščiau įvykusį apmokėjimą, nei buvo įsigytas slėginis indas, tačiau pastebėtina, kad specialistas išvadoje nevertino įmonės „P“ atliktų mokėjimų UAB „T“, jų paskirties, mokėjimų nesulygino su UAB „T“ išrašytomis sąskaitomis. Nėra nustatyta už ką buvo atliekami mokėjimai į UAB „T“ sąskaitą.

4.14. Taigi, pirmosios instancijos teismas, pagal byloje nesančius duomenis, padarė tik bylos duomenimis nepagrįstas prielaidas. Tai, kad nėra dokumento, konkrečiai nurodančio slėginio indo pakrovimą ir išvežimą į Nyderlandus, neturi jokios reikšmės veikos kvalifikavimui ir inkriminavimui. Byloje nėra surinkta jokių duomenų, paneigiančių šio slėginio indo realų nebuvimą, ar UAB „T“ jo turėjimą iki įsigijimo iš A. N., jog būtų pagrindas manyti, kad realiai šis slėginis indas nebuvo įsigytas iš A. N. ir perduotas UAB „T“, o vėliau modifikuotas ir jo pagalba atliekamas CO₂ ir NH3 dujų testavimas, už ką ir buvo išrašyta 2019 m. birželio 28 d. sąskaita Nr. 26 ir atliktų darbų aktas prie sąskaitos Nr. 26. Byloje nėra surinkta duomenų, pagrindžiančių T. N. ir padėjėjos A. N. inkriminuoto nusikalstamos veikos epizodo dėl 2 500 Eur pasisavinimo, padarymą.

Dėl T. N. ir A. N. inkriminuotų epizodų pasisavinant pinigines lėšas už aero plokštes ir CO₂ nano burbuliatorių

4.15. T. N. pirmosios instancijos teisme parodė, kad „P“ atstovas P. V. W. apžiūrėjo ir jam tiko 8 vnt. aero plokščių, CO₂ nano burbuliatorius ir buvo prašymas juos nupirkti už jo pasiūlytą kainą bei panaudoti gamyboje. 2019 m. viduryje, atlikus Amoniako tyrimus Nyderlanduose, buvo nuspręsta pradėti gaminti įrengimus Olandijos naujiems projektams. 2019 m. pabaigoje buvo įsigytos aero plokštės (8 vnt.) iš T. N., 2019 m. lapkričio 6 d. CO₂ nano burbuliatorius iš G. N., kurie visi kartu UAB „T“ buvo išvežtos komandiruotės metu 2020 m. sausio 17 – 24 d. iš Lietuvos į Nyderlandus.

4.16. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai duomenys: 1) 2019 m. lapkričio 7 d. pirkimo–pardavimo dvi sutartys, pagal kurias UAB „T“ įsigijo iš T. N. po 4 vnt., viso 8 vnt., aero plokščių, kiekvienos plokštės kaina 625,00 Eur, išrašant 2019 m. gruodžio 2 d. kasos išlaidų orderį Nr. 201912/2 2 500 Eur sumos išmokėjimui ir 2020 m. sausio 7 d. kasos išlaidų orderį Nr. 202001/1 2 500 Eur sumos išmokėjimui; 2) 2019 m. lapkričio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „T“ įsigijo iš G. N. CO₂ dujų nano burbuliatorių, už 2 350,00 Eur, išrašant 2019 m. gruodžio 2 d. kasos išlaidu orderį Nr. 201912/1 2 350 Eur sumos išmokėjimui; 3) 2019 m. gruodžio 11 d. UAB „T“ sąskaita Nr. 31, 2020 m. sausio 16 d. UAB „T“ sąskaita Nr. 32, 2020 m. sausio 16 d. UAB „T“ atliktų darbų aktas prie sąskaitos Nr. 31, kuriame atskirose eilutėse yra įvardintos aero plokštės (Areoblades), 4 vnt., po 625,00 Eur, viso 2 500 Eur, ir aero plokštės (Areoblades), 4 vnt., po 625,00 Eur, viso 2 500 Eur bei CO₂ nano burbuliatorius, 1 vnt., 2 350,00 Eur, t. y. vienetai, kiekiai ir kainos sutampa su įsigijimo dokumentais; 4) 2020 m. sausio 16 d. UAB „T“ atliktų darbų aktas prie sąskaitos Nr. 32, PVM sąskaita faktūra AUT Nr. 03219, įvairūs čekiai už kurą, kurie patvirtina UAB „T“ šių daiktų išvežimą iš Lietuvos ir buvimą komandiruotėje laikotarpiu 2020 m. sausio 17 d. – 26 d., kas taip pat yra susiję su A. N. inkriminuojamu 8 epizodu pagal kaltinimą (t. 8, b. l. 86–105).

4.17. Byloje esančios fotonuotraukos tik patvirtina nurodytą gamybos procesą, pačių daiktų buvimą ir jų kiekį, apie kuriuos teisiamajame posėdyje parodymus davė T. N., detaliai nurodydamas pačias aero plokštes, CO₂ nano burbuliatorių, be to, patvirtina, jog A. N. buvo komandiruotėje (t. 8, b. l. 106–111).

4.18. Taigi, nurodyti dokumentai neabejotinai patvirtina, jog iš T. N. įsigytos 8 aero plokštės, iš G. N. įsigytas CO₂ nano burbuliatorius buvo naudojamas UAB „T“ veikloje. Už darbą, jų pagalba atliktus bandymus UAB „T“ gavo pajamas, UAB „T“ šiuos daiktus išvežė iš Lietuvos, todėl jokio pasisavinimo nebuvo.

4.19. Specialistas išvadoje nurodo, kad jeigu UAB „T“ faktiškai neįsigijo aero plokščių 4 vnt. už 2 500 Eur ir jeigu T. N. nepagristai buvo išmokėta 2 500 Eur, UAB „T“ patyrė 2 500 Eur nuostolį (t. 5, b. l. 92), atitinkamai ir su kitom 4 vnt. aero plokštėm (t. 5, b. l. 94). Taigi šiuo atveju specialisto išvada taip pat sąlyginė, su prielaida „Jeigu neįsigijo <...>“. Be to, apklausiamas teisme specialistas pažymėjo, jog netyrė aplinkybių, susijusių su 8 vnt. aero plokščių, CO₂ dujų nano burbuliatoriaus įsigijimu, panaudojimu ir išvežimu, pajamų gavimu, kas apskritai yra nesuderinama su šios bylos dalyku.

4.20. Civilinio ieškovo atstovo D. P. duoti parodymai negali patvirtinti inkriminuotų lėšų pasisavinimo. D. P. teigė, kas skundžiamame nuosprendyje cituoja, jog jis nežino, kaip atsirado aero plokštės ir apie tokį pirkimą nežinojo, taip pat nežino, kaip buvo pirktas nano burbuliatorius. Apelianto vertinimu, tokie civilinio ieškovo atstovo parodymai, kuriais patikimai nėra pasakomos konkrečios aplinkybės, niekaip negali patvirtinti bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių. Pastebėta, kad apygardos teismui buvo pagarsinti besitęsiantys konfliktiniai santykiai tarp D. P. ir apeliantų, kas sudaro pagrindą dar atidžiau ir kruopščiau vertinti D. P. parodymus, jų patikimumą, nes jie gali būti išgalvoti, siekiant pakenkti apeliantams. Be to, sutartys su G. N. ir T. N. sudarytos, atsiskaityta su G. N., kuomet D. P. dar nebuvo UAB „T“ direktorius, todėl nieko ir negali žinoti ar paaiškinti bylai reikšmingų aplinkybių.

4.21. V. Š. taip pat negalėjo parodyti, kaip buvo įsigytos aero plokštės, nurodė, kad neva T. N. sakė, kad buvo atsiųstos iš Taivano; CO₂ nano burbuliatorius yra apvalus, kumščio dydžio. Juolab, šis liudytojas nieko ir negali žinoti, nes darbo sutartis UAB „T“ buvo pasirašyta tik 2020 m. sausio mėnesį, po daiktų išvežimo į Nyderlandus. Skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodyta, kad E. G. patvirtino, kad aero plokštes UAB „T“ gavo iš užsienio. Tačiau teisiamajame posėdyje liudytojas taip pat nurodė, kad T. N. rūpinosi aero plokštėmis, kaip nupirko nežino, iš kur irgi. Taigi, šių liudytojų parodymai niekaip negali patvirtinti inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, nes tiek V. Š., tiek E. G. neužėmė pareigų, nebuvo susipažinę su apskaitos dokumentais, jog neabejotinai žinotų iš kur buvo įsigytos 2020 m. sausio 16 d. atliktų darbų akte prie sąskaitos Nr. 31 nurodytos aero plokštės (8 vnt.) ir CO₂ nano burbuliatorius, prie kurių nurodyti kiekiai ir kainos sutampa su pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytomis kainomis ir kiekiais. Be to, E. G. teisiamajame posėdyje nurodė, jog iki 2018 m. gruodžio mėn., galiojo konsultavimo sutartis, sudaryta su įmone „P“, 2019 m. lapkričio mėn. tapo UAB „T“ 15 proc. akcininkas, nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. lapkričio 19 d. UAB „T“ veikloje nebedalyvavo. Iš tokių liudytojo parodymų neabejotina, kad liudytojas E. G. nieko ir objektyviai negalėjo žinoti, papasakoti apie 8 vnt. aero plokščių ir CO₂ nano burbuliatoriaus įsigijimą.

4.22. G. N. konkrečiai nenurodė, jog CO₂ nano burbuliatorius buvo parduotas būtent 2017 m. Kita vertus, liudytojos apklausa buvo atliekama teisme 2023 m., praėjus 4 metams nuo sutarties sudarymo. Liudytojai buvo 68 metai, todėl natūralu, jog ji galėjo ir neprisiminti tikslios CO₂ nano burbuliatoriaus pardavimo datos, tačiau ji iš esmės papasakojo apie sandorį, apie surastą CO₂ nano burbuliatorių, atvažiavusį apžiūrėti sūnų T. N., kartu su užsieniečiu, kuriam ir tiko pastarasis. T. N. teisme papildė parodymus, nurodydamas, jog kartu su P. V. W. apžiūrėjo siurblį, jis tiko, todėl UAB „T“ pastarąjį ir nupirko iš G. N.. T. N., duodamas parodymus, komentuodamas nuotraukas, parodė žalios spalvos daiktą su pajungtomis geltonomis žarnomis.

4.23. Skundžiamame nuosprendyje analizuojamos aplinkybės dėl 20 vnt. aero plokščių išvežimo į Nyderlandus, jų nebuvimo byloje, nepateiktų duomenų, jog būtent iš T. N. įsigytos plokštės yra nurodytos atliktų darbų akte prie sąskaitos Nr. 31, neturi jokios reikšmės nusikaltimo kvalifikavimui. Šiuo atveju apygardos teismas plečiamai aiškina faktines aplinkybes, kurios niekaip nesusijusios su inkriminuojamos veikos dalyku ir padarymu. Pastebėtina, kad 2020 m. sausio 16 d. atliktų darbų akte prie sąskaitos Nr. 31 būtent ir nurodytos aero plokštės, kurios buvo įsigytos iš T. N., kurių kiekis (viso 8 vnt.,), vieneto kaina (625,00 Eur) ir bendra suma sutampa su sutartyse ir kasos išlaidų orderiuose nurodytais kiekiais ir sumomis. Be to, atliktų darbų akte prie sąskaitos Nr. 31, daiktų paskutinėje pozicijoje yra nurodytas dar vienas CO₂ nano burbuliatorius, kurio išvaizdą galimai ir apibudino liudytojas V. Š., nurodydamas jo formą (kumščio dydžio). Tai, kad sąskaita Nr. 31 išrašyta 2019 m. gruodžio 11 d., o atliktų darbų aktas prie sąskaitos Nr. 31 išrašytas 2020 m. sausio 16 d., niekaip negali paneigti apeliantų parodymų ar patvirtinti inkriminuotos veikos padarymą, nes apie šias aplinkybes ir datų skirtumus, nebuvo apklausti apeliantai, be to, sąskaitoje Nr. 31 ir akte prie sąskaitos yra nurodyta ta pati suma – 11 380,69 Eur. Teismas neįvertino, kad įmonė „P“ piniginių lėšų mokėjimus visada darė į priekį ir sąskaitos buvo išrašytos 2019 m. gruodžio 11 d. ir 2020 m. sausio 16 d. 2019 m. gruodžio 11 d. sąskaita Nr. 31 buvo išrašyta įmonei „P“, už ruošiamų įrengimų išleistas lėšas ir supirktas dalis (2 tankų sistemos dalys/tanks system parts), o 2020 m. sausio 16 d. sąskaita Nr. 32 buvo išrašyta už įrengimų pristatymą ir prijungimą (2 tanks system delivering ir 2 tanks system joining). Atliktų darbų aktai prie sąskaitų Nr. 31 ir Nr. 32 buvo suformuoti ir atspausdinti 2020 m. sausio 16 d., prieš išvykstant į komandiruotę, kadangi šie dokumentai buvo formuojami, kaip kelionės lapai, pagrįsti vežamus daiktus kelyje ir kertant sienas, bei kaip įrengimų perdavimo aktai užsakovui „P“, kuriuose buvo nurodytos panaudotos medžiagos, kiekiai, atlikti testavimai.

4.24. Byloje apskritai nėra surinkta jokių duomenų, jog UAB „T“ be įsigijimo iš T. N., turėjo 8 vnt. aero plokščių, be įsigijimo iš G. N., turėjo CO₂ dujų nano burbuliatorių, jog būtų pagrindas konstatuoti apsimestinį šių daiktų įsigijimą vien tam, kad pasisavinti 7 350 Eur pinigų sumą.

4.25. Taip pat nėra surinkta jokių duomenų, paneigiančių šių 8 vnt. aero plokščių, CO₂ dujų nano burbuliatoriaus realų nebuvimą, ar UAB „T“ jų turėjimą iki įsigijimo iš T. N. ir G. N., jog būtų pagrindas manyti, kad realiai šie daiktai nebuvo įsigyti iš T. N. ir G. N. ir perduoti UAB „T“, o vėliau modifikuoti, už ką ir buvo išrašyta 2019 m. gruodžio 11 d. sąskaita Nr. 31, 2020 m. sausio 16 d. sąskaita Nr. 32 bei 2020 m. sausio 16 d. atliktų darbų aktai prie sąskaitos Nr. 31 ir Nr. 32. Be to, ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo pateiktos fotonuotraukos, darytos UAB „D“ patalpose, kuriuose akivaizdžiai matosi pagamintos testinės 2 vnt. talpos, juose sumontuotos aero plokštės (4 vnt.), kurios bendrai kartu su talpomis buvo išvežtos į Olandiją, o po testavimų, įmonės „P“ prašymu parvežtos atgal į Lietuvą. Taigi šios aplinkybės patvirtina dviejų tęstinių talpų ir juose sumontuotų 4 vnt. aero plokščių buvimą.

4.26. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad byloje nėra surinkta duomenų, pagrindžiančių T. N. ir A. N. inkriminuoto epizodo dėl 5 000 Eur už 8 aero plokščių ir 2 350 Eur už CO₂ nano burbuliatoriaus, pasisavinimo padarymą.

Dėl T. N. ir A. N. inkriminuoto 3 555,84 Eur pasisavinimo su Luminor banko kortele

4.27. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad T. N. bendravo su A. N., todėl negalėjo nežinoti apie jo vardu išduotą Luminor banko kortelę, o tokios aplinkybės leidžia manyti, jog A. N., padedant T. N., pasisavino UAB „T“ pinigines lėšas – 3 555,84 Eur.

4.28. Šioje byloje nėra jokių duomenų, jog Luminor banko sąskaitos mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išskirtinai naudojosi vien tik T. N. ir (ar) A. N., jog būtų pagrindai inkriminuoti 450 Eur ir 3 105,84 Eur UAB „T“ lėšų pasisavinimą. Byloje taip pat nėra duomenų, jog T. N. būtų žinojęs apie jo vardu išduotą banko kortelę UAB „T“.

4.29. T. N. neva žinojimas, jog jo vardu išduota Luminor banko kortelė, niekaip negali pagrįsti inkriminuotos veikos ir UAB „T“ 3 555,84 Eur lėšų pasisavinimą.

4.30. Civilinio ieškovo atstovas D. P., nenurodė jokių aplinkybių, kurios bent netiesiogiai patvirtintų, jog minėta Luminor banko sąskaitos mokėjimo kortele naudojosi T. N. ir (ar) A. N., todėl jo parodymai taip pat negali patvirtinti apygardos teismo inkriminuotos veikos epizodo pagrįstumą ir padarymą.

4.31. Specialisto išvadoje nurodyta, kad dokumentiniam tyrimui ir dokumentų apžiūrai nepateikti apskaitos registrai, kuriuose užregistruotos pirkimų ir apmokėjimų ūkinės operacijos, nurodytos 2021 m. kovo 8 d. UAB „T“ pareiškimo 11 priede ir 2 lentelėje, todėl negalima patikrinti, ar visos ūkinės operacijos užregistruotos apskaitos registruose. Jeigu pirkimai už 3 375,79 Eur nebuvo panaudoti bendrovės reikmėms, bendrovė patyrė 3 375,79 Eur nuostolį.

4.32. Pastebėta, kad apskaitos registrus privalėjo pateikti buhalterinę apskaitą tvarkiusi UAB „R“. Tačiau nežinoma dėl kokių aplinkybių tai nebuvo padaryta atliekant ikiteisminį tyrimą bei bylos nagrinėjimo teisme metu.

4.33. Kratos metu pas A. N. buvo rastas ir paimtas juodraščių/kopijų segtuvas, kuriame iš sąskaitų registro buvo atsispausdinti sąskaitų registrų žiniaraščiai, kuriuos, kaip minėta, turėjo ir galėjo pateikti UAB „R“ darbuotoja, apskaitą vedusi G. Z..

4.34. Byloje esančios sąskaitų faktūrų registrų kopijos tik patvirtina, jog pagal inkriminuojamą epizodą, buhalterinėje apskaitoje buvo įtrauktos visos PVM sąskaitos faktūros, gautos prekybos centruose, kuriuose buvo atsiskaityta minėta banko kortele, įskaitant ir inkriminuojamą pinigų sumą (t. 5, b. l. 112–130).

4.35. Keista inkriminuojamos veikos formuluotė, kad „lėšų panaudojimo įmonės reikmėms jokiais apskaitos dokumentais nepagrindė“, kuri akivaizdžiai prieštarauja ne tik specialisto išvados 2 lentelei (5 t., b. l. 191; 7 t., b. l. 33), bet ir papildomai pateiktiems dokumentams, taip pat aplinkybei, jog visus registrus, išrašus ir žiniaraščius galėjo pateikti UAB „R“. Jeigu nebūtų prekių įsigijimo dokumentų, kas yra inkriminuojama, tuomet nebūtų galimybės specialistui parengti ir specialisto išvadoje nurodytą lentelę Nr. 2, kurioje detaliai nurodyta prekių įsigijimo dokumentų/ūkinės operacijos data, numeris, prekė, pinigų suma, PVM dydis, tiekėjas ir pan. Tik surinkus visus buhalterinės apskaitos dokumentus ir visapusiškai atlikus objektų tyrimą, butų galima daryti išvadas, susijusias su prekių pirkimu ir apskaitymu Bendrovėje, dokumentų (ne)buvimu, (ne)pildymu, jų išsaugojimu, bei galimą piniginių lėšų pasisavinimu.

4.36. D. P. melagingai nurodė aplinkybę, jog A. N. kontroliavo prisijungimus prie Luminor banko sąskaitos ir jam nebuvo žinoma šioje sąskaitoje vykdomi veiksmai. Šiuos parodymus paneigia A. N. per teisiamąjį posėdį pateikti dokumentai – telefono ekrano ir internetinės bankininkystės nuotraukos, iš kurių, pasak A. N. matyti, jog Luminor banko internetinėje bankininkystėje 2020 m. balandžio 6 d. buvo suformuoti mokėjimai V. Š. ir VSDFV Kauno skyriui, kuriuos turėjo patvirtinti/atlikti būtent pats D. P.. Kita vertus, apygardos teismas be jokio pagrindo vadovavosi išskirtinai tik D. P. parodymais, kurių nepatvirtina jokie bylos duomenys. Iš banko nėra gauti duomenys, kurie galėtų patvirtinti D. P. prisijungimo neturėjimą prie Luminor banko internetinės bankininkystės, jog būtų pagrindai ir sąlygos D. P. parodymus pripažinti patikimais.

4.37. Teismas, konstatuodamas T. N. kaltės nebuvimą dėl UAB „T“ 1 100 Eur lėšų pasisavinimo iš sąskaitos konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog T. N. naudojosi įmonės sąskaita ir, nesant patvirtinančių dokumentų apie lėšų panaudojimą įmonės reikmėms, negalima konstatuoti, jog būtent T. N. pasisavino trūkstamas lėšas. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad minėtu epizodu ir šiuo epizodu, iš esmės aplinkybės tapačios. Nei viename iš jų nėra net netiesioginių duomenų, kurie leistų manyti, kad apeliantai vienaip ar kitaip naudojosi UAB „T“ banke esančiomis sąskaitomis ar banko kortelėmis ir būtų pasisavinę UAB „T“ turtą – pinigines lėšas.

4.38. Be to, specialistas išvadoje nurodo, jog neatitinka D. P. parodymai apie šios banko kortelės neva nežinojimą, nes šia banko kortele naudojosi darbuotojas V. Š., komandiruotės išlaidoms pagrįsti. Tokie duomenys tik patvirtina, kad šia banko kortele naudojosi visi UAB „T“ darbuotojai. V. Š. apklausiamas teisme, nurodė, jog jis naudojosi Luminor banko kortele, pirkdamas įvairias dalis numatyto projekto įgyvenimui. Nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad D. J. ir J. P. buvo sumokėta išgryninus iš kitos banko kortelės, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Priešingai, byloje nustatyta, kad išgrynintos lėšos šiems apmokėjimams atlikti buvo būtent iš tos pačios Luminor banko kortelės sąskaitos.

4.39. Taigi nurodytos aplinkybės sudaro sąlygas ir pagrindus pripažinti, jog byloje nėra surinkta duomenų, pagrindžiančių T. N. ir A. N. inkriminuotą epizodą dėl 3 555,84 Eur pasisavinimo panaudojant Luminor banko kortelę.

Dėl A. N. inkriminuotų epizodų pasisavinant komandiruotpinigius

4.40. A. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad komandiruotėse buvo ir 1 149,54 Eur nepasisavino. Gauti pinigai pagal 2020 m. sausio 2 d. kasos išlaidų orderį Nr. KIO 20200102 buvo leidžiami smulkioms detalėms pirkti reikalingiems įrengimams. Kodėl buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės komandiruočių išlaidas apskaitė per atskaitingų asmenų sąskaitą, jai nėra žinoma. Komandiruotėse 2020 m. sausio ir kovo mėn. ji (A. N.) dalyvavo, transportas buvo nuomojamas ir reikalingi įrengimai buvo pristatyti į Nyderlandus.

4.41. T. N. į bylą pateikė nuotraukas UAB „T“ nuomoto automobilio, kuris 2020 m. kovo mėn. buvo Feed-O-Ferm testavimuose. Taip pat pastebėta, kad buhalterė paskaičiavo dienpinigius, t. y. darbą atliko tik su direktoriaus D. P. žinia, kas patvirtina, jog A. N. buvo komandiruotėje. UAB „T“ apskaitoje nurodyti Lenkijos kelių mokesčių kvitai, kuro ir automobilio nuomos išlaidos irgi patvirtina apeliantės buvimą komandiruotėje kitoje šalyje. Užsakovas „P“ patvirtino, kad 2020 m. sausio – kovo mėn. A. N. buvo testavimo vietoje. UAB „T“ apskaitoje yra užregistruota pakankamai dokumentų, patvirtinančių komandiruočių realumą, apeliantės ir kitų asmenų buvimą.

4.42. Nors apygardos teismas ir vadovavosi V. Š. parodymais, neva jis vyko kartu tik su T. N. į Nyderlandus, tačiau V. Š. komandiruotėje buvo tik vieną kartą – 2020 m. spalio mėn. Specialisto išvadoje nurodyta, kad darbuotojas V. Š. nedalyvavo, nes jis buvo įdarbintas, kaip pats pasisakė posėdžio metu, tik įrangos paleidimui, perdirbant druskas. Tik vėliau, kai direktorius šių darbų nebetęsė, V. Š. įsitraukė į projektą su įmonės „P“ testavimais ir turėjo galimybę išvykti į Nyderlandus, kaip pats sako, pamatyti kokio dydžio stato gamyklą įmonė „P“. Nurodytos aplinkybės, D. P. ir V. Š. parodymai, niekaip negali patvirtinti A. N. nebuvimo komandiruotėje.

4.43. Be to, specialisto išvadoje nurodytas teiginys, kad jeigu A. N. nebuvo išvykusi į komandiruotę, jai nepagristai buvo priskaityti dienpinigiai ir komandiruotpinigiai, vėl yra sąlyginis, grindžiamas tik prielaida. Teisme specialistas nurodė, kad negali pasakyti, kad 1 149,54 Eur suma yra komandiruotės išlaidos, tai tik pažymėtos, kaip išlaidos.

4.44. Taigi, byloje nėra surinkta duomenų, pagrindžiančių A. N. inkriminuoto epizodo dėl komandiruotpinigių – 1 149,54 Eur pasisavinimo, padarymo.

Dėl A. N. inkriminuoto epizodo pasisavinant lėšas už steigimo paslaugas

4.45. Visoje byloje nėra duomenų, neabejotinai pagrindžiančių A. N. kaltę pasisavinant Bendrovės pinigines lėšas už steigimo paslaugas, apart pareiškime nurodytų aplinkybių ir iš UAB „C“ gauto elektroninio laiško, kuriame nurodoma ne apie inkriminuotas pasisavinimo aplinkybes. A. N. savo parodymuose aiškiai nurodė, kad 302,50 Eur sumokėjo už teisines konsultacijas, susijusias su UAB „T“, priešingų aplinkybių nėra nustatyta.

4.46. UAB „C“ 2020 m. lapkričio 17 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra yra už juridines paslaugas. Sąskaitoje nėra nurodyta už bendrovės UAB „A“ steigimą. Tai, kad A. N. pateikto prašymo įregistruoti juridinių asmenų registre UAB „A“ data sutampa su 2021 m. lapkričio 17 d. UAB „C“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros data, niekaip negali patvirtinti 302,50 Eur pasisavinimą.

4.47. Teisiamajame posėdyje apklausta A. N. nurodė, kad dėl šių sandorių patirtos išlaidos darbo ginčų byloje, apskaičiuojant jai galutinį išmokėtiną darbo užmokestį, buvo įvertintos ir išminusuotos. Tai reiškia, kad nebeliko pasisavinimo dalyko – 302,50 Eur sumos ir nebuvo pagrindo pripažinti šią sumą, kaip pasisavintą.

Dėl A. N. inkriminuoto epizodo pasisavinant 2 500 Eur sumą už plieno talpą

4.48. Pastebėta, jog UAB „T“ direktorius D. P. melagingai teigė, jog 2020 m. birželio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties su A. N. dėl nerūdijančio plieno talpos pirkimo už 2 500 Eur nepasirašė, o kitokių aplinkybių byloje nėra. Be to, įmonės „P“ pavedimas padarytas 2020 m. birželio 15 d. už talpą, neatitinka su 2020 m. birželio 19 d. į A. N. sąskaitą darytu pavedimu.

4.49. UAB „T“ vadovas D. P. apie Nyderlanduose projekto eigą žinojo ir pardavimo sutartį pasirašė, o paruošta talpa buvo pakrauta į vieną iš krovininių automobilių 2020 m. birželio mėn. viduryje, kuriuos atsiuntė projekte dalyvavusios įmonės su reikalingomis medžiagomis biologiniui reaktoriaus procesui vykdyti: tai Hach sistemos konstrukcijas, Hach sistemos sensoriai bei valdymo blokai, povandeninio stebėjimo sistema, mikroorganizmų palaikymo granules ir kitą. Talpa buvo pristatyta į vieną iš projekto vietų Nyderlanduose.

4.50. Šias aplinkybes patvirtina 2020 m. birželio 22 d. UAB „T“ krovinio važtaraštis, jog UAB „T“ 1 500 litrų nerūdijančio plieno talpą išvežė į „A“, esančią Nyderlanduose (t. 8, b. l. 143).

4.51. Specialistas E. Grėbliūnas, neturėdamas registrų, padarė sąlyginę prielaidą, jog nėra užpajamuoto 2020 m. įsigyto bako, pagal D. P. pasirašytą pirkimo–pardavimo sutartį, kur yra direktoriaus D. P. parašas. Tačiau, tiriant apskaitos registrus, matyti užpajamuotas bakas bei padarytas 3 000 Eur pavedimas iš įmonės „P“ į UAB „T“ sąskaitą bei įrenginio perdavimas pagal krovinio važtaraštį. Įmonės „P“ direktorius raštiškai patvirtino, kad bakas buvo jiems reikalingas, nes jis atitiko parametrus, buvo apmokėtas ir perduotas užsakovui.

4.52. Kita vertus, byloje detaliai nebuvo tikrinamos aplinkybės kur, kam ir kada ši talpa buvo išvežta, ar turėjo UAB „T“ galimybę šią talpą išvežti, jeigu, kaip pažymėjo apygardos teismas, jos nebuvo.

4.53. Taigi, byloje buvo nustatytas talpos pirkimo iš apeliantės aplinkybės, dokumentų ir pačios talpos užpajamavimas apskaitoje ir išvežimo faktas, todėl, manytina, kad nėra surinkta duomenų, pagrindžiančių A. N. kaltę pasisavinant 2 500 Eur už plieninę talpą.

4.54. UAB „T“ nebuvo padaryta jokia žala, o T. N. ir A. N. veiksmuose nėra tyčios pasisavinti bendrovės lėšas. Specialisto nurodyta tariama žala yra sąlyginė, nustatyta išimtinai tik pagal selektyviai atrinktus buhalterinius apskaitos dokumentus, ydingai suformuluotus klausimus, netiriant visų aplinkybių, susijusių su inkriminuotais sandoriais, daiktais ir jų tolimesniu perdirbimu, išvežimu iš Lietuvos Respublikos.

4.55. Byloje nebuvo gauti visi duomenys, reikalingi išsamiam ir objektyviam ūkinės finansinės veikos tyrimui atlikti, nebuvo atlikti priešpriešiniai patikrinimai su pagrindiniu užsakovu „P“, nebuvo apklaustas vadovas M. F., P. V. W, įvertintas raštu gautas „P“ atsakymas į apeliantų savarankiškai renkamus gynybai reikšmingus duomenis (atsakymas į 2023 m. vasario 9 d. gautą prašymą dėl informacijos pateikimo). Toks tyrimas negali būti laikomas nuosekliu, išsamiu, objektyviu ir teisingu. Kaltinamieji, nuteistieji neprivalo rinkti ikiteisminio tyrimo medžiagos, tai yra teisėsaugos institucijų ir prokuratūros pareiga. Jeigu nebuvo atlikti visi veiksmai, kurie buvo suplanuoti, laikytina, kad tyrimas atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, todėl jis kelia pagrįstų abejonių dėl jo nešališkumo. Apygardos teismas, nepašalinęs visų abejonių, padarė nepagrįstas ir neteisėtas išvadas dėl apeliantams inkriminuotų piniginių lėšų pasisavinimo.

4.56. Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas E. Grėbliūnas patvirtino surašęs sąlyginę specialisto išvadą, kad jeigu ūkinės operacijos faktiškai neįvyko, tai bendrovė patyrė nuostolius. Nurodė, kad negalint nustatyti kam piniginės lėšos buvo panaudotos, jeigu jos panaudotos ne bendrovės veiklai, tuomet laikoma, jog įmonė patyrė nuostolį. Įvardino dokumentų trūkumus ir pagal tai nusprendė, kad jeigu būtų, tai būtų. Matė byloje esančias sąskaitas faktūras (t. 8, b. l. 86–97), tačiau šių dokumentų nevertino, nes nebuvo pateikti su tuo susiję klausimai ir dėl to, jokių paaiškinimų neteikė. Atliko tyrimą pagal užduotus klausimus, apskaitos vedimo teisingumo klausimas nebuvo užduotas. Trūko buhalterinių apskaitos dokumentų, tačiau jie nebuvo pateikti. Klausimų dėl nerūdijančio plieno talpos pardavimo dokumentų nebuvo užduota.

4.57. Be to, specialistas konstatavo, kad UAB „T“ nepateikė kasos dokumentų už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 27 d. ir už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 28 d. iki 2021 m. gegužės 21 d., kasos registrų už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gegužės 21 d., buhalterinių sąskaitų Nr. 2435 ir Nr. 24451, „iš atskaitingų asmenų gautinos sumos“ apyvartos žiniaraščių, už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 18 d. iki 2021 m. gegužės 21 d., todėl negalėjo patikrinti, ar visos ūkinės operacijos pagristos apskaitos dokumentais, ar visos ūkinės operacijos užregistruotos apskaitos registruose. Įvertinęs tyrimui pateiktus UAB „T“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. UAB „T“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant norminių teisės aktų reikalavimų.

4.58. Iš specialisto padarytų išvadų akivaizdžiai matyti, kad dėl Bendrovės buhalterinių dokumentų nepateikimo, apskaitos tvarkymo nesilaikant norminių teisės aktų reikalavimų, galimai yra padaryta kita nusikalstama veika – aplaidus ar apgaulingas apskaitos tvarkymas, tačiau nežinia dėl kokių aplinkybių apygardos teismas to nevertino.

4.59. Byloje nustatytas UAB „T“ buhalterinės apskaitos dokumentų trūkumas/nepateikimas, neišsaugojimas išskirtinai gali patvirtinti tik netinkamą, nusikalstamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet niekaip negali pagrįsti šiuo atveju apeliantams inkriminuotų lėšų pasisavinimo. Juolab, taip ir nėra byloje surinkti visi buhalteriniai apskaitos dokumentai, kurie neabejotinai patvirtintų inkriminuotų pasisavinimų padarymą.

4.60. Apeliantų į bylą papildomai pateikti dokumentai apie daiktų įsigijimą Bendrovės vardu, pardavimą ir išvežimą įmonei „P“ ir jos piniginių lėšų pervedimą UAB „T“ išskirtinai tik tam, jog būtų įsigyjami daiktai, vykdomi suplanuoti projektai ir daiktų pristatymas į įmonės „P“ nurodytą vietą, patvirtina, jog iš apeliantų ir G. N. įsigyti daiktai buvo išskirtinai naudojami UAB „T“ veikloje, kas neabejotinai rodo pagrindus ir sąlygas konstatuoti, jog apeliantų veiksmuose nėra nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje, objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos, todėl turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, netinkamo aiškinimo ir taikymo

4.61. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių apeliantės kaltę dėl BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Byloje esantys duomenys duoda tik pagrindo daryti išvadą, kad apskritai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

4.62. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog A. N., neturėdama teisėto pagrindo, įgijo, laikė bei panaudojo UAB „T“ antspaudą, savavališkai pasirašė ir patvirtino Bendrovės antspaudu sutartis, laikė įmonės veiklos ir buhalterinės apskaitos dokumentus.

4.63. Pastebėta, kad sutartis su UAB „G“ buvo pasirašyta logistikos įmonės prašymu, ruošiantis išmuitinti atvykstančius įrengimus. A. N. sutartį pasirašė būdama ir dirbdama dar projekto vadovės pareigose, t. y. iki 2020 m. gruodžio 17 d., o nutraukus darbo sutartį, jokių darbų neatliko. Pasirašyta sutartis buvo būtina krovinio siuntimui ir gavimui, išmuitinimui. 2021 m. sausio mėn. UAB „T“ direktoriui D. P. atsisakius bendradarbiauti su šia logistikos įmone, įrenginių užsakovu, A. N., siekdama išvengti didelės krovinio gavimo žalos kilimo, muito ir kitus būtinus mokesčius apmokėjo iš savo asmeninių lėšų. Visi šie veiksmai buvo atlikti tam, kad būtų įvykdyta UAB „T“ direktoriaus D. P. pasirašyta sutartis su užsakovu „P“.

4.64. Be to, keista aplinkybė ta, kad iki šio įvykio, projektų vadovės A. N. pasirašytos penkios sutartys su logistikos įmonėmis dėl muitinės tarpininkavimo paslaugų nėra vertinamos, kaip nusikalstamos veikos, o paskutinė sutartis, kuri buvo pasirašyta 2020 m. gruodžio 15 d., A. N. būnant projektų vadovės pareigose, jau vertinama kaip nusikalstama veika. A. N. teisiamajame posėdyje paaiškino, jog jokios sutarties su muitinės tarpininku 2021 m. sausio 15 d. nepasirašė.

4.65. Nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad sutartys su muitinės tarpininkais, transporto kompanijomis buvo pasirašytos nesavavališkai, o dirbant UAB „T“ projektų vadovės pareigose, atliekant pavestas užduotis, vykdant tęstinumą pagal pasirašytas UAB „T“ direktoriaus ir „P“ sutartis.

4.66. UAB „T“ apskaitos dokumentai buvo laikomi pagal susitarimą, o pareikalavus – grąžinti. Antspaudas buvo turimas su direktoriaus D. P. žinia ir, pagal nusistovėjusią tvarką, naudojamas bendrovės veiklos tęstinumui, įmonės dokumentams įforminti, neperžengiant pareigybinių įgaliojimų ir, kaip minėta, dirbant UAB „T“ projektų vadovės pareigose. A. N. nurodė, jog atleidus ją iš UAB „T“, jokie Bendrovės vardu veiksmai nebuvo atliekami.

4.67. Taigi, nurodytos aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog A. N., dirbdama UAB „T“ projektų vadovės pareigose, net ir 2020 m. gruodžio 15 d. neturėjo teisės veikti įmonės vardu ir pasirašyti sutartis.

4.68. Apibendrinant apeliacinio skundo argumentus, daroma išvada, kad šioje byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių apeliantų kaltę padarius nusikalstamas veikas, o byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti vienareikšmės ir neabejotinos išvados, kad jų kaltė įrodyta.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistieji T. N. ir A. N. bei jų gynėjas advokatas A. Molis prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nuosprendį pakeisti, pašalinti iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, faktines aplinkybes dėl slėginio indo 2 500 Eur vertės pasisavinimo ir 3 555,84 Eur pasisavinimo iš Luminor banko sąskaitos, kaip neįrodytas, bei šia dalimi sumažinti byloje priteistą civilinį ieškinį.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistųjų T. N. ir A. N. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistuosius T. N. ir A. N. pripažino kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, ir A. N. pripažino kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje. Tačiau skundžiamas nuosprendis keistinas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos faktinėms aplinkybėms, netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 3, 4 punktai).

Dėl T. N. ir A. N. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija)

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vien ta aplinkybė, kad T. N., kuomet T. N. buvo UAB „T“ direktorius (nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 19 d.), nuveždavo dalį apskaitos dokumentų buhalterei (liudytojos A. J. parodymai), niekaip negali patvirtinti pirmosios instancijos teismo išvados, kad T. N. buvo faktinis UAB „T“ vadovas. T. N. niekada nedirbo UAB „T“ ir bendrovėje neužėmė jokių kitų, sutarčių pagrindais, pareigų, su juo iš viso nebuvo sudaryta jokių sutarčių, todėl T. N. negali būti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos (BK 183 straipsnio 1 dalis) subjektu. Taip pat apeliantų manymu, jie kaltinime nurodytu laikotarpiu UAB „T“ neužėmė jokių pareigų, kaip vadovai, neturėjo jokių įgalinimų disponuoti įmonės turtu, jiems įmonės turtas nebuvo nei patikėtas, nei jų žinioje. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.

8. L. T. N. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintais BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustatyta, kad prieš keletą metų, savo vardu turėjo registruotą įmonę UAB „T“. Buvo šioje įmonėje paskirtas direktoriumi. Įmonės tikrieji savininkai buvo jo brolis T. N. su žmona A. N.. Žino, kad įmonės veikla buvo susijusi su trąšomis, t. y. jų gamyba. Jis pats buvo tik oficialus vadovas, tačiau realiai nedalyvavo įmonės veikloje. Buvo įdarbintas, už jį buvo mokami mokesčiai, t. y. sveikatos draudimas, Sodros įmokos, tačiau darbo užmokesčio jis negaudavo. Tiesiog buvo socialiai apdraustas ir tiek. Jo brolis T. N. yra kažkada nusivežęs jį į UAB „T“ veiklos vykdymo vietą. Matė, kad tenai buvo kažkokie įrenginiai ir vykdoma veikla, t. y. matė, kad buvo kažkas daroma ir suprato, kad maišomi kažkokie mišiniai. Koks galutinis rezultatas turėjo būti, jis nežino. Kol buvo oficialus savininkas ir direktorius, nedalyvavo įmonės veikloje. Tai buvo brolio ir jo žmonos verslas. Jie rūpinosi dokumentacija. Žino, kad buhalterinę apskaitą tvarkė kažkokia buhalterė, tačiau nežino kas. Brolis kažkada buvo jį nusivežęs tenai, kai reikėjo ant kažkokių dokumentų parašų. Ant kokių dokumentų pasirašinėjo, nežino. Brolis sakydavo, kad reikia pasirašyti ir jis pasirašydavo, tai būdavo per metus gal du kartus. Pamena, kad brolis T. N. jį vežėsi į banką, kadangi jis, kaip direktorius, turėjo pasirašyti kažkokius dokumentus. Pats nežino, nei kiek UAB „T“ turėjo banko sąskaitų, nei kokiuose bankuose. Tik pamena, kad jį vežėsi į bankus, kad pasirašytų ant dokumentų. Jis niekada neturėjo prisijungimų prie bankų. Viską turėjo ir valdė įmonę brolis T. N. su žmona. Parodyti Kasos išlaidų orderiai, pagal kuriuos jis, kaip direktorius gavo atitinkamas sumas pinigų, tačiau jis jokio darbo užmokesčio ar kitų išmokų iš UAB „T“ niekada negavo, neprisimena, kad tokius orderius būtų matęs ar pasirašinėjęs (t. 3, b. l. 1–2, 9–10; t. 10, b. l. 34).

9. Liudytoja A. J. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad nuo 2017 m. iki karantino paskelbimo tvarkė buhalterinę apskaitą UAB ,,T“. A. J. nurodė, kad T. N. jai dažniausiai atnešdavo dokumentus, kuriuos reikėdavo suvesti į apskaitos programą, jeigu kas būdavo neaišku paklausdavo, bet dažniausiai bendraudavo elektroniniu paštu (t. 13, b. l. 160). Liudytojas D. P. apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad jis pradėjo dirbti UAB „T“ direktoriumi 2019 m. lapkričio pabaigoje. A. N. buvo tarpininkas tarp dokumentų ir buhalterijos, kokius dokumentus buhalterijai paduodavo, tokius buhalterija ir surašydavo. Liudytojui kilus įtarimams, 2020 m. balandžio mėnesį paprašė įmonės UAB ,,A“ vesti UAB „T“ buhalterinę apskaitą (t. 13, b. l. 151).

10. Nors nuteistasis T. N. nurodė, kad jis buvo oficialus įmonės „P“ atstovas ir UAB „T“ neužėmė jokių pareigų, faktiškai įmonei nevadovavo, tokie nuteistojo argumentai paneigtini jau minėtais liudytojų T. N., A. J. parodymais. Darytina išvada, kad abu nuteistieji T. N. ir A. N. (nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d. būdama UAB „T“ direktorė, laikotarpiu 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d., būdama UAB „T“ marketingo vadove) faktiškai vadovavo įmonei UAB „T“. Minėtą faktą patvirtina ir 2021 m. gegužės 21 d. kratos metu A. N. ir T. N. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) išimti daiktai ir UAB „T“ dokumentai (t. 5, b. l. 60–62). BK 183 straipsnio dispozicijoje patikėto ar žinioje buvusio turto pasisavinimas numatytas kaip alternatyva. Be jokios abejonės, už UAB „T“ valdymą aktualiu laikotarpiu buvo atsakingi abu nuteistieji. Taip pat neabejotina ir tai, kad jie suvokė savo, kaip faktinio direktoriaus, pareigas ir atsakomybę, t. y. kad jie yra atsakingi už tinkamą disponavimą jų žinioje esančiu bendrovės turtu. Tačiau šias pareigas nuteistieji vykdė nusikalstamai.

11. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad T. N. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 10 d., būdamas faktiniu UAB „T“ vadovu, veikdamas kartu su padėjėja ir UAB „T“ direktore A. N. atsakinga už bendrovės veiklos organizavimą ir užimamų pareigų pagrindu materialiai atsakinga už jos žinioje buvusias ir turėtas Bendrovės pinigines lėšas, taip pat laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d., veikdamas kaip padėjėjas, kartu su UAB „T“ marketingo vadove A. N., turėjusia prieigas prie Bendrovei priklausančių banko sąskaitų, valdžiusia ir disponavusia Bendrovės pinigais, taip pat turėjusia galimybę disponuoti Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais ir Bendrovės naudojama buhalterinės apskaitos programa, nieko nežinant Bendrovės direktoriui D. P., pasisavino didelės vertės UAB „T“ turtą – 7 350 Eur, bei A. N. veikdama viena pasisavino UAB „T“ lėšas – 4 252,04 Eur.

12. Teismų praktikoje išaiškinta, kad įmonėje vadovaujamos pareigos gali būti nustatomos ne tik pagal asmens teisinį statusą juridiniame asmenyje (de jure), bet ir pagal jo faktiškai atliekamas funkcijas (de facto). Pagal teismų praktiką, faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-265-611/2017, Nr. 3K-3-4-313/2018, Nr. 3K-3-460-421/2018). Taigi, galimos ir tokios teisinės situacijos, kai pagal juridinio asmens dokumentus juridinio asmens vadovas yra vienas asmuo, tačiau tokiam juridiniam asmeniui faktiškai vadovauja kitas asmuo, arba kai juridiniam asmeniui faktiškai vadovauja ne tik asmuo, kuris vadovo pareigas eina pagal juridinio asmens dokumentus, bet ir kitas asmuo. Tokiais atvejais, priklausomai nuo bylos faktinių aplinkybių, pagal atitinkamą straipsnį baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiami abu vadovai kaip bendrininkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑304-895/2018, Nr. 2K-118-489/2022, Nr. 2K-169-976/2022). Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje išskirti ir asmens, oficialiai nepaskirto bendrovės vadovu, pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu kriterijai, t. y. 1) vadovavimo funkcijos vykdymas (taip pat ir privalomų instrukcijų formaliai paskirtiems valdymo organams davimas); 2) vadovavimas yra nuolatinio pobūdžio – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui. Sandorių pasirašymas bendrovės vardu nėra esminis kriterijus nustatant, ar asmuo yra faktinis vadovas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018).

13. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad abu nuteistieji A. N. ir T. N. yra tinkami nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 1 dalyje, subjektai. Nors nuteistieji neigia pasisavinę UAB „T“ turtą, tačiau subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais ir kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne vien tik kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu, padarius nusikalstamą veiką, bet ir byloje surinkta bei teismo posėdyje išnagrinėta bylos medžiaga, t. y. objektyviais bylos duomenimis.

14. Pagal BK183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, o pagal to paties straipsnio 2 dalį tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje esančio turto pavertimas savo turtu, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas, t. y. kai imama elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaroma žala turto savininkui. Ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai, t. y. suvokiant svetimo turto pavertimo savu turtu aplinkybę, numatant daromą žalą šio turto savininkui netekus turto ir norint šių padarinių.

15. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (esančiu jo žinioje) turtu pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas, ir taip padaroma žala turto savininkui. Turto pasisavinimo sudėtis yra materialioji, todėl veika, kuria pasisavinamas kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas, besąlygiškai sukelia nusikalstamus padarinius – turtinę žalą. Nusikalstami padariniai – tai nukentėjusiojo materialaus turto ar turtinės teisės netekimas arba jos apimties sumažėjimas, tačiau žalai konstatuoti neturi įtakos tai, jog byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-175-1073/2019, Nr. 2K-136-489/2023).

16. Sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (esantį jo žinioje) bendrovės turtą, – ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Jeigu bendrovės vadovas tokį turtą neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymą jį naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, tai jo veika paprastai negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnį. Apie tokio sumanymo buvimą bendrovės vadovo veikloje sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas, ar dėl to bendrovei buvo padaryta žala, ir į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Teismai šiuo atveju turi remtis teisminio nagrinėjimo metu nustatytais duomenimis, patvirtinančiais kaltininko sumanymą bendrovės turtą naudoti (ar ir patį tokio turto naudojimą) bendrovės reikmėms. Tokiu atveju tik išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas sudaro galimybes teismams padaryti teisingas išvadas. Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti įmonės turtu jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) šis turtas buvo naudojamas. Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamas įmonės turtas, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje. Gynybos argumentai, jog lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors to nepatvirtina jokie patikimi įrodymai, kaltinimo dėl turto pasisavinimo nepaneigia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, Nr. 2K-368/2008, Nr. 2K-163/2009, Nr. 2K-7-84/2012, Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-197/2012, Nr. 2K-378-895/2016, Nr. 2K-136-489/2023 ir kt.).

17. Nagrinėjamoje byloje T. N. ir A. N. buvo pripažinti kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad T. N. ir A. N. veika pasireiškė tyčia, jie veikdami kartu pasisavino didelės vertės UAB „T“ lėšas – 13 405,84 Eur bei A. N. veikdama viena pasisavino UAB „T“ lėšas – 4 252,04 Eur.

18. Apeliacinės instancijos teisme, siekiant išsamiai ir nešališkai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes, buvo atliktas įrodymų tyrimas ir papildomai apklausti nuteistieji T. N. ir A. N. (t. 13, b. l. 112–114), liudytoja A. K. (t. 12, b. l. 43–46), kuri pateikė informaciją apie 2021 m. sausio 15 d. muitinės tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. MT21/01115 (t. 12, b. l. 3, 34; t. 13, b. l. 18), bei ištirti šios liudytojos pateikti susirašinėjimai tarp jos ir UAB „T“ (t. 12, b. l. 1–15, 16, 17, 18, 19, 20–26, 27–37; 38–41), taip pat apklausta liudytoja I. P., kuri davė parodymus apie sutarčių siuntimą, antspaudo panaudojimą, pateiktą 2024 m. gruodžio 9 d. paaiškinimą dėl duomenų teikimo (t. 13, b. l. 1) (t. 13, b. l. 22–26, 28–30). Taip pat iš UAB „R“ ir „A“ išreikalauti UAB „T“ buhalterinės apskaitos dokumentai už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. (t. 11, b. l. 44–192; t. 12, b. l. 59–146), atitinkamai specialistas E. Grėbliūnas pateikė 2024 m. gruodžio 16 d. rašytinį paaiškinimą dėl UAB „T“ 2021 m. spalio 19 d. specialisto išvados Nr. IBPS-V-2435681-21 1–4 klausimų (t. 12, b. l. 143–147), bei apklaustas specialisto išvadą surašęs specialistas E. Grėbliūnas (t. 5, b. l. 73–109; t. 13, b. l. 3–6, 26–27, 30–32, 102–112), kuris patvirtino specialisto išvadą ir rašytinį paaiškinimą, davė parodymus apie išvados dalių pakeitimus, padarytus išanalizavus specialistui pateiktus papildomus UAB „T“ apskaitos registrus, bei atsakė į gynybos pateiktus raštu klausimus, susijusius su papildomai pateiktais UAB „T“ dokumentais (t. 13, b. l. 39–41), ir pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus į šiuos klausimus (t. 13, b. l. 135–138, 141–144). Taip pat papildomai apklausti liudytojai D. P. (t. 13, b. l. 149–157), G. Z. (t. 13, b. l. 157–159) ir A. J. (t. 13, b. l. 159–160), kurie davė parodymus apie UAB „T“ buhalterinių įrašų pagrįstumą. Šiuos naujai gautus duomenis teisėjų kolegija sugretino su kitais byloje surinktais bei ištirtais įrodymais bei pateikia savo išvadas dėl nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl T. N. ir A. N. nuteisimo dėl 2 500 Eur pasisavinimo už slėginį indą

19. Pirmosios instancijos teismas išklausęs teisme T. N. ir A. N. parodymus, įvertinęs specialisto E. Grėbliūno paaiškinimus, specialisto išvadą bei kitą surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, sprendė, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, būtent T. N. ir A. N. iš UAB „T“ pasisavino 2 500 Eur. Teisėjų kolegija, atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, t. y. įvertinusi papildomai gautus rašytinius įrodymus bei papildomai išklausiusi specialistą E. Grėbliūną, vertina, kad tokios pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos byloje surinktų įrodymų visuma, dėl to nuosprendis keičiamas.

20. Apygardos teismas, be kitų argumentų, nurodė, kad visgi vertinant pateiktą sąskaitos (2019 m. birželio 28 d. Nr. 26) detalizaciją kyla abejonių dėl šios sąskaitos originalumo. Kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, byloje yra pateikta 2019 m. birželio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią A. N. pardavė 1 500 l talpos slėginį indą UAB „T“ (t. 13, b. l. 42–43), 2019 m. birželio 28 d. sąskaita Nr. 26 (t. 13, b. l. 45–46) bei apeliaciniame teisme atlikus papildomą įrodymų tyrimą pateikta 2024 m. lapkričio 13 d. sąskaitų aktyvumo ataskaita, lapo Nr. 40 (t. 12, b. l. 116), kurioje 2019 m. birželio 7 d. data per dvi pozicijas matomas 2 500 Eur užpajamavimas. Nors minėtoje sąskaitų aktyvumo ataskaitoje minima 2019 m. birželio 7 d. sutartis, o jau minėta sutartis pagal kurią A. N. pardavė 1 500 l talpos slėginį indą UAB „T“, yra 2019 m. birželio 6 d. data, papildomai specialisto tyrimą atlikęs specialistas E. Grėbliūnas nurodė, kad ūkinės operacijos dėl slėginio indo pardavimo UAB „T“ yra užregistruotos (t. 13, b. l. 135).

21. Taigi, skundžiamo nuosprendžio išvados neatitinka šių bylos įrodymų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių, todėl šios nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalinamos, kaip neįrodytos, bei šia dalimi mažinamas byloje priteistas civilinis ieškinys (2 500 Eur suma atimama iš bendros T. N. ir A. N. pasisavintų piniginių lėšų sumos).

Dėl T. N. ir A. N. nuteisimo dėl piniginių lėšų pasisavinimo už aero plokštes ir CO₂ nano burbuliatorių

22. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, būtent T. N. ir A. N. iš UAB „T“ per du kartus pasisavino 5 000 Eur už aero plokštes bei 2 350 Eur už CO₂ dujų nano burbuliatorių.

23. Apeliaciniame skunde nesutinkama su apygardos teismo išvada ir nurodoma, kad byloje esantys dokumentai (šio nuosprendžio 4.19 punktas; t. 8, b. l. 86–105) patvirtina, jog iš T. N. įsigytos 8 aero plokštės, iš G. N. įsigytas CO₂ nano burbuliatorius buvo naudojamas UAB „T“ veikloje. Už darbą, jų pagalba atliktus bandymus UAB „Tordena“ gavo pajamas, UAB „T“ šiuos daiktus išvežė iš Lietuvos, todėl jokio pasisavinimo nebuvo. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

24. Liudytojas D. P. apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad aero plokštės ir CO₂ nano burbuliatorius buvo įsigyti 2019 m. lapkričio 6 ir 7 d., iki liudytojo vadovavimo, todėl dėl jų nieko negali pasakyti. Jis pradėjo dirbti UAB „T“ direktoriumi 2019 m. lapkričio pabaigoje. A. N. buvo tarpininkas tarp dokumentų ir buhalterijos, kokius dokumentus buhalterijai paduodavo, tokius buhalterija ir surašydavo. Liudytojui kilus įtarimams, 2020 m. balandžio mėnesį paprašė įmonės UAB ,,“ vesti UAB „T“ buhalterinę apskaitą. Liudytojas nurodė, kad už talpų, aero plokščių ir CO₂ nano burbuliatoriaus įsigijimą, modifikavimą ir už bandymų atlikimą pinigus mokėjo UAB ,,T“. Pajamos dėl šių daiktų, skirtų ,,P“, ateidavo ir iš ,,P“, ir iš skolintų lėšų. Visi šie skolinti pinigai yra apskaityti. Visą įrangą nupirko iš Kinijos už 200 000 Eur, pinigus gavo iš ,,P“. Šią įrangą į Olandiją nuvežė tarpininkai, vieną kartą iš ,,T“ pusės lydėjo V. Š., o jeigu lydėjo T. N., tai jis lydėjo kaip ,,P“ darbuotojas (t. 13, b. l. 151). Liudytojas V. Š. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad įmonėje pradėjo dirbti 2020 m. pradžioje, nežino kaip buvo įgytos CO₂ plokštės, šių dalių pardavime nėra, jas reikia užsakyti pas gamintojus. T. N. liudytojui pasakė, kad šios detalės buvo atsiųstos iš Taivano. Tiek aero plokštes, tiek CO₂ nano burbuliatorius gamina laboratorinės įrangos gamintojai pagal užsakymus, prekės buvo sertifikuotos. UAB „T“ tokių detalių neturėjo. Liudytojas taip pat nurodė, kad kai jis pradėjo dirbti, aero plokštės buvo sumontuotos. Jos skleidžia nano burbuliukus, plokščios formos su nano skylutėm, o CO₂ nano burbuliatorius yra apvalus, kumščio dydžio (t. 10, b. l. 3–5). Liudytojas E. G. patvirtino, kad aero plokštės perkamos tik iš specializuotų įmonių, jas UAB „T“ gavo iš užsienio. Nano burbuliatoriaus išvaizda kitokia nei plokštės, tai yra cilindras, per kurį švirkščiamas skystis siurblio pagalba; išdujintojas į Olandiją nevažiavo (t. 10, 6–8, 14). Aptarti liudytojų parodymai paneigia T. N. nurodytas aplinkybes apie aero plokščių įsigijimą, CO₂ nano burbuliatoriaus išvaizdą, taip pat A. N. ir T. N. parodymus, kad šie daiktai buvo išvežti į Olandiją. Liudytoja G. N. nežinojo kas yra nano burbuliatorius, tačiau tvirtino, kad jį pardavė 2017 m. užsieniečiui, kuris atvyko su T.. Pinigus gavo grynais. Liudytoja paneigė pardavimo aplinkybes 2019 m., pažymėdama, kad pirkimas buvo dar 2017 m. ir pardavimas buvo ne įmonei, o užsieniečiui (t. 10, b. l. 5–6).

25. Specialistas E. Grėbliūnas, įvertinęs apeliacinės instancijos teismui pateiktus UAB „T“ buhalterinius dokumentus, atsakė į gynybos pateiktus klausimus (t. 13, b. l. 39–41), kad: 1) tyrė 2019 m. lapkričio 6 d. ir 2019 m. lapkričio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurias UAB „T“ įsigijo iš T. N. po 4 vnt., viso 8 vnt., aero plokštes, kiekvienos plokštės kaina 625 Eur, išrašant 2019 m. gruodžio 2 d. kasos išlaidų orderį Nr. 201912/2, 2 500 Eur sumos išmokėjimui ir išrašant 2020 m. sausio 7 d. kasos išlaidų orderį Nr. 202001/1, 2 500 Eur sumos išmokėjimui; 2) tyrė 2019 m. lapkričio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „T“ įsigijo iš G. N. CO₂ dujų nano burbuliatorių, už 2 350 Eur, išrašant 2019 m. gruodžio 2 d. kasos išlaidų orderį Nr. 201912/1, 2 350 Eur sumos išmokėjimui. Specialistas patvirtino, kad pagal apeliaciniame teisme pateiktus papildomus registrus 8 aero plokštės buvo apskaitytos; dėl CO₂ dujų nano burbuliatoriaus įsigijimui apskaityti kaip ilgalaikis turtas (sąskaitą Nr. 1240), trumpalaikis turtas (sąskaita Nr. 2040) ir įsipareigojimai (sąskaita Nr. 4430). Pirminio tyrimo metu specialistui šie dokumentai nebuvo pateikti; 3) dėl 2019 m. gruodžio 11 d. UAB „T“ sąskaitos Nr. 31 (t. 11, b. l. 13–14), 2020 m. sausio 16 d. UAB „T“ sąskaitos Nr. 32 (t. 11, b. l. 15–16), 2020 m. sausio 16 d. UAB „T“ atliktų darbų akto prie sąskaitos Nr. 31 (t. 11, b. l. 17–23), kuriame atskirose eilutėse yra įvardintos aero plokštės (Areoblades), 4 vnt., po 625 Eur, viso 2 500 Eur, ir aero plokštės (Areoblades), 4 vnt., po 625 Eur, viso 2 500 Eur, bei CO₂ nano burbuliatorius, 1 vnt., 2 350 Eur, t. y. vienetai, kiekiai ir kainos sutampa su įsigijimo dokumentais vertinimo, specialistas patvirtino, kad sąskaita Nr. 31, kurioje nurodyta 14 708 Eur (t. 12, b. l. 127) sutampa su sąskaita Nr. 31 su vertimu (t. 11, b. l. 13–14), ir sąskaita Nr. 32, kurioje nurodyta 4 832,35 Eur, sutampa su sąskaita Nr. 32 su vertimu (t. 11, b. l. 15–16), ir apskaitytos registre, įrašytos pardavimo operacijų žurnale (t. 12, b. l. 60). Specialistas nurodė, kad jo visos išvados yra sąlyginės, nes jis nežino, ar įvyko tos ūkinės operacijos, ar neįvyko, bet pačios pirkimo ir pardavimo operacijos atsispindi dokumentuose; 4) dėl 2020 m. sausio 16 d. UAB „T“ atliktų darbų akto prie sąskaitos Nr. 32, PVM sąskaitos faktūros Nr. AUT Nr. 03219, įvairių čekių už kurą, kurie patvirtina UAB „T“ šių daiktų išvežimą iš Lietuvos ir buvimą komandiruotėje, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 17 d. – 26 d., ar šie dokumentai patvirtina A. N. vykimą į komandiruotę, specialistas nurodė, kad šių dokumentų netyrė. Užduotyje pateikti klausimai buvo susiję su lėšų panaudojimu ir jų pagrįstumu, t. y. išlaidomis. Atliktų darbų aktu įforminami atlikti darbai, sąskaita faktūra įforminamas prekių ar paslaugų pardavimas, kuro kvitai pagrindžia patirtas išlaidas. Specialistas raštu pateikęs atsakymus nurodė, kad faktinių aplinkybių nenustatinėjo, todėl nežino, ar A. N. buvo komandiruotėje; 5) dokumentų dėl aero plokščių 8 vnt., CO₂ nano burbuliatoriaus įsigijimo, panaudojimo, modifikavimo, išvežimo, pajamų gavimo, specialistas netyrė, tyrė dokumentus, kuriais buvo įformintas lėšų sumokėjimas ir kuriais buvo pagrįstas įsigijimas; 6) dėl UAB „T“ apskaitoje, be 8 vnt., aero plokščių ir CO₂ nano burbuliatoriaus, ar buvo įsigyta ir užpajamuota daugiau aero plokščių ir CO₂ nano burbuliatorių, specialistas netyrė kitų bendrovės įsigytų ir panaudotų prekių (t. 13, b. l. 102–112). Specialistas patvirtino, kad daiktai buvo įsigyti, apskaityti ir įtraukti į pardavimus, apskaitos registrus, tačiau pateikė sąlyginę išvadą, jeigu daiktų faktiškai neįgijo. Specialistas rašytiniuose atsakymuose nurodė, kad pagal bylos nagrinėjimo metu apeliaciniame teisme pateiktą sąskaitų aktyvumo ataskaitą, įforminti aero plokščių 8 vnt., CO₂ nano burbuliatoriaus įsigijimai apskaityti kaip ilgalaikis turtas (sąskaita Nr. 1240, 1 lapas), trumpalaikis turtas (sąskaita Nr. 2040, 4 lapas) ir įsipareigojimai (sąskaita Nr. 4430, 43 lapas) (t. 13, b. l. 142). Tačiau iš kur buvo gautos ir kokiu pagrindu piniginės lėšos, kuriomis UAB „T“ apmokėjo T. N. ir G. N. už 8 vnt. aero plokščių ir CO₂ nano burbuliatoriaus įsigijimo negalima nustatyti. Specialisto 2024 m. gruodžio 16 d. paaiškinime nurodyta, kad dokumentiniam tyrimui nepateikti 20 vnt. KPO, 14 vnt. KIO, kasos knyga už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. gegužės 21 d. ir kasos registrai už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 21 d.; pateiktuose 2 vnt. KPO ir 7 vnt. KIO trūksta dalies rekvizitų; 2019 m. sausio 1 d. kasos dokumentinis likutis kasos knygoje neatitinka, likučio pagal pateiktą didžiąją knygą ir finansines ataskaitas, iš dalies negalima nustatyti, kiek tiriamuoju laikotarpiu iš UAB „T“ kasos įvykdyta piniginių lėšų išmokėjimų grynais pinigais A. N. ir T. N. (t. 12, b. l. 145).

26. Abu nuteistieji tvirtina, kad 8 aero plokštės ir CO₂ nano burbuliatorius buvo išvežti į Nyderlandus testavimams ir tai grindžia 2020 m. sausio 16 d. darbų atlikimo aktu Nr. 31, kuriame detalizuota UAB „T“ 2019 m. gruodžio 11 d. sąskaita Nr. 00031. Šiame darbų atlikimo akte nurodyta, kad buvo išvežtos į Nyderlandus 8 vnt. aero plokščių po 625 Eur ir CO₂ nano burbuliatorius už 2 350 Eur. Tačiau šis darbų aktas nepagrindžia, kad būtent T. N. parduotos aero plokštės ir iš G. N. pirktas nano burbuliatorius buvo įtraukti į šį aktą. Liudytojas E. G. nurodė, kad išdujintojas nebuvo vežtas į Nyderlandus. Darbų atlikimo aktas „P“ turėdavo būti pateiktas iki sąskaitos išrašymo, o šiuo atveju darbų atlikimo aktas suformuotas ir pateiktas 2020 m. sausio 16 d., kuomet pati sąskaita yra išrašyta 2019 m. gruodžio 11 d. Nežiūrint į tai, kad sumos pagrįstos apskaitos dokumentais, tačiau anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad nepagrįstas panaudojimas minėtų daiktų įmonės interesais. Nenustatyta, kad šie daiktai buvo realiai nupirkti ir išvežti. Visa tai leidžia pripažinti, kad nuteistieji iš UAB „T“ per du kartus pasisavino 5 000 Eur už aero plokštes bei 2 350 Eur už CO₂ dujų nano burbuliatorių.

Dėl T. N. ir A. N. nuteisimo dėl 3 555,84 Eur pasisavinimo su Luminor banko kortele

27. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistiesiems pareikštame kaltinime – nurodytu laiku ir vietoje, T. N. padėjo pasisavinti A. N. UAB „T“ 3 555,84 Eur.

28. Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nėra duomenų, jog Luminor banko sąskaitos mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išskirtinai naudojosi vien tik T. N. ir (ar) A. N., kad būtų pagrindas inkriminuoti 450 Eur ir 3 105,84 Eur UAB „T“ lėšų pasisavinimą.

29. Apeliacinės instancijos teisme buvo pateikti papildomi dokumentai, kuriuos įvertinęs specialistas E. Grėblūnas paaiškino, kad yra pateikti visi dokumentai, pagrindžiantys prekių/paslaugų įsigijimą už 3 555,84 Eur; pagal apeliacinės instancijos teisme pateiktus apskaitos registrus, pirkimų ir apmokėjimų ūkinės operacijos 3 555,84 Eur sumai apskaitytos kaip trumpalaikis turtas (sąskaita Nr. 2015, 2016, 2712), įsipareigojimai (sąskaita Nr. 4430, 43 lapas) ir sąnaudos (sąskaita Nr. 611) (t. 13, b. l. 106, 143). Tokios pačios pozicijos apeliacinės instancijos teisme laikėsi ir prokuroras. Tokiu būdu už minėtas prekes ir paslaugas sumokėjus įmonės lėšomis UAB „T“ žala nebuvo padaryta, šios pinigų sumos, bendrai 3 555,84 Eur, A. N., padedant T. N., nepasisavino.

30. Skundžiamo nuosprendžio išvados neatitinka šių bylos įrodymų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių, todėl šios nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalinamos, kaip neįrodytos, bei šia dalimi mažinamas byloje priteistas civilinis ieškinys (3 555,84 Eur suma atimama iš bendros T. N. ir A. N. pasisavintų piniginių lėšų sumos).

Dėl A. N. nuteisimo pasisavinant komandiruotpinigius

31. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistajai pareikštame kaltinime nurodytu laiku, A. N. pasisavino 1 449,54 Eur dienpinigių ir komandiruotės išlaidų.

32. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. N. inkriminuotose komandiruotėse buvo ir 1 449,54 Eur nepasisavino. Gauti pinigai pagal 2020 m. sausio 2 d. kasos išlaidų orderį KIO 20200102 buvo leidžiami smulkioms detalėms pirkti reikalingiems įrenginiams. A. N. 2020 m. sausio ir kovo mėnesiais dalyvavo, transportas buvo nuomojamas ir reikalingi įrengimai buvo pristatyti Nyderlanduose.

33. Specialistas E. Grėblūnas, atsakydamas į gynybos raštu pateiktus klausimus, nurodė, kad pagal apeliacinės instancijos teisme pateiktus apskaitos registrus, 2019 m. rugpjūčio 1 d. bankinis pavedimas 300 Eur sumai užregistruotas buhalterinės sąskaitos Nr. 24451 „Atsk. asmuo A. N.“ sąskaitos aktyvumo ataskaitoje už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. (t. 12, b. l. 90). Specialistas patvirtino, kad 300 Eur suma yra užregistruota apskaitoje ir šių dienpinigių pagrįsti nereikia. Specialistas taip pat patvirtino, kad 1 149 Eur suma apskaityta. Iš kasos buvo įformintas 1 532 Eur įnešimas į atskaitingo asmens registrą. Kai atskaitingo asmens išlaidos yra apskaitytos Lietuvoje, tame tarpe yra apskaitytos ir jo įformintos komandiruotės išlaidos. 1 532 Eur sumai yra apskaitoje užregistruoti ir apiforminti pirkimai apskaitos dokumentais (t. 5, b. l. 179). Komandiruotpinigius, sudaro išlaidų ataskaita (surašomos išlaidos pagal išlaidų dokumentus) ir ši ataskaita įtraukiama į apskaitą. Specialistas nurodė, kad 2020 m. sausio 27 d. A. N. priskaityti dienpinigiai pagal 2020 m. sausio 17 d. – 2020 m. sausio 24 d. atsiskaitymą už komandiruotę ir 2020 m. sausio 15 d. įsakyme Nr. 01-01 dėl darbuotojų siuntimo į komandiruotę. Šiuose dokumentuose (ant 2020 m. sausio 17 d. – 2020 m. sausio 24 d. atsiskaitymų už komandiruotę ir 2020 m. sausio 15 d. įsakyme Nr. 01-01 dėl darbuotojų siuntimo į komandiruotę) nėra direktoriaus D. P. parašų (t. 5, b. l. 163), todėl išvadoje specialistas parašė, kad „jeigu A. N. nebuvo išvykusi į komandiruotę, jai nepagrįstai buvo priskaityta 512 Eur dienpinigių ir bendrovė patyrė 512 Eur nuostolių (t. 5, b. l. 93). Šie dokumentai yra apskaityti, bet nepasirašyti. Dėl nepasirašytų dokumentų teisėto panaudojimo, specialistas vertinti negali. Negali vertinti, kaip buvo suformuoti šie dokumentai ir kas juos suformavo, tokie dokumentai buvo pateikti tyrimui. Taip pat pateiktas įsakymas dėl darbuotojų siuntimo į komandiruotę „pavedu mokėti šias išlaidas, dienpinigių išlaidas, nuomos išlaidas, kelionės į komandiruotės vietą ir grįžimo, ryšių išlaidas ir kitas išlaidas“. Specialistas nurodė, kad jo išvada yra sąlyginė, jeigu nebuvo komandiruotėje, nes jis nežino ar buvo, ar ne (t. 13, b. l. 106–110). Specialistas rašytiniuose atsakymuose nurodė, kad pagal bylos nagrinėjimo metu apeliaciniame teisme pateiktus apskaitos registrus, 2019 m. rugpjūčio 1 d. bankinis pavedimas 300 Eur sumai užregistruotas buhalterinės sąskaitos Nr. 24451 „Atsk. asmuo A. N.“ sąskaitos aktyvumo ataskaitoje už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d.; 352 Eur sumos nebuvo. Buvo 512 Eur dienpinigių priskaitymas, kuris apskaitoje užregistruotas (specialisto išvados 16 priedas); 2019 m. rugpjūčio 5 d. sąskaitos faktūros Nr. 0000569, susijusios su automobilio nuoma, netyrė (t. 12, b. l. 63, 90–91; t. 13, b. l. 85); 1 149,54 Eur kasos išlaidų orderis tyrimui ir apžiūrai nebuvo pateiktas, tyrimui buvo pateiktas kasos išlaidų orderis KIO Nr. KIO20200102, t. y. tokia pačia data (2020 m. sausio 2 d.) ir numeriu 1 532,59 Eur sumai; šios ūkinės operacijos apskaitytos apskaitoje (specialisto išvados 16 priedas) (t. 5, b. l. 179–180; t. 13, b. l. 143).

34. Vertinant šių piniginių lėšų pagrįstumo išmokėjimą pateisinančiais dokumentais ir užregistravimą buhalterinėje apskaitoje bei šių lėšų panaudojimą nuo tada, kai 2019 m. rugpjūčio 1 d. ir 2020 m. sausio 2 d. (pagal kaltinimo epizoduose nurodytas datas) A. N. paėmė šias pinigines lėšas, vertinamas ir specialisto 2024 m. gruodžio 16 d. rašytinis paaiškinimas, kuriame specialistas, atsakydamas į 2021 m. spalio 19 d. specialisto išvados 1–4 klausimus, nurodė, kad pagal pateikus UAB „T“ banko išrašus nustatyta, kad tarp A. N. asmeninių sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir UAB „T“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo atlikti bankiniai pavedimai <...>, kuriuos sudarė <...> 300 Eur komandiruotpinigiai. Sumokėta suma užregistruota buhalterinės sąskaitos Nr. 24451 „Atsk. asmuo A. N.“ sąskaitos aktyvumo atskaitoje už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. Dokumentiniam tyrimui nepateikti dokumentai, pagal kuriuose A. N. buvo apskaičiuoti komandiruotpinigiai. Pagal 2020 m. sausio 2 d. KIO Nr. KI020200102 įformintas 1 532,59 Eur išmokėjimas A. N., kaip atskaitingam asmeniui veiklos išlaidoms, kasos knygoje nurodyta korespond. sąskaita Nr. 24451. Pateiktose buhalterinės sąskaitos Nr. 24451 „Atsk. asmuo A. N.“ sąskaitos aktyvumo atskaitoje už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. ir buhalterinės sąskaitos Nr. 2435 „iš atskaitingų asmenų gautinos sumos“ apyvartos žiniaraščio už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. debete, 2020 m. sausio 2 d. užregistruotas 1 532,59 Eur gavimas, nurodytas ūkinės operacijos turinys „dok. Nr. 20/2 (A. N.)“ (žr. 16 priedą). Buhalterinės sąskaitos Nr. 2435 „iš atskaitingų asmenų gautinos sumos“ apyvartos žiniaraščio už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. duomenys atitinka buhalterinės sąskaitos Nr. 24451 duomenis, todėl pagal buhalterinės sąskaitos Nr. 2435 „iš atskaitingų asmenų gautinos sumos“ apyvartos žiniaraščio už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. duomenis gauta 1 532,59 Eur suma laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 3 d. iki 2020 m. sausio 27 d. panaudota atskaitingo asmens A. N. atsiskaitymams su UAB „K“, UAB „B“, UAB „V“, UAB „G“ ir kt. (t. 12, b. l. 143–145).

35. Specialistas apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kadangi buvo išduoti pinigai, aprašė A. N. šių pinigų panaudojamą pagal buhalterinės sąskaitos Nr. 435 apyvartos žiniaraščių duomenis, ir išvados 20–21 lape išdėstė visas išlaidas. Kai specialistui buvo pateikti dokumentai pagal datą, parašė, kad išlaidų suma yra 1 629,88 Eur. Tai yra didesnė suma negu pagal kasos išlaidų orderyje nurodytą sumą. 1 629,88 Eur suma yra įtraukta ir A. N. priskaityti dienpinigiai 512 Eur. Specialistas pateikė sąlyginę išvadą, jog šie 512 Eur buvo nepagrįstai priskaityti kaip dienpinigiai, todėl bendrovė patyrė nuostolį 512 Eur. Tam, kad išmokėti dienpinigius turi būti įformintas įsakymas arba kažkoks kitas dokumentas. Šiuo atveju apskaitoje yra įsakymas, kad A. N. vyktų į komandiruotę, tačiau jis be parašų.

36. Nuteistoji A. N. apklausta apeliaciniame teisme negalėjo pasakyti, kodėl D. P. nepasirašė komandiruotės dokumentų, pateikė nepasirašytą įsakymą buhalterijai. Nurodė, kad ji rinko pirkimo ir pardavimo sąskaitas, kurias užregistruodavo apskaitos programoje, po to atiduodavo į buhalteriją. Visų dokumentų ji nekontroliavo. Pagal avansinę apyskaitą komandiruotpinigiai, dienpinigiai buvo apskaityti, bet tvarkos nežinojo. Pateikdavo išlaidų ataskaitą, kurią pasirašo sudarytojas ir tvirtina vadovas. Vadovas turi stebėti visą veiklą. Kai vyko į komandiruotes, nebuvo susipykusi su D. P. (t. 13, b. l. 113–114).

37. Apeliaciniame teisme apklaustas liudytojas D. P. nurodė, kad jam vadovaujant, A. N. į komandiruotę nevyko, jam nebuvo atnešti jokie dokumentai pasirašyti. Į komandiruotę vyko kitas įmonės darbuotojas V. Š., byloje yra visi jo išleidimo į komandiruotę dokumentai, kurie pasirašyti. Liudytojas paaiškino, kad A. N. buvo tarpininkė tarp pateikiamų dokumentų ir buhalterijos, kokius dokumentus buhalterijai paduodavo, tokius buhalterija ir surašydavo. Liudytojas patvirtino, kad įsakymas dėl V. Š. komandiruotės pasirašytas direktoriaus (liudytojo) (t. 7, b. l. 83). Nežino, kas šį įsakymą užpildė. Įsakymus į komandiruotę rengė A. N. (t. 13, b. l. 150–155). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje yra duomenys apie komandiruotes 2020 m. sausio mėnesį ir 2020 m. kovo mėnesį, kuriuose įforminta, jog į komandiruotes vyksta A. N.. Apygardos teisme buvo pateikti UAB „T.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, iš kurių matyti, kad ant įsakymo dėl V. Š. nėra D. P. parašo. Ikiteisminio tyrimo metu D. P., pareiškime ir apklausiamas liudytoju, teigė, kad V. Š. nevyko į komandiruotę. Specialistas, duodamas specialisto išvadą, paaiškino ir patikslino, kad D. P. parodymai prieštarauja byloje esantiems duomenims. Apie prieštaringus D. P. parodymus specialistas patvirtino ir apklausiamas apeliaciniame teisme, kad dalis dokumentų neatitinka D. P. parodymų (t. 13, b. l. 110). Liudytojas D. P. neatsiminė, kas 2020 m. sausio 17 d. lydėjo įrengimus į Olandiją. Parodžius nuotraukas (t. 7, b. l. 148–149), nuteistasis T. N. nurodė, kad tai yra slėginis indas, pagamintas 2018 – 2019 m., ne vienas, kurie buvo transportuoti į Nyderlandus ir pagal klientų pritaikytas sąlygas buvo instaliuoti ir palikti; ši nuotrauka padaryta UAB „T“ sandėlyje, (duomenys neskelbtini). Liudytojas D. P. teigė nėra matęs tokio daikto. Peržiūrėjus nuotraukas (t. 7, b. l. 151–152, 153, 154, 155, 156; t. 8., b. l. 106, 107, 109, 110), liudytojas negalėjo pasakyti, kam iš UAB „T“ darbuotojų 2020 m. sausio 16 d. perdavė paruoštus įrengimus. Nuotraukose matė vieną slėginį metalinį indą su ,,P“ ženklu.

38. Apklausta apeliaciniame teisme liudytoja A. J., UAB ,,A“ buhalterė dirbusi UAB „T“ nuo 2017 m. iki karantino, nurodė, kad tuo laikotarpiu į komandiruotę buvo važiuojama, važiavo vadovas T. N., nes įmonėje dirbo vienas asmuo. T. N. liudytojai atnešdavo dokumentus, kuriuos ji įvesdavo į programą, bendraudavo elektroniniais laiškais. Liudytoja pamena, kad šioje įmonėje buvo tik viena komandiruotė. Dienpinigius skaičiavo liudytoja (t. 13, b. l. 160).

39. Apklausta apeliacinės instancijos teisme liudytoja G. Z., UAB „R“ buhalterė, nurodė, kad su ,,T“ buvo susitarimas, kad pirminius dokumentus į apskaitą suves A. N. (iki jos atleidimo), o liudytoja konsultuodavo ir pateikdavo ataskaitas mokesčiams, pateikdavo statistiką. Negali pasakyti, ar per jos dvejų metų darbo laikotarpį UAB ,,T“ darbuotojai dažnai vykdavo į komandiruotes. Buvo kelios komandiruotės. Liudytojai atrodo, kad A. N. nebuvo komandiruotėje. Jeigu būdavo komandiruotės, jas sutvarkydavo pati A. N.. Parašai ant sąskaitų nėra privalomi, privalomi ant avansinės apyskaitos. Kasininkas buvo įmonės direktorius D. P.. Nežino, ar D. P. kontroliavo buhalterinius dokumentus, neprašė liudytojos dėl to pateikti duomenis. Negali paaiškinti, kodėl ant avansinių apyskaitų, nėra liudytojos parašo. Liudytoja nebuvo atsakinga už D. P. parašus. Jai neužkliuvo, kad ant dokumentų nėra parašų, jam nepadavė pasirašyti. Komandiruotpinigius ir dienpinigius skaičiavo A. N., bet, ar ji pati skaičiavo, nepamena. Pagarsinus 2020 m. spalio 12 d. elektroninį laišką tarp A. N. ir G. Z., liudytoja nurodė, jeigu ji rašė, kad ,,V. Š. priklauso dienpinigiai 4 (su žvaigždute), 64 Eur lygu 256 Eur“, tai reiškia, kad dienpinigiai buvo paskaičiuoti ir įtraukti į komandiruotę. Nepamena susirašinėjimo. Šiuo atveju buvo paskaičiuoti tik dienpinigiai. Dėl komandiruotpinigių paskaičiavimo, liudytoja nurodė, kad visi dokumentai buvo pas A. N. ir ji skaičiavo. Liudytojai rūpėjo, ar teisingai ar ne būdavo įformintos komandiruotės. Liudytoja pasitikėjo A. N., kuri suformindavo komandiruotę, surašydavo visas išlaidas, įvesdavo į apskaitą. Ji liudytojai turėjo pateikti pirminius dokumentus už kurą, už apgyvendinimą. Su bendrais dokumentais juos atnešdavo, ir liudytoja turėjo juos sutikrinti. Jeigu A. N. būdavo padaryti pavedimai komandiruotei, liudytoja turėjo sutikrinti šias komandiruotes. Jeigu kas nors neatitiktų, liudytoja būtų A. N. pasakiusi, kad kažkas yra negerai (t. 13, b. l. 157–159).

40. Liudytojos G. Z. parodymus patvirtina ir specialisto 2024 m. gruodžio 16 d. rašytinis paaiškinimas, kad kaip ir pati A. N. teigia, ji buvo atsakinga už pirminių dokumentų registravimą apskaitos programoje (t. 12, b. l. 147). D. P. taip pat patvirtino, kad visus buhalterinius dalykus tvarkė ir nešė dokumentus A. N.. Kažkuriuo momentu liudytojui pradėjo nepatikti, jam kilo įtarimai, kad kažkas tai yra neaišku, todėl 2020 m. balandžio mėnesį paprašė įmonės UAB ,,A“ vesti UAB „T“ buhalterinę apskaitą.

41. Byloje nėra jokių UAB „T“ dokumentų, kurie leistų teigti, kad A. N. galėjo vykti į komandiruotes. 2020 m. sausio 15 d. ir 2020 m. vasario 27 d. dokumentai yra apskaityti, bet nepasirašyti direktoriaus D. P.. Liudytoja G. Z. taip pat nurodė, kad A. N. nebuvo komandiruotėje. Jeigu būdavo komandiruotės, jas sutvarkydavo pati A. N.. Komandiruotpinigius ir dienpinigius skaičiavo A. N., kuri buvo atsakinga už pirminių dokumentų registravimą apskaitos programoje. Nors A. N. teigia, kad ji vyko kaip UAB „T“ atstovė ir turėjo tokią teisę, tačiau, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, joks teisinis dokumentas, kuris apibrėžtų tokią nuteistosios teisę priimtas nebuvo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jei A. N. ir vyko į komandiruotę, vyko tik savo iniciatyva ir tuo pagrindu neturėjo teises gauti dienpinigius ir komandiruotės išlaidų kompensaciją. Visa tai leidžia pripažinti, kad A. N. buvo išmokėtos 1 449,54 Eur dienpinigių ir komandiruotės išlaidų bei 300 Eur suma nepagrįstai, jos buvo pervestos, nesant duomenų apie pastarosios vykimą į komandiruotes, todėl šias lėšas A. N. gavo be teisėto pagrindo ir tokiu būdu jas pasisavino. A. N., būdama iki 2019 m. lapkričio 14 d. UAB „T“ direktore, vedė apskaitą, 2019 m. rugpjūčio 1 d. iš UAB „T“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios Luminor banke, į savo asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, pervedė 300 Eur, mokėjimo paskirtyje įrašė „Komandiruotpinigiai“, tačiau vertinant anksčiau aptartų liudytojų parodymus, komandiruotėje ji nebuvo, o 300 Eur pasisavino.

Dėl A. N. nuteisimo dėl pasisavinimo už steigimo paslaugas

42. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistajai pareikštame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, A. N. pasisavino 302,50 Eur už UAB „A“ steigimą.

43. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra duomenų, neabejotinai pagrindžiančių A. N. kaltę pasisavinant bendrovės pinigines lėšas už steigimo paslaugas, apart pareiškime nurodytų aplinkybių ir iš UAB „C“ gauto elektroninio laiško, kuriame nurodoma ne apie inkriminuotas pasisavinimo aplinkybes. A. N. savo parodymuose aiškiai nurodė, kad 302,50 Eur sumokėjo už teisines konsultacijas, susijusias su UAB „T“, priešingų aplinkybių nėra nustatyta. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

44. 2021 m. gruodžio 9 d. apžiūros protokole nurodyta, kad pagal banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, išrašą, 2020 m. spalio 30 d. atliktas 100 Eur mokėjimo pavedimas į UAB „C“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta mokėjimo paskirtis – „išankstinis apmokėjimas CII-20-1030“ (t. 1, b. l. 77). Pagal pateiktą UAB „C“ 2020 m. lapkričio 17 d. kasos pajamų orderio kvito Serija KPO Nr. 1117 kopiją įformintas 202,50 Eur gavimas iš UAB „T“ darbuotojos A. N.. Nurodytas ūkinės operacijos turinys „pagal PVM-SF“ (t. 1, b. l. 79). Nurodytas ūkinės operacijos turinys „pagal PVM-SF“. Buhalterinės sąskaitos Nr. 2435 „Iš atskaitingų asmenų gautinos sumos“ apyvartos žiniaraštyje už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 30 d. atsiskaitymas grynaisiais pinigais neužregistruotas. Gautame dokumente (2021 m. gruodžio 8 d., reg. Nr. 0-19369) nurodyta, kad „ A. N. į UAB „C“ kreipėsi dėl naujos įmonės steigimo, kurios akcininke ir vadove tapo <...> 2020-11-17“. Pagal 2020 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. CVP-20-1117, UAB „C“ įformino juridinių paslaugų pardavimą UAB „T“ už 250 Eur plius 52,50 Eur PVM, viso 302,50 Eur (t. 1, b. l. 78). Apskaitos registras, kuriame užregistruotas paslaugų įsigijimas iš UAB „C“ nepateiktas, todėl negalima patikrinti ar ūkinė operacija užregistruota apskaitos registruose (t. 5, b. l. 187). Nors A. N. neigia, kad UAB „T“ lėšomis sumokėjo už kitos įmonės įsteigimą, nurodydama, kaip teisinės pagalbos suteikimą jai kaip įmonės akcininkei, tačiau tokias aplinkybes paneigia byloje esantis A. N. prašymas 2020 m. lapkričio 17 d. Juridinių asmenų registre registruoti UAB „A“, kurios akcininkė ir direktorė A. N.. Steigėjo kontaktiniai duomenys (tel. (duomenys neskelbtini)) sutampa su UAB „C“ kontaktiniais duomenimis (t. 2, b. l. 137–144). Be to, 2021 m. gruodžio 9 d. apžiūros protokole nurodyta, kad UAB „C“ pripažino, jog A. N. kreipėsi į juos dėl naujos įmonės steigimo, kurios akcininke ir vadove tapo nuo 2020 m. lapkričio 17 d. A. N. versiją, kad ji kreipėsi į UAB „C“ dėl konsultacijos dėl vadovo veiksmų, paneigia elektroninis laiškas iš UAB „T“, kuriame nurodyta, kad būtent į šią įmonę kreipėsi A. N. kartu su T. N. dėl vadovo/akcininko veiksmų (t. 1, b. l. 75). Visa tai patvirtina, kad A. N. sumokėjo įmonei UAB „C“ 302,50 Eur už UAB „A“ steigimo paslaugas, kurios buvo skirtos asmeninėms A. N. reikmėms ir tokiu būdu pasisavino svetimas lėšas.

Dėl A. N. nuteisimo pasisavinant 2 500 Eur už plieno talpą

45. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistajai pareikštame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būtent A. N. iš UAB „T“ pasisavino 2 500 Eur už plieno talpą, kurios neturėjo ir neketino parduoti įmonei. Teismas nurodė, kad duomenų, jog A. N. pardavė plieninę talpą UAB „T“, nėra, nesutampa iš „P“ pervesta pinigų suma, A. N. pervesta suma nesutampa su neva sutartyje nurodyta suma. Nors vėliau dalis sumos buvo grąžinta, tarsi pateisiant nepagrįstą persivedimą klaida, tačiau šiame epizode neabejotina, jog A. N. nepardavė plieninės talpos įmonei UAB „T“ ir tokiu būdu pasisavino 2 500 Eur.

46. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad UAB „T“ direktorius D. P. žinomai melagingai teigia, jog 2020 m. birželio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties su A. N. dėl nerūdijančio plieno talpos pirkimo už 2 500 Eur nepasirašė, o kitokių aplinkybių byloje nėra. Apeliantai nesutinka su D. P. parodymais, kad „P“ pavedimas padarytas 2020 m. birželio 15 d. už talpą, neatitinka su 2020 m. birželio 19 d. į A. N. sąskaitą darytu pavedimu. Apeliantų manymu, UAB „T“ vadovas D. P. apie Nyderlanduose projekto eigą žinojo ir pardavimo sutartį pasirašė, o paruošta talpa buvo pakrauta į vieną iš krovininių automobilių 2020 m. birželio mėnesio viduryje, kuriuos atsiuntė projekte dalyvavusios įmonės su reikalingomis medžiagomis biologiniui reaktoriaus procesui vykdyti: tai Hach sistemos konstrukcijas, Hach sistemos sensorius bei valdymo blokus, povandeninio stebėjimo sistemą, mikroorganizmų palaikymo granules ir kitą. Talpa pristatyta į vieną iš projekto vietų Nyderlanduose. Šias aplinkybes patvirtina 2020 m. birželio 22 d. UAB „T“ krovinio važtaraštis, jog UAB „T“ 1 500 l nerūdijančio plieno talpą išvežė į „A“, esančią Nyderlanduose. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

47. Specialistas E. Grėblūnas, atsakydamas į gynybos raštu pateiktus klausimus, nurodė, kad tyrė 2020 m. birželio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį (t. 13, b. l. 96–97), pagal kurią A. N. pardavė nerūdijančio plieno talpą UAB „T“ už 2 500 Eur, kurie 2020 m. birželio 19 d. buvo pervesti į A. N. sąskaitą banke (t. 5, b. l. 132–133). Pagal bylos nagrinėjimo metu apeliaciniame teisme pateiktus apskaitos registrus, buhalterinės sąskaitos Nr. 2016 „Kitos prekės“ apyvartos žiniaraštyje už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. užregistruota ūkinė operacija, kurios suma sutampa, tačiau data skiriasi – 2020 m. birželio 19 d. „Sąsk.-fakt.SUT (A. N.)“ (t. 11, b. l. 185; t. 13, b. l. 98). Pervesta buvo 19 d. (yra mokėjimas, kita operacija). Specialistas nurodė, kad netyrė ir negali vertinti 2020 m. birželio 22 d. UAB „T“ krovinio važtaraščio, pagal kurį UAB „T“ 1 500 l nerūdijančio plieno talpą išvežė į „A“, esančią Nyderlanduose (t. 8, b. 1. 143). Taip pat specialistas nurodė, kad apskaityta sąskaita Nr. 444, gauta 3 000 Eur iš „P“ (mokėtojas), kuri yra nurodyta apskaitos registre (t. 11, b. l. 73). Specialistas, susipažinęs su gautų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnalu (t. 11, b. l. 185), patvirtino, kad nerūdijančio plieno talpos pirkimas iš A. N. yra registruotas apskaitos registruose; negali pasakyti, ar 3 000 Eur suma, kurią pervedė „P“, buvo panaudota A. N. talpos pirkimui; iš apyvartos žiniaraščio matyti, kad apskaityta, 16 d. yra gauti pinigai iš „P“, tada apskaitoje įformintas pirkimas birželio 19 d., o birželio 18 d. buvo įforminta sutartis ir ūkinė operacija buvo užregistruota 19 d.; užregistruotos ūkinės operacijos, kad pradžioje buvo pervesta 3 000 Eur, po to 500 Eur buvo grąžinti. Specialistas paaiškino, kad užduotyje pateikti klausimai buvo susiję su lėšų panaudojimu ir jų pagrįstumu, t. y. išlaidomis, todėl tyrė dokumentus, kuriais buvo įformintas lėšų sumokėjimas ir kuriais buvo pagrįstas įsigijimas. Specialistui užduotyje nebuvo pateikti klausimai, susiję su įformintų prekių panaudojimu, t. y. pardavimais, todėl dokumentų, kuriais įformintas panaudojimas, modifikavimas, išvežimas, pajamų gavimas, prekių apyvarta, netyrė (t. 13, b. l. 110–112, 143–144).

48. Apklaustas apeliaciniame teisme liudytojas D. P. nurodė, kad visi su šia talpa susiję dokumentai yra apskaitoje (t. 13, b. l. 152). Tačiau šie dokumentai nepagrindžia, ar 3 000 Eur suma, kurią pervedė „P“, buvo panaudota A. N. talpos pirkimui. Iš byloje esančio „P“ sąrašo matyti, kad 2020 m. birželio 15 d. buvo padarytas pavedimas į UAB „T“ sąskaitą, tačiau duomenų, kad tai buvo pavedimas būtent už plieno talpą, nėra. 2020 m. birželio 19 d. buvo padarytas pavedimas į A. N. sąskaitą, o sutartis buvo sudaryta birželio 18 d., vėliau dalis sumos buvo grąžinta. Liudytoja G. Z. patvirtino, kad prieigą prie sąskaitų turėjo tiek A. N., tiek ir direktorius, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent A. N. padarė pavedimą į savo sąskaitą. Duomenų, kurie leistų teigti, kad A. N. pardavė plieninę talpą UAB „T“, nėra. Nesutampa iš „P“ pervesta pinigų suma, A. N. pervesta suma nesutampa su sutartyje nurodyta suma. Nors vėliau dalis sumos buvo grąžinta, tarsi pateisinant nepagrįstą persivedimą klaida, tačiau visa tai leidžia pripažinti, kad A. N. nepardavė plieninės talpos UAB „T“ ir tokiu būdu pasisavino 2 500 Eur.

49. Pirmiau aptarti įrodymai ir argumentai leidžia pripažinti, kad T. N. ir A. N. veika pasireiškė tyčia, jie veikdami kartu pasisavino UAB „T“ lėšas – 7 350 Eur bei A. N. veikdama viena pasisavino UAB „T“ lėšas – 4 252,04 Eur. T. N. ir A. N. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Net ir sumažinus nuteistųjų pasisavinto turto vertę, ji vis tiek viršija 10 MGL, todėl nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) nesikeičia.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje

50. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad A. N. neturėdama teisėto pagrindo įgijo, laikė bei panaudojo juridinio asmens UAB „T“ antspaudą bei įgijo ir laikė įmonės veiklos ir buhalterinės apskaitos dokumentus, taip pat neturėdama teisėto pagrindo, savavališkai pasirašė ir patvirtino bendrovės antspaudu sutartis.

51. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Muitinės tarpininkavimo paslaugų sutartis su „V“ buvo pasirašyta ne 2021 m. sausio 15 d., o 2020 m. gruodžio 15 d. A. N. dirbant UAB „T“ ir turint antspaudą. Dalis mokesčių buvo apmokėta ne iš UAB „T“ piniginių lėšų, o jas sumokėjo pati A. N.. Ši aplinkybė rodo, jog A. N., kaip UAB „T“ akcininkė, veikė išskirtinai įmonės naudai ir dėjo visas pastangas, kad nepadaryti įmonei žalos. Gynybos teigimu, A. N. išskirtinai veikė bendrovės interesais, ji, dirbdama UAB „T“ turėjo antspaudą, nes tvarkė apskaitą, todėl dalį apskaitos dokumentų turėjo namuose.

52. BK 302 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Atsakomybė už šią nusikalstamą veiką kyla padarius vieną iš alternatyvių veiksmų – jų įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą neturint teisėto pagrindo (neteisėtai). Todėl pagal šiame baudžiamajame įstatyme nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį apibūdinančius požymius pakanka nustatyti vieną iš alternatyvių veiksmų, iš jų ir neteisėtą fizinio asmens dokumento gabenimą ar laikymą. Teismų praktikoje neteisėtu užvaldymu pripažįstama situacija, kai kaltininkas šiuos objektus, neturėdamas teisinio pagrindo, užvaldo ar įgyja kitokiu būdu (išskyrus pagrobimą) arba (ir) keičia šių dalykų buvimo vietą ar perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltė reiškiasi tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad, neturėdamas teisinio pagrindo, įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2014, Nr. 2K-67-697/2021, Nr. 2K-152-495/2022). Inkriminuotos nuteistajai nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji ir veikos kvalifikavimui neturi įtakos, ar įmonės buhalterinių dokumentų ir antspaudo įgijimas, laikymas ir panaudojimas sukėlė kokių nors pasekmių, nusikaltimas laikomas baigtu nuo neteisėtų veiksmų atlikimo momento.

53. Byloje nustatyta, kad po 2019 m. lapkričio 12 d. akcijų sutarties pasirašymo, laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d., A. N. dirbo marketingo vadove UAB „T“. Nuo 2020 m. balandžio 29 d. buvo pasirašyta sutartis su UAB „R“. UAB „T“ direktoriaus įsakymu A. N. buvo atleista iš darbo nuo 2020 m. gruodžio 17 d. 2021 m. gegužės 21 d. kratos A. N. ir T. N. gyvenamojoje vietoje metu buvo paimti antspaudas ir buhalteriniai dokumentai (t. 5, b. l. 60–62). Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas D. P. nurodė, kad A. N. buvo atsakinga už buhalteriją. 2020 m. rugsėjo mėnesį prasidėjo konfliktas tarp jo ir A. N., nes jie norėjo daugiau investicijų JAV, jis nesutiko, norėjo tobulinti pardavimus. Kai ištobulino, dingo buhalteriniai dokumentai. Už UAB „T“ pinigus atsidarė naują įmonę, persirašė sertifikatus, pašalinę įsiskolinimus ir akcininkus. Jų planas tendencingas, viskas ėjo palaipsniui. Spaudimas iš N. dėl lėšų investavimo buvo visą laiką. Liudytojas reikalavo grąžinti antspaudą, bet niekas į tai nereagavo. Antspaudas buvo grąžintas po trečio rašymo į policiją, tada į buhalterinę įmonę atnešė kompiuterį ir dalį buhalterijos dokumentų. Antspaudą paėmė kratos metu, nes A. N. nieko nesiruošė grąžinti. 2020 m. lapkričio 13 d. A. N. nepasirodė darbe, daugiau darbe jos nebebuvo. ,,C“ nenorėjo su juo bendrauti dėl įrangos pervežimų. Jie (N.) pradėjo meluoti, kad užsakymai buvo anksčiau. Apie 2020 m. gruodžio 15 d. tarpininkavimo sutartis nežino, jų nepasirašinėjo. A. N. turėjo savo ofisą, pas ją ir buvo visi buhalteriniai dokumentai. Ji norėjo dirbti nuotoliniu būdu, buvo padaryti išoriniai prisijungimai, serverio vieta buvo D.. Dokumentai liko jos ofise. 2019 m. lapkričio mėnesį liudytojui, kaip direktoriui, buhalterinių dokumentų neperdavė. Įmonės veikla sutriko. Negalėjo daryti nei pirkimų, nei pardavimų, išrašyti sąskaitų, nežinojo įsipareigojimų (t. 9, b. l. 166–173). Ikiteisminio tyrimo metu D. P. buvo parodytos 2020 m. gruodžio 15 d. Muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartis Nr. MTS21-1401 ir 2020 m. gruodžio 15 d. Muitinės tarpininko paslaugų teikimo Nr. MT21 sutartis, nurodė, kad šių sutarčių nėra matęs, jas pasirašė A. N. UAB „T“ vardu, tačiau tai ji padarė nederinus su juo ir jau vykstant ginčui. Nuo 2020 m. gruodžio 18 d. ji buvo atleista iš UAB „T“ marketingo vadovės pareigų, o realiai ji jau į darbą nėjo nuo 2020 m. lapkričio 13 d. (t. 2, b. l. 98–106, 109–112, 129–132).

54. D. P. parodymus patvirtina liudytojos G. Z. teisiamajame posėdyje duoti parodymai. Liudytoja, patvirtinusi ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad A. N. atlikdavo apskaitą, suvesdavo sąskaitas, o liudytoja tik prižiūrėdavo. Spalio pabaigoje D. P. informavo apie A. N. atleidimą dėl šiurkštaus darbo pažeidimo, tačiau A. N. buvo atleista gruodžio mėn. pradžioje (t. 2, b. l. 173–176, 178–180; t. 10, b. l. 17). Kaip minėta, A. N. nuo 2020 m. lapkričio 17 d. tapo UAB „A“ akcininke ir vadove. 2020 m. lapkričio 19 d. reikalavimais UAB „T“ direktorius pareikalavo A. N. pateikti paaiškinimus dėl kompiuterio ir sąskaitų, o 2020 m. lapkričio 23 d. pareikalavo grąžinti apskaitos dokumentus ir įmonės turtą (t. 1, b. l. 126–131, 163–165). 2020 m. lapkričio 26 d. A. N. perdavimo–priėmimo aktu perdavė G. Z. apskaitos dokumentus, monitorių, klaviatūrą, kompiuterį ir maršrutizatorių (t. 8, b. l. 40). Duomenų, kurie leistų teigti, kad A. N., dirbdama UAB „T“ marketingo vadove, galėjo bendrovės dokumentus, kompiuterį ir antspaudą laikyti namuose, byloje nėra.

55. Apeliacinės instancijos teismui „V“ direktorė A. K. pateikė Muitinės tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis: 2020 m. gruodžio 15 d., kurioje atspausdinta data, be „V“ direktorės parašo ir spaudo; 2021 m. sausio 15 d. – ranka įrašyti metai, mėnuo, tačiau diena atspausdinta, su „V“ direktorės parašu ir spaudu. Visos šios sutartys pasirašytos A. N. (t. 12, b. l. 3, 6, 30–31, 33, 34). Byloje esančioje 2021 m. sausio 15 d. sutartyje metai atspausdinti, ranka įrašyta mėnuo ir diena, su „V“ direktorės parašu, be spaudo (t. 4, b. l. 17). Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja A. K. patvirtino, kad sutartį siuntė 2021 m. sausio 15 d. Ji padarė klaidą, palikdama sutarties datą 2020 m. gruodžio 15 d. (t. 12, b. l. 44–46). Tai patvirtina ir pateikti „V“ susirašinėjimai, susiję su šia sutartimi ir išmuitinimo procedūra (t. 4, b. l. 26–28; t. 12, b. l. 1–2).

56. Taip pat apeliacinės instancijos teismui „C“ darbuotoja I. P. pateikė Muitinės tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis: 2020 m. gruodžio 15 d., kurioje atspausdinta data, be „V“ direktorės parašo, su spaudu ir 2020 m. gruodžio 15 d., kurioje atspausdinta data, be UAB „G“ atstovo parašo ir spaudo (t. 13, b. l. 18, 20–21). Byloje esanti 2020 m. gruodžio 15 d. sutartis su „C“ apskaitininkės parašu ir spaudu (t. 4, b. l. 5–6). Pagal bylos duomenis, I. P. 2020 m. gruodžio 15 d. išsiuntė sutartį A. N. pasirašyti, o 2024 m. gruodžio 9 d. paaiškinime Apeliaciniam teismui dėl duomenų teikimo prašant A. N. nurodyta, kad 2021 m. sausio 15 d. sutartis buvo persiųsta „V“ (t. 13, b. l. 1). Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja I. P. nurodė, kad 2020 m. gruodžio 15 d. muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartis Nr. MT21, sudaryta tarp ,,V“ ir UAB ,,T“, yra tiesioginė muitinės tarpininko su krovinio gavėju ,,T“ sutartis. Ją pasirašė A. N.. Liudytoja 2021 m. sausio 15 d. pateikė atnaujintą sutartį, kuri buvo pasirašyta 2020 m. gruodžio 15 d. Šios sutarties A. N. nepasirašė, nes nedirbo. Tuomet ji įkėlė į sistemą seną 2020 m. gruodžio 15 d. sutartį ir persiuntė ją muitinės tarpininkei. Liudytoja paaiškino, kad sutartis turi būti su abiejų šalių parašais, ji tokios sutarties su muitinės tarpininko parašu negavo. Liudytojai parodžius 2021 m. sausio 15 d. sutartį Nr. MT21-0115, sudarytą tarp UAB ,,V“ ir UAB ,,T“, kurioje yra abiejų šalių parašai, liudytoja nurodė, kad šios sutarties neatsimena, ji neturi tokios sutarties. Liudytoja negalėjo atsakyti, kodėl ant 2021 m. sausio 15 d. sutarties yra taisyta data. Jie sutartį visą laiką gauna iš muitinės tarpininko. Kadangi jie bendrauja su klientu, todėl muitinės tarpininkai jų prašo, kad jie sutartį pateiktų klientui, t. y. krovinio gavėjui, nes kitaip jie negali toliau daryti procedūros. Liudytoja neturi išlikusio elektroninio laiško, kuris patvirtintų, kad ji sausio mėnesį siuntė gruodžio mėnesio sutartį, kadangi tiek daug duomenų jie nesaugo (t. 13, b. l. 28–30).

57. Teisėjų kolegija, vertindama šių įrodymų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nors A. N. suvedinėjo pirminius apskaitos dokumentus į apskaitą, tačiau tai savaime nepatvirtina, kad ji tuos apskaitos dokumentus ir antspaudą galėjo ir turėjo turėti savo gyvenamoje vietoje. Direktoriaus reikalavimu buvo nurodoma grąžinti dokumentus ir pateikti paaiškinimus. Dalis dokumentų buvo grąžinti tik po kurio laiko, kaip pati A. N. nurodė, po direktoriaus kreipimosi į policiją. Kiti dokumentai ir antspaudas buvo paimti kratos metu. Vadinasi, tokiais nuteistosios veiksmais aiškiai buvo kėsinamasi į BK 302 straipsnio 1 dalyje valstybės saugomas vertybes – institucijų, užtikrinančių valdymo tvarką, veiklą. Byloje nustatytomis aplinkybėmis, A. N., turėdama įmonės antspaudą, savavališkai pasirašė muitinės tarpininkavimo sutartis. A. N. teigė, kad tai padarė iki jos atleidimo iš darbo ir veikė išskirtinai bendrovės interesais, kad nebūtų sutrikdytas „P“ pirkimas iš Kinijos, tarpininkaujant UAB ,,T“. Pažymėtina, kad nei motyvas, nei tikslas nėra būtinieji nuteistajai inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. A. N. buvo atleista iš darbo 2020 m. gruodžio 17 d., tačiau jau spalio pradžioje direktorius informavo A. N. apie jos atleidimą, nuo lapkričio mėnesio buvo nesutarimų su direktoriumi dėl įmonės veiklos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad A. N. puikiai suvokdama esančią situaciją, be teisėto pagrindo priėmė sprendimą savo vardu pasirašyti sutartį bei panaudojo be teisėto pagrindo bendrovės antspaudą. Tai, kad dalis mokesčių buvo apmokėta ne iš UAB „T“ piniginių lėšų, o jas sumokėjo pati A. N. (būdama atleista iš darbo, 2021 m. sausio 28 d. – 279 Eur, t. 12, b. l. 17–18), savaime nusikalstamos veikos pavojingumo nemažina. Kaip minėta, net ir gruodžio 15 d. ji neturėjo teisės veikti bendrovės vardu ir pasirašyti sutarčių, jas patvirtinant jos turimu antspaudu. A. N., suvokdama, kad neturi teisės tokios sutarties pasirašyti bei panaudoti tam bendrovės antspaudą, sutartį pasirašė ir taip tyčia panaudojo bendrovės antspaudą.

58. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistosios A. N. kaltės padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, yra teisingos.

59. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu įsigaliojo naujas BK 302 straipsnio 1 dalies, už kurio padarymą nuteista A. N., pakeitimas. BK 302 straipsnio 1 dalyje įtvirtinant naują sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę bei sumažinus maksimalų straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydį nuo šešerių iki ketverių metų. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, be kita ko, bausmę švelninantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Kita vertus, nepaneigiant BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos švelnesnio įstatymo grįžtamosios galios, neturėtų būti formaliai perkvalifikuojama asmens padaryta nusikalstama veika (-os) tuo atveju, kai iš byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumos nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltininkui BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti švelnesne bausme, nei jam buvo paskirta iki bausmę švelninančio įstatymo įsigaliojimo. Pažymėtina tai, kad, įstatymų leidėjui pakeitus konkretaus BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, teismai, kruopščiai įvertinę bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumą, privalo apsvarstyti, ar naujai įsigaliojęs įstatymas iš tikrųjų švelnina konkretaus asmens teisinę padėtį ir ar, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, yra pagrindas jį taikyti. Kaip minėta, formalus bendrąja prasme švelnesnio įstatymo taikymas neatitiktų grįžtamąją galią turinčio švelnesnio įstatymo taikymo prasmės ir paskirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-719/2025).

60. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos A. N. padaryto apysunkio nusikaltimo aplinkybės nesuteikia pagrindo įžvelgti, kad paskirtoji bausmės rūšis (bauda) neatitinka BK 41 straipsnyje nurodytos bausmės paskirties ar BK 54 straipsnyje esančių bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Šios bausmės (baudos) dydžių ribos nauju baudžiamuoju įstatymu nepakeistos. Taigi, palikus pirmosios instancijos teismo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį nustatytą nusikalstamų veiksmų apimtį, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, keisti A. N. paskirtos bausmės rūšį kita švelnesne bausme (laisvės apribojimu) teisėjų kolegija neįžvelgia jokio teisinio pagrindo. Todėl A. N. veika pagal naują BK 302 straipsnio 1 dalies redakciją neperkvalifikuojama.

Dėl bausmės

61. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

62. Vertinant pirmosios instancijos teismo už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes atsižvelgtina, kad T. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Nuteistasis padarė vieną nesunkų (BK 183 straipsnio 1 dalis, 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) nusikaltimą. Nuteistojo įvykdyta nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiškų tikslų, baigta. T. N. teistas, bausmę atlikęs. A. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Nuteistoji padarė nesunkų (BK 183 straipsnio 1 dalis, 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir apysunkį (BK 302 straipsnio 1 dalis) nusikaltimus. Nuteistosios įvykdytos nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiškų tikslų, baigtos. A. N. neteista.

63. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas jau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, padarė išvadą, kad BK 41 straipsnyje nurodyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta nuteistiesiems T. N. ir A. N. paskyrus baudas ir už nusikalstamų veikų padarymą nuteistiesiems paskyrė baudas, kurios dydžiai mažesni BK 47 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose numatytų baudų vidurkiui. Be to, nuteistajai A. N. bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu.

64. Apeliacinės instancijos teismui sumažinus nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, apimtį, t. y. iš aprašomosios dalies pašalinus kaltinimo dalis dėl slėginio indo 2 500 Eur vertės pasisavinimo ir 3 555,84 Eur iš Luminor banko sąskaitos pasisavinimo, T. N. ir A. N. paliekamos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės.

65. Pažymėtina, kad vien tik kaltinimo apimties sumažinimas teismo neįpareigoja švelninti už tą veiką paskirtą bausmę, jei tai nesudaro pagrindo iš esmės kitaip įvertinti padarytos veikos pavojingumą ar kitas bausmės skyrimui reikšmingas BK numatytas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-328-511/2016). Teisėjų kolegijos vertinimu, už baigtus T. N. nesunkų, A. N. nesunkų ir apysunkį nusikaltimus paskirtos baudos yra teisingos, net ir sumažinus inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, apimtį, atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Ir nuteistiesiems paskirtos bausmės, A. N. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, ir dalinio sudėjimo būdu paskirta galutinė subendrinta bausmė ir rūšimi, ir dydžiais nėra aiškiai per griežtos ir tas bausmes švelninti pagrindo nėra.

66. 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo ir kitos BK ne tik specialiosios, bet ir bendrosios dalies pataisos, taip pat ir BK 61 straipsnio pataisa, panaikinusi bausmės vidurio taisyklę. Tačiau įvertinus tai, kad nuteistajam T. N. ir nuteistajai A. N. yra paskirtos tik švelniausios rūšies bausmės – baudos ir tų baudų dydžiai yra artimi BK 47 straipsnio 3 dalies 2, 3 punktuose numatytoms minimalioms riboms dar labiau švelninti nuteistiesiems paskirtų bausmių pagrindo nėra.

Dėl civilinio ieškinio

67. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. UAB ,,T“ pateikė patikslintą civilinį ieškinį T. N. ir A. N. dėl jų nusikalstamomis veikomis padarytos 13 655,84 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 9, b. l. 109–112). Ieškinyje nurodyta, kad bendrovei padarytą žalą nulėmė T. N. ir A. N. tyčiniai neteisėti veiksmai. Skundžiamu nuosprendžiu UAB ,,T“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jos naudai iš nuteistosios A. N. priteista 4 252,04 Eur turtinei žalai atlyginti, iš nuteistųjų T. N. ir A. N. solidariai priteista 13 405,84 Eur turtinei žalai atlyginti.

68. Byloje nustatyta, kad nuteistieji veikdami kartu pasisavino UAB „T“ lėšas – 7 350 Eur bei A. N. veikdama viena pasisavino UAB „T“ lėšas – 4 252,04 Eur. Atitinkamai šia nutartimi sumažinta pasisavinto turto vertė iki 7 350 Eur (13 405,84 – 6 055,84), todėl šia suma (6 055,84 Eur) mažinamas ir iš nuteistųjų UAB „T“ naudai solidariai priteistas turtinės žalos dydis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

69. Nuteistųjų gynėjas advokatas A. Molis, prašė, patenkinus apeliacinį skundą, jo ginamųjų patirtas bylinėjimosi išlaidas advokatui tiek pirmosios instancijos teisme (4 840 Eur, t. 10, b. l. 120–121), tiek apeliacinės instancijos teisme (3 025 Eur, t. 13, b. l. 166–167) priteisti jų naudai. Nuteistųjų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir tik toje dalyje dėl civilinio ieškinio sumažinus inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, apimtį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, remiantis teismų praktika dėl išlaidų priteisimo ir jų dydžio nustatymo, prašomos priteisti nuteistųjų turėtos išlaidos už suteiktas advokato teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme ir apeliacijos instancijos teisme nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 ir 4 punktais, 106 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nuosprendį pakeisti:

pašalinti iš T. N. ir A. N. inkriminuotų ir nuosprendžiu nustatytų faktinių aplinkybių slėginio indo 2 500 Eur vertės pasisavinimą ir 3 555,84 Eur pasisavinimą iš Luminor banko sąskaitos.

Civilinės ieškovės UAB „T“ naudai priteistą solidariai iš T. N. ir A. N. sumą sumažinti iki 7 350 Eur (septynių tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimties) Eur turtinės žalos atlyginimui.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

N. T. N. ir A. N. gynėjo Ato Molio prašymą išieškoti iš valstybės lėšų T. N. ir A. N. turėtas išlaidas advokato paslaugoms pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose apmokėti netenkinti.