- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-02
- Bylos Nr.
- e2YT-1891-1098/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė
- Pareiškėjas
- I. V.
- Suinteresuotas asmuo
- T. P., E. P., U. F., valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
- Advokatai
- Telesforas Urbaitis
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos I. V. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – T. P., U. F., valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja I. V. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti jai terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo S. P., mirusio 2008 m. lapkričio 9 d., mirties, priimti, įgalinant ją kreiptis į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo.
2. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad yra T. P. ir S. P., mirusio 2008 m. lapkričio 9 d., dukra. 1991 m. gruodžio 13 d. jos motina privatizavo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėta buto privatizavimo sutartis buvo sudaryta tik su jos motina T. P. Nuosavybės teisės į butą Nekilnojamojo turto registre taip pat buvo įregistruotos tik motinos vardu. Anot pareiškėjos, jos motina T. P. nusprendė parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau pradėjus pardavimo procedūrą paaiškėjo aplinkybė, jog minėtą butą jos motina įsigijo būdama santuokoje su pareiškėjos tėvu S. P., todėl butas yra laikomas jos motinos ir tėvo bendrąja jungtine nuosavybe. Pareiškėjos teigimu, jos tėvai santuoką nutraukė dar 1996 m. lapkričio 19 d. Santuoka nutraukta supaprastinta tvarka, tėvas nereiškė jokių teisių į butą. Pareiškėjos tvirtinimu, tiek jos motina, tiek tėvas buvo įsitikinę, kad minėtas butas yra T. P. asmeninė nuosavybė ir priklauso tik jai. Butu rūpinosi ir jį išlaikė tik motina, todėl pareiškėja net neįtarė, kad dalis buto gali priklausyti tėvui. Anot pareiškėjos, tėvas mirė 2008 m. lapkričio 9 d. Po palikėjo mirties dėl atsiradusio palikimo priėmimo į notarų biurą niekas iš paveldėtojų nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Po S. P. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo jos motina nesikreipė dėl teisinių žinių stokos ir tai lėmusio klaidingo suvokimo, kad butas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise. Pareiškėja pažymi, jog buvo įsitikinusi, kad jos tėvas neturėjo jokio turto, kurį būtų galima paveldėti. Pasak pareiškėjos, nors jos motina po santuokos nutraukimo liko gyventi minėtame bute, tačiau pastaroji negali priimti atsiradusio palikimo (½ dalies buto) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnyje numatyta tvarka, kadangi tėvų santuoka buvo nutraukta ir S. P. mirė ištuokoje. Notaras išaiškino, kad tik pareiškėja, kaip mirusio S. P. duktė, gali būti pretendente į S. P. palikimą. Pareiškėja pažymi, kad be jos, T. P. ir S. P. turėjo sūnų L. P., kuris mirė 2007 m. lapkričio 8 d. Nors Gyventojų registro išraše nurodyta, kad L. P. šeimyninė padėtis nevedęs, tačiau brolis buvo sudaręs santuoką su Rusijos piliete U. F., kurie santuokoje susilaukė dukros – E. P.. Atsižvelgiant į tai, E. P. (mirusio brolio dukra) yra antros eilės įpėdinė į S. P. palikimą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo sprendimą civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra.
4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodoma, kad VĮ „Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo S. P. palikimo perėjimą valstybei.
5. U. F., kaip suinteresuoto asmens E. P. įstatyminė atstovė, pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
6. Suinteresuotas asmuo T. P. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo pareiškimą tenkinti.
7. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti.
Šalies argumentai
8. Pareiškėja teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registre butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas jos motinos T. P. vardu. Aplinkybė, kad butas, yra laikytinas jos motinos ir mirusio tėvo bendrąja jungtine nuosavybe paaiškėjo tik pradėjus šio buto pardavimo procedūrą 2023 m. rudenį. Butą motina privatizavo 1991 m., esant santuokoje su tėvu S. P.. Bute gyveno visa šeima – motina T. P., tėvas S. P., ji ir brolis L. P.. Tėvai santuoką nutraukė 1996 m., dar po kelerių metų, t. y. 2008 m. tėvas mirė. Notaras išaiškino, kad susiklosčiusioje situacijoje būtina kreiptis į teismą su pareiškimu dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo. Atsižvelgiant į tai, nedelsiant kreipėsi į advokatą teisinė pagalbos. Brolis L. P., kuris mirė dar 2007 m., turėjo dukrą E. P.. Brolio šeima galimu palikimu tiek po brolio mirties, tiek po tėvo mirties nesidomėjo, klausimų nekėlė. Jos žiniomis, nei brolis, nei tėvas jokio turto neturėjo, todėl niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo.
9. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas papildomai paaiškino, kad nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai S. P. mirties metu T. P. jau nebebuvo jo sutuoktinė, todėl teisiškai ji negali pretenduoti į jo palikimą ir negalimas palikimo priėmimas faktiniu valdymu. Palikėjo įpėdiniai yra jo dukra (pareiškėja) ir pareiškėjos dukterėčia Emiliana, todėl pareiškimu ir prašoma atnaujinti terminą palikimui priimti. Atstovo teigimu, nagrinėjamu atveju nepilnametės Emilianos interesai nebus pažeisti, nes vaikas gyvena užsienyje, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Be to, nuo palikėjo mirties momento butu rūpinosi vien pareiškėjos motina, todėl Emilianai pretenduojant į dalį buto, jai reikėtų padengti atitinkamą dalį buto išlaikymo išlaidų, kas neatitiktų jos interesų.
10. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo T. P. prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad iki santuokos nutraukimo ginčo bute gyveno kartu su vyru S. P.. Po santuokos nutraukimo, vyras paliko šeimą ir išėjo gyventi kitur, o ji su vaikais liko gyventi ginčo bute. Visus buto privatizavimo klausimus sprendė vien ji, niekas nereikalavo, jog privatizavimo procese dalyvautų vyras, taip pat niekas nepaaiškino, jog privatizuotas butas priklausys jai kartu su vyru. Tik nusprendusi parduoti butą sužinojo, kad butas yra jos ir mirusio buvusio vyro bendra nuosavybė.
11. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens E. P. įstatyminė atstovė U. F. paaiškino, kad neturi jokių pretenzijų pareiškėjai dėl ginčo buto. Patvirtino, kad jai yra suprantama, kad jos nepilnametė dukra yra S. P. įpėdinė ir gali pretenduoti į dalį ginčo buto. Anot jos, nepilnametė dukra turi kur gyventi, nes šeima disponuoja savu gyvenamuoju namu ir turi kelis butus, todėl į dalį buto Lietuvoje nepretenduoja. Šeima neturi jokių ateities planų, susijusių su grįžimu į Lietuvą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tenkintinas.
12. Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
13. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).
15. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti jai praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po jos tėvo S. P. mirties, priimti.
16. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja I. V. yra S. P. dukra ir pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą. S. P. mirė 2008 m. lapkričio 9 d., būdamas ištuokoje (mirties liudijimas Nr. 5385). Bylos duomenimis, pareiškėjos tėvai T. P. ir S. P. santuoką nutraukė 1996 m. lapkričio 19 d., t. y. iki S. P. mirties. Pareiškėja turėjo brolį L. P., kuris mirė 2007 m. lapkričio 8 d., vieneriais metais anksčiau už tėvą S. P.. Pareiškėjos brolis L. P. buvo vedęs Kostromos mieste gyvenančią Rusijos pilietę U. A. P. ir jiems 2006 m. gruodžio 17 d. gimė duktė E. P., kuri yra pareiškėjos dukterėčia.
17. Remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, santuokos metu pareiškėjos motina T. P. įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris viešajame registre įregistruotas T. P. vardu (įregistravimo pagrindas – 1991 m. gruodžio 13 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 20-2372). Pareiškėjos tvirtinimu, aukščiau nurodytą turtą jos motina ir kiti šeimos nariai, įskaitant ir S. P., laikė T. P. asmenine nuosavybe. Pagrindo abejoti tokia pareiškėjos pozicija nėra (CPK 178 straipsnis).
18. Nagrinėjamu atveju minėtą nekilnojamąjį turtą pareiškėjos motina T. P. įsigijo dar esant santuokoje su S. P. Sutuoktiniai santuoką 1996 m. nutraukė supaprastinta tvarka, civilinės metrikacijos biure. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir teismo posėdžio metu šalių pateiktais paaiškinimais, palikėjas S. P. nei nutraukiant santuoką su T. P., nei vėliau nereiškė jokių teisių į pagal įstatymą priklausiusią jam ½ dalį buto. Po santuokos nutraukimo S. P. išėjo gyventi kitus, o bute liko gyventi pareiškėjos motina su ja ir broliu.
19. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi šioje byloje preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės į minėtą butą yra įregistruotos pareiškėjos motinos vardu. Aplinkybė, kad aptariamas butas yra bendroji jungtinė pareiškėjos tėvų T. P. ir S. P. nuosavybė, pareiškėjai ir jos motinai paaiškėjo tik 2023 m. rudenį, kai T. P. nusprendė butą parduoti. Kadangi pareiškėjos tėvų santuoka buvo nutraukta dar iki S. P. mirties, susiklosčiusioje situacijoje T. P., neteko galimybės po buvusio sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą priimti CK 5.51 straipsnyje nustatyta tvarka. Bylos duomenys patvirtina, kad Testamentų registre nėra įregistruotų S. P. palikimo priėmimo faktų (CPK 179 straipsnis). Duomenų, kad po palikėjo S. P. mirties būtų užvesta paveldėjimo byla, byloje nėra. Įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas velionio S. P. palikimui priimti suėjo 2008 m. vasario 9 d.
20. Pareiškėja neginčija fakto, kad praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių palikimo, atsiradusio po tėvo mirties, priėmimo terminą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), šį terminą prašo atnaujinti. Remiantis pareiškėjos paaiškinimais, ji nežinojo, jog tėvui nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir buvo įsitikinusi, jog tėvas neturėjo jokio nekilnojamojo ar kito turto, kurį būtų galima paveldėti. Palikimo priėmimo veiksmų per įstatymo nustatytą terminą neatliko dėl sąžiningo suklydimo ir teisinių žinių stokos.
21. Vienas vertus, terminas palikimui priimti praleistas daugiau nei 16 metų. Kita vertus, paaiškėjus, jog velionio palikimas nėra priimtas, pareiškėja nedelsiant ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant realizuoti savo teisę priimti palikimą, kurios laiku tinkamai nerealizavo dėl teisinių žinių stokos ir sąžiningo nežinojimo. Pareiškėja, veikdama sąžiningai, apie susidariusią situaciją informavo nepilnametę dukterėčią, kurios įstatyminė atstovė (motina) posėdžio metu patvirtino, kad nepretenduoja į ginčo butą.
22. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad kita palikėjo įpėdinė E. P. nepretenduoja į senelio palikimą, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl pateisinamų priežasčių, jį atnaujinus nebus pažeisti kitų asmenų interesai bei teisinių santykių stabilumo principas.
23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos I. V. pareiškimas tenkinamas, praleistas terminas palikimui priimti atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnis; CPK 578 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 13 punktu, 576–578 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti I. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2008 m. lapkričio 9 d., mirties priimti.
Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal paskutinę S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2008 m. lapkričio 9 d., nuolatinę gyvenamąją vietą.
Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.