Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, neregistruotas užimtumo tarnyboje, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):

1) 1995 m. liepos 4 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK), galiojusio iki 2023 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

2) 1996 m. vasario 2 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2023 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pritaikius 1995 m. gruodžio 21 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 2 straipsnio nuostatas, nuo paskirtos bausmės atleistas;

3) 1999 m. sausio 26 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2023 m. gegužės 1 d., 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams su ¼ dalies turto konfiskavimu; 2000 m. balandžio 4 d. atliko bausmę;

4) 2001 m. birželio 27 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2023 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 1000 Lt vertės turto konfiskavimu;

5) 2001 m. gruodžio 18 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2023 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams. Bausmę subendrinus su 2001 m. birželio 27 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams su 1000 Lt vertės turto konfiskavimu;

6) 2001 m. gruodžio 27 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2023 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams su 1000 Lt vertės turto konfiskavimu. Bausmę subendrinus su 2001 m. birželio 27 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams su 1000 turto konfiskavimu. 2002 m. vasario 14 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi subendrinus bausmes, paskirtas 2001 m. gruodžio 27 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2001 m. gruodžio 18 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 3 metams su 1000 Lt vertės turto konfiskavimu; 2002 m. gruodžio 17 d. paleistas lygtinai;

7) 2003 m. liepos 4 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmę subendrinus su 2001 m. gruodžio 27 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirtos bausmės neatlikta dalimi, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams. 2003 m. lapkričio 18 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi veika iš BK 178 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 4 dalį ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 4 mėnesiams 15 dienų. 2003 m. lapkričio 19 d. atliko bausmę;

8) 2003 m. gruodžio 17 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – areštu 15 parų; 2003 m. gruodžio 30 d. atliko bausmę;

9) 2004 m. balandžio 22 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – areštu 25 paroms; 2004 m. gegužės 17 d. atliko bausmę;

10) 2005 m. sausio 4 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. 2005 m. lapkričio 17 d. atliko bausmę;

11) 2006 m. liepos 20 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. 2006 m. spalio 26 d. atliko bausmę; teistumas išnykęs,

12) 2020 m. sausio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, galutine bausme – 34 MGL (1700 Eur) bauda, uždraudžiant naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams;

13) 2023 m. liepos 11 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę subendrinus su 2020 m. sausio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir 34 MGL 1700 Eur bauda. 2023 m. gruodžio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 areštu. 2024 m. spalio 25 d. atliko arešto bausmę; bauda nesumokėta ir išieškoma;

14) 2024 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2 veikos) galutine bausme – areštu 30 parų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmė subendrinta su 2023 m. gruodžio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytos bausmės neatlikta dalimi ir galutinė bausmė paskirta – areštas 74 paroms,

15) 2024 m. spalio 23 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį galutine bausme – areštu 30 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2024 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, galutinė bausmė paskirta areštas 90 parų, bausmė atlikta,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. B. pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į saugyklą, šiomis aplinkybėmis:

jis 2024 m. gruodžio 4 d. nuo 19.30 val. iki 20.47 val., būdamas apsistojęs permiegoti hostelyje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. 414, veikdamas tyčia su tikslu pagrobti svetimą turtą, visiems užmigus, iš po pagalvės, ant kurios tame kambaryje miegojo nukentėjusysis S. Z., paėmė nukentėjusiajam S. Z. duotą raktą nuo minėtame kambaryje esančios spintelės Nr. 4, kurioje nukentėjusysis S. Z. saugojo savo daiktus, ją atrakino ir taip tyčia įsibrovęs į svetimą spintelę Nr. 4, iš ten padėtos kuprinės pagrobė S. Z. priklausančius daiktus: mėlynos spalvos mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P30 Pro“, 130 eurų vertės, juodos spalvos mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“, 20 eurų vertės, piniginę „Onyl“, kurioje buvo „SEB“ banko debeto kortelė ir S. Z. vardu išduota asmens tapatybės kortelė, elektroninę cigaretę „Drag“, 50 eurų vertės, ir elektroninę cigaretę „Ploom“, 20 eurų vertės, taigi tyčia iš saugyklos pagrobė nukentėjusiajam S. Z. priklausantį 220 eurų vertės turtą.

Teisiamajame posėdyje K. B. kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad gruodžio mėnesį grįžo po darbo dienos ir galvojo, kad hostelyje gaus nakvoti toje pačioje lovoje, kaip buvo įpratęs, tačiau gavo gretimą lovą šalia senosios. Buvo išgėręs. Ant spintelės gulėjo ir jo, ir S. raktai. S. rakto po pagalve nebuvo. Tą tiksliai atsimena. Visi jau miegojo. Atsikėlęs, jis nežiūrėdamas, kieno raktas, pasiėmė jį. Nežiūrėjo į tuos raktus. Pagal lovą manė, kad tai jo raktas. Jo (kaltinamojo) raktas nebuvo nuo ketvirtos spintelės. Jo spintelė buvo penkta. Į savo spintelę jis nebuvo nieko įdėjęs. Bet raktą administracija vis tiek paduoda. Bet paėmęs svetimą raktą pagalvojo, kad pasižiūrės, kas ten gero yra. Jis jau žinojo, kad nuo S. spintelės paėmė raktą, ir norėjo įlįsti į svetimą spintelę. Atrakinęs paimtu raktu spintelę paėmė kuprinę. Iš kuprinės ištraukė piniginę, bet joje buvo tik banko kortelė. Banko kortelę jis iš karto išmetė. Pasiėmė tik piniginę ir telefoną. Dar pasiėmė elektroninę cigaretę pavadinimu iš „R“ raidės. Telefoną naudojo savo reikmėms. Pripažįsta, kad paėmė piniginę su banko kortele, bet joje asmens dokumento nebuvo. Paėmė tik vieną telefoną juodos spalvos. Sutinka su jo įvertinimu. Kambaryje buvo jis, S. ir dar vienas pagyvenęs žmogus, kuris gulėjo prie sienos. Nukentėjusiojo kuprinę išeidamas paliko ant savo lovos, raktelį – spintelėje. Banko kortelę išmetė prie autobusų sustojimo, jis tik ten atidarė piniginę. Telefoną paėmė besikraunantį nuo spintelės. Cigaretė buvo kuprinės viduje. Jis apsisuko labai greitai. Paėmė piniginę, cigaretę ir išėjo. Tik išėjęs pajuto, kad nebeturi savo paties telefono, kuris krovėsi pakištas po pagalve. Jam paskui sakė, kad jokio telefono nebuvo. Išeidamas savo kuprinę su visais savo daiktais (mineralinio ir pepsi buteliais) paliko. Paliko ir savo maistą šaldytuve (bandeles, vištos blauzdeles). Savo poelgį vertina blogai, gailisi. Kai būni išgėręs, viskas vyksta spontaniškai. Jei nebūtų praradęs paso, seniai būtų išvykęs iš Lietuvos. Jis dirbo (duomenys neskelbtini), nešiojo maišelius. Civilinį ieškinį pripažįsta pilnai, atlygins žalą. Už viską, kas išvardinta kaltinime, sutinka atlyginti.

2025 m. sausio 2 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai. Apžiūrimas AVI File (.avi) formato vaizdo įrašas pavadinimu „Kamera1_20241204193000“. Vaizdo įrašas spalvotas, be garso, apimtis – 380 MB. Nufilmuotas vaizdas yra nukreiptas į pastato (duomenys neskelbtini), vidinį kiemą. Įrašo viršuje, kairėje pusėje yra baltas užrašas „Kamera1“. Įrašo apačioje, dešinėje pusėje yra baltas užrašas „2024/12/04 19:30:01“, nurodantis datą ir laiką, 2024 m. gruodžio 4 d. nuo 19.30.01 val. iki 22.00.00 val. Vaizdo kamera fiksuoja automobilių stovėjimo aikštelę. Įrašo viduryje matomos dvejos durys: kairiosios – „(duomenys neskelbtini) hostelio“, dešiniosios – „TopExchange“. Tyrimui reikšmingos informacijos nepastebėta. Apžiūrimas AVI File (.avi) formato vaizdo įrašas pavadinimu „Kamera4__20241204193000“. Vaizdo įrašas yra spalvotas, be garso, jo apimtis – 380 MB. Nufilmuotas vaizdas yra nukreiptas į pastato (duomenys neskelbtini), vidinį kiemą. Įrašo viršuje, kairėje pusėje yra baltas užrašas „Kamera1“. Įrašo apačioje, dešinėje pusėje yra baltas užrašas „2024/12/04 19:30:02“, nurodantis datą ir laiką, vaizdo įrašas yra 2024 m. gruodžio 4 d. nuo 19.30.02 val. iki 22.00.00 val. Vaizdo kamera fiksuoja automobilių stovėjimo aikštelę. Įrašo kairėje matomos dvejos durys: kairiosios – „(duomenys neskelbtini) hostelio“, dešiniosios – „TopExchange“. Aikštelėje, tarp šių durų yra pastatytas staliukas su kėdėmis. Įrašo kairėje, matomas išvažiavimas į (duomenys neskelbtini) gatvę. Tyrimui reikšmingos informacijos nepastebėta (1 t., b. l. 71 – 73).

Apžiūrimas antras vaizdo įrašas iš „BODY“ kameros pavadinimu „PSS-20241204- 225900UTC+0200“. Vaizdo įrašo trukmė 00.30.00 min. Policijos pareigūnai ir vyriškis (nukentėjusysis) sėdi tarnybiniame automobilyje, atliekami procesiniai veiksmai. Tyrimui reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nenustatyta, vaizdo įrašo pabaiga (1 t., b. l. 116, 117).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 178 straipsnio 3 dalyje be kita ko numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą įsibraunant į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją.

Vagystė – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010). Vagystės dalykas – svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas. Pagrobdamas svetimą turtą, kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2013, 2K-118-746/2016).

Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Įsibrovimu į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją reikia laikyti ne tik kaltininko fizinį patekimą į objektą, bet ir patekimą į jį panaudojant technines ar kitas priemones, kai pats kaltininkas lieka už objekto ribų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007, 2K-403/2009, 2K-403/2010, 2K-207-788/2021 ir kt.). Saugykla – tai tam tikras objektas (įrenginys), specialiai įrengtas ar skirtas nuolatiniam ar laikinam materialinių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir pan.), kuris saugomas fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis (seifai, konteineriai, refrižeratoriai, kasos aparato pinigų stalčiai ir kt.). Saugykla taip pat yra materialinių vertybių saugojimui skirtas objektas, į kurį patenkama tik su specialiais leidimais. Saugykla gali būti laikomas ir stacionarus, ir transportuojamas įrenginys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-418/2012).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad K. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pats kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę iš dalies pripažino ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad nakvodamas hostelio 414-ame kambaryje kartu su kitais asmenimis, ant prie kaimyninės lovos stovėjusios spintelės pamatė kraunamą nukentėjusiojo telefoną bei raktelį. Kilus pagundai apvogti nukentėjusįjį paėmė raktelį, juo atsirakino spintelės Nr. 4 duris, iškraustė ten rastą nukentėjusiojo kuprinę pasiimdamas iš jos piniginę su banko kortele bei elektroninę cigaretę „Drag“, o išeidamas pasiėmė dar ir krautą nukentėjusiojo telefoną nuo spintelės. Teisme kaltinamasis mėgino švelninti savo kaltę teigdamas, kad ant spintelės gulėjo jų abiejų spintelių raktai, tamsoje jis tiesiog supainiojęs raktus ir spinteles, išankstinės tyčios vogti neturėjęs. Ši kaltinamojo versija teismo neįtikina, nes pats kaltinamasis pripažino, kad gavęs savo raktą nuo spintelės, nieko vertingo į ją neįdėjo, atitinkamai neturėjo pagrindo joje kažko ieškoti. Be to jis paimtu raktu nuėjo atrakinti svetimą spintelę Nr. 4, o ne jam priskirtąją Nr. 5. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad svetimos spintelės raktą be savininko žinios jis paėmė visiškai tikslingai, o ne per klaidą. Galiausiai pats kaltinamasis teisme pripažino, kad suvokęs, jog raktas nuo spintelės Nr. 4, ją atrakino jau turėdamas tikslą apvogti nukentėjusįjį. Kaltinamasis viso proceso metu aiškino, kad spintelėje buvusioje kuprinėje rado ir paėmė tik piniginę su banko kortele bei vieną elektroninę cigaretę, kuriuos ir išsinešė, patį telefoną paėmė net ne iš rakinamos daiktų saugojimo spintelės, į kurią įsibrovė, o nuo nukentėjusiajam priskirtos spintelės šalia lovos bendrame miegamajame, kur jis buvo paliktas krautis. Tuo metu nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai teigė, kad iš jo buvo pavogti du telefonai „Huawei“ (mėlynos ir juodos spalvos), dvi elektroninės cigaretės bei piniginė su banko SEB kortele bei asmens tapatybės kortele. Be to teigė, kad visi šie daiktai buvo palikti užrakintoje spintelėje, sudėti į kuprinę. Pats raktelis nuo spintelės buvo po jo pagalve, o ne atvirai ant spintelės prie lovos. Šie nukentėjusiojo parodymai buvo nuoseklūs viso ikiteisminio tyrimo metu. Tokias aplinkybes jis nurodė į įvykio vietą tuoj po vagystės atvykusiems policijos pareigūnams, ką patvirtina jų kūno kamerų įrašai, tą patį nurodė savo 2024 m. gruodžio 4 d. protokole pareiškime be duodamas parodymus tyrėjui. Iš pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų matyti, kad nukentėjusysis yra blaivus, kalba nuosekliai, ramiai, nesiblaško ir nesipainioja. Tiksliai ir neabejodamas įvardija dingusius daiktus, jų pavadinimus, vertes. Kad iš nukentėjusiojo kaltinime nurodytu metu buvo pavogtas ne vienas, o du telefonai, leidžia tikėti tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės. Nukentėjusysis nurodė, kad SIM kortelė buvo įdėta tik į senesnį mažos vertės juodą „Huawei“ telefoną. Pareigūnams nustačius šio telefono IMEI ir į telefono aparatą įdėtą naują SIM kortelę, paskambinus šios kortelės numeriu atsiliepęs asmuo prisistatė K. B. Tuo metu antrasis telefonas „Huawei“ vos po kelių dienų rastas paslėptas hostelio vidiniame kiemelyje, maišelyje „IKI“ su maisto produktais, kuris buvo įkištas tarp ventiliatorių. Hostelio gyventojas V. G., radęs minėtą maišelį, parodė, kad jame buvo produktai, kuriuos paprastai matydavo hostelyje valgant kaltinamąjį – gėrimas „Sprite“, tos pačios rūšies bandelės, „Giminių dešrelės“, vištiena. Klausinėjamas apie su savimi turėtą turtą atvykstant nakvoti į hostelį, kaltinamasis nurodė, kad su savimi buvo atsinešęs maisto produktų – vištienos blauzdelių, „Sprite“ gėrimo, bandelių, batono, kuriuos išeidamas paliko hostelyje. Pažymėtina, kad nukentėjusysis, minėdamas dingusius iš kuprinės daiktus, ikiteisminio tyrimo metu vienodai įvardindavo jų rūšį, kiekį, telefonų ir cigarečių pavadinimus, vertę, nesipainiodamas ir nekeisdamas savo parodymų, tad teismas neturi pagrindo netikėti jo parodymais. Tuo metu kaltinamasis veikė tamsoje, skubėjo, pripažįsta, kad buvo išgėręs. Pirmą kartą buvo apklaustas tik po trijų mėnesių nuo įvykio, tad jo parodymų tikslumą įtakojo ir didelis laiko tarpas. Kaltinamojo parodymai nuoseklumu nepasižymi. Jis tai pripažįsta visus pavogtus daiktus, tai neigia jų dalį. Tai aiškina, kad banko kortelę išmetė ten pat, tai – kad tik laukdamas autobuso stotelėje. Telefoną rado tai spintelėje, tai kraunamą prie lovos. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad abu telefonai buvo spintelėje, o ne prie lovos. Raktelį taip pat buvo paslėpęs po savo pagalve. Teismas pažymi, kad hostelio kambaryje bylai aktualią naktį nakvojo šeši vienas kitam svetimi žmonės. Pats kaltinamasis K. B. teigė, kad savo telefoną krovė pakišęs po pagalve, t. y. jį slėpdamas nuo pašalinių. Atitinkamai nėra pagrindo manyti, kad mažiau atsargūs buvo kiti hostelio svečiai. Nelogiška, kad savo tuo metu turėtą vertingą turtą – telefonus nukentėjusysis eidamas miegoti būtų palikęs atvirai ant spintelės, bet kam prieinamus, kaip ir užrakintos saugyklos su savo daiktais ir dokumentais raktelį. Priešingu atveju vertinamų daiktų užrakinimas saugykloje netektų prasmės. Kad jis nebūtų taip pasielgęs, teisme nurodė ir pats nukentėjusysis. Ikiteisminio tyrimo metu S. Z. pareigūnams nurodė, kad prie lovos atvirai buvo palikęs tik dėvimus tuo metu drabužius. Pažymėtina, kad iš pareigūnų vaizdo įrašų ir įvykio vietos apžiūros nuotraukų nei ant vienos spintelės ar lovos nematyti krovimo laido, kuris turėjo būti paliktas, kaltinamajam išsinešus kraunamą telefoną. Ant vienos iš lovų guli tik daiktas, panašus į ausines. Atitinkamai kaltinamojo parodymus apie pagrobtų daiktų kiekį ir jų buvimo vietas teismas vertina kaip mažiau patikimus nei nukentėjusiojo ir vadovaujasi nukentėjusiojo S. Z. parodymais.

Aptarti duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, sudaro nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina, jog K. B. 2024 m. gruodžio 4 d. nuo 19.30 val. iki 20.47 val. buvo apsistojęs permiegoti hostelyje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. 414, po ko veikdamas tyčia tikslu pagrobti svetimą turtą, visiems užmigus, iš po pagalvės, ant kurios tame kambaryje miegojo nukentėjusysis S. Z., paėmė nukentėjusiajam S. Z. duotą raktą nuo tame kambaryje esančios spintelės Nr. 4, kurioje nukentėjusysis S. Z. saugojo savo daiktus, ir taip tyčia įsibrovęs į svetimą spintelę Nr. 4, tyčia iš ten padėtos kuprinės pagrobė S. Z. priklausančius daiktus: mėlynos spalvos mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P30 Pro“, 130 eurų vertės, juodos spalvos mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“, 20 eurų vertės, piniginę „Onyl“, kurioje buvo „SEB“ banko debeto kortelė ir S. Z. vardu išduota asmens tapatybės kortelė, elektroninę cigaretę „Drag“, 50 eurų vertės, ir elektroninę cigaretę „Ploom“, 20 eurų vertės, taigi tyčia iš saugyklos pagrobė nukentėjusiajam S. Z. priklausantį 220 eurų vertės turtą.

Nepaisant to, kad K. B. turėjo teisę būti kambaryje Nr. 414 kaip hostelio svečias, tačiau svetimos užrakintos spintelės, kuri traktuojama kaip saugykla, atrakinimas be savininko žinios ir leidimo neabejotinai vertintinas kaip neteisėtas įsibrovimas į ją. Neteisėtus veiksmus kaltinamasis atliko veikdamas tiesiogine tyčia. Su pagrobtu turtu K. B. sėkmingai pasišalino, juo laisvai disponavo savo nuožiūra. Vagystė laikoma baigta. Kadangi K. B. padarė kvalifikuotą vagystę, jo pagrobto turto vertė veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, nepriklausomai nuo to, kad ji nesiekia 10 MGL ribos. K. B. padaryta veika atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Dėl recidyvo

BK 27 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunkčiu, teistumą turinčiais laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo – 3 metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Pagal BK 97 straipsnio 8 dalį, jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų.

Pagal byloje esančius Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis, nagrinėjamą tyčinį nusikaltimą nuosavybei K. B. padarė turėdamas neišnykusį teistumą už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, už kurį buvo nuteistas 2023 m. liepos 11 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu. Nors nagrinėjamos veikos padarymo metu bausmė pagal šį nuosprendį ir bausmės rūšį keitusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartį ir buvo atlikta, tačiau teistumas nebuvo išnykęs ar panaikintas. Šių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad K. B. yra recidyvistas.

Bausmės skyrimas

K. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkina jo atsakomybę, kad nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes nagrinėjamą tyčinį nusikaltimą jis padarė neišnykus teistumui pagal ankstesnį 2023 m. liepos 11 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendį, kuriuo jis buvo nuteistas už kitą tyčinį nusikaltimą (BK 27 straipsnis).

Skirdamas K. B. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad kaltinamasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, nusikalstama veika yra baigta ir padaryta tiesiogine tyčia, nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas taip pat atsižvelgia, jog K. B. praeityje buvo 15 kartų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už įvairias nusikalstamas veikas, tarp jų ir nuosavybei, tačiau teistumas neišnykęs tik pagal keturis paskutinius jo atžvilgiu priimtus nuosprendžius ir baudžiamuosius įsakymus (1 t., b. l. 173-179). Bylos duomenimis, administracine tvarka per pastaruosius vienerius metus baustas ne mažiau 6 kartų už įvairių rūšių administracinius nusižengimus, daugiausiai už naudojimosi visuomeniniu transportų taisyklių pažeidimus, taip pat už smulkias vagystes, nusižengimą viešajai tvarkai, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 181-184). Nedirba, paskutinė darbinė veikla registruota 2022 m. (1 t., b. l. 180). Psichikos sveikatos įstaigose, Respublikiniame priklausomybės ligų centre negydytas (1 t., 108-110). Neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, pastovaus pragyvenimo šaltinio. Nagrinėjama nusikalstama veika padaryta nepraėjus nė dviem mėnesiams, kai K. B. 2024 m. spalio 25 d. atliko arešto bausmę, paskirtą už BK 178 straipsnio 1, 5 dalyse numatytas nusikalstamas veikas, be to turėdamas neatliktas bausmes pagal du naujus teismų sprendimus (2024 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą ir 2024 m. spalio 23 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendį).

Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, kad praeityje jis įsiteisėjusiais teismų sprendimais teistas penkiolika kartų, atliktos įvairių rūšių bausmės teigiamo poveikio jo gyvenimo būdui nepadarė, nuostatų laikytis visuomenei priimtino ir teisės aktų reikalavimus atitinkančio elgesio nesuformavo, teistumas neišnykęs, žala neatlyginta, asmuo už vagystes baustas ir administracine tvarka, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta K. B. už padarytą veiką paskyrus BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nesiekiantį sankcijos vidurkio.

Nors nagrinėjama veika padaryta neatlikus bausmių pagal minėtus 2024 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą ir 2024 m. spalio 23 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendį, tačiau galutinė subendrinta 2024 m. spalio 23 d. nuosprendžiu paskirta 90 parų arešto bausmė šio nuosprendžio priėmimo dienai jau visa yra atlikta, todėl bausmių bendrinimui pagrindo nebėra.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į skiriamą bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2025 m. birželio 10 d. 20.30 val. iki 2025 m. birželio 12 d. (dvi dienos) bei laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2025 m. rugpjūčio 29 d. 10.10 val. iki šio nuosprendžio priėmimo dienos (2 t., b. l. 24, 32-34, 87, 90-92).

Dėl kardomųjų priemonių

K. B. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė paskirta nebuvo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo du kartus: 2025 m. birželio 6 d. ir 2025 m. liepos 17 d. nutartimis skelbiama K. B. paieška ir skiriama kardomoji priemonė suėmimas. Sulaikius K. B. 2025 m. birželio 6 d. nutarties pagrindu, 2025 m. birželio 12 d. nutartimi kardomoji priemonė suėmimas nebuvo palikta galioti, vietoj jos paskirta švelnesnė kardomoji priemonė įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 32-34). Po antrojo paieškos paskelbimo, 2025 m. rugpjūčio 29 d. sulaikius K. B., kardomoji priemonė suėmimas buvo palikta galioti. Suėmimas paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nes suėmimo pagrindas tebėra neišnykęs, o BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų negalima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Kadangi 2025 m. liepos 17 d. nutartimi antrą kartą skiriant suėmimą nebuvo pasisakyta dėl kardomosios priemonės – įpareigojimo registruotis policijos įstaigoje ir šios kardomosios priemonės klausimas liko neišspręstas, ši kardomoji priemonė kaip nebetikslinga naikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt.

S. Z. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo iš kalto asmens prašoma priteisti 140 Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 140). Ieškinyje nurodė, kad pavogtą telefoną „Huawei“ vertina 20 Eur, elektroninę cigaretę „Drag“ – 50 Eur, elektroninę cigaretę „Ploom“ – 20 Eur, o naujos asmens tapatybės kortelės ir naujos banko kortelės užsakymas kainavo dar 50 Eur. Teismo vertinimu, tokio dydžio ieškinys pagrįstas tik iš dalies. Teismas neabejoja nurodytomis elektroninių prietaisų kainomis, nes jos nėra nepagrįstai didelės. Tačiau viešai Migracijos departamento skelbiamais duomenimis naujos asmens tapatybės kortelės pagaminimas kainuoja 10 Eur, skubos tvarka – nuo 60 iki 100 Eur, o viešai skelbiamais SEB banko duomenimis – prarastos banko debetinės kortelės pakeitimas – 5 Eur (skubos tvarka – 30 Eur), o jos išsiuntimas – išdavimas (nuo 2 iki 5 Eur). Jei nukentėjusysis abi minėtas korteles išsiėmė įprasta tvarka – maksimaliai galėjo patirti 20 Eur išlaidas, jei skubos tvarka – išlaidos būtų buvę mažiausiai 70-90 Eur. Nurodomos 50 Eur išlaidos kortelių išėmimui leidžia manyti, kad jos nebuvo keičiamos skubos tvarka, nes 50 Eur sumos tam nebūtų užtekę, o keičiant jas įprasta tvarka – išlaidos negalėjo viršyti 20 Eur, ir nukentėjusysis niekaip nemotyvuoja didesnių išlaidų šiam dalykui. Atitinkamai priteistina suma mažintina nuo 50 Eur iki 20 Eur ir bendrai priteistina 110 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašais paliktina saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma (patikslinta) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 2025 m. spalio 17 d. pažymoje nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.1, 14.2.2.1, 30.1 punktais, valstybės naudai iš kaltinamojo K. B. priteistina antrinės teisinės pagalbos suma yra 634,06 Eur (2 t., b. l. 150-154).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020-06-26 įstatymui Nr. XIII-3180 (nuo 2020-07-15). Tačiau BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju K. B. gynėjas skirtas teismo iniciatyva, BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. todėl, kad kaltinamasis buvo suimtas, jo galimybės savarankiškai įgyvendinti teisę į gynybą apribotos įkalinimo. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis vengė pati pasisamdyti gynėją, o nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, teisę į gynybą. Todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesinėmis kaltinamosios teisėmis į gynybą. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-302, 304-305, 307, 313 straipsniais,

nusprendžia:

K. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2025 m. birželio 10 d. 20.30 val. iki 2025 m. birželio 12 d. (dvi dienas) bei laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2025 m. rugpjūčio 29 d. 10.10 val. iki šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti kaltinamąjį K. B. recidyvistu.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. B. palikti galioti kardomąją priemonę – suėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje panaikinti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Nukentėjusiojo S. Z. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti S. Z. iš K. B. 110 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.