Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. J. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys A. G., V. G., Vilniaus miesto 38-ojo notarų biuras,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2021 m. gruodžio 1 d. 13:30 val.; šalims pasiūlyta iki 2021 m. lapkričio 26 d. pateikti visus su civiline byla susijusius įrodymus/prašymus (jeigu tokių būtų). Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123 straipsnyje nustatyta tvarka.

5. 2021 m. gruodžio 1 d. teisme gauti suinteresuotų asmenų A. G. ir V. G. rašytiniai paaiškinimai. Suinteresuoti asmenys paaiškino, jog 2021-05-31 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė patenkinti pareiškėjos K. J. pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad V. G. (V. G.), gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra K. J. tėvas, o K. J. yra V. G. (V. G.) vaikas. Suinteresuoti asmenys pateikė apeliacinį skundą dėl aukščiau minėto 2021-05-31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo prašė pakeisti sprendimo motyvuojamąją dalį, pašalinant iš jos motyvuojamąją dalį: <...> ,,I. K. (pareiškėjos motina) ir velionis V. G. kartu gyveno nuo 1998 m. iki pat vyro mirties, vedė bendrą ūkį <...> Bendro gyvenimo metu susilaukė vaiko K. K. <...> o lankantis V. G. ir I. K. namuose <...>.2021-09-14 Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį, kuria nutarė apeliantų A. G. (A. G.) ir V. G. (V. G.) apeliacinį skundą atmesti bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-31 sprendimą palikti nepakeistą. Kadangi, suinteresuoti asmenys A. G. ir V. G. niekada neprieštaravo teismų nustatytoms aplinkybėms bei neginčijo tėvystės fakto, todėl šioje byloje prašo teismo priimti sprendimą savo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

6. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad V. G. mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis V. G. mirė būdamas išsituokęs; turėjo tris pilnamečius vaikus: V. G. (suinteresuotas asmuo), A. G. (suinteresuotas asmuo), K. G. (pareiškėja). Testamentų registro duomenimis, A. G. nebuvo sudaręs testamento.

7. 2021 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. G., miręs (duomenys neskelbtini), yra K. J. tėvas, o K. J. yra V. G. vaikas. Nurodyta pakeisti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo akto įrašo Nr. 3969 duomenis, nurodant, kad K. J. tėvas yra V. G.. Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 14 d.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis); nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

9. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (CPK 178 straipsnis).

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

11. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai, ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

12. Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių nustatyta, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido, nes po tėvo (palikėjo V. G.) mirties pareiškėja turėjo kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. tėvystės nustatymo mirus spėjamam vaiko tėvui. 2021-01-17 Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateiktas pareiškėjos pareiškimas, patikslintas 2021-01-25, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

13. Šiame kontekste teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. tėvystės nustatymo mirus spėjamam vaiko tėvui, kreipėsi nepraleisdama trijų mėnesių terminą palikimui priimti.

14. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-31 sprendimu pareiškimas buvo patenkintas ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. G. (V. G.), gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra K. J. tėvas, o K. J. yra V. G. (V. G.), vaikas. Juridinę reikšmę turintis faktas buvo nustatytas, kad mirusiojo V. G. (V. G.) vaikas K. J. įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį. Nurodyta pakeisti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo akto įrašo Nr. 3969 duomenis, nurodant, kad K. J. tėvas yra V. G. (V. G.). 2021-09-14 Vilniaus apygardos teismo nutartimi apeliantų A. G. (A. G.) ir V. G. (V. G.) apeliacinis skundas buvo atmestas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05- 31 sprendimas paliktas nepakeistas. Teismo sprendimas (nutartis) įsiteisėjo 2021-09-14.

15. Teismo vertinimu, būtent šios pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės turėjo įtakos tam, jog pareiškėja negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą.

16. Terminas palikimui priimti nagrinėjamu atveju praleistas dėl svarbių (objektyvių) priežasčių, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais yra įsitikinęs, jog terminas palikimui priimti turi būti atnaujintas (CK 5.50, 5.57 straipsniai). Kaip suinteresuoti asmenys A. G. ir V. G. nurodė teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, jie niekada neprieštaravo teismų nustatytoms aplinkybėms bei neginčijo tėvystės fakto, todėl šioje byloje prašo teismo priimti sprendimą savo nuožiūra. Taigi, darytina išvada, kad termino kreiptis į notarą priimti palikimą atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

17. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas tenkina pareiškėjos pareiškimą ir atnaujina pareiškėjai praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo V. G. mirties, priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnis; CPK 578 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 578 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti; šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti pareiškėjai K. J., kad ji turi teisę per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į Vilniaus miesto 38-ojo notarų biurą, kuriame yra pradėta paveldėjimo byla, po palikėjo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.