Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-13 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui A. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei atsakovo A. Š. priešieškinį ieškovei R. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovė R. Š. 2015-02-17 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini). Ieškovė paaiškino, kad pastaruoju metu šalių santykiai blogėjo, atsakovas buvo neištikimas ieškovei, taip pat nesaikingai vartojo alkoholinius gėrimus, todėl šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Ieškovė nurodė ir tai, kad šalys turi dvi dukras, iš kurių viena yra nepilnametė, todėl jos gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo tikslinga nustatyti su ieškove, o iš atsakovo priteisti po 145 Eur per mėnesį dukrai išlaikyti iki jos pilnametystės bei 1 740 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už vienerius metus. Ieškinyje nurodoma, kad santuokos metu šalys įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), 32 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, 50 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, automobilį „Toyota Avensis Verso“. Ieškovė teigė, kad dalijant santuokos metu įgytą turtą yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, nes ieškovės gaunamos pajamos nėra didelės, o po santuokos nutraukimo su ieškove lieka gyventi dukros. Ieškovė ieškinyje patvirtino, kad kreditorių šalys neturi. Dėl to ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašė nutraukti šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, nepilnametės dukros K. Š. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo po 145 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnametei dukrai išlaikyti iki jos pilnametystės, taip pat 1 740 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už vienerius metus, po santuokos nutraukimo butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei, o 32 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, 50 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir automobilį „Toyota Avensis Verso“ priteisti atsakovui, taip pat priteisti atsakovui iš ieškovės 17 862,50 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį, jos mokėjimą išdėstyti, bei priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas A. Š. 2015-08-24 pareiškė priešieškinį ieškovei R. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Atsakovas nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Atsakovas nurodė ir tai, kad po santuokos nutraukimo nepilnametės dukros gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su ieškove. Priešieškinyje nurodoma, kad atsakovas kiekvieną mėnesį galėtų mokėti po 145 Eur nepilnametei dukrai išlaikyti. Atsakovas taip pat nurodė, kad santuokos metu šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 32 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, 50 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, priešieškinyje nurodytus namų apyvokos daiktus bei automobilį „Toyota Avensis Verso“, kuris 2015-10-15 buvo parduotas už 1 700 Eur sumą. Atsakovas teigė, kad iš viso šalys įgijo kilnojamojo turto ir turtinių teisių už 8 457 Eur sumą. Priešieškinyje nurodoma ir tai, kad nors butas buvo įgytas santuokos metu, tačiau jis buvo įgytas iš asmeninių atsakovo lėšų, kurias jam padovanojo senelės Z. S. ir M. Š., todėl 83 proc. šio buto atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas teigė, kad 17/100 buto dalys jam turėtų būti priteistos natūra, o ieškovei turėtų būti priteista 3 536 Eur kompensacija. Dėl to atsakovas patikslintu priešieškiniu teismo prašė nutraukti šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl ieškovės kaltės, nustatyti nepilnametės dukros K. Š. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo po 145 Eur kas mėnesį dukrai išlaikyti iki vaiko pilnametystės, taip pat pripažinti, kad 83/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovo nuosavybė, padalinti santuokos metu įgytą turtą ir po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 17/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), baldus: virtuvinį komplektą 580 Eur vertės, minkštą kampą 730 Eur vertės, svetainės baldus (stalą, sekciją) 380 Eur vertės, televizorių 440 Eur vertės, šaldytuvą 580 Eur vertės, indaplovę 220 Eur vertės, virtuvinį stalą 120 Eur vertės, miegamojo komplektą 580 Eur vertės, prieškambario komplektą 230 Eur vertės, televizorių 72 Eur vertės, orkaitę 320 Eur vertės, dujinę kaitlentę 130 Eur vertės, 32 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, 50 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, 1 700 Eur, gautus pardavus automobilį „Toyota Avensis Verso“, o ieškovei priteisti 7 764,50 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, bei priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-01-13 sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Teismas nutraukė ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliko šalims santuokines pavardes, nepilnametės dukros K. Š. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, priteisė iš atsakovo po 145 Eur per mėnesį mokamų išmokų nepilnametei dukrai išlaikyti nuo 2015-10-05 iki vaiko pilnametystės bei 1 740 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Teismas padalijo santuokos metu įgytą turtą ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvinį komplektą 580 Eur vertės, šaldytuvą 580 Eur vertės, televizorių 72 Eur vertės, dujinę kaitlentę 130 Eur vertės, orkaitę 320 Eur vertės, indaplovę 220 Eur vertės, virtuvinį stalą 120 Eur vertės, prieškambario komplektą 230 Eur vertės, o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), minkštą kampą 730 Eur vertės, svetainės baldus (stalą, sekciją) 380 Eur vertės, televizorių 440 Eur vertės, miegamojo komplektą 580 Eur vertės, 32 vienetus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, 50 vienetų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų bei priteisė iš atsakovo ieškovei 2 037,50 Eur kompensaciją už didesnę atsakovui tenkančią turto dalį. Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį teismas atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini), santuokos metu jiems gimė dvi dukros, iš kurių viena šiuo metu yra nepilnametė. Teismas atsižvelgė į tai, kad gyvendami santuokoje sutuoktiniai neieškojo kompromisų ir nesiekė bendro sutarimo, todėl šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas įvertino tai, kad ginčo dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nėra, todėl teismas sprendė, jog nepilnametės K. Š. gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su ieškove bei priteisti iš atsakovo po 145 Eur per mėnesį mokamų išmokų dukrai išlaikyti iki jos pilnametystės. Teismas įvertino ir tai, kad 2014 m. kovo mėnesį atsakovas paliko namus ir tinkamai nevykdė pareigos išlaikyti dukrą, todėl priteisė 1 740 Eur išlaikymo įsiskolinimą už vienerius metus. Teismas konstatavo, kad atsakovas byloje neįrodė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas jo asmeninėmis lėšomis, todėl atmetė priešieškinio reikalavimą dėl dalies buto pripažinimo asmenine nuosavybe bei atitinkamai padalijo santuokos metu ieškovės ir atsakovo įgytą turtą.

Apeliaciniu skundu atsakovas A. Š. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-13 sprendimo dalį dėl 1 740 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei pakeisti teismo sprendimo dalį dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo - pripažinti, kad 83/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovo nuosavybė, po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 17/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir laikyti, kad visas butas tampa asmenine atsakovo nuosavybe bei priteisti ieškovei iš atsakovo 5 512,50 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį. Atsakovas skunde nurodė, kad spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismas neįvertino laikotarpiu nuo 2014-10-05 iki 2015-10-05 atsakovo teikto išlaikymo, per kurį atsakovas dukrai išlaikyti bankiniais pavedimais pervedė 240 Eur sumą. Apelianto teigimu, teismas taip pat turėjo įvertinti ir tai, kad ieškinyje nurodytu laikotarpiu atsakovas išlaikymą savo dukrai skyrė daiktais, todėl išlaikymo skola iš atsakovo buvo priteista nepagrįstai. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus ir nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl dalies buto pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe. Apeliantas paaiškino, kad jo senelė padovanojo jam 42 400 Lt sumą, kuri buvo panaudota butui įsigyti ir šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai. Atsakovas teigė, kad šalys iš dovanotų ir bendrų lėšų įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį vėliau pardavę įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl 83/100 šio buto dalys turėjo būti pripažintos asmenine atsakovo nuosavybe. Atsakovas nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes byloje buvo patenkinta pusė abiejų šalių reikalavimų, todėl atsakovui turėjo būti priteista 161,42 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. Š. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-13 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, jog ieškinyje nurodytu laikotarpiu atsakovas išlaikymo savo dukrai neteikė, o daiktus dukrai atsakovas pirko ir dovanojo savo noru. Ieškovė nurodė ir tai, kad atsakovas neįrodė, jog santuokos metu įgytas butas yra jo asmeninė nuosavybė, nes šis butas buvo pirktas bendromis lėšomis ir šeimos interesais.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Atsakovas skunde nurodė, kad spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismas neįvertino laikotarpiu nuo 2014-10-05 iki 2015-10-05 atsakovo teikto išlaikymo, per kurį atsakovas dukrai išlaikyti bankiniais pavedimais pervedė 240 Eur sumą. Apelianto teigimu, teismas taip pat turėjo įvertinti ir tai, kad ieškinyje nurodytu laikotarpiu atsakovas išlaikymą savo dukrai skyrė daiktais, todėl išlaikymo skola iš atsakovo buvo priteista nepagrįstai. Su šia skundo nuostata galima iš dalies sutikti. LR CK 3.200 str. nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, tai yra netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovo priteista po 145 Eur kas mėnesį mokamų išmokų nepilnametei dukrai išlaikyti, tačiau nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo priteistas išlaikymo įsiskolinimas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl LR CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Įvertinusi byloje esančią medžiagą kolegija nenustatė, kad aplinkybės, susijusios su nepilnametės K. Š. poreikiais bei šalių turtine padėtimi, ieškinyje nurodytu laikotarpiu nuo 2014-10-05 iki 2015-10-05 ir ieškinio padavimo dieną būtų iš esmės skirtingos. Atsakovas taip pat nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad ieškinyje nurodytu laikotarpiu dukros poreikiai buvo mažesni ar šalių turtinė padėtis buvo iš esmės kitokia (LR CPK 178 str.). Dėl to galima daryti išvadą, jog šiuo laikotarpiu šalių nepilnametės dukros poreikiams patenkinti atsakovas privalėjo skirti tokio paties dydžio išlaikymą, kurį atsakovas privalo teikti dukrai nuo ieškinio pateikimo dienos, tai yra po 145 Eur per mėnesį. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog šalims pradėjus gyventi skyriumi atsakovas prie dukros išlaikymo iš dalies prisidėjo nupirkdamas daiktų, kurie buvo naudojami dukros poreikiams tenkinti, tačiau akivaizdu, kad šios aplinkybės buvo įvertintos ieškovei nustatant laikotarpį, už kurį buvo prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Kartu pažymėtina ir tai, kad byloje nenustatyta, jog ieškinyje nurodytu laikotarpiu atsakovo parama būtiniausiais daiktais būtų tokio masto, kuris leistų konstatuoti tinkamą išlaikymo prievolės įvykdymą ginčo laikotarpiu. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog laikotarpiu nuo 2014-10-05 iki 2015-10-05 yra visiškai įvykdęs išlaikymo prievolę, todėl susidaręs nepilnametės dukros išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo buvo priteistas pagrįstai. Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas į dukros K. Š. sąskaitą 2015-05-27 pervedė 50 Eur, 2015-08-31 – 100 Eur, 2015-10-15 – 90 Eur, iš viso 240 Eur. Taigi galima sutikti su atsakovo nuostata, jog šios sumos turėjo būti įskaitytos į priteistino išlaikymo įsiskolinimo sumą. Įvertinusi nurodytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad iš atsakovo priteistą išlaikymo įsiskolinimo sumą nuo 1 740 Eur tikslinga sumažinti iki 1 500 Eur.

Skunde nurodoma ir tai, kad teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus ir nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl dalies buto pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (LR CK 3.87 str. 1 d.). LR CK 3.88 str. 2 d. yra nustatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kilus ginčui dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad konkretus turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, turi paneigti LR CK 3.88 str. 2 d. nustatytą prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis Nr. 3K-3-342/2014). Pagal LR CK 3.89 str. 1 d. 7 p. nuostatas, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmenine nuosavybe. Kadangi įstatyme nėra nustatyta prezumpcijos, kad tam tikras turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl kiekvienu atveju būtina įrodyti, jog konkretus daiktas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (LR CPK 178 str.). Kolegija pažymi, kad siekiant ginčo butą pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe, byloje turi būti nustatytos dvi aplinkybių grupės, tai yra butas turi būti įgytas panaudojant tik asmenines lėšas ir turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia tokį turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise.

Byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas šalių santuokos metu pagal 2005-11-29 pirkimo – pardavimo sutartį. Šioje byloje atsakovas įrodinėjo, kad jo senelė padovanojo jam 42 400 Lt sumą, kuri buvo panaudota butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti, kurį vėliau pardavę šalys įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu, 83/100 šio buto dalys turėjo būti pripažintos asmenine atsakovo nuosavybe. Ieškovė savo atsikirtimus į atsakovo reikalavimus grindė tuo, kad šalių giminaičiai prie buto pirkimo prisidėjo lygiomis dalimis, tai yra po 24 000 Lt, o 8 000 Lt sumą šalys buvo sutaupiusios iš bendrų lėšų. Kolegija atsižvelgia į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog dalis lėšų butui pirkti buvo atsakovui padovanotos, tačiau šalys nesutaria dėl dovanotų lėšų dydžio. Aplinkybes dėl dovanotų lėšų dydžio šalys įrodinėjo savo paaiškinimais bei ieškovės tėvo V. A. bei atsakovo mamos L. J. parodymais. Kolegija pažymi, kad vertinant šalių paaiškinimus, taip pat liudytojais byloje apklaustų asmenų parodymus pagal LR CPK 185 str. nuostatas, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013). Pažymėtina, kad artimas liudytojų ryšys su ginčo šalimis nagrinėjamu atveju yra reikšminga aplinkybė vertinant jų parodymų patikimumą. Akivaizdu, jog duodami parodymus šie asmenys negali išlikti visiškai objektyvūs ir nešališki dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių, todėl nesant kitų objektyvių įrodymų dovanotų lėšų dydžiui pagrįsti, šių asmenų paaiškinimai negali būti lemiami įrodymai teismui priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Įvertinusi byloje esančią medžiagą kolegija sprendžia, kad byloje nėra įrodyta, jog esminę lėšų dalį butui pirkti sudarė atsakovui dovanotos piniginės lėšos (LR CPK 178 str.). Pažymėtina ir tai, kad vien sutuoktinio asmeninių lėšų panaudojimo fakto nepakanka tam, kad turtas būtų pripažintas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, nes įgyjant turtą asmeninėmis lėšomis kartu turi būti išreikšta aiški sutuoktinio valia šį turtą įsigyti asmeninės nuosavybės teise. Įvertinusi byloje esančią medžiagą kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši aplinkybė byloje taip pat nėra įrodyta. Nors Nekilnojamojo turto registre kaip turto savininkas yra nurodytas tik atsakovas, tačiau viešo registro duomenys nenustato nuosavybės teisės, o tik atlieka daiktinių teisių išviešinimo funkciją. Dėl to akivaizdu, kad viešo registro duomenys nagrinėjamu atveju nepatvirtina atsakovo valios ginčo butą įsigyti asmeninės nuosavybės teise. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas nepaneigė LR CK 3.88 str. 2 d. nustatytos prezumpcijos ir neįrodė, kad ginčo butas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį priešieškinio reikalavimą.

Atsakovas nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes byloje buvo patenkinta pusė abiejų šalių reikalavimų, todėl atsakovui turėjo būti priteista 161,42 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Ieškovė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo prasme byloje pareiškė keturis reikalavimus - tris neturtinius reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, sutuoktinių pavardžių ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir vieną 27 577 Eur dydžio turtinį reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir turto padalijimo. Byloje yra patenkinti visi ieškovės neturtiniai reikalavimai ir 88 proc. turtinio reikalavimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog bendra ieškovės patenkintų patikslinto ieškinio reikalavimų dalis sudaro apie 80 proc. Atsakovas priešieškiniu pareiškė vieną 50 057 Eur dydžio turtinį reikalavimą dėl turto padalijimo. Pažymėtina, kad kiti priešieškinio reikalavimai negali būti vertinami kaip savarankiški atsakovo materialiniai teisiniai reikalavimai, nes analogiškus reikalavimus ieškiniu pareiškė ieškovė, todėl jų patenkinimas negali kartu būti vertinamas ir kaip atsakovo reikalavimų patenkinimas. Įvertinus tai, kad buvo atmestas atsakovo reikalavimas dėl ginčo buto pripažinimo asmenine nuosavybe, kilnojamųjų daiktų atsakovui priteista už 2 130 Eur sumą, o reikalavimas dėl įmonių akcijų priteisimo buvo pareikštas ieškovės ieškinyje, galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje iš esmės yra patenkinta tik apie 30 proc. priešieškinio reikalavimų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstė tinkamai.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau iš dalies netinkamai nustatė faktines aplinkybes dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo pakeisti ir sumažinti priteisto išlaikymo įsiskolinimo sumą nuo 1 740 Eur iki 1 500 Eur (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

LR CPK 93 str. 5 d. nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamu atveju kolegija atsižvelgia į tai, jog iš atsakovo priteistas išlaikymo įsiskolinimas yra sumažinamas nežymiai, todėl tai iš esmės nekeičia byloje patenkintų ir atmestų reikalavimų apimties. Dėl to kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų perskirstymas nagrinėjamu atveju nėra tikslingas.

Byloje nustatyta, kad pateikdamas apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, o likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-18 nutartimi atidėtas iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka. Atsakovas taip pat patyrė 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 200 Eur už advokato padėjėjo pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Kolegija atsižvelgia į tai, kad patenkinta 1 proc. atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų, todėl atsakovui iš ieškovės turi būti priteista 4 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti, o ieškovei iš atsakovo – 198 Eur. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteisiama 194 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (LR CPK 93 str. 2 d.). Kadangi pagal LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d. nuostatas už apeliacinį skundą iš viso turėjo būti sumokėtas 1 156 Eur žyminis mokestis, iš kurių 100 Eur atsakovas yra sumokėjęs, valstybei iš atsakovo proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai priteisiama 1 045 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, kurio mokėjimas buvo atidėtas iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka.

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-13 sprendimą pakeisti ir iš atsakovo A. Š. priteistą nepilnametės K. Š. išlaikymo įsiskolinimo sumą nuo 1 740 Eur sumažinti iki 1 500 Eur.

Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-13 sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei R. Š. iš atsakovo A. Š. 194 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. Š. 1 045 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.