Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. ieškovas Z. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) nustatyti juridinę reikmę turintį faktą, kad palikėjos J. A. (duomenys neskelbtini), t. y. mirties dieną ieškovui Z. A. buvo reikalingas išlaikymas, todėl ieškovas Z. A. įgijo nuosavybės teisę į 1/2 dalį palikėjos J. A. palikimo (privalomoji palikimo dalis); 2) pripažinti negaliojančia atsakovui M. A. 2023 m. gegužės 2 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, kuria atsakovui M. A. pripažinta nuosavybės teisė į 1/2 dalį: i) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); ii) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); iii) gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), stoginės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini); iv) gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastato (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini).

2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas Z. A. kreipiasi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikmę turintį faktą, kad palikėjos J. A. (ieškovo motinos) mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini) ieškovui buvo reikalingas išlaikymas, todėl atitinkamai jis įgijo teisę į privalomąją palikimo dalį, bei pripažinti iš dalies negaliojančiu 2023 m. gegužės 2 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo išduotas palikėjos J. A. palikimą priėmusiam asmeniui (atsakovui) M. A. (palikėjos vaikaitis ir ieškovo sūnus) (žr. 2023 m. gegužės 2 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)); 2020 m. sausio 1 d. testamentą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini))). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo būtinybė iškilo, nes palikimo atsiradimo dieną ieškovas savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturėjo ir šiuo metu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių. Ši faktinė situacija reiškia, kad ieškovui palikėjos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, todėl jis, 2023 m. balandžio 18 d. priėmęs palikėjos palikimą (žr. valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Testamentų registro išrašą (paieškos Nr. (duomenys neskelbtini))), paveldi privalomąją palikimo dalį pagal įstatymą, nepriklausomai nuo to, kokiam konkrečiam asmeniui ir koks turtas paliktas pagal testamentą (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-999-460/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Šią faktinę situaciją ieškovas įvardijo trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, t. y. palikimo atsiradimo vietos notarei Onai Žurauskienei ir prašė neišduoti atsakovui paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, iki teismo tvarka bus išspręstas klausimas dėl ieškovo teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo (žr. 2023 m. balandžio 17 d. prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo neišdavimo, 2023 m. gegužės 2 d. prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo neišdavimo), tačiau trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, 2023 m. gegužės 2 d. išdavė atsakovui paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) į palikėjai priklausiusį nekilnojamąjį turtą, kurio bendrą vertę sudaro 64 573,00 Eur, t. y. į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), stoginę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

2.1. Tuo atveju, jeigu teismas nustatys juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimo atsiradimo metu ieškovui buvo reikalingas išlaikymas ir jis atitinkamai įgijo teisę į privalomąją palikimo dalį, nurodytas paveldėjimo teisės liudijimas turi būti pripažintas iš dalies negaliojančiu, kadangi asmens nuosavybės teisė į priimtą palikimą atsiranda nuo palikimo atsiradimo, o ne nuo jo priėmimo ar įforminimo dienos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Atitinkamai ieškovo nuosavybės teisė į palikimą atsirastų nuo (duomenys neskelbtini), t. y. palikimo atsiradimo dienos. Tai reiškia, kad 2023 m. gegužės 2 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas pažeidžia ieškovo nuosavybės teisę, todėl turi būti pripažintas iš dalies negaliojančiu. Ieškovas patenka į pirmą įpėdinių eilę. Tai reiškia, kad, jeigu nebūtų sudarytas testamentas, ieškovas paveldėtų visą palikimą, tačiau po testamento sudarymo ieškovo palikimo dalį sudaro tik privalomoji palikimo dalis, kuri atitinka pusę palikimo, t. y.32 286,50 Eur (64 573,00 Eur / 2). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teismo tvarka, o taip pat teismo tvarka ginčijamas ir paveldėjimo teisės liudijimas, todėl ieškovas, siekdamas apginti savo pažeistas teises, kreipiasi į tesimą su ieškiniu nustatyti juridinę reikmę turintį faktą, kad palikėjos J. A. (ieškovo motinos) mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini) ieškovui Z. A. buvo reikalingas išlaikymas, todėl atitinkamai jis įgijo teisę į privalomąją palikimo dalį, bei pripažinti iš dalies negaliojančiu 2023 m. gegužės 2 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo išduotas palikėjos J. A. palikimą priėmusiam asmeniui (atsakovui) M. A. (palikėjos vaikaitis ir ieškovo sūnus) (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.e2A-999-460/2022). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 straipsnio 1 dalimi, palikėjo vaikas, kuriam palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, priskiriamas prie asmenų, turinčių teisę paveldėti pagal įstatymą, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš paveldėtojų tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu neskirta daugiau. Ši teisė įstatymų leidėjo vadinama teise į privalomąją palikimo dalį. Įstatyme įtvirtinta teisė į privalomąją palikimo dalį tam tikra dalimi apriboja testamento laisvės principo veikimą, kuriuo vadovaudamasis palikėjas gali savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto, būtent: palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su konkrečios prievolės įvykdymu arba apskritai nepriimti sprendimo palikimo klausimu. Aiškinant pirmiau nurodytą palikimo teisinių santykių reglamentavimą, pabrėžtina, kad teisę į privalomąją palikimo dalį turi tik tokie palikėjų vaikai, kurie palikėjo mirties dieną atitinka asmens, reikalingo išlaikymo, teisinį statusą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2010). Tokį statusą asmuo įgyja, jeigu jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių. Ar asmuo gali savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu patenkinti būtinus savo poreikius, nustatoma įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Tuo tikslu teismas turi nustatyti: a) kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise; ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose; kur deklaravo savo gyvenamąją vietą; ar turi kitą gyvenamąją vietą; b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams; c) kokia asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; asmens nedarbingumas yra reikšmingas sprendžiant dėl įpėdinio atitikties CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, bet įrodinėjimo dalykas negali būti apribojamas vien šiuo faktu; būtina įrodyti minėtas aplinkybes, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas įpėdinis neturėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jam buvo reikalingas palikėjo išlaikymas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).

2.2. Ieškovo sveikatos būklė lėmė, kad jis neteko 70 proc. darbingumo, todėl jam nuo 2009 m. spalio 22 d. (pakartotinai) iki (duomenys neskelbtini) (senatvės pensijos) nustatytas tik 30 proc. darbingumo lygis (žr. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. balandžio 25 d. Darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. (duomenys neskelbtini)). Tokios asmens sveikatos būklės priežastimi buvo 2003 m. liepos 28 d. nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe, po kuriuo ieškovas pateko į ligoninę 6 balų komoje, buvo operuotas (žr. viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini) ligoninės 2003 m. rugpjūčio 25 d. išrašą iš medicininių dokumentų). Po šios traumos ieškovui liko silpnesnė kairioji pusė, nusilpo atmintis, 1-2 kartus per metus kartojasi (duomenys neskelbtini); psichologo tyrimas: tyrimo rezultatai be teigiamos dinamikos, sutrikusi trumpalaikė atmintis, orientacija visose sferose išlikusi, emocijos labilios, reaktyvios, nuotaika liūdna; potrauminiai organiniai pakitimai (duomenys neskelbtini) yra akivaizdūs, progresuoja (duomenys neskelbtini), simptomatikos regresas nebegalimas, todėl 30 proc. darbingumo lygis nustatytas iki (duomenys neskelbtini) (senatvės pensijos) (žr. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus V teritorinio skyriaus 2009 m. spalio 28 d. darbingumo lygio vertinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) „Duomenys apie sveikatą“ 14 punktą). Be to, ieškovui dėl minėtos (duomenys neskelbtini) traumos nustatytos diagnozes, kurios Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtajame pataisytame ir papildytame leidime (TLK-10-AM) žymimos kodais: (duomenys neskelbtini) sužalojimo padariniai) (žr. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus V teritorinio skyriaus 2009 m. spalio 28 d. darbingumo lygio vertinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) „Pagrindinės diagnozės, TLK-10 kodas“ 17 punktą). (Duomenys neskelbtini) yra lėtinis ir progresuojantis galvos smegenų sutrikimas, kuris pažeidžia smegenų ląsteles. Sutrinka atmintis (asmuo nesugeba įsiminti naujų įvykių), siaurėja jo interesai, sugebėjimas abstrakčiai mąstyti, asmuo negali kritiškai vertinti įvykių, savo poelgių. Ilgainiui jis netenka įprastų įgūdžių ir žinių, dėl to pakinta emocijų kontrolė, socialinis elgesys, motyvacija. Ši ir kitos ieškovo diagnozės lėmė, kad ieškovui, be kita ko, nustatytas darbingumas (funkcinis aktyvumas) yra tik 3 ir mažiau valandų per darbo dieną (žr. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus V teritorinio skyriaus 2009 m. spalio 28 d. darbingumo lygio vertinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) „Funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos asmens profesinės reabilitacijos poreikio nustatymui bei jo įsidarbinimo galimybėms, vertinimas“ 22.2 punktą). Be to, atliekant ieškovo darbingumo lygio vertinimą, nustatyta nepalanki aplinkybė, susijusi su asmens įsidarbinimo galimybėmis, t. y. nustatyta, kad ieškovo ligos lėmė, jog jis neturi profesinės reabilitacijos ir darbinės veiklos motyvacijos (žr. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus V teritorinio skyriaus 2009 m. spalio 28 d. darbingumo lygio vertinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) „Funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos asmens profesinės reabilitacijos poreikio nustatymui bei jo įsidarbinimo galimybėms, vertinimas“ 22.7 punktą „Motyvacija“). Tokia ieškovo sveikatos būklė, kai progresuoja (duomenys neskelbtini) ir simptomatikos regresas nebegalimas, o nustatytas darbingumas (funkcinis aktyvumas) yra tik 3 ir mažiau valandų per darbo dieną, esant prarastai darbinės veiklos motyvacijai, nors iki traumos ieškovas dirbo 9 metus (žr. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus 5 teritorinio skyriaus 2009 m. spalio 28 d. darbingumo lygio vertinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) „Darbinės veiklos trukmė (metais)“ 8 punktą), akivaizdžiai patvirtina, pirma, tai, kad ieškovas palikimo atsiradimo metu nedirbo ne dėl savo kaltės, antra, surasti ir tinkamai atlikti darbo funkcijas, esant tokiai asmens sveikatos būklei, su ribotu darbo laiku bei su prarasta darbo motyvacija, yra objektyviai neįmanoma, trečia, netgi ieškovui dirbant minėtas darbo valandas, jo turtinė padėtis iš esmės nepasikeistų, nes minimalus valandinis atlygis neatskaičius mokesčių yra 5,14 Eur, t. y. per dieną ieškovas uždirbtų 15,42 Eur neatskaičius mokesčių. Tokį darbą ieškovas surastų tik didesniuose miestuose, o tokiu atveju asmens kelionės išlaidos į darbą nepadengtų uždirbtų pinigų, juo labiau, kad ieškovas be kito asmens pagalbos negali pats savarankiškai vykti į didesnį miestą, kadangi bijo ir pamiršta tiek konkrečius adresus, tiek aplinką, kurioje buvo, o tai tik patvirtina asmens objektyvų negalėjimą realizuoti savo turimo 30 proc. darbingumo lygio. Atitinkamai ieškovas ne dėl savo kaltės, o dėl darbe įvykusio nelaimingo atsitikimo (suluošinimo), lėmusio asmens sveikatos būklę, objektyviai negalėjo savo veiksmais užsitikrinti didesnių pajamų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems ieškovo poreikiams, gavimo.

2.3. Ieškovo vieninteles pajamas palikimo atsiradimo dieną sudarė (duomenys neskelbtini),21 Eur netekto darbingumo pensija ir 34,89 Eur vienišo asmens išmoka, iš viso – 398,10 Eur (žr. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 29 d.). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos mokamos pensijos ir vienišo asmens išmokos bendrą dydį sudaro 398,10 Eur. Šis dydis yra mažesnis už skurdo rizikos ribą (t. y. sąlyginį pajamų dydį, už kurį mažesnes disponuojamąsias pajamas gaunantys namų ūkiai priskiriami prie skurstančiųjų). Pagal oficialius Lietuvos statistikos departamento portalo duomenis 2022 m. skurdo rizikos riba vienam asmeniui buvo 510,00 Eur (žr. https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S3R455#/), o 2023 m. skurdo rizikos riba (eksperimentinė statistika) buvo 606,00 Eur (žr. https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu- analize?indicator=S 10R019#/ ). Tai reiškia, kad ieškovas pagal savo vieninteles gaunamas pajamas prilyginamas skurstančiajam asmeniui, t. y. asmeniui, kurio pajamos yra tokios menkos, jog neužtikrina asmens poreikių, įprastų ir būtinų visuomenėje, tenkinimo ir kuris negali dalyvauti kitiems žmonėms įprastoje veikloje. Ieškovo poreikius sudaro ne tik įprasti ir būtini visuomenėje (pvz., kokybiškas maistas, drabužiai, asmens higienos priemonės, namų apyvokos daiktai, baldai, transporto išlaidos, būsto išlaikymas (mokesčiai už vandenį, elektrą, dujas, šiukšlių išvežimą, šildymą)), bet ir išskirtinai ieškovo asmeniniai poreikiai, susiję su jo sveikatos būklės palaikymu tam, kad ieškovas galėtų bent kiek pagerinti savo fizinę ir psichinę būklę (pvz., vaistų, vitaminų įsigijimas, mankštos, sanatorijos, kultūriniai renginiai). Ieškovo 398,10 Eur pajamų dydis akivaizdžiai patvirtina, kad jis negali šiomis pajamomis patenkinti savo būtinų poreikių. Išvadą, kad šiuo pajamų dydžiu asmuo negali patenkinti būtinų savo poreikių, patvirtina ir teismų praktika, pvz., Klaipėdos apygardos teismas, spęsdamas klausimą dėl asmens teisės į privalomąją palikimo dalį, 2022 m. gruodžio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-999-460/2022, 20 punkte įvertino asmens pajamų dydį, kurį 2022 m. sudarė 303,00 Eur netekto darbingumo pensija ir 32,00 Eur vienišo asmens išmoka, iš viso – 335,00 Eur, kaip nepaneigiantį prastos asmens turtinės padėties, kitaip tariant, toks išmokos dydis patvirtina blogą asmens turtinę padėtį. Teismo įvertintas bendras 335,00 Eur pajamų dydis nuo ieškovo gaunamo 398,10 Eur pajamų dydžio skiriasi labai nežymiai, tik 63,10 Eur. Teismas 335,00 Eur pajamų dydį vertino 2022 m., kai prekių ir paslaugų kainos buvo mažesnės negu 2023 m., todėl minėtas 63,10 Eur skirtumas tarp 398,10 Eur ir 335,00 Eur nepaneigia šių sumų vienodo juridinio įvertinimo, t. y. kad tokiomis pajamomis asmuo negali patenkinti savo būtinų poreikių. Tokia asmens padėtis akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovas palikimo atsiradimo dieną pagal savo vieninteles gaunamas pajamas atitinka asmens, reikalingo išlaikymo, teisinį statusą. Tokį ieškovo teisinį statusą patvirtina ir aplinkybė, kad jis palikimo atsiradimo dieną neturėjo jokio nekilnojamojo turto (žr. VĮ Registrų centro 2023 m. balandžio 27 d. pranešimą „Dėl duomenų pateikimo“).

2.4. Ieškovo deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2010 m. balandžio 12 d. yra adresu (duomenys neskelbtini). (žr. VĮ Registro centro Gyventojų registro išrašas apie ieškovą Z. A.). Šiuo adresu stovi gyvenamasis namas, kuriame gyveno ieškovo motina (palikėja) J. A., tėvas V. A. (V. A.) (mirė (duomenys neskelbtini)), pats ieškovas, jo vaikai – vyresnis sūnus (atsakovas) M. A. ir jaunesnis sūnus T. A. bei vaikų motina ir buvusi ieškovo žmona R. A.-K., su kuria ieškovas išsiskyrė 2012 m. sausio 9 d. (žr. VĮ Registrų centro Gyventojų registro 2023 m. balandžio 28 d. pažymą apie asmens Z. A. duomenis Nr. (duomenys neskelbtini)). Po skyrybų ieškovo buvusi žmona išvyko gyventi atskirai, o gyvenamajame name liko gyventi vaikai, ieškovas ir jo tėvai (vaikų seneliai). Vėliau ieškovas pradėjo gyventi su kita moterimi. Iš pradžių visi gyveno kartu minėtame šeimos gyvenamajame name, o po to ieškovas su savo drauge persikraustė gyventi į kitą būstą, kuris yra šalia minėto šeimos gyvenamojo namo. Ieškovui pradėjus gyventi su kita moterimi kitame būste, jo santykiai su tėvais ir vaikais nenutrūko, kadangi jis nuolat ateidavo į namus pas tėvus ir vaikus. Jis vienintelis savo tėvų vaikas ir jo santykiai su tėvais buvo tvirti ir paremti abipusiu pasitikėjimu (žr. VĮ Registrų centro Gyventojų registro 2023 m. balandžio 28 d. pažymą apie asmens J. A. duomenis Nr. (duomenys neskelbtini)). Nebuvo jokių konfliktų ar nepagarbaus elgesio, dėl kurio tėvai siektų savo turtą perleisti kitam asmeniui, o ne savo sūnui, tačiau tėvai bijojo, kad nesąžiningi tretieji asmenys gali pasinaudoti bloga ieškovo fizine ir psichine sveikatos būkle (t. y. (duomenys neskelbtini)) ir daryti įtaką jo sprendimams, susijusiems su turtu, jeigu toks turtas jam priklausytų, pvz., įkalbėti neatlygintinai perleisti turtą ar kitu būdu jį apgauti, dėl ko ieškovas netektų jam palikto tėvų turto. Šis tėvų nuogąstavimas ir buvo priežastimi, dėl kurios turtą buvo nuspręsta palikti anūkui (atsakovui), kuris po ieškovo tėvų mirties pasirūpintų savo tėvu (ieškovu). Atsakovas po senelio V. A. (duomenys neskelbtini) mirties nuvežė ieškovą pas palikimo atsiradimo vietos notarą (trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų), kad ieškovas 2020 m. kovo 10 d. pasirašytų atsisakymą nuo palikimo, nes ieškovui po tėvo mirties kaip pirmosios eilės įpėdiniui priklausė 3/4 dalis palikėjo V. A. (ieškovo tėvas) viso turto, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė ir palikėjo žmonai J. A. (ieškovo motinai), priėmusiai jo palikimą, kuriai tokiu atveju priklausė tik 1/4 dalis palikėjo turto (žr. 2023 m. balandžio 17 d. prašymą dėl dokumento kopijos išdavimo, 2020 m. kovo 10 d. pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašą (paieškos Nr. (duomenys neskelbtini))). Po ieškovo atsisakymo nuo jam priklausančios palikimo, atsiradusio po tėvo mirties, dalies jo motina tapo vienintele turto savininke ir tais pačiais 2020 m., t. y. 2020 m. spalio 1 d. sudarė testamentą, kuriuo visą turtą paliko anūkui (atsakovui). Po testamento sudarymo santykiai šeimoje nepasikeitė, ieškovas toliau ateidavo į namus pas savo motiną ir vaikus, jokių konfliktų ar nesutarimų nebuvo, tačiau po motinos J. A. (duomenys neskelbtini) mirties atsakovas iš karto uždraudė ieškovui ateiti į namus ir užrakino kiemo vartelius, kad ieškovas negalėtų užeiti net į kiemą. Tokie atsakovo veiksmai ir buvo priežastimi, dėl kurios ieškovas pradėjo ieškoti pagalbos, siekiant išspręsti susidariusią situaciją, kai jo fizine ir psichine sveikatos būkle (t. y. (duomenys neskelbtini)) pasinaudojo ne tretieji asmenys, o atsakovas, t. y. ieškovo sūnus, kuris ignoravo senelių (ieškovo tėvų) tiek ketinimus apsaugoti ieškovą nuo nesąžiningų trečiųjų asmenų, tiek ir jų valią, kad anūkas pasirūpintų jų sūnumi. Šiuo metu ieškovas neturi nei tėvams priklausiusio nekilnojamojo turto, kuris testamentu buvo paliktas anūkui (atsakovui), nei kito nekilnojamojo turto. Tai aiškiai patvirtina ieškovo atitikimą asmens, kuriam reikalingas išlaikymas, teisinį statusą.

2.5. Ieškovas neturi atidarytų banko sąskaitų, jam netekto darbingumo pensija ir vienišo asmens išmoka išmokama grynaisiais pinigais, pristatant tiesiai į namus, todėl ieškovas negali pateikti teismui banko dokumentų, kuriuose būtų nurodytos ieškovo pajamos ir pinigų apyvarta. Ieškovas teikia teismui dokumentus apie kilnojamąjį turtą, kuris jam priklausė palikimo atsiradimo dieną, t. y. apie jo vardu registruotas transporto priemones. Vienintelis ieškovo turtas, kuris palikimo atsiradimo dieną priklausė ieškovui, buvo transporto priemonės, t. y. Renault Megane Scenic (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 300,00 Eur, Volkswagen Passat (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 500,00 Eur, Volvo V70 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 150,00 Eur, Renault Laguna (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 500,00 Eur (žr. VĮ Regitra Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro 2023 m. balandžio 27 d. išrašą, 2019 m. gruodžio 11 d. prašymą dėl įregistruotos transporto priemonės registravimo duomenų keitimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 28 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, 2022 m. gegužės 27 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, 2022 m. liepos 15 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį). Šios transporto priemonės buvo registruotos ieškovo vardu, tačiau fiziškai asmuo turėjo tik dvi transporto priemones (t. y. Volkswagen Passat (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ir Renault Laguna (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), o kitos transporto priemonės (t. y. Renault Megane Scenic (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ir Volvo V70 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo atiduotos į metalo laužą, tačiau ieškovas neturi šią aplinkybę patvirtinančių dokumentų, o tik VĮ Regitra Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašą, kuriame yra žyma apie tokių transporto priemonių draudimą dalyvauti viešajame eisme. Bendra transporto priemonių, kurios priklausė ieškovui palikimo atsiradimo dieną, vertė yra 1 000,00 Eur (neskaičiuojant transporto priemonių, kurios buvo atiduotos į metalo laužą). Toks ieškovo turimas turtas nepaneigia ieškovo atitikimo asmeniui, kuriam reikalingas išlaikymas, statuso, kadangi tai vienintelis ieškovo turtas, kurio pardavimas iš esmės nepakeistų asmens turtinės padėties, nes jo vertė iš esmės prilyginama dviejų mėnesių ieškovo gaunamos pensijos ir išmokos dydžiui. Ieškovas maisto, vaistų ir kitų būtinų prekių bei paslaugų sąskaita kelis metus taupė pinigus šiam turtui įsigyti. Atitinkamai nei tokio turto turėjimas, nei jo pardavimas nepakeistų ieškovo turtinės padėties ir nepaneigtų jo atitikimo asmeniui, kuriam reikalingas išlaikymas, statuso.

2.6. Aukščiau nurodyti argumentai patvirtina, kad ieškovas palikimo atsiradimo dieną atitiko asmens, kuriam reikalingas išlaikymas, statusą, kadangi savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturėjo galimybės patenkinti būtinų savo poreikių. Be to, jis ne dėl savo kaltės, o dėl darbe įvykusio nelaimingo atsitikimo (suluošinimo), lėmusio asmens sveikatos būklę, objektyviai negalėjo savo veiksmais užsitikrinti didesnių pajamų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems ieškovo poreikiams, gavimo. Taip pat jis pasinaudojo savo socialiniu statusu gauti pensiją ir kitokią paramą (t. y. vienišo asmens išmoką). Tai reiškia, jog jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams, todėl atitinkamai įgijo teisę į privalomąją palikimo dalį. Pripažinus ieškovo teisę į privalomąją palikimo dalį, turi būti pripažintas iš dalies negaliojančiu 2023 m. gegužės 2 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo išduotas palikėjos J. A. palikimą priėmusiam asmeniui (atsakovui) M. A. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas turi būti pripažintas iš dalies negaliojančiu, kadangi pagal kasacinio teismo išaiškinimą nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas turto paveldėjimas, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Palikimą ieškovas priėmė nustatyta tvarka ir terminais (žr. VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašą (paieškos Nr. (duomenys neskelbtini))), todėl jis tapo 1/2 dalies, t. y. pusės turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos – (duomenys neskelbtini) Tai reiškia, kad atsakovui 2023 m. gegužės 2 d. neteisėtai buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas į visą palikimą sudarantį turtą, todėl atitinkamai šis paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas turi būti pripažintas iš dalies negaliojančiu.