- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-15
- Bylos Nr.
- e2A-383-516/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00093-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Rasa Gudžiūnienė, Antanas Rudzinskas
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Provivo LT“
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Kelių priežiūra“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Struktūra“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1399-657/2020 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Struktūra“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Provivo LT“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Kelių priežiūra“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Struktūra“ kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia 2019 m. gegužės 9 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Provivo LT“ 9 744,81 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „Struktūra“ restruktūrizavimo bylą, konstatavęs, kad ieškovė yra nemoki. Ieškovė su UAB „Provivo LT“ 2019 m. gegužės 9 d. sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria šalys susitarė, kad trečiasis asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) „Kelių priežiūra“ apmokės ieškovės išrašytą 2018 m. balandžio 10 d. 9 744,81 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą, ją sumokėdamas atsakovei, o atsakovė šią sumą įskaitys ir šia suma sumažins ieškovės skolą atsakovei. Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 10 d. nutartimi UAB „Struktūra“ iškėlė bankroto bylą. Ginčijamu sandoriu ieškovės iš trečiojo asmens gautina suma buvo neteisėtai perleista atsakovei, ji nepateko į ieškovės bendrą turto masę, buvo panaudota atsiskaitymui tik su vienu kreditoriumi – atsakove.
3. Paaiškino, kad ieškovė neprivalėjo su atsakove sudaryti ginčo sandorio, o sudarydama sandorį atsakovei suteikė išskirtines teises ir galimybę gauti savo reikalavimų patenkinimą pirmiau už kitus kreditorius. Ginčijamo sandorio sudarymo metu faktas, kad ieškovė yra nemoki, buvo žinomas tiek ieškovei, tiek atsakovei, todėl sudarydamos šį sandorį kreditorių atžvilgiu jos elgėsi nesąžiningai. Ginčijamą sandorį ieškovė su atsakove sudarė 2019 m. gegužės 9 d., tuo tarpu reikalavimo teisės perleidimo sutarties 1.1. punkte nurodyta, kad skolos mokėjimo terminas yra 2019 m. gegužės 10 d. Taigi, tiek ieškovė, tiek atsakovė, neabejotinai žinojo, kad ginčijamas sandoris sudaromas dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nėra suėjęs. Tokiu būdu, ieškovei esant nemokiai, šalys siekė apeiti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje ir Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir ĮBĮ) 35 straipsnyje nustatytą skolininko atsiskaitymo su kreditoriais tvarką ir pažeidė ieškovės kreditorių teises ir interesus, kadangi sudarius ginčijamą sandorį žymiai sumažėjo ieškovės galimybės padengti bent dalį kreditorinių įsipareigojimų.
4. Pasak ieškovės, šiuo atveju egzistuoja visos CK 6.66 straipsnyje numatytos sąlygos ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu ir taikyti restituciją.
5. 2020 m. vasario 17 d. dublike ieškovė nurodė, kad galutinai suformulavusi savo reikalavimą prašo pripažinti negaliojančia 2019 m. gegužės 9 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, priteisti iš atsakovės 8 053,56 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas pažymėjo, kad bendrovei esant nemokiai, jos kreditorių reikalavimai tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, o CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuojamas atsiskaitymų eiliškumas taikomas atsiskaitančioms bendrovėms, patiriančioms laikinų laisvų lėšų trūkumų, tačiau nesančioms nemokioms, todėl nagrinėjamoje byloje ginčijamas ieškovės ir atsakovės 2019 m. gegužės 9 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumas actio Pauliana pagrindu.
Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės
8. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Provivo LT“ buvo ieškovės kreditorė, kuriai ieškovė sandorio sudarymo dieną buvo skolinga 34 364 Eur su PVM sumą. AB Kelių priežiūra“ buvo ieškovės skolininkė, skolinga ieškovei 9 744,81 Eur su PVM sumą. Pagal 2019 m. gegužės 9 d. tarp ieškovės ir atsakovės pasirašytą reikalavimo perleidimo sutartį trečiasis asmuo AB „Kelių priežiūra“ iš dalies įvykdė skolininkės UAB „Struktūra“ prievolę atsakovei UAB „Provivo LT“ CK 6.50 straipsnio pagrindu. Tokiu būdu atsakovės kreditorinis reikalavimas sumažėjo ir Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi UAB „Struktūra“ bankroto byloje buvo patvirtintas 23 380,94 Eur dydžio atsakovės kreditorinis reikalavimas. Teismas iš byloje atsakovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų nustatė, kad atsakovės kreditorinis reikalavimas ieškovei atsirado ne vėliau kaip 2018 m. rugpjūčio 9 d., tačiau ieškovė nepateikė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, kreditorių pateiktų kreditorinių reikalavimų ir juos pagrindžiančių dokumentų ir pan., iš kurių būtų matyti, kad kitų ieškovės kreditorių kreditoriniai reikalavimai atsirado anksčiau negu atsakovės.
9. Teismo vertinimu, įmonei vykdant veiklą, tenka priimti įvairius valdymo sprendimus, įskaitant ir tuos, kaip ir kokia tvarka atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Tokie veiksmai, kai įmonei vykdant komercinę veiklą yra atsiskaitoma su vienais kreditoriais, o su kitais – ne, patenka į verslo sprendimų priėmimą ir yra įmonės valdymą (tinkamą ar netinkamą) sudarančius veiksmus ir nevertintini kaip konkretūs tik į vieną kreditorių nukreipti veiksmai. Todėl trečiajam asmeniui iš dalies padengus ieškovės skolą atsakovei, o ieškovei nepateikus neginčijamų įrodymų dėl ieškovės, kaip kreditorės, teisės į atsakovę, teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog egzistuoja pirmoji actio Pauliana instituto taikymo sąlyga.
Dėl pareigos sudaryti ginčijamą sandorį
10. Pasisakydamas dėl skolininko pareigos sudaryti ginčijamą sandorį teismas nurodė, kad faktinės bylos aplinkybės patvirtino, jog reikalavimo perleidimo sandorį UAB „Struktūra“ ir UAB „Provivo LT“ sudarė dėl susiklosčiusios situacijos, o būtent, ieškovė geranoriškai nevykdė savo pareigos sumokėti atsakovei už atliktus projektavimo darbus, nors darbus priėmė, pretenzijų nereiškė ir ne kartą buvo raginama sumokėti įsiskolinimą už atliktus darbus. Iš byloje pateikto šalių el. susirašinėjimo teismas nustatė, kad sandorio sudarymą ir reikalavimo perleidimą lėmė būtinybė priduoti statinį eksploatacijai. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat atsakovės paaiškinimai patvirtino, jog ginčijamas sandoris buvo naudingas ir adekvatus, kurį sudarytų vidutiniškai protingas ir apdairus asmuo, todėl konstatavo ieškovės privalėjimą jį sudaryti su atsakove CK 6.66 straipsnio prasme tiek pagal rangos sutartis, tiek ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių.
Dėl kreditorių teisių pažeidimo
11. Kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad po ginčijamos sandorio sudarymo sumažėjo ieškovės mokumas, ir mokumo sumažėjimas buvo tiesiogiai susijęs su sutarties sudarymu, kad ginčijamu sandoriu atsakovei buvo suteiktas pranašumas prieš kitus ieškovės kreditorius ir / ar ji atsidūrė geresnėje padėtyje, teismas konstatavo, kad ginčijamu sandoriu iš esmės nebuvo pažeistos ieškovės (kaip atsakovės skolininkės) ir kitų įmonės kreditorių teisės.
Dėl atsakovės nesąžiningumo
12. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovės nesąžiningumas pasireiškė tuo, jog buvo sudarytas sandoris dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs. Reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta 2019 m. gegužės 9 d., t. y. tuo metu kai ieškovė turėjo galiojančią ir nepasibaigusią reikalavimo teisę į AB „Kelių priežiūra“ pagal 2019 m. balandžio 10 d. išrašytą sąskaitą faktūrą. Atsiskaityti už atliktus darbus užsakovė AB „Kelių priežiūra“ turėjo per 30 kalendorinių dienų nuo mokėjimo dokumentų gavimo dienos. Toks susitarimas sutartyje nereiškė, kad užsakovė negalėtų sumokėti už atliktus darbus anksčiau nei trisdešimtą kalendorinę dieną. AB „Kelių priežiūra“ sumokėjo 8 053,56 Eur sumą atsakovei pagal reikalavimo perleidimo sutartį 2019 m. gegužės 10 d., t. y. paskutinę sutartyje nustatyto termino dieną, todėl teismas nekonstatavo atsakovės nesąžiningumo.
13. Teismas taip pat atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovė, sudarydama reikalavimo perleidimo sutartį, buvo nesąžininga, nes nesidomėjo ieškovės finansine padėtimi, įmonės kreditoriais, neatsižvelgė į tai, jog įmonei buvo keliama restruktūrizavimo byla.
14. Teismas sprendė, kad tik įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įsigaliojo ĮBĮ numatytas draudimas ieškovei vykdyti visas finansines prievoles, kurios nebuvo įvykdytos iki ieškovės bankroto bylos iškėlimo. Nesant iškeltos bankroto bylos, finansinių prievolių vykdymas įmonei nėra draudžiamas. Be to, sudarant ieškovės ginčijamą reikalavimo perleidimo sandorį, viešai prieinamuose informacijos šaltiniuose (interneto svetainėse www.rekvizitai.lt, www.creditinfo.lt) nebuvo duomenų apie blogėjančią ieškovės finansinę būklę. Finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui nebuvo teikiami nuo 2011 m. Kitų aplinkybių, kurios teiktų pagrindą daryti išvadą, kad atsakovė žinojo ar turėjo žinoti apie finansines ieškovės problemas atsiskaitymo su ja metu, teismas nenustatė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
15.1. BUAB „Struktūra“ pirmosios instancijos teismui pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių jos teisę actio Pauliana pagrindu teisme reikšti reikalavimą dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teismui buvo pateikta 2019 m. gegužės 2 d. Kauno apygardos teismo nutartis, iš kurios turinio matyti, kad 2019 m. gegužės 9 d. susitarimo dėl BUAB „Struktūra“ reikalavimo perleidimo atsakovui UAB „Provivo LT“ į trečiąjį asmenį sudarymo metu, BUAB „Struktūra“ turėjo pradelstų reikalavimų aukštesnės eilės kreditoriams. Taip pat byloje buvo pateikti ir kiti duomenys, pagrindžiantys įmonės nemokumą ginčijamo sandorio sudarymo dieną (2019 m. birželio 18 d., 2019 m. rugsėjo 19 d. Kauno apygardos teismo nutartys). Bylos nagrinėjimo metu nekilo klausimo, susijusio su tuo, kiek ir kokių kitų tos pačios eilės nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų BUAB „Struktūra“ turėjo atsiradusių ankščiau nei atsirado UAB „Provivo Lt“ reikalavimas (2018 m. rugpjūčio 9 d.), ieškovė būtų teikusi atitinkamus įrodymus, nes bankroto byloje yra patvirtinti kreditorių reikalavimai, kurie susidarė 2016, 2017 metais ir pirmojoje 2018 metų pusėje, t. y. gerokai anksčiau nei atsakovės. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino ginčijamo sandorio sudarymo ir atsakovės reikalavimo atsiradimo momentą. Šiai actio Pauliana sąlygai taikyti, BUAB „Struktūra“ turėjo įrodyti, kad nors vienas bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus reikalavimas (jo dalis) atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo (tokius įrodymus BUAB „Struktūra“ pateikė), o ne iki atsakovo reikalavimo atsiradimo datos.
15.2. Teismo išvada dėl privalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį yra nepagrįsta. Šiuo atveju neegzistavo nei viena aplinkybė, lėmusi privalomą ginčijamo sandorio sudarymą, t. y. šalių neįpareigojo nei įstatymas, nei ikisutartiniai susitarimai, nei viešas konkursas ar kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Objekto pridavimas eksploatacijai negali būti laikomas pagrindu privalomai sudaryti ginčijamą sandorį, kuriuo buvo pažeisti kitų, ankščiau atsiradusių, kreditorių teisėti interesai. Atsakovės elgesys atsisakant pasirašyti dalį projektinės dokumentacijos, kol jai nebus sumokėtos pas trečiąjį asmenį AB „Kelių priežiūra“ esančios ieškovės lėšos, buvo nesąžiningas bei neteisėtas.
15.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčijamu sandoriu iš esmės nebuvo pažeistos ieškovės, kaip UAB „Provivo LT“ skolininkės ir kitų įmonės kreditorių teisės. Ginčijamu sandoriu, BUAB „Struktūra“ esant nemokumo būsenoje, atsakovei UAB „Provivo LT“ buvo suteiktas pranašumas prieš kitus įmonės kreditorius, įskaitant ir aukštesnės eilės kreditorius, kuriems prievolės įvykdymo terminai jau buvo suėję. Tokiu būdu buvo pažeisti ne tik kitų, aukštesnės eilės kreditorių interesai, bet ir imperatyviai įstatyme įtvirtina mokėjimų eilės tvarka. Be to, ginčijamas sandoris buvo sudarytas tuo metu, kai BUAB „Struktūra“ turtui ir turtinėms teisėms buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas dėl pastarosios aplinkybės sprendime nepasisakė.
15.4. Apeliantė nesutinka su teismo nuomone nesant atsakovės UAB „Provivo Lt“ nesąžiningumo sudarant ginčo sandorį. Pagal prašymo iškelti UAB „Struktūra“ restruktūrizavimo bylą metu galiojusį teisinį reguliavimą visi bendrovės kreditoriai apie priimtą sprendimą inicijuoti bendrovei restruktūrizavimo bylą buvo informuojami raštu, todėl atsakovei neabejotinai buvo žinoma tai, kad UAB „Struktūra“ susiduria su finansiniais sunkumais ir turi neįvykdytų įsipareigojimų ne tik UAB „Provivo LT“, bet ir kitiems kreditoriams. Atsakovė, žinodama minėtas aplinkybe, nebandė išsiaiškinti, kiek įmonė turi kitų kreditorių ir kaip sudaromas ginčijamas sandoris pažeis jų teises, todėl laikytina, kad atsakovė nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, todėl jos veiksmai (neveikimas) laikytini nesąžiningais.
Atsiliepimas
16. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tokius argumentus:
16.1. Sąlygos apie kreditorių teisių pažeidimą apeliantė apeliaciniame skunde nesieja su CK 6.903 ¹ straipsnyje numatytu atsiskaitymo eiliškumo tvarkos pažeidimu, nors tai buvo ieškinio pagrindas ir vienas pagrindinių motyvų bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu. Apeliantės skundas suformuluotas netinkamai ir peržengia ieškiniu ir kitais pirmosios instancijos teisme pateiktais procesiniais dokumentais apibrėžtas ieškinio reikalavimų ir juos įrodančių aplinkybių ribas. Toks apeliacinio skundo formulavimas pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio nuostatas, proceso dispozityvumo, šalių rungtyniškumo ir lygiateisiškumo principus.
16.2. Kasacinio teismo konstatuota, kad actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, jog sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Tokia situacija susiklosčiusi ir šiuo konkrečiu atveju, t. y. Susitarimas sudarytas 2019 m. gegužės 9 d., o nutartis dėl apeliantės bankroto bylos iškėlimo priimta 2019 m. birželio 10 d. Atsakovės vertinimu, apeliantė, būdama bankrutuojančios įmonės administratorius, neturi galimybės ginčyti sandorio CK 6.66 straipsnio pagrindais ieškinio reikalavimus siedama su CK 6.930¹ straipsnyje numatytu atsiskaitymo eiliškumo pažeidimu.
16.3. Atsakovė elgėsi sąžiningai, protingai ir rūpestingai, kadangi prieinamomis priemonėmis domėjosi Susitarimo šalimi ir su jos finansiniais duomenimis susijusia informacija. Atsakovei iki ginčijamo Susitarimo sudarymo ir/ar Susitarimo pasirašymo metu iš viešai prieinamų šaltinių nebuvo pagrindo spręsti apie apeliantės nemokumą, t. y. nebuvo jokių duomenų, finansinių ataskaitų apie esamą apeliantės finansinę padėtį ir / ar turimus kitus sandorius bei įsipareigojimus, kreditorius, turimas skolas ir įsiskolinimų mastą. Neturėdama minėtos informacijos, atsakovė negalėjo žinoti ar įtarti su apeliantės finansine situacija susijusių neigiamų aplinkybių. Atsakovė informaciją rinko sau prieinamomis priemonėmis, dėl to atsakovės elgesys šioje situacijoje atitiko CK 1.5 straipsnyje nustatytą apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartą prieš sudarant Susitarimą domėtis savo skolininko finansine padėtimi.
Šalies argumentai
16.4. Apeliantės teiginiai apie šalių ir trečiojo asmens nesąžiningumą sudarant Susitarimą bei būtinumo sudaryti tokį Susitarimą nebuvimą, yra nepagrįsti. Apeliantė savo prievolių tinkamai neįvykdė ir nepateikė atsakovei jokių objektyvių savo prievolių užtikrinimo įrodymų. Dėl to atsakovė turėjo teisę pagal CK 6.58 straipsnio 1 dalį stabdyti tolimesnių savo prievolių vykdymą. Atsakovės prievolių stabdymas buvo adekvati ir proporcinga teisių gynybos priemonė buvusioje situacijoje. CK 6.58 straipsnio 5 dalies nuostatas atitinkantis, bent dalinis, prievolės atsakovei įvykdymo užtikrinimas iš apeliantės pusės buvo apeliantės ginčijamas Susitarimas ir jo pagrindu trečiojo asmens atsakovei atliktas 8053,56 Eur be PVM dalinis mokėjimas. Dėl to apeliantei pateikus tokį prievolės užtikrinimą, atsakovei išnyko teisė pilna apimtimi stabdyti savo priešpriešinių prievolių vykdymą (t. y. atsisakyti pasirašyti projektinę dokumentaciją).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
18. CK 6.66 straipsnis nustato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).
Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės
20. Pirma actio Pauliana taikymo sąlyga – kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Bankroto administratorius, įrodinėdamas nurodytos actio Pauliana sąlygos buvimą, privalo pateikti duomenis apie bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų atsiradimo momentą. Tam, kad būtų konstatuotas šios actio Pauliana sąlygos buvimas, būtina įrodyti, kad nors vienas bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus reikalavimas (jo dalis) atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016).
21. Naudojantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad ieškovės bankroto administratorius 2019 m. rugsėjo 18 d. Kauno apygardos teismui, nagrinėjančiam ieškovės bankroto bylą, pateikė prašymą patvirtinti kreditorių reikalavimus ieškovės bankroto byloje ir šiuos reikalavimus pagrindžiančius dokumentus. Kauno apygardos teismas ieškovės bankroto byloje bankroto administratoriaus prašymą tenkino ir patvirtino 1 887 538,36 Eur sumos neginčijamus kreditorių reikalavimus.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto administratoriaus su minėtu prašymu pateikti priedai (kreditorių prašymai bankroto administratoriui dėl reikalavimų tvirtinimo) patvirtina, kad daugumos kreditorių reikalavimai buvo susiformavę ir pradelsti ginčijamo sandorio sudarymo metu. Iš civilinėje byloje Nr. B2-284-390/2021 ieškovės bankroto administratoriaus pateiktų duomenų nustatyta, kad pavyzdžiui kreditorė UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ prašyme įtraukti į ieškovės kreditorių sąrašą nurodė, jog jos reikalavimas yra susiformavęs neapmokėtų sąskaitų faktūrų pagrindu, šios sąskaitos faktūros buvo išrašytos laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. iki 2018 m. spalio 10 d. Be to, 2019 m. gegužės 2 d. nutartyje, kuria atsisakyta UAB „Struktūra“ iškelti restruktūrizavimo bylą, konstatuota, kad įmonės pradelstų įsipareigojimų dydis šios nutarties priėmimo dieną yra mažiausiai 580 000 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes yra pagrindas spręsti egzistuojant pirmąją actio Pauliana taikymo sąlygą (bankroto administratorius turi teisę reikšti actio Pauliana ieškinį), nes ginčijamo sandorio sudarymo dieną įmonė turėjo iki sandorio sudarymo atsiradusių kreditorių reikalavimų.
Dėl ginčijamo sandorio (ne)privalomumo ir atsakovės (ne)sąžiningumo
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 20, 22 punktai; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018, 42, 43 punktai).
24. Kasacinio teismo praktika, aiškinanti skolininko teisę prioritetiškai atsiskaityti su vienu ar keliais kreditoriais tais atvejais, kai įmonė (skolininkas) jau turi finansinių sunkumų, yra formuojama ta linkme, kad tokie sandoriai paprastai gali būti pateisinami tik tokiais atvejais, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ar atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013; 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2014).
25. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat atsakovės paaiškinimai patvirtino, jog ginčijamas sandoris buvo naudingas ir adekvatus, kokį sudarytų vidutiniškai protingas ir apdairus asmuo, todėl ieškovė privalėjo jį sudaryti su atsakove CK 6.66 straipsnio prasme tiek pagal rangos sutartis, tiek ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių.
26. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė ginčijamo sandorio sudarymo metu jau buvo nemoki, tai konstatuota Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartyje, kuria atsisakyta UAB „Struktūra“ iškelti restruktūrizavimo bylą dėl bendrovės nemokumo, bei į tai, jog Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi iki nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo dienos taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo uždarajai akcinei bendrovei „Struktūra“ nuosavybės teise priklausantį turtą, turtines teises ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant juo disponuoti. Minėtas turto areštas galiojo iki 2019 m. gegužės 10 d., t. y. iki tol, kol įsiteisėjo nutartis atsisakyti iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad tik įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įsigaliojo ĮBĮ numatytas draudimas ieškovei vykdyti visas finansines prievoles, kurios nebuvo įvykdytos iki ieškovės bankroto bylos iškėlimo. Tačiau teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad sudarant ginčo sandorį buvo galiojantis ieškovės turto areštas, todėl ieškovė ne tik neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, tačiau ir neturėjo tam teisės. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo sutarties sudarymo momentu Turto areštų aktų registre buvo išviešinti (2019 m. balandžio 2 d.) teismo pritaikyti UAB „Struktūra“ nuosavybės teise priklausančio turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų apribojimai, kaip apdairus ir rūpestingas verslo subjektas, atsakovė galėjo ir turėjo patikrinti šią informaciją. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad verslininkams, kaip subjektams, nuolat sudarantiems jų veiklai užtikrinti būtinus sandorius, todėl turintiems tokio pobūdžio patirties, įstatyme keliami didesni reikalavimai domėtis kita sudaromo sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeisti įstatymai, kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius. Sąžiningo sandorio dalyvio elgesio standartą atitinkantis reikalavimas veikti aktyviai ir pasidomėti, ar sudarant sandorį nebus pažeisti kitų asmenų interesai, taikomas atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybių kontekstą. Konkrečiu atveju vertinant verslininko turėjimą žinoti tam tikrų aplinkybių, atsižvelgiama į jo ir kontrahento veiklos pobūdį. Pagal kontrahento veiklos pobūdį verslininkas turi suprasti, kad skolininkas turi verslo santykių ne tik su juo, bet ir su kitais asmenimis. Žinodamas, kad kontrahentas nuolat vėluoja atsiskaityti, sudarydamas su juo sandorį, kuriuo siekia atgauti didelę dalį skolos, verslininkas turi suprasti ir tai, kad skolininkas gali turėti atsiskaitymo sunkumų ir su kitais savo verslo partneriais, todėl jo sudaromu sandoriu gali dar labiau pasunkėti skolininko galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).
27. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad periodiškai tikrino jai prieinamomis priemonėmis ieškovės finansinius ir kitus duomenis, o iki 2019 m. gegužės mėnesio ieškovė galiojančių turto areštų neturėjo. Pažymėtina, kad atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikta ieškovės kreditingumo ataskaita yra 2019 m. sausio mėnesio, todėl negalima teigti, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovė būtų pasidomėjusi ieškovės finansine padėtimi. Turto arešto aktų registro duomenys yra vieši, o su šiais duomenimis Turto arešto aktų registro nuostatų nustatyta tvarka gali susipažinti kiekvienas asmuo. Taigi, laikoma, kad turto arešto akto duomenys yra žinomi, jeigu jis yra įregistruotas Turto arešto aktų registre (Turto arešto aktų registro įstatymo 4, 5 straipsniai). Kaip minėta ieškovei pritaikytas turto areštas Turto areštų aktų registre įregistruotas 2019 m. balandžio 2 d., todėl atsakovei ši aplinkybė galėjo ir turėjo būti žinoma. Dėl išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai sudarydama ginčo sandorį.
Dėl kreditorių teisių pažeidimo
28. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013).
29. Apeliantė skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ginčijamu sandoriu iš esmės nebuvo pažeistos ieškovės, kaip UAB „Provivo LT“ skolininkės ir kitų įmonės kreditorių teisės. Ginčijamu sandoriu, BUAB „Struktūra“ esant nemokumo būsenoje, atsakovei UAB „Provivo LT“ buvo suteiktas pranašumas prieš kitus įmonės kreditorius, įskaitant ir aukštesnės eilės kreditorius, kuriems prievolės įvykdymo terminai jau buvo suėję.
30. Kaip jau minėta, ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė buvo faktiškai nemoki, jos turtui buvo taikomas areštas, tačiau nepaisant taikytų ribojimų disponuoti turtu, ieškovė sudarė ginčo sandorį ir taip suteikė prioritetą vienam iš kreditorių, nors bendrovė jau turėjo pareigą užtikrinti visų kreditorių lygiateisiškumą ir susilaikyti nuo ginčijamo sandorio sudarymo.
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovei ir ieškovei sudarius reikalavimo perleidimo sutartį, ieškovės atsakovei perleisto reikalavimo apimtimi kitiems jos kreditoriams sumažėjo galimybė patenkinti savo reikalavimus, kurie turėtų būti tenkinami pirmesne eile nei atsakovės reikalavimas ieškovei. Ieškovė, žinodama apie savo nemokumą, ginčijamu sandoriu iš dalies atsiskaitydama su viena iš daugelio kreditorių – atsakove – nepagrįstai suteikė būtent šiai kreditorei pirmenybę gauti reikalavimų patenkinimą prieš kitus savo kreditorius. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, kai sudarant ginčijamą sandorį ieškovė buvo faktiškai nemoki ir be pagrindo suteikė pirmenybę atsakovei prieš kitus savo kreditorius, buvo pažeistos kreditorių teises. Tokie veiksmai vertinami kaip pažeidžiantys nemokaus subjekto kreditorių teisėtus interesus gauti savo reikalavimų patenkinimą vienodomis sąlygomis su kitais kreditoriais. Taigi, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamu sandoriu nebuvo pažeistos kreditorių teisės – tokia pirmosios instancijos teismo išvada padaryta nevisapusiškai įvertinus susiklosčiusią bendrovės finansinę padėtį ir ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti apeliantės ginčijamos actio Pauliana taikymo sąlygos – ieškovės kreditorių teisių pažeidimo – egzistavimą.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nagrinėjamam ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias actio Pauliana instituto taikymą, todėl nepagrįstai atmetė ieškovės BUAB „Struktūra“ ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, pripažinti negaliojančia 2019 m. gegužės 9 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį ir taikyti restituciją – iš atsakovės UAB „Provivo LT“ ieškovei priteisti 8 053,56 Eur.
33. Ieškovė prašė pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, iš atsakovės priteisti ir 8,00 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
34. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, jis taikomas visiems tarp ūkio subjektų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje, ieškovė ieškininį reikalavimą priteisti 8 053,56 Eur grindė reikalavimo perleidimo sutartimi, kuri pagal savo esmę ir prigimtį nėra laikytina komerciniu sandoriu minėto įstatymo prasme (CK 6.101 straipsnis, CPK 185 straipsnis).
35. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato 6 proc. metinių palūkanų dydį skolininkui, praleidusiam terminą įvykdyti piniginę prievolę. Viena iš procesinių palūkanų funkcijų yra skatinimas kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įprastai teismo sprendimu prievolė yra ne sukuriama, bet tik patvirtinamas jos egzistavimas, tačiau kai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu taikoma restitucija, nė viena iš sandorio šalių neturi pareigos vykdyti restituciją anksčiau nei įsiteisėja teismo sprendimas, todėl tokiu atveju procesinės palūkanos skaičiuojamos ne nuo bylos iškėlimo momento, bet nuo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019). Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija ieškovei iš atsakovės priteisia 6 procentų palūkanas nuo šio Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo priėmimo dienos – 2021 m. birželio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
36. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
37. Ieškinį patenkinus, atsakovė ir trečiasis asmuo neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė BUAB „Struktūra“ nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai apmokėti nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismuose, todėl bylinėjimosi išlaidos jai nepriteisiamos.
38. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktais, nuo 8 053,56 Eur ieškinio, pateikto elektroninėmis ryšių priemonėmis, sumos mokėtinas žyminis mokestis yra 181 Eur. Turtiniuose ginčuose už apeliacinius skundus žyminio mokesčio dydis skaičiuojamas nuo ginčijamos sumos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju apeliantės ginčijo teismo sprendimą visa apimtimi, todėl už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis yra 181 Eur.
39. Ieškovė, kaip bankrutuojanti įmonė, atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškiniu pareikštus materialinius reikalavimus (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Šiuo atveju ieškinys iš esmės patenkintas, ginčo sandoris pripažintas negaliojančiu, restitucija, kaip sandorio negaliojimo pasekmė, taikyta atsakovės atžvilgiu. Dėl to valstybei priteisiamas iš atsakovės 181 Eur žyminis mokestis už ieškinį, kadangi nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą yra atleidžiama ne tik pati bankrutuojanti įmonė, bet ir kiti asmenys (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 10–11 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančia 2019 m. gegužės 9 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartį, sudarytą tarp uždarosios akcinės bendrovės „Struktūra“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Provivo LT“.
Taikyti restituciją – priteisti ieškovei likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Struktūra“ (juridinio asmens kodas 133457694) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Provivo LT“ (juridinio asmens kodas 111548180) 8 053,56 Eur (aštuonis tūkstančius penkiasdešimt tris eurus 56 ct).
Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Struktūra“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Provivo LT“ 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo šio Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo priėmimo dienos – 2021 m. birželio 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Provivo LT“ (juridinio asmens kodas 111548180) valstybei 181 Eur (šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą) žyminį mokestį.