Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Dovilei Radžienei, Simonai Ivanauskienei, dalyvaujant ieškovei R. Š., jos atstovui advokato padėjėjui Mariui Cechanavčiui, atsakovui A. Š., jo atstovui advokatui Ričardui Noreikai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui A. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bei pagal atsakovo A. Š. priešieškinį ieškovei R. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašo teismo nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės, palikti santuokines pavardes, nustatyti nepilnametės dukters K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti nepilnametės dukters K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 145 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės bei 1740 Eur išlaikymo įsiskolinimą, padalinti santuokos metu įgytą turtą: butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 32 vnt. akcijų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 50 vnt. akcijų, automobilį „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui, priteisti iš ieškovės 17862,50 Eur kompensaciją už atsakovui netenkančią turto dalį, išdėstyti kompensacijos mokėjimą trejiems metams, bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nors pradžioje santuokinis gyvenimas klostėsi sėkmingai, tačiau ilgainiui santykiai pasikeitė, išsiskyrė požiūris į bendro gyvenimo vedimą. Du metus iki išeinant gyventi atskirai atsakovas nesaikingai vartojo alkoholinius gėrimus, dėl ko gyvenimas kartu tapo nepakeliamas, vėliau sužinojo, jog sutuoktinis turi kitą moterį. Išėjęs iš namų išlaikymo nepilnametei dukteriai atsakovas neteikė, abu vaikus (nepilnametę ir pilnametę dukteris) išlaiko viena ieškovė. Dėl turto padalijimo būdo nurodė, jog santuokos metu įgytas butas natūra turėtų būti priteistas ieškovei, kadangi gyvenimas kartu neigiamai veiktų ieškovės ir vaikų psichologinę aplinką, atsakovas turi kitą gyvenamąją vietą, kur šiuo metu gyvena.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad iš pradžių gyveno darnų gyvenimą, tačiau ilgainiui pradėjo nerasti bendros kalbos, nesutarti dėl bendro ūkio vedimo, ieškovei ėmė neįtikti gaunamos pajamos, atliekami ūkio darbai, ji tapo uždara, emocinė būklė tapo nestabili. Pažymėjo, kad tiek anksčiau, tiek dabar alkoholį vartoja saikingai. Nebegalėdamas susikalbėti su ieškove, išėjo iš namų, manydamas, kad pagyvenus atskirai santykiai pagerės, tačiau ieškovė tik dar labiau pradėjo engti, priekaištauti, į namus negrįždavo per naktis, buvo neištikima. Taip pat nurodė, kad nesutinka su išlaikymo dukteriai K. Š. įsiskolinimu. Nuo 2014 m. kovo mėn., t. y. išėjęs iš namų, dukros išlaikymui skirtus pinigus pervesdavo į jos sąskaitą, taip pat duodavo kišenpinigių, pirko rūbus, batus, kompiuterį, vyko į keliones, iš viso dukters K. išlaikymui skyrė ne mažiau kaip 1674,58 Eur. Dėl santuokos metu įgyto turto nurodė, kad nesutinka, jog butas yra įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kadangi didžiąja dalimi butas įsigytas už asmenines lėšas, gautas kaip dovana iš močiutės Z. S. bei močiutės M. Š..

Atsakovas pateikė priešieškinį, kurį vėliau patikslino, ir prašo nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovės kaltės, palikti santuokines pavardes, nustatyti nepilnametės dukters K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti nepilnametės dukters K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 145 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, pripažinti, kad 83/100 dalys buto (duomenys neskelbtini), yra asmeninė nuosavybė, padalinti santuokos metu įgytą turtą ir po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti 17/100 dalis buto (duomenys neskelbtini), baldus: virtuvinį komplektą 580 Eur vertės, minkštą kampą 730 Eur vertės, svetainės baldus (stalą, sekciją) 380 Eur vertės, televizorių 440 Eur vertės, šaldytuvą 580 Eur vertės, indaplovę 220 Eur vertės, virtuvinį stalą 120 Eur vertės, miegamojo komplektą 580 Eur vertės, prieškambario komplektą 230 Eur vertės, televizorių 72 Eur vertės, orkaitę 320 Eur vertės, dujinę kaitlentę 130 Eur vertės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 32 vnt. akcijų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 50 vnt. akcijų, 1700 Eur, gautus pardavus automobilį „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovei priteisti 7764,50 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš pradžių gyveno darnų gyvenimą, tačiau ilgainiui pradėjo nerasti bendros kalbos, nesutarti dėl bendro ūkio vedimo, ieškovei ėmė neįtikti gaunamos pajamos, atliekami ūkio darbai, ji tapo uždara, emocinė būklė tapo nestabili. Nebegalėdamas susikalbėti su ieškove, išėjo iš namų, manydamas, kad pagyvenus atskirai santykiai pagerės, tačiau ieškovė tik dar labiau pradėjo engti, priekaištauti, į namus negrįždavo per naktis, buvo neištikima. Dėl šių priežasčių santuoka nutrauktina dėl ieškovės kaltės. Taip pat nurodė, kad santuokos metu įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 32 vnt. akcijų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 50 vnt. akcijų, namų apyvokos daiktus bei automobilį „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam pradėjus gesti 2015-10-15 jis buvo parduotas už 1700 Eur; iš viso kilnojamojo turto ir turtinių teisių už 8457 Eur. Pažymėjo, kad nors butas (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos metu, tačiau jis didžiąja dalimi įgytas iš asmeninių lėšų, kurias padovanojo močiutės Z. S. ir M. Š.. Močiutė Z. S. 2000-03-29 pardavė savo butą už 42400 Lt, ir šiuos pinigus padovanojo atsakovui. Gavęs šiuos pinigus už kelių dienų nusipirko butą (duomenys neskelbtini) už 56000 Lt: 42400 Lt gauti iš Z. S., 4000 Lt davė M. Š., o 9600 Lt buvo sutaupyti kartu su ieškove. Taigi 83/100 dalys buto (duomenys neskelbtini) buvo įgytos iš asmeninių lėšų ir ši dalis priklausė asmeninės nuosavybės teise, o 17/100 dalys įgytos kaip bendra jungtinė nuosavybė. Šis butas 2005-10-25 buvo parduotas už 155000 Lt ir 2005-11-23 už 125000 Lt įsigytas butas (duomenys neskelbtini), likusi suma panaudota buto pagerinimui. Kadangi pradinio buto (duomenys neskelbtini) 83 proc. pirkta iš asmeninių lėšų, tai reiškia, kad 83 proc. buto (duomenys neskelbtini), taip pat priklauso asmeninės nuosavybės teise. Kadangi tik 17/100 buto priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ieškovei tenkanti dalis sudarytų 6,6 kv.m. Kadangi bute tokio ploto kambario nėra, atsakovui 17/100 dalys buto turėtų būti priteistos natūra, o ieškovei turėtų būti priteista 3536 Eur kompensacija.

Ieškovė pateikė atsileipimą į priešieškinį, kuriuo su priešieškiniu nesutinka. Nurodė, kad priešieškinyje nurodytos santuokos nutrūkimo aplinkybės, dėl kurių neva kalta ieškovė, yra natūralūs buitiniai visose šeimose pasitaikantys įvykiai, kurie negali būti traktuojami kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas. Laiko, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, nes jis paliko šeimą ir kurį laiką artimai bendrauja su kita moterimi. Taip pat nurodė, kad atsakovo reikalavimas didžiąją dalį buto pripažinti jo asmenine nuosavybe yra nepagrįstas. Pirmas butas (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas už bendrai uždirbtas lėšas, taip pat pinigų davė ieškovės tėvas V. A. bei atsakovo močiutė Z. S., tačiau jokios kalbos, kad kokia nors dalis bus asmeninė, nebuvo. Dvidešimt metų kartu dirbo ir bendrai kūrė materialinę gerovę, atsakovas niekada nepareiškė, kad kažkokią turto dalį laiko esant įgytai jo asmeninėn nuosavybėn.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas ėmė vartoti alkoholinius gėrimus: iš pradžių alų, vėliau stipriuosius gėrimus, ėmė gerti kiekvieną dieną, tai traumuodavo vaikus. Visa tai vyko palaipsniui vienuolika metų, o du metus iki jo išėjimo iš namų gėrė kiekvieną dieną, jo niekas nedomino, nepadėjo spręsti šeimos reikalų, dėl šios priklausomybės šeimoje kildavo ginčai. Iš namų atsakovas išėjo 2014-03-07, nes norėjo laisvai vesti tokį gyvenimo būdą. Atsakovas taip pat turi kitą moterį, su kuria gyvena apie pusantrų metų. Kai išėjo vaikams išlaikymo neteikė, išskyrus tuos atvejus, kai prašomas vaiko nupirko batus, kelnes, vežėsi atostogų, pramogauti. Taip pat nurodė, kad santuokos pradžioje gyveno atsakovo močiutei priklausiusiame bute, tačiau kai ėmė lauktis antros dukters, nusprendė pirkti didesnį būstą. Prie (duomenys neskelbtini) buto pirkimo po 24000 Lt prisidėjo ieškovės tėvas V. A. bei atsakovo močiutė Z. S., o 8000 Lt turėjo patys susitaupę, todėl didžioji dalis buto negali būti pripažinta atsakovo asmenine nuosavybe.

Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies, tuo tarpu priešieškinį palaiko, prašo jį tenkinti visiškai. Nurodė, kad 2012 m. pabaigoje išvyko pas seserį į Airiją padėti įsirengti butą. Nuo tada pusę metų namuose buvo „beprotnamis“ – ieškovė ėmė kelti nepagrįstas pavydo scenas dėl neegzistuojančių meilužių, namie būdavo trankomos durys, keliami konfliktai, dėl ko tapo neįmanoma kartu gyventi, todėl teko išeiti gyventi atskirai į paveldėtą butą. Iš dukters sužinojo, kad po išėjimo ieškovė pradėjo vaikščioti į naktinius klubus, nebenueiti į darbą. Pažymėjo, kad alkoholiniais gėrimais niekada nepiktnaudžiavo, kadangi pagrindinė darbo priemonė yra automobilis. Nurodė, kad nesutinka su išlaikymo įsiskolinimu, kadangi nepilnamete dukterimi visada rūpinosi, duodavo kišenpinigius, pervesdavo pinigų į vaiko sąskaitą, pirko rūbus, batus, veždavosi į keliones. Dėl buto nurodė, kad pirmas butas buvo įsigytas iš esmės už močiutės Z. S. dovanotus pinigus, ieškovės tėvas jokių pinigų buto pirkimui nedavė, buvo skūpus žmogus, paprašytas paskolinti nedidelę sumą, neskolindavo.

Liudytoju apklaustas V. A. parodė, kad yra ieškovės tėvas. Paaiškino, kad 24000 Lt dovanojo dukteriai, kad ši su sutuoktiniu galėtų įsigyti butą (duomenys neskelbtini). Pinigų turėjo, nes turėjo santaupų, už 4000 JAV dolerių pardavė automobilį.

Liudytoja apklausta L. J. parodė, kad yra atsakovo motina. Paaiškino, kad sūnui susituokus, jis su ieškove gyveno jos, L. J., motinos Z. S. bute. Ieškovė keturis metus niekur nedirbo, po to ėmė lauktis antros dukters. Šeimai reikėjo didesnio būsto, todėl atsakovas paprašė močiutės Z. S. leisti parduoti jos butą. Pastaroji leido, gautus pinigus atidavė atsakovui ir jis pirko butą (duomenys neskelbtini), prie kurio pirkimo taip pat 4000 Lt prisidėjo kita atsakovo močiutė M. Š., dalį pinigų atsakovas su ieškove buvo susitaupę. Kai vaikai paaugo, reikėjo didesnio buto, todėl (duomenys neskelbtini) butas buvo parduotas, ir nupirktas 4 kambarių butas (duomenys neskelbtini), kuriam buvo reikalingas remontas ir kurį suremontavo atsakovas. Skyrybų priežastimi laiko esant nepagrįstą ieškovės pavydą, kuris prasidėjo nuo 2012 m. pabaigos. Atsakovas neištvėrė pavyko scenų, nuolatinių konfliktų, ir išėjo iš namų, atskirai gyvena apie du metus.

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką. Santuokos metu susilaukė dukterų K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Abu sutuoktiniai pripažino, kad nuo 2014 m. kovo mėn. gyvena atskirai ir kad santuokiniai ryšiai tarp jų yra nutrūkę. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalauja nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, motyvuodama tuo, kad atsakovas du metus iki išeinant iš namų (2014 m. kovo mėn.) kiekvieną dieną piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, buvo neištikimas, pusantrų metų turi kitą moterį. Atsakovas nesutinka, kad santuoka nutrūko dėl jo kaltės, prašo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, kurią grindžia aplinkybėmis, jog ieškovė keleri metai iki išeinant iš namų nepagrįstai pavyduliavo dėl neegzistuojančių kitų moterų, keldavo konfliktus, jos emocinė būklė tapo nestabili, dėl ko buvo priverstas išeiti iš namų, po ko ji buvo neištikima.

Bylos duomenimis matyti, kad įrodinėdama atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžių metu nurodė, kad atsakovas daugelį metų piktnaudžiavo alkoholiu, o keletą metų iki išėjimo iš namų gėrė kiekvieną dieną. Atsakovas nesutikdamas su šiais teiginiais nurodė, kad alkoholiniais gėrimais niekada nepiktnaudžiavo, kadangi jo pagrindinė darbo priemonė yra automobilis. Iš pažymos apie išmokėtas sumas matyti, kad atsakovas visą laiką dirbo ir gavo pajamas, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis matyti, kad atsakovas administracine tvarka nebaustas. Jokių kitų, apart savo paaiškinimų, duomenų, kurie pagrįstų atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais, ieškovė nepateikė, todėl teismas sprendžia šį atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo motyvą esant neįrodytą (CPK 178, 185 straipsniai). Taip pat į bylą šalys nepateikė jokių pagrįstų ir patikimų įrodymų, kurie pagrįstų kurio nors iš sutuoktinių neištikimybę, su kuria įstatyme siejama santuokos iširimo kaltės prezumpcija: ieškovė nurodo, kad po kurio laiko po to, kai išėjo iš namų atsakovas dukteris supažindino su kita moterimi, atsakovas nurodo, kad ieškovė lankosi naktiniuose klubuose ir laiką leidžia su kitais vyrais, nors sprendžiant klausimą dėl santuokos iširimo priežasčių, esminę reikšmę turi aplinkybės apie sutuoktinių elgesį iki jų apsisprendimo gyventi atskirai, o ne po to, kai sutuoktiniai faktiškai jau buvo nutraukę santuokinius ryšius. Šiuo atveju santuokiniai ryšiai tarp šalių nutrūko anksčiau nei iki 2014 m. kovo mėn., kuomet atsakovas išėjo iš namų, jokių duomenų apie iki šio laiko buvusius trečiuosius asmenis nėra. Be to, byloje nėra pagrįstų įrodymų, kad atsakovą palikti namus privertė išimtinai tik ieškovės elgesys, t. y. pavyduliavimas, konfliktinių situacijų kėlimas, todėl darytina išvada, jog santuokos iširimą sąlygojo abiejų sutuoktinių veiksmai. Vertintina, kad abiem sutuoktiniams gyvenant santuokoje trūko tolerancijos, lojalumo, pakantumo bei pagarbos vienas kitam, abu nesistengė gera valia išspręsti kilusių tarpusavio nesutarimų, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Taigi, kadangi šalys nepateikė įrodymų, kad savo kaip sutuoktinio pareigas iš esmės būtų pažeidęs kuris nors vienas sutuoktinis, todėl teigti, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas tik vienas iš sutuoktinių nėra pagrindo (CPK 178 straipsnis). Laikytina, kad šalių santuoka iširo dėl atsiradusių nesutaikomų prieštaravimų, šalys nesiaiškino nepasitikėjimo vienas kitu aplinkybių ir priežasčių, neieškojo bendro sutarimo, dėl ko santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 185 straipsnis).

Šalims paliktinos santuokinės pavardės (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti nepilnametės dukters K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja, vaiko motina. CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos tarp šalių nėra, ieškovės prašymas tenkintinas, nepilnametės K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina ieškove R. Š. (CK 3.169 str. 1 d., CPK 182 str. 1 d. 5 p., 187 str., 268 str. 5 d.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 145 Eur iki vaiko pilnametystės. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d.). Spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo tarp šalių dėl nepilnametei dukteriai K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį teiktino išlaikymo dydžio nėra – iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui priteistina po 145 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 str. 2 d., 3.208 str., CPK 182 str. 1 d. 5 p., 187 str., 268 str. 5 d.).

CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Taigi, išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, t.y. kai vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-321/2007). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių. Pagal nepatenkintų poreikių dalies dydį turi būti konstatuojamas išlaikymo įsiskolinimas ir jis gali būti priteisiamas pagal CK 3.200 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-314/2008; 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad atsakovas iš namų išėjo 2014 m. kovo mėn. ir nuo to laiko išlaikymo dukteriai neteikė, todėl prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą. 2015-10-05 ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame išlaikymo įsiskolinimą prašo priteisti už 12 mėnesių (iš viso 1740 Eur), teismo posėdžio metu paaiškindama, kad patikslinto ieškinio pateikimo dienai išlaikymo dukteriai atsakovas neteikia 19 mėnesių, tačiau išlaikymo įsiskolinimo prašo už 12 mėnesių, atsižvelgusi į atsakovo teiktą paramą daiktais. Pagal atsakovo pateiktus paskaičiavimus (teikto išlaikymo suvestinę) po išėjimo iš namų jis nepilnametei dukteriai daiktams, pramogoms išleido 821 Eur, taip pat į K. Š. sąskaitą 2015-05-27 pervedė 50 Eur, 2015-08-31 – 100 Eur, 2015-10-15 – 90 Eur; iš viso dukteriai K. Š. skyrė 1061 Eur. Pažymėtina, kad visi kiti į bylą teikti banko sąskaitos išrašai rodo, kad atsakovas teikė paramą pilnametei dukteriai K. Š., kuriai teikta parama nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi atsižvelgiant į tai, kad atsakovas iš namų išėjo 2014 m. kovo mėn. ir nuo to laiko jokių sumų nepilnametės dukters išlaikymui nepervesdavo, ieškovė išlaikymo įsiskolinimo patikslintu ieškiniu prašo už dvylika mėnesių, nors iki patikslinto ieškinio padavimo išlaikymo atsakovas neteikė devyniolika mėnesių, t.y. neprašo 1015 Eur sumos (7 mėn. x 145 Eur), kas iš esmės atitinka atsakovo nurodytas dukters K. naudai išleistas sumas (1061 Eur), iš atsakovo priteistinas 1740 Eur išlaikymo įsiskolinimas už vienerius metus, o išlaikymas periodinėmis išmokomis po 145 Eur priteistinas nuo patikslinto ieškinio gavimo dienos, t. y. nuo 2015-10-05 (CK 3.200 str.).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 str. 1 d.).

Dėl dalies buto pripažinimo asmenine nuosavybe

Atsakovas priešieškiniu prašo pripažinti 83/100 dalis buto (duomenys neskelbtini) jo asmenine nuosavybe.

Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; 2015-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-313/2015; kt.).

CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertinant, ar ginčo turtas atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmeninių lėšų turėjimas savaime nereiškia, kad turtas įgytas būtent už asmenines vieno iš sutuoktinių lėšas; tai nėra tapatūs faktai, jų teisinė reikšmė skirtinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-01-25 nutartis Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktiniui, teigiančiam, kad ginčo turtas įgytas už jo asmenines lėšas ir yra jo asmeninė nuosavybė, tenka procesinė pareiga įrodyti nurodytą aplinkybę, būtent jog pagal ginčo turto įsigijimo sutartis sumokėti pinigai buvo jo asmeninės lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011). Taigi, pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, sutuoktinis, pareiškęs reikalavimą turtą pripažinti jo asmenine nuosavybe, turi įrodyti aiškiai išreikštą valią tam tikrą turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn bei asmeninės nuosavybės teise turėtas lėšas, o priešingu atveju šis turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Atsakovas teigia, kad pirmajam santuokos metu už 56000 Lt įgytam butui (duomenys neskelbtini), jam pinigų davė (dovanojo) močiutės Z. S. (42400 Lt) bei M. Š. (4000 Lt), o likusią sumą buvo susitaupę su ieškove, t. y. atsakovas teigia, kad 83 procentai buto yra įgyta už jo asmenines lėšas. Ieškove neginčija, kad šie asmenys davė atsakovui pinigų, tačiau ne tokias sumas, kaip nurodo atsakovas, t. y. ieškovė nurodo, kad jos tėvas V. A. buto pirkimui davė 24000 Lt, atsakovo močiutės taip pat davė 24000 Lt, o 8000 Lt turėjo sutaupę.

Šioje byloje piniginių lėšų kilmę butui (duomenys neskelbtini) įsigyti šalys įrodinėja liudytojų parodymais – ieškovės tėvas V. A. nurodė davęs (dovanojęs) 24000 Lt, atsakovo motina L. J. parodė, kad jos motina Z. S. buto įsigijimui pardavė savo turėtą butą (duomenys neskelbtini), ir gautus 42400 Lt dovanojo atsakovui, bei pirkimo – pardavimo sutartimis, iš kurių matyti, kad atsakovo močiutei Z. S. priklausiusio buto pardavimas, ir šalių buto (duomenys neskelbtini), įsigijimas įvyko per trumpą laiką. Kaip minėta, ieškovė neginčija, kad atsakovo močiutės prisidėjo prie buto įsigijimo, tačiau ginčija prisidėjimo mastą, nurodydama, kad šalių artimieji prisidėjo lygiomis dalimis, t.y. po 24000 Lt. Vertinant paminėtų byloje apklaustų liudytojų parodymų įrodomąją reikšmę pažymėtina, kad šie asmenys yra artimieji kiekvienos šalies giminaičiai, todėl neatmetama, kad jų parodymai dėl subjektyvių aplinkybių gali būti palankesni atitinkamai šaliai, dėl ko atsakovo motinos paaiškinimai, jog visa 42400 Lt suma, gauta pardavus Z. S. butą, buvo padovanota atsakovui buto įsigijimui, negali būti laikoma patikimu įrodymu, kadangi ji suinteresuota turtinių klausimų išsprendimu atsakovo naudai. Pažymėtina, kad šioje byloje nepateikta jokių rašytinių įrodymų (pinigų dovanojimo sutarčių, bankinių pervedimų iš sąskaitos į sąskaitą ir pan.), kurie patvirtintų, kad atsakovo močiutės dovanojo būtent atsakovo nurodomas sumas, kad pinigus dovanojo asmeniškai atsakovui (anūkui), o ne jo šeimai ir kad pinigus padovanojo būtent buto įsigijimui ir tam tikslui jie buvo panaudoti. Atsakovo močiutė Z. S. yra mirusi, todėl, net ir pripažinus, kad lėšos, skirtos šio būsto įsigijimui buvo duotos jos, nėra galimybės įsitikinti, kad duotieji pinigai buvo skirti išimtinai atsakovui, o ne jo šeimai (abiems sutuoktiniams) ir panaudoti mokėjimui už butą. Be to, atsakovas neįrodė, o ir neįrodinėjo, kad buvo aiškiai išreiškęs valią tam tikrą turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn.

Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad atsakovas neįrodė, jog buto (duomenys neskelbtini), įsigijimui buvo panaudotos jo asmeninės lėšos, dėl ko šį butą pardavus įsigytas butas (duomenys neskelbtini) (83/100 jo dalys) galėtų būti pripažintas jo asmenine nuosavybe, todėl nėra pagrindo tenkinti priešieškinio reikalavimo dėl dalies turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, jog santuokoje įgyto konkretaus turto teisinis rėžimas negali būti mišrus: asmeninė vieno iš sutuoktinių ir jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2014), todėl atsakovo reikalavimas pripažinti dalį buto (83/100 dalis) asmenine nuosavybe atmetamas ne tik kaip nepagrįstas, tačiau ir kaip neteisėtas.

Pripažinus, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jis dalintinas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto padalijimo, bylos esmė yra nustatyti visą sutuoktinių turtą (sudaryti turto balansą) ir jo vertę bei parinkti teisingą turto padalijimo būdą (CK 3.118, 3.119 straipsniai).

Byloje nustatyta, kad santuokos metu šalys įgijo: butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), jame esančius baldus, įmones UAB „(duomenys neskelbtini)“ (32 vnt. akcijų), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (50 vnt. akcijų), bei automobilį „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2015-10-15 buvo parduotas. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl santuokos metu įgyto turto vertės, todėl galima sudaryti tokį santuokos metu įgyto turto balansą: butas (duomenys neskelbtini) 41600 Eur vertės, baldai: virtuvinis komplektas 580 Eur vertės, minkštas kampas 730 Eur vertės, svetainės baldai (stalas, sekcija) 380 Eur vertės, televizorius 440 Eur vertės, šaldytuvas 580 Eur vertės, indaplovė 220 Eur vertės, virtuvinis stalas 120 Eur vertės, miegamojo komplektas 580 Eur vertės, prieškambario komplektas 230 Eur vertės, televizorius 72 Eur vertės, orkaitė 320 Eur vertės, dujinė kaitlentė 130 Eur vertės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 32 vnt. akcijų 927 Eur vertės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 50 vnt. akcijų 1448 Eur vertės, 1700 Eur piniginės lėšos, gautos pardavus automobilį „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2004; 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; 2011-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; kt.). Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Tam tikrais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; 2011-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; kt.). Dalijant bendrą sutuoktinių turtą teismas, nustatydamas kiekvienam iš jų tenkančią turto dalį, vadovaujasi CK nuostatomis ir atsižvelgia į šalių nurodytas aplinkybes bei prašomus turto padalijimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2011-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; kt.).

Nagrinėjamoje byloje abi šalys procesiniuose dokumentuose pateikė atitinkamus bendrąja jungtine nuosavybės teise įgyto turto padalijimo variantus. Ieškovė prašo netaikyti turto padalijimo natūra principo, prašo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei, kitą turtą priteisti atsakovui bei įpareigoti ieškovę kompensuoti atsakovo dalį pinigais, kurią vertina 17862,50 Eur, tokį prašymą motyvuodama nesutarimais su atsakovu ir galimai kilsiančiais konfliktais. Atsakovas nurodo nesutinkantis gauti kompensacijos, kadangi nori gyventi tame bute, tais pačiais motyvais, t. y. nesutarimais su ieškove, prašo butą natūra priteisti jam, ieškovei išmokant kompensaciją, lygią pusei buto vertės.

Šioje byloje sprendžiant klausimą dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo būdo parinkimo, teismas atsižvelgia į tai, kad šalys santuokos metu įgijo vieną būstą, butas yra dalus, keturių kambarių, nė viena šalis nepageidauja gauti kompensacijos, kad butas natūra būtų priteistas tik vienam, byloje nėra duomenų, kad šalys negalėtų gyventi kartu, jų nurodyti konfliktai yra emociniai subjektyvios prigimties ir pobūdžio, neturėtų būti pernelyg sureikšminami, kadangi jie kildavo dėl neva buvusios neištikimybės, tačiau nutraukus santuoką šios aplinkybės jokios įtakos šalių santykiams daryti nebegalės. Taigi, nors šalių santykiai šiuo metu yra konfliktiški, tačiau negalima spręsti, jog sutuoktiniai neturi galimybių bendrai valdyti ir naudoti buto taip, kad nebūtų pažeisti jų interesai. Be to, vertinant šalių turtinę padėtį matyti, kad ieškovė pripažįsta, kad jos finansinė padėtis yra sunki, nurodo, kad kompensaciją atsakovui galėtų išmokėti per trejus metus, kas neabejotinai neatitinka atsakovo interesų. Duomenų apie atsakovo finansines galimybes sumokėti ieškovei kompensaciją nėra, o vertinant, kad jo pajamos per mėnesį siekia 225 Eur nesudaro pagrindo spręsti apie galimumą butą natūra priteisti jam, nes ieškovė kito būsto neturi, su ja lieka gyventi šalių nepilnametis vaikas. Minėta, kad turto padalijimas natūra labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises; šalių teisės į nuosavybę yra vienodos, nė vienas iš jų neturi svaresnių objektyvių poreikių gauti visą turtą natūra. Nurodytais motyvais vienam iš sutuoktinių priteisus kompensaciją, o kitam – turtą natūra, būtų pažeista jų poreikių ir interesų pusiausvyra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia byloje esant pagrindą butą (duomenys neskelbtini), padalyti šalims natūra po 1/2 dalį (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Santuokos metu šalių įgyti baldai, kuriuos priešieškinyje nurodė atsakovas, ir kurių egzistavimo bei vertės neginčijo ieškovė, šalims taip pat dalinti lygiomis dalimis, atsižvelgiant į jų funkcinę paskirtį: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistina virtuvinis komplektas, virtuvinis stalas, šaldytuvas, televizorius, kaitlentė, orkaitė, indaplovė, prieškambario baldai (iš viso už 2252 Eur), atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistina minkštas kampas, svetainės baldai, televizorius, miegamojo komplektas (iš viso už 2130 Eur). Kadangi dalijamų baldų vertė yra orientacinė ir neatspindi realios tokių daiktų rinkos vertės, kompensacijos klausimas dėl ieškovei tenkančios didesnės šio turto vertės nesprendžiamas. Kadangi šalys sutaria, kad įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos natūra turėtų būti priteisiamos atsakovui, taip pat atsakovo žinioje yra 1700 Eur suma, gauta pardavus santuokos metu įgytą automobilį, ieškovei iš atsakovo priteistina 2037,50 Eur kompensacija ((927 Eur + 1448 Eur + 1700 Eur) / 2) už paminėtą atsakovui tenkantį turtą.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą, 777,16 Eur advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus apie 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą, 1000,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys iš esmės patenkintas 80 procentų, priešieškinis iš esmės patenkintas 30 procentų, todėl ieškovei priteistina 701,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui priteistina 360,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą ieškovei iš atsakovo priteistina 341,73 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tiek ieškovė, tiek atsakovas atitinkamai ieškinyje ir priešieškinyje buvo pareiškę prašymus iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad šalių prašymai yra motyvuoti, išdėstytus motyvus dėl sunkios turtinės padėties patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, procesiniai dokumentai buvo priimti, nors jų priėmimo metu nustatyta tvarka neišspręstas atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio klausimas, spręstina, kad yra pagrindas atleisti ieškovę ir atsakovą nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 3 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą tarp A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), ir R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes: atsakovui A. Š. palikti jo pavardę Š., ieškovei R. Š. – Š..

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

Nustatyti nepilnametės K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina ieškove R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukters K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 145,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2015-10-05 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, bei 1740,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise tvarkyti nepilnametės K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšas iki jos pilnametystės.

- ieškovei R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- ieškovei R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti šį kilnojamąjį turtą: virtuvinį komplektą 580 Eur vertės, šaldytuvą 580 Eur vertės, televizorių 72 Eur vertės, dujinę kaitlentę 130 Eur vertės, orkaitę 320 Eur vertės, indaplovę 220 Eur vertės, virtuvinį stalą 120 Eur vertės, prieškambario komplektą 230 Eur vertės;

- atsakovui A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- atsakovui A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti šį kilnojamąjį turtą: minkštą kampą 730 Eur vertės, svetainės baldus (stalą, sekciją) 380 Eur vertės, televizorių 440 Eur vertės, miegamojo komplektą 580 Eur vertės;

- atsakovui A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti 32 vienetus UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), akcijų 927 Eur vertės;

- atsakovui A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti 50 vienetų UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), akcijų 1448 Eur vertės.

Priteisti iš atsakovo A. Š. ieškovei R. Š. už A. Š. tenkantį didesnės vertės turtą, 2037,50 Eur kompensaciją.

Priteisti ieškovei R. Š. iš atsakovo A. Š. 341,73 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.