Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės UAB „Pasvalio agrochemija“ atstovui advokatui Ruslanui Černiauskui ir finansų vadovui K. Č., atsakovės ŽŪB „Bernotų ūkis“ atstovei advokatei Eglei Jagelienei ir A. Č.,

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Pasvalio agrochemija“ ieškinį dėl baudos priteisimo atsakovei ŽŪB „Bernotų ūkis“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

4. Byloje nustatyta, kad šalys 2024 m. sausio 31 d. sudarė rapsų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. PAK-240131-1 (toliau - sutartis1), pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti (ir užauginti) ieškovei 50 tonų rapsų, o ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei už 50 tonų rapsų sutarties priede fiksuotą kainą – priklausomai nuo rapsų klasės nuo 434 Eur iki 463 Eur už 1 toną rapsų (1 t., e. b. l. 7-11). Sutarties 1.1 punkte šalys susitarė dėl rapsų priėmimo terminų - nuo 2024 m. liepos 15 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. Šalys 2024 m. balandžio 26 d. sudarė rapsų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. PA-240426-1 (toliau - sutartis2), pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti (ir užauginti) ieškovei 400 tonų rapsų, o ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei už rapsus sutarties prieduose fiksuotas kainas – už 115 tonų po 442,50 Eur už 1 toną rapsų, už 100 tonų po 457,50 Eur už 1 toną rapsų, už 85 tonas po 461,00 Eur už 1 toną rapsų, už 100 tonų po 473,75 Eur už 1 toną rapsų (1 t., e. b. l. 13-19). Sutarties 1.1 punkte šalys susitarė dėl rapsų priėmimo terminų - nuo 2024 m. liepos 15 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d.

5. Sutarčių 6.1 punkte šalys susitarė dėl atsakomybės už sutarčių nevykdymą, t. y. atsakovei laiku nepristačius rapsų, nustatoma 30 proc. dydžio bauda nuo nepristatyto rapsų kiekio vertės. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė, suėjus sutarčių 1.1 punkte numatytam terminui, ieškovei rapsų nepristatė (0 tonų). Pagal sutartį1 ieškovė paskaičiavo ir 2024 m. spalio 1 d. išrašė atsakovei sąskaitą-pažymą apie priskaičiuotą baudą - 6250,50 Eur sumai, apmokėjimo terminas 2024 m. spalio 1 d. (1 t., e. b. l. 12). Pagal sutartį2 ieškovė paskaičiavo ir 2024 m. spalio 1 d. išrašė atsakovei sąskaitą-pažymą apie priskaičiuotą baudą – 51 406,12 Eur sumai, apmokėjimo terminas 2024 m. spalio 1 d. (1 t., e. b. l. 3). Byloje nėra ginčo dėl baudos apskaičiavimo metodikos.

6. Byloje nustatyta, kad 2024 m. atsakovė užaugino 102,88 tonas rapsų, kuriuos 2024 m. rugpjūčio 12 d. pardavė UAB „DMW Group“ po 450 Eur už 1 toną, iš viso 56 018,16 Eur suma (1 t., e. b. l. 167, 2 t., e. b. l. 105).

7. Atsakovė nurodo, kad sutarčių negalėjo įvykdyti, kadangi neužaugo rapsai dėl blogų gamtos sąlygų. Neįrodinėja nenugalimos jėgos aplinkybių (force majeure). Dėl neužauginto derliaus ir neįvykdytų sutarčių, nėra atsakovės kaltės, atsakovė buvo sąžininga.

8. Atsakovė paaiškino, kad 2024 metais buvo nepalankus vėsus pavasaris, vėliau stipri šalna su dideliu, sunkaus ir šlapio sniego sluoksniu, kurie nulėmė gerokai prastesnį derlių, po to liepos 28-30 dienomis praūžė audra, kuri išguldė užaugintus pasėlius. Statistikos departamento duomenimis nustatyta, kad tiek visoje Lietuvoje, tiek Panevėžio apskrityje 2024 metais rapso derlingumas buvo panašus kaip ir prieš tai trejus metus buvęs derlingumas, t. y. 2021 m. - 2,79 t/ha, 2022 m. – 2,34 t/ha, 2023 m. – 2,52 t/ha, 2024 m. – 2,35 t/ha (2 t., e. b. l. 57-59). Iš 2025 m. vasario 5 d. ieškovės pažymos matyti, kad 2024 metais ieškovė buvo sudariusi 258 vnt. sutarčių dėl 63 503 tonų rapsų pirkimo, nepristatytas visas kiekis ir nesumokėta bauda tik pagal atsakovės sutartis, daugiau visi pardavėjai sutartis įvykdė (2 t., e. b. l. 38). Nei Lietuvos, nei Panevėžio savivaldybės mastu nebuvo paskelbta ekstremali padėtis dėl gamtinių sąlygų. Pagal statistikos departamento duomenis taipogi nematyti, kad 2024 metais rapsų derlingumas būtų ženkliai mažesnis nei ankstesniais metais. Pagal byloje esamus įrodymus nustatyta, kad 2024 metai nebuvo niekuo išskirtiniai, neegzistavo jokios ypatingos ar blogos gamtos sąlygos, galėjusios padaryti reikšmingą įtaką atsakovės rapsų derliui. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų pagrįsti savo argumentų dėl 2024 metais buvusių blogų gamtos sąlygų.

9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties šalys, veikiančios žemės ūkio srityje, yra tiesiogiai priklausomos nuo gamtinių sąlygų, dėl kurių derlius būna didesnis ar mažesnis. Nepalankias gamtines sąlygas visada būtų galima vertinti kaip aplinkybes, kurių žemės ūkio produkcijos augintojas negalėjo kontroliuoti ir užkirsti joms kelio, todėl svarbiausias įrodinėjimo dalykas yra nustatyti, ar sudarydamos sutartį šalys galėjo numatyti tokias aplinkybes ir ar pagrįstai prisiėmė jų padarinių atsiradimo riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2014).

10. Atsakovė, sudarydama sutartis dėl rapsų pardavimo, galėjo ir turėjo numatyti galimas nepalankių gamtinių sąlygų pasekmes būsimam derliui, nes tokios situacijos yra būdingos žemės ūkio veiklai, t. y. sutardama dėl užauginamos produkcijos kiekio, turėjo įvertinti galimą nuostolį dėl galimai nepalankių gamtinių sąlygų ar prastą derlių ir atitinkamai spręsti dėl parduodamos produkcijos kiekio. Atsakovė įsipareigojo ieškovei parduoti 450 tonas rapsų, tačiau užaugino tik 102,88 tonų rapsų, kuriuos pardavė ne ieškovei, o kitiems asmenims. Be to, teismas pažymi, kad atsakovė sutartis su ieškove dėl būsimo derliaus sudarė anksti - 2024 m. sausio 31 d. ir 2024 m. balandžio 26 d. Atsakovės atstovas A. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutartys buvo sudarytos tikintis iš 1 ha gauti 3 tonas rapsų derliaus. Teismo vertinimu, toks derlingumas, atsižvelgiant į statistinį rapsų derlingumą Panevėžio rajone, yra didesnis nei vidutinis, be to, neįvertintos galimos rizikos dėl rapsų neužaugimo. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nepakankamai įvertino galimybes pagal pasėtų rapsų kiekį, prognozuojamą derlingumą, todėl prisiėmė didesnę riziką dėl galimo sutarčių neįvykdymo. Sutarties šalys, veikiančios žemės ūkio srityje, yra tiesiogiai priklausomos nuo gamtinių sąlygų, dėl kurių derlius būna didesnis ar mažesnis, todėl atsakovė turėjo numatyti įvairias nepalankias gamtines sąlygas bei prisiimti ir tam tikrų gamtos reiškinių riziką. Be to, išankstinis derliaus pardavimas visuomet susijęs su derliaus neužauginimo ir nepardavimo rizika.

11. Jei dėl blogų gamtos sąlygų, kaip tai įvardija atsakovė, būtų galima atleisti nuo sutarčių vykdymo, susidarytų situacija, kad žemės ūkio produkcijos augintojai kiekvienais metais galėtų būti atleisti nuo sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo, kas iškreiptų verslo ir sutarčių praktiką bei stabilumą.

12. Atsakovė nurodo, kad dėl neužauginto derliaus ir neįvykdytų sutarčių nėra jos kaltės, nes atsakovė buvo sąžininga. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė su ieškove visiškai nebendradarbiavo ir nekomunikavo. Ieškovė paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio mėn. jų atstovas nuvyko į atsakovės ūkį, kad išsiaiškinti situaciją dėl sutarčių vykdymo, tačiau atsakovės atstovai slapstėsi, nepasirodė, neatsakė į ieškovės skambučius. 2024 m. rugsėjo 16 d. ieškovė išsiuntė atsakovei raginimą tinkamai įvykdyti sutartis, tačiau jokios informacijos iš atsakovės nebuvo gauta apie negalėjimą įvykdyti sutartis (1 t., e. b. l. 4). Ieškovė apie tai, kad atsakovė neįvykdys sutarčių sužinojo tik iš Kauno apylinkės teismui 2024 m. gruodžio 17 d. pateiktų prieštaravimų dėl teismo įsakymo išdavimo. Atsakovės atstovas A. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2024 m. pavasarį, kai pradėjo žydėti rapsas (iki gegužės 15 d.), jau žinojo, kad neužaugs reikiamas kiekis rapsų ir tokiu būdu negalės įvykdyti sutarčių, tačiau ieškovės apie tai neinformavo. Be to, atsakovė, 2024 m. rugpjūčio 12 d. pardavusi kitiems asmenims visą užaugintą rapsą, vėlgi po pardavimo neinformavo ieškovės, kad sutarčių neįvykdys. Tik teismo posėdžio metu atsakovės atstovas A. Č. paaiškino, kad rugsėjo mėnesį gal porą kartų telefonu yra bendravęs su UAB „Kurana“ atstovu dėl neužaugusių rapsų. Ieškovės atstovai paaiškino, kad tokių duomenų neturi. Teismas pažymi, kad atsakovė turėjo bendradarbiauti ir visą informaciją apie neužaugintą rapsų derlių teikti ne UAB „Kurana“, o ieškovei.

13. Dėl atsakovės nesąžiningumo ieškovės atžvilgiu yra dar viena svarbi byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovė 102,88 tonų rapsų 2024 m. rugpjūčio 12 d. pardavė UAB „DMW Group“, kuri nebuvo su atsakove sudariusi rapsų auginimo sutarties. Atsakovės atstovas A. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad rapsą pardavė kitam asmeniui, o ne ieškovei dėl to, kad šiam kreditoriui buvo reali skola už trąšas. Taipogi, atsakovės atstovas A. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškove sudarė ginčo sutartis su tokiais dideliais kiekiais, kadangi reikėjo kredito įstaigai parodyti galimas dideles pajamų įplaukas. Iš nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad toks atsakovės elgesys buvo nesąžiningas ieškovės atžvilgiu.

14. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovė neįrodė egzistavusių objektyvių aplinkybių, trukdžiusių jai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, dėl ko nėra pagrindo atleisti visiškai ar iš dalies atsakovę nuo civilinės atsakomybės. Teismas konstatuoja, kad atsakovė padarė sutartinės prievolės pažeidimą ir atsakovei gali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK 6.246 straipsnis). Tokiu atveju, atsakovės kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jos kaltės, turi atsakovė, tačiau nagrinėjamu atveju, atsakovė įstatymu įtvirtintos kaltės prezumpcijos nepaneigė ir tokios pareigos neįvykdė (CPK 178 straipsnis).

15. Atsakovė prašo netesybų dydį sumažinti iki ieškovės įrodytos nuostolių sumos, o jos neįrodžius, iki 1000 Eur. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

16. Netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017 25 punktas).

17. Nagrinėjamu atveju šalys sutarčių 6.1 punktuose susitarė, kad atsakovei laiku nepristačius rapsų, numatoma 30 proc. dydžio bauda nuo nepristatytų rapsų kiekio vertės. Teismas pažymi, kad šia sutarčių nuostata yra iš anksto nustatyti būsimi ieškovės nuostoliai, kurių ieškovei nereikia įrodinėti, jei atsakovė neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Nors ieškovei ir nereikia įrodinėti faktinių nuostolių, ji į bylą pateikė 2025 m. kovo 18 d. pažymą, pagrindžiančią, kad dėl atsakovės nepristatytų rapsų, tik dėl vieno kriterijaus - kainų skirtumo, ieškovė jau patyrė 54 202,50 Eur nuostolius (2 t., e. b. l. 104). Iš ieškovės pateiktų rašytinių paaiškinimų, 2024 metų rapsų biržos MATIF duomenų nustatyta, kad rapsų kainos 2024 metų pabaigoje, lyginant su metų pradžia, išaugo virš 30 procentų (2 t., e. b. l. 25-37, 39-46). Be to, ieškovė paaiškino, kad ji iš rapsų spaudžia aliejų, kurį parduoda savo klientams, gaminantiems biokurą. Ieškovė irgi yra iš anksto sudariusi sutartis dėl savo parduodamos produkcijos, todėl yra labai svarbu, kad suplanuoti supirkti rapsų kiekiai būtų pristatyti, priešingu atveju, ieškovė neįvykdys sutarčių savo pirkėjams.

18. Atsakovė nurodo, kad sutarčių 6.4 punktai numato ieškovės teisę reikalauti iš atsakovės realių nuostolių, kuriuos sudaro dėl pakeičiančiosios sutarties sudarymo atsiradęs kainų skirtumas, todėl ieškovė savo teises gali ginti alternatyviais būdais. Sutarčių 6.4 punktuose numatyta, kad ieškovė turi teisę nepristatytą grūdų kiekį įsigyti savo nuožiūra iš trečiųjų asmenų, o atsakovė privalo kompensuoti kainų skirtumą. Iš minėtos sutarčių nuostatos darytina išvada, kad ieškovė turi teisę, o ne pareigą įsigyti iš trečiųjų asmenų nepristatytą rapsų kiekį, t. y. ieškovės teisė rinktis savo pažeistų teisių gynybos būdus.

19. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, jog netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, tačiau taip pat turi būti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, todėl mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), o toks pažeidimas būtų, jei netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė neprašė keisti sutarčių punktus dėl netesybų dydžio, sutartis pasirašė laisva valia. Atsakovės atstovas A. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gavęs sutartis, jų neskaitė, tik pasižiūrėjo į kiekius ir kainas, o po to davė pasirašyti bendrovės pirmininkei A. Č., kuri taip pat sutarčių neskaitė. Toks atsakovės (jų atstovų) elgesys verslo praktikoje yra nepateisinamas, todėl dėl tokio savo neatsakingumo prisiėmė visą riziką dėl sutarčių neįvykdymo pasekmių.

20. Atsakovė nurodo, kad netesybų priteisimas komplikuotų jos finansinę padėtį, o ieškovė yra didelė ir pajėgi įmonė, kurios netesybų priteisimas/nepriteisimas finansiškai neįtakos. Šį atsakovės argumentą teismas laiko nepagrįstu. Iš CK 6.258 straipsnio 3 dalies matyti, kad netesybas teismas gali sumažinti dviem atvejais, t. y. jeigu netesybos neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Teismas, šalių sutartimis nustatytas netesybas, nelaiko neprotingai didelėmis, atsakovė visiškai nėra įvykdžiusi ieškovei savo prievolės, todėl nėra pagrindo mažinti netesybų. Teisės aktuose nėra reglamentuotas netesybų mažinimo atvejis dėl šalių turtinės padėties.

21. Atsižvelgiant į tai, kad netesybos sulygtos sutartimi, abi šalys yra verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas, todėl nėra pagrindo mažinti sutartyse numatytą baudos dydį.

22. Į esminius ieškovės ir atsakovės argumentus atsakyta, dėl kitų šalių teiginių ir argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

23. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė praleidus apmokėjimo terminą, taikomos 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo nepamokėtos sumos. Palūkanos už nuostolius skaičiuojamos nuo prievolės neįvykdymo momento, jeigu sutartyje nenumatoma kas kita (CK 6.258 straipsnio 7 dalis). Atsakovė rapsą turėjo pristatyti iki 2024 m. rugsėjo 30 d., 2024 m. spalio 1 d. ieškovė išrašė dvi sąskaitas-pažymas apie priskaičiuotą baudą, bendra baudos suma yra 57 656,62 Eur, sąskaitų apmokėjimo terminas 2024 m. spalio 1 d. Ieškovės reikalavimas dėl 363,36 Eur palūkanų priteisimo už terminą nuo 2024 m. spalio 2 d. iki 2024 m. lapkričio 13 d. (iki pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo) yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

24. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. lapkričio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

25. Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: ieškovės sumokėtas 1096,00 Eur žyminis mokestis, 5820,10 Eur ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės priteistinos ieškovei jos turėtos ir rašytiniais dokumentais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos: 1096,00 Eur žyminis mokestis ir 5820,10 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės ŽŪB „Bernotų ūkis“, juridinio asmens kodas 304942885, 57 656,62 Eur (penkiasdešimt septynis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 62 ct) baudą, 363,36 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus 36 ct) palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. lapkričio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1096,00 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt šešis eurus 00 ct) žyminį mokestį, 5820,10 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt eurų 10 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti – ieškovės UAB „Pasvalio agrochemija“, juridinio asmens kodas 169198457, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.