Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės A. P. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1498-474-2016 pagal ieškovės UAB „Heuverlingo chemijos grupė LT“ ieškinį atsakovei A. P. dėl atlyginimo permokos grąžinimo ir atsakovės A. P. priešieškinį ieškovei UAB „Heuverlingo chemijos grupė LT“ dėl neteisėto atleidimo, darbo užmokesčio dydžio pripažinimo, neišmokėto darbo užmokesčio bei išmokos už nepanaudotas atostogas ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės be teisinio pagrindo įgytus 2 033,70 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 27,90 Eur sumos, skaičiuojamas nuo 2015 m. balandžio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 1 500 Eur sumos, skaičiuojamas nuo 2015-04-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 277,90 Eur sumos, skaičiuojamas nuo 2015-05-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 227,90 Eur sumos, skaičiuojamas nuo 2015-06-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2 033,70 Eur sumos nuo sprendimo priėmimo iki jo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2015-01-20 šalys sudarė ir pasirašė darbo sutartį (toliau – sutartis) Nr. 69, pagal kurią A. P. buvo priimta į darbą personalo vadovės pareigoms. Sutarties 3 punkte numatyta, kad jos darbo užmokestis yra 472,10 Eur per mėnesį. Atsakovė buvo atleista iš darbo 2015-07-07 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą bei 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą neatvykus į darbą visą darbo dieną. Atliekant patikrinimą įmonės buhalterijoje po atsakovės atleidimo, buvo pastebėta, jog atsakovei be teisinio pagrindo nuo jos įdarbinimo momento buvo permokėta 2033,70 Eur, t. y. 27,90 Eur – 2015-04-22, 1 500 Eur – 2015-04-24, 277,90 Eur – 2015-05-28, 227,90 Eur – 2015-06-19. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisija 2015-08-19 sprendime nurodė, jog tai perteklinis mokėjimas, nes darbo užmokestis atsakovei nebuvo pakeltas. A. P. buvo pasiūlyta grąžinti be teisėto pagrindo gautą pinigų sumą, tačiau ji pinigų negrąžino.

Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė visiškai atmesti ieškinį, pakeisti atleidimo pagrindą iš DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto į DK 125 straipsnio 1 dalį ir pripažinti, kad ji atleista nuo 2016-06-25, pripažinti, kad atsakovės gauto darbo užmokesčio dydis nuo 2015 m. sausio mėnesio buvo 650 Eur, o nuo 2015 m. kovo mėnesio – 750 Eur, priteisti iš ieškovės 692,86 Eur neišmokėto darbo užmokesčio (50 Eur už gegužės mėn. ir 642,86 Eur už birželio mėn.) bei 292,35 Eur išmoką už nepanaudotas atostogas, 10 625 Eur išmoką už uždelstą atsiskaityti laiką pagal DK 141 straipsnį (už laikotarpį nuo 2015-06-25 iki 2016 m. rugpjūčio mėn.) ir po 750 Eur už kiekvieną mėnesį nuo 2016 m. rugsėjo mėn. iki visiško atsiskaitymo, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad nuo darbo pradžios jai buvo sutarta mokėti 650 Eur mėnesinį darbo užmokestį, o nuo kovo mėnesio – 750 Eur. Priimant į darbą atsakovė pasirašė tik ant sutarties paskutinio lapo ir ieškovė darbo sutarties egzemplioriaus jai neatidavė. Darbo užmokestis buvo perdamas tai į atsakovės, tai į atsakovės sutuoktinio, dirbusio toje pačioje įmonėje, banko sąskaitas. Jai išmokėtos sumos nėra permokos, tai yra tikrasis jos darbo užmokestis, dėl tokio dydžio jie su darbdaviu buvo susitarę.

Sužinojusi, kad darbdavys jai, kaip ir kitiems darbuotojams, mokėjo kitokius atlyginimus, nei nurodė oficialius duomenis „Sodrai“, 2015-06-25 pateikė prašymą atleisti ją iš darbo DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu. Direktorius nereikalavo atidirbti 14 dienų, nurodydamas, kad tokioje situacijoje jos darbas būtų neefektyvus. Ji padarė ant prašymo atleisti iš darbo savo ranka užrašą, kad nereikia atidirbti 14 dienų. Ieškovė vėliau atgaline data atleido atsakovę kitu pagrindu bei pakeitė pirmąjį darbo sutarties lapą, kuriame įrašytas kitas darbo užmokestis. Tokie ieškovės veiksmai neteisėti ir pažeidžia jos, kaip darbuotojos, interesus.

Paaiškino, kad prašymo dėl atleidimo pateikimo dieną ieškovė neatsiskaitė su ja, o davė telefoną ir kompiuterį kaip garantą. Telefoną grąžino darbdaviui vėliau. Ji dėl neišmokėto darbo užmokesčio kreipėsi į Komisiją, kuri jos skundą 2015-08-19 sprendimu atmetė. Šio sprendimo neskundė, nes buvo moraliai pavargusi nuo problemų su darbdaviu. Po to, kai parašė pareiškimą atleisti iš darbo, darbdavys ją persekiojo ir prašė grįžti, dėl to ji net kreipėsi į policiją.

Prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą motyvuodama tuo, jog patyrė didelę psichologinę skriaudą, nes išėjimas iš darbo buvo komplikuotas, iškėlus civilinę bylą, jos turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, o ji turi du mažamečius vaikus. Pareikštas ieškinys buvo buvusio darbdavio kerštas.

Ieškovė su priešieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jis pareikštas praleidus senaties terminą. Atsakovė siekia teismo keliu priversti ją sudaryti susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo DK 125 straipsnio 1 dalies pagrindu, bet pati nepateikė savo susitarimo sąlygų, jokių teisinę reikšmę turinčių dokumentų, kurių pagrindu būtu galima nuspręsti apie sutartą darbo užmokestį ir jo keitimą. Atsakovės argumentai paremti tik asmenine nuomone apie darbdavį. Nurodo, kad yra visiškai atsiskaičiusi su atsakove. Be to, atsakovė neskundė Darbo ginčų komisijos sprendimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-11-30 sprendimu ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir paduotą praleidus ieškinio senaties terminą. Panaikino laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovės A. P. turtui už 2 033,70 Eur sumą, taikytą Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-09-20 nutartimi, ir ieškovės UAB „Heuverlingo chemijos grupė LT“ turtui už 14 610,21 Eur sumą, taikytą Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-09-14 nutartimi.

Ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovei išmokant darbo užmokestį buvo padaryta skaičiavimo klaida ir jai išmokėta darbo užmokesčio permoka, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Dėl priešieškinio reikalavimų nurodė, kad atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kad šalys susitarė dėl tokio darbo užmokesčio, kokį prašo nustatyti atsakovė. Jos aiškinimus apie suklastotą darbo sutarties puslapį teismas vertino kaip jos gynybinę poziciją, pareikštą dėl jos atleidimo iš darbo, darbdaviui pareikalavus grąžinti permoką. Darbo ginčų komisija 2015-08-19 sprendimu konstatavo, kad atsakovei visos piniginės sumos, susijusios su darbo santykiais, yra sumokėtos ir jos darbo užmokestis yra toks, kokį šalys sulygo darbo sutartimi. Atsakovė, nesutikdama su tokiu sprendimu, turėjo teisę jį per vieną mėnesį apskųsti teismui, tačiau šia teise nepasinaudojo ir praleido ieškinio senaties terminą sprendimui apskųsti.

Dėl atleidimo iš darbo pagrindo nurodė, kad darbdavys netenkino atsakovės prašymo nutraukti darbo sutartį nuo pareiškime nurodytos datos ir atsakovė, būdama darbuotoja, privalėjo atvykti į darbą ir vykdyti darbo funkcijas nuo 2015-06-25 iki 2015-07-07. Tai, kad jos prašymas nutraukti darbo sutartį nuo atsakovės prašyme nurodytos datos buvo nepatenkintas, rodo atsakovės ir jos darbdavio veiksmai po prašymo pateikimo. Teismas sprendė, kad ieškovė šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, nes neatvyko į darbą be svarbių priežasčių, ir jai drausminė nuobauda buvo paskirta pagrįstai. Vien rašytinio pasiaiškinimo nepareikalavimas negali būti pagrindu drausminei nuobaudai panaikinti, todėl ieškinio dalį dėl atleidimo teisėtumo atmetė kaip nepagrįstą. Be to, teismas vertino, kad atsakovė praleido vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą dėl neteisėto atleidimo. Ieškovei reikalaujant, taikė ieškinio senaties terminą.

Nustatęs, kad atsakovė teisėtai atleista iš darbo, atmetė atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė A. P. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-11-30 sprendimo dalį dėl neteisėto atleidimo, darbo užmokesčio dydžio pripažinimo, neišmokėto darbo užmokesčio bei išmokos už nepanaudotas atostogas ir palūkanų priteisimo ir priimti naują sprendimą.

Mano, kad teismas nagrinėdamas bylą nebuvo pakankamai aktyvus, nepaisė šioje byloje jau pateiktų Klaipėdos apygardos teismo 2016-08-05 nutarties nurodymų (Nr. e2A-1267-826/2016). Pažymėjo, kad teismas sprendimu nusprendė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei, kurios buvo panaikintos 2015 metais.Dėl darbo užmokesčio dydžio nurodo, kad atsakovės mėnesinis darbo užmokestis nuo 2015-01-20 yra 650 Eur („į rankas“), o nuo kovo mėnesio – 750 Eur („į rankas“). Tai įrodo banko sąskaitų išrašai ir liudytojų parodymai. Mano, kad ieškovė keitė poziciją dėl piniginių lėšų pervedimo ir tai įrodo, kad jai pervedami pinigai buvo darbo užmokestis. Atsakovė ir visi buvę ieškovės darbuotojai (liudytojai) teismui patvirtino, kad jiems darbo sutarties egzempliorius nebuvo išduotas. Teismas turėjo įvertinti aplinkybę, kad ieškovės teismui pateikta darbo sutartis yra nepasirašyta darbdavio.

Nagrinėdamas bylą teismas visiškai nesiaiškino aplinkybės, kad atsakovės ir jos sutuoktinio darbo užmokesčiai nuolat buvo pervedami sumaišant jų sąskaitas. Nurodė, kad sudėjus bet kurio vieno mėnesio abiejų sutuoktinių darbo užmokesčio pavedimus, iš jų atėmus A. P. darbo užmokestį – 2 250 Eur, kuris yra pagrįstas oficialiais užsakovo dokumentais, matyti, kad atsakovės darbo užmokestis yra būtent toks: 650 Eur pirmus du mėnesius ir 750 Eur už vėlesnius laikotarpius. Ieškovė pateikė teismui atsakovės rašytą elektroninį laišką, kur atsakovė prašė įmonės direktoriaus, kad jis nesumaišytų sąskaitų, o pervestų atsakovės darbo užmokestį į jos, o ne jos sutuoktinio banko sąskaitą. Teismas nepagrįstai į bylos nagrinėjimą neįtraukė A. P., nors toks prašymas buvo pareikštas. Pažymėjo, kad kiekvienu pavedimu visiems darbuotojams ieškovė mokėjimo paskirtį nurodydavo kaip avansą. Mano, kad ieškovė siekė išvengti mokesčių VSDFV biudžetui.

Nurodo, kad teismas pažeidė CPK įtvirtintą rungtyniškumo principą. Atsakovei prašant išreikalauti iš ieškovės banko sąskaitos išrašus bei duomenis iš „Sodros“ apie darbuotojams mokamus darbo užmokesčius, teismas prašymo netenkino, bet parengiamojo posėdžio metu pasisakė, kad atėję liudytojai gali atsinešti savo banko sąskaitų išrašus ir „Sodros“ pažymas. Tačiau atėjus liudytojams, teismas atsisakė priimti jų pažymas ir banko sąskaitų išrašus ir nevertino šių duomenų.

Dėl neišmokėto darbo užmokesčio nurodo, kad ieškovė, fiksuodama atsakovei pravaikštas, nuo 2015-06-25 iki 2015-07-07 (iki atsakovės atleidimo) „Sodrai“ deklaravo, kad ji gauna darbo užmokestį, ir jokių pravaikštų „Sodroje“ ieškovė nefiksavo. Nurodo, kad tai pagrindžia, jog pravaikštų nebuvo.

Dėl neteisėto atleidimo nurodo, kad šalių tikrieji ketinimai buvo nutraukti darbo sutartį nuo 2015-06-25.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Heuverlingo chemijos grupė LT“ prašo atmesti atsakovės A. P. apeliacinį skundą ir palikti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-11-30 sprendimą nepakeistą. Priteisti iš atsakovės A. P. ieškovės UAB „Heuverlingo chemijos grupė LT“ naudai išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (500 Eur).Nurodo, kad teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį priešieškinio reikalavimams, atsakovė senaties termino taikymo neskundžia ir argumentų, pateisinančių termino praleidimą, neteikia. Nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės atsakovės turtui buvo taikytos 2016-09-20 nutartimi ir nėra panaikintos. Mano, kad teismas pagrįstai atsisakė priimti liudytojų dokumentus, nes jie nėra bylos dalyviai. Liudytojai liudijo apie savo santykius su tuo pačiu darbdaviu, tačiau tai nėra šios bylos dalykas, ir analogija šiuo atveju negali būti taikoma. Liudytojai nepateikė objektyvių duomenų apie šios bylos šalių santykius.Nurodo, kad apeliantės argumentai dėl darbo sutarties pakeitimo yra melagingi. Teismas teisingai sprendė, kad drausminė nuobauda atsakovei paskirta pagrįstai, nes ji šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, neatvyko į darbą be svarbių priežasčių nuo 2015-06-26 iki 2015-07-07.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Ieškovė ir atsakovė 2015-01-20 sudarė darbo sutartį Nr. 69, pagal kurią atsakovė buvo priimta į darbą personalo vadovės pareigoms, ir susitarė, kad atsakovei bus mokamas 472,10 Eur darbo užmokestis, mokant jį du kartus per mėnesį. Darbo sutartis su atsakove buvo nutraukta 2015-07-07 UAB „Heuverlingo chemijos grupė LT“ įsakymu Nr. P-0707 nuo 2015-07-07 pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas). 2015-06-25 atsakovė A. P. pateikė UAB „Heuverlingo chemijos grupė LT“ prašymą atleisti iš darbo nuo 2015-06-25 pagal DK 127 straipsnio 1 dalį (darbuotojo pareiškimu) su padarytu prierašu savo ranka, kad direktoriui sutinkant jai nereikia atidirbti 14 dienų. Ieškovė pateikė įmonės bankinių pavedimų išrašą, patvirtinantį, kad nuo 2015-03-20 iki 2015-06-19 atsakovei A. P. į jos sąskaitą pervedė 3 850 Eur avansinių išmokų. 2016-07-22 atsakovė A. P. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl darbo užmokesčio ir kitų sumų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo. 2015-08-19 Darbo ginčų komisija atmetė atsakovės prašymą kaip nepagrįstą. Sprendimas įsiteisėjo 2015-09-19.

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį atsakovei dėl atlyginimo permokos grąžinimo ir atsakovės A. P. priešieškinį ieškovei UAB „Heuverlingo chemijos grupė LT“ dėl neteisėto atleidimo, darbo užmokesčio dydžio pripažinimo, neišmokėto darbo užmokesčio bei išmokos už nepanaudotas atostogas ir palūkanų priteisimo. Atsakovė A. P. nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos priešieškinis.

Dėl atsakovės atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo

Atsakovė ginčijo atleidimo iš darbo formuluotę – mano, kad ieškovė nepagrįstai įsakyme nurodė, kad A. P. iš darbo atleidžiama pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą nuo 2015-07-07, kai turėjo būti nurodyta, kad ji iš darbo atleista pagal DK 125 straipsnio 1 dalį nuo 2015-06-25.

Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį, įtvirtintą DK 300 straipsnio 1 dalyje, o atsakovė neprašo atnaujinti praleisto termino kreiptis į teismą teisminės gynybos.

DK 300 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu darbuotojas nesutinka su nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą. Atsakovė buvo atleista iš darbo 2015-07-07, teismui priešieškinį pateikė 2015-09-28, taigi praleido įstatyme nustatytą terminą kreiptis į teismą teisminės gynybos. Be to, nustatyta, kad 2015-09-28 priešieškiniu atsakovė net nekėlė atleidimo iš darbo teisėtumo klausimo, reikalavimas dėl neteisėto atleidimo iš darbo buvo pareikštas tik 2016-02-26 patikslintame priešieškinyje.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas DK 300 straipsnio 1 dalies normą (iki 2013-01-01 – DK 297 straipsnio 1 dalis), buvo nustatęs, kad šiame straipsnyje nustatytas ginčų, kuriems kilus darbuotojas per vieną mėnesį turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kategorijų sąrašas yra baigtinis ir negali būti plečiamai aiškinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-21 nutartis Nr. 3K-3-8/2008). Šios bylos kontekste pažymėtina, kad nurodytoje teisės normoje įtvirtintame ginčų kategorijų sąraše yra įvardyti ginčai tik dėl atleidimo iš darbo ir nušalinimo nuo darbo ir nenurodyti ginčai dėl darbo apmokėjimo sąlygų (pakeitimo, vykdymo ar kt.). Dėl to konstatuotina, kad pastarųjų ginčų DK 300 straipsnio 1 dalis nereglamentuoja ir netaikytina jiems išspręsti. Pagal DK 27 straipsnio 2 dalį bendrasis ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Taigi iš esmės atsakovė turi teisę ginčyti netinkamo atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju klausimą, nes šiam reikalavimui yra nustatyti kiti terminai nei ginčijant atleidimo iš darbo teisėtumą. Dėl atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju pasisakoma šios nutarties 39–50 punktuose.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė praleido ieškinio senaties terminą darbdavio sprendimui dėl atleidimo iš darbo apskųsti, iš esmės vertino drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumą ir pasisakė dėl jo skyrimo iš esmės. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad drausminė nuobauda atsakovei buvo paskirta pagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismas nekartoja pirmosios instancijos teismo nurodytų motyvų dėl atleidimo iš darbo pagrindo teisėtumo. Papildomai pažymėtina, kad apeliantės pareigos buvo personalo vadovas, jos pareigos susijusios su personalo priėmimu ir atleidimu iš darbo, darbo sutartimis ir jų sudarymu, todėl dirbantis tokį darbą asmuo privalo turėti personalo valdymo ir darbo teisės žinių. Atsižvelgiant į atsakovės užimamas pareigas ieškovės įmonėje, atsakovės vienasmenis pareiškimas apie darbo sutarties pabaigą nuo 2015-06-25, t. y. nuo jos prašymo nutraukti darbo sutartį surašymo dienos, negali būti vertinamas kaip tinkamas darbo sutarties nutraukimas pagal DK 125 (darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu) ar 127 straipsnio (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu) nuostatas. Atsakovės ranka įrašytas įrašas „su direktoriumi sutarėme, kad 2 savaičių atidirbti nereikia ir iš darbo galiu išeiti prašymo padavimo dieną“ negali būti laikomas išreiškiančiu tikrąją darbdavio valią, nes su tokiu teiginiu darbdavys nesutiko ir prašyme nėra darbdavio parašo.

DK 240 straipsnio 1 dalis nustato, kad prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo. Nustatyta, kad atleisdama iš darbo atsakovę A. P., ieškovė nepareikalavo iš jos pasiaiškinti. Įstatymuose nenustatyta, jog, darbdaviui pažeidus DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimų, paskirta drausminė nuobauda vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo savaime būtų laikoma neteisėta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje taip pat orientuojama į tai, kad, nagrinėjant iš darbo teisinių santykių kylančius ginčus, atsižvelgiant į DK 2 straipsnyje įtvirtintą darbo teisės subjektų lygybės principą, negali būti ginami tik darbuotojo interesai. Jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą, tai vien formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, nes priešingu atveju teisė gintų nesąžiningą asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2008).

Apeliantė iš esmės neginčija aplinkybės, kad į darbą nebėjo nuo prašymo atleisti ją iš darbo dienos, t. y. 2015-06-25, todėl aplinkybė, jog „Sodroje“ nuo 2015-06-25 iki 2015-07-07 buvo fiksuojama, kad atsakovė vis dar dirba UAB „Heuverlingo chemijos grupė LT“, nepaneigia atsakovės šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo fakto, be to, toks sumokėjimas už darbą iš esmės atsakovės teisių nepažeidžia.

Dėl darbo užmokesčio dydžio

Atsakovė šią priešieškinio dalį grindė paaiškinimu, kad ieškovė jai išmokėjo ne visą darbo užmokestį, dėl kurio mokėjimo jie su darbdaviu buvo susitarę.

Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (DK 93 straipsnis). Darbo sutartis yra vienas iš pirminių įrodymų nustatinėjant darbuotojui mokamo atlyginimo dydį.

Šiuo atveju 2015-01-20 darbo sutartimi Nr. 69 atsakovė buvo priimta dirbti į UAB „Heuverlingo chemijos grupė LT“ personalo vadovės pareigas. Iš byloje esančios darbo sutarties matyti, jog darbo užmokestis buvo nurodytas ne 650 Eur ir 750 Eur (nuo 2015 m. kovo mėn.), kaip teigia apeliantė, o 472,10 Eur. Su šia aplinkybe A. P. nesutinka, motyvuodama tuo, jog pasirašant darbo sutartį, darbo užmokestis buvo nurodytas didesnis, teigia, kad ieškovė savavališkai pakeitė pirmą darbo sutarties lapą.

Iš 2015 m. spalio 5 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymos Nr. (7.100)IS-2609 matyti, kad atsakovei už laikotarpį nuo 2015-01-21 iki 2015-01-31 buvo mokamas 337,14 Eur darbo užmokestis, nuo 2015-02-01 iki 2015-05-31 – po 472,10 Eur, nuo 2015-06-01 iki 2015-07-07 – 208,03 Eur, nuo 2015-07-01 iki 2015-07-07 – 208,03 Eur. Iš byloje pateikto atsakovės sąskaitos išrašo iš AB SEB banko ir atsakovės paaiškinimų matyti, kad atsakovei 2015-03-20 pervesta 400 Eur, 2015-04-22 – 500 Eur, 2015-04-24 – 1500 Eur, 2015-05-28 – 750 Eur, 2015-06-19 – 700 Eur. Iš ieškovės 2017-03-23 rašto teismui nustatyta, kad atsakovės sutuoktiniui A. P. į jo banko sąskaitą buvo sumokėtos nurodytos sumos: 2015-02-03 – 700 Eur; 2015-02-11 – 1300 Eur; 2015-02-11 – 365 Eur; 2015-03-10 – 1000 Eur; 2015-03-16 – 250 Eur; 2015-04-29 – 1000 Eur; 2015-05-26 – 1500 Eur; 2015-05-29 – 250 Eur. Nurodo, kad per klaidą vienas darbo užmokesčio mokėjimas buvo atliktas A. P. sutuoktinei A. P., 2015-04-24 į banko sąskaitą pervedant 1500 Eur. Be to, nurodė, kad A. P. į jo banko sąskaitą iš DNB banko sąskaitos 2015-06-23 buvo sumokėta 1719,12 Eur ir 2015-06-29 – 1500 Eur.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VMI 2017-01-31 yra pradėjusi operatyvųjį patikrinimą dėl UAB „Heuverlingo chemijos grupė LT“. Teismui pateiktoje operatyviojo patikrinimo medžiagoje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiai pildomi netvarkingai, nebuvo padarytos žymos, kad darbuotojas buvo komandiruotėje, nors buvo priskaičiuotos kitos išmokos (komandiruotpinigiai); darbo užmokesčio žiniaraščiuose nurodytos darbuotojams išmokėtos sumos (atlyginimus, dienpinigius ir kitas išmokas) neišmokamos laiku, išmokamas į bendrovės buhalterinę apskaitą neįtrauktas darbo užmokestis ir didesnis, nei deklaruojamas „Sodrai“.

Įvertinus operatyviojo patikrinimo medžiagoje nurodytas aplinkybes, yra pagrindas tikėti, kad šalys buvo susitarusios dėl didesnio atlyginimo, nei buvo nurodyta darbo sutartyje, be to, ieškovei mokant darbo užmokestį A. P., buvo maišomos jos ir jos sutuoktinio A. P. banko sąskaitos.

Iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo išvadai, kad atsakovei buvo susidariusi darbo užmokesčio permoka. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismui atmetus ieškovės ieškinį dėl atlyginimo permokos grąžinimo, ieškovė teismo sprendimo neskundė, be to, keitė savo poziciją dėl piniginių sumų atsakovei pervedimo. Civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad permoka susidarė dėl sąskaitybos-buhalterinių klaidų, o apeliacinės instancijos teismui grąžinus pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti pakartotinai ieškovė nurodė, kad darbo užmokestis atsakovei buvo mokamas avansu.

Pažymėtina, kad nors atsakovė dėl neišmokėto 692,86 Eur darbo užmokesčio ir neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri 2015-08-19 sprendimu konstatavo, jog visos priskaičiuotos sumos už visą darbo laikotarpį – darbo užmokestis už darbo laikotarpį nuo 2015-01-21 iki 2015-07-07 ir kompensacija už nepanaudotas atostogas – išmokėtos, ir vadovaudamasi Darbo ginčų komisijos išvadomis šį atsakovės reikalavimą atmetė, tačiau teismas nėra saistomas Darbo ginčų komisijos išvadų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120-681/2015).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog yra pagrindas išvadai, kad tarp šalių buvo sulygta, jog ieškovės darbo užmokestis buvo 650 Eur nuo 2015-01-20 (darbo sutarties sudarymo) iki 2015-03-01, o nuo 2015-03-01 iki atleidimo iš darbo – 750 Eur per mėnesį. Dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindas tenkinti atsakovės reikalavimą ir priteisti iš ieškovės 50 Eur darbo užmokesčio už 2015 m. gegužės mėn. ir 642,86 Eur už 2015 m. birželio mėn., taip pat 292,35 Eur už nepanaudotas atostogas.

Apeliantė priešieškiniu prašė pripažinti atsakovės gauto mėnesinio darbo užmokesčio dydį – 650 Eur, o nuo 2015 m. kovo mėn. – 750 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis reikalavimas yra perteklinis, nes iš esmės ieškovė vykdė pareigą mokėti sutarto dydžio atlyginimą, o darbo užmokesčio skola yra priteisiama šiuo procesiniu sprendimu, todėl šis reikalavimas atmestinas.

Apeliantė nekelia reikalavimo panaikinti 2015-08-19 Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-3252, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad teismas darbo bylose privalo būti aktyvus, ir siekdamas atkurti socialinę tvarką, teismas savo iniciatyva ex officio naikina Darbo ginčų komisijos sprendimą, kuriuo buvo atmestas A. P. prašymas dėl darbo užmokesčio ir kitų sumų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo

Atsižvelgdama į tai, kad ieškovė uždelsė atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, atsakovė prašo iš ieškovės priteisti jos vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką – po 750 Eur už kiekvieną mėnesį už laikotarpį nuo 2015-06-25 iki visiško atsiskaitymo. Nurodo, kad skola už laikotarpį nuo 2015 m. birželio mėn. iki 2016 m. rugpjūčio mėn. yra 10 625 Eur.

DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu DK ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. DK 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį, o 3 šio straipsnio dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.

Nustatyta, kad atleisdama iš darbo darbuotoją UAB „Heuverlingo chemijos grupė LT“ neatsiskaitė, todėl taikytinos DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sankcijos. Taikant DK 141 straipsnio 3 dalį būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011; 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012; kt.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, taikant proporcingumo principą, teismo pagal DK 141 straipsnio 3 dalį priteisiama išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką gali būti tik mažinama, bet ne visiškai atmetamas reikalavimas. O faktinės bylos aplinkybės, susijusios su uždelsimo atsiskaityti faktu (pavyzdžiui, darbdavio kaltės forma, darbuotojo elgesiu ir kt.), gali būti vertinamos sprendžiant dėl pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką priteisimo, kaip sankcijos, atitikties teisės pažeidimui, DK 2, 35 straipsniuose, 36 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintam teisiniam reglamentavimui, proporcingumui, kaip bendrajam teisės principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2013).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagal teismų praktikoje suformuluotas priežastis darbuotojui priteistina išmoka už uždelsimo atsiskaityti su darbuotoju laiką gali būti mažinama, kai nustatoma trumpa darbo santykių trukmė, didelė priteistina suma, darbdavio padaryto pažeidimo aplinkybės ir pobūdis, faktas, kad darbdavys ieškinio reikalavimų dalį pripažino ir sumokėjo kompensaciją už priverstinės pravaikštos dalį, darbdavio finansinė padėtis, priteistinos išmokos dydžio reikšmė darbdavio kitų darbuotojų ir kreditorių interesams ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2014).

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl uždelsimo atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju nustatyta, kad UAB „Heuverlingo chemijos grupė LT“ 2015-08-19 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atlyginimo permokos grąžinimo, nesutiko su atsakovės priešieškinio reikalavimais dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, todėl delsė atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisė 692,86 Eur darbo užmokesčio ir 292,35 Eur už nepanaudotas atostogas, t. y. suma nėra didelė, atsakovė įmonėje dirbo trumpą laiką (penkis mėnesius), dėl darbdavio elgesio darbuotojas nepatyrė ypač sunkių padarinių, nes po atleidimo dirbo UAB (duomenys neskelbtini) (nuo 2015-11-05 iki 2016-01-18 ir nuo 2016-04-11 iki 2016-10-24) ir UAB (duomenys neskelbtini) (nuo 2016-10-26 iki šiol), taip pat vykdo individualią veiklą, kur iš darbo santykių gavo ir gauna pajamų. Konstatuotina, kad 2 000 Eur kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką yra pakankama satisfakcija darbuotojui už uždelstą atsiskaityti laiką ir nėra pernelyg didelė ar neproporcinga sankcija darbdaviui už pareigos atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju nevykdymą.

Apeliantė taip pat prašo už kiekvieną mėnesį nuo 2016 m. rugsėjo iki visiško atsiskaitymo priteisti jai po 750 Eur per mėnesį, taip pat priteisti jai 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.37 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netaikomas darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą), nes yra taikomas specialaus pobūdžio DK 303 straipsnis. Pagal įstatymų nustatytą reglamentavimą DK nuostatos, reguliuodamos darbo santykius, turi pirmenybę bendrųjų privatinės teisės nuostatų atžvilgiu (DK 11 str. 1 d.). DK 303 straipsnis yra speciali darbo teisės norma, pagal kurią tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Ši DK nuostata įstatymo leidėjo iš esmės yra skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, tokiu būdu darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012; 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010).

Atsižvelgiant, kad atsakovė ieškovės įmonėje vidutiniškai dirbo 21 d. per mėnesį, atsakovei A. P. iš UAB „Heuverlingo chemijos grupė LT“ išieškotina 35,71 Eur darbo užmokesčio už kiekvieną dieną už visą laiką nuo šio sprendimo priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos (750 Eur : 21 d. d.).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

Apeliantė prašo priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad ieškovė grasino ir persekiojo atsakovę, tai sukėlė įtampą atsakovei. Buvo priversta kreiptis į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Paaiškino, kad ieškovė kreipėsi į teismą su nepagrįstu ieškiniu dėl permokos grąžinimo, nepagrįstai apkaltino atsakovę pasisavinus kompiuterį, pakeitė darbo sutarties lapą. Nurodo, kad buvęs darbdavys nuolat grasina, atsakovė, jos brolis ir sutuoktinis buvo priversti išeiti iš darbo ieškovės įmonėje. Pažymėjo, kad nepatogumų sukėlė laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas (DK 250 straipsnis), taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė. Darbdavio neteisėtų veiksmų konstatavimas ir ieškovo atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimas bei vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaitymo laiką priteisimas yra pakankami ieškovo pažeistoms teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012).

Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį darbuotojų teisių pažeidimo bylose, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, teismų vertinamos šios reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės: darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, teismo taikytos kitos pažeistų teisių gynimo priemonės, jų pakankamumas pažeistoms teisėms atkurti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2006).

Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į aplinkybę, kad A. P. ieškovės įmonėje dirbo tik 5 mėnesius, šiuo procesiniu sprendimu nustatyta, kad atsakovė pagrįstai atleista iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą jai neatvykus į darbą nuo 2015-06-26 iki 2015-07-07, jai šiuo teismo procesiniu sprendimu priteista 2 000 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, dėl darbdavio elgesio darbuotojas nepatyrė ypač sunkių pasekmių, nes po atleidimo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą atsakovė dirbo UAB (duomenys neskelbtini) (nuo 2015-11-05 iki 2016-01-18 ir nuo 2016-04-11 iki 2016-10-24) ir UAB (duomenys neskelbtini) (nuo 2016-10-26 iki šiol), taip pat vykdo individualią veiklą. Be to, pažymėtina, kad iš darbo ieškovės įmonėje atsakovė išėjo savo noru. Apeliantės nurodytos aplinkybės dėl ieškovės grasinimų nėra įrodytos ir nėra duomenų, kad ieškovės veiksmai sukėlė atsakovei neturtinę žalą. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patiriama žala gali būti užtikrinama taikant nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo institutą arba reiškiant savarankišką ieškinį dėl nuostolių atlyginimo (CPK 146 straipsnis). Konstatuotina, kad dalies vidutinio darbo užmokesčio priteisimas yra pakankama satisfakcija darbuotojai A. P. už patirtą skriaudą. Esant nurodytoms aplinkybėms atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Nustatyta, kad Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-11-30 sprendimu panaikino laikinąsias apsaugos priemones, taikytas ieškovės turtui Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-09-14 nutartimi. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016-10-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1829-777/2016 Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-09-14 nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atmetė atsakovės A. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei taikymo.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai naikino laikinąsias apsaugos priemones, kurios jau buvo panaikintos Klaipėdos apygardos teismo nutartimi. Dėl nurodytos aplinkybės iš Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-11-30 sprendimo šalintinas teismo motyvas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų ieškovei UAB „Heuverlingo chemijos grupė LT“, panaikinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atsakovė yra pateikusi teismui 2016-02-26 detalizuotą advokato padėjėjo M. K. užmokesčio apskaičiavimo pažymą, kurioje nurodoma, kad atsakovė yra sumokėjusi 2000 Eur už advokato pagalbą (el. b. t. 1, b. l. 133) ir patyrė 20,15 Eur vertimo išlaidų (el. b. t. 1, b. l. 182). Į bylą nėra pateikta pinigų sumokėjimo advokato padėjėjui faktą pagrindžiančių įrodymų (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė yra sumokėjusi 47 Eur žyminio mokesčio (el. b. t. 1, b. l. 8), 350 Eur – IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ (el. b. t. 1, b. l. 62, 78), 340 Eur – už advokato pagalbą (el. b. t. 1, b. l. 166), 70 Eur – už advokato pagalbą (el. b. t. 2, b. l. 118) ir 605 Eur už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (el. b. t. 3, b. l. 121). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė į bylą nėra pateikusi pinigų sumokėjimo advokato padėjėjui faktą pagrindžiančių įrodymų (pavedimo kopijos, pinigų priėmimo–perdavimo kvito ar pan.), o didžioji dalis ieškovės patirtų išlaidų yra susijusi su jos pareikšto ieškinio parengimu, kuris buvo atmestas, todėl įvertinus nurodytas aplinkybes ir ginčo pobūdį (darbuotojas – silpnesnė darbo teisinių santykių šalis), patirtų išlaidų mastą (apylygės išlaidos), bylinėjimosi išlaidos šalims nepaskirstytinos ir nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 2, 4, 5 dalys).

Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-11-30 sprendimu iš dalies netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl teismo sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovės priešieškinis, keistina ir atsakovės priešieškinis tenkintinas iš dalies: atsakovei A. P. iš ieškovės UAB „Heuverlingo chemijos grupė LT“ priteistina 692,86 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir 292,35 Eur už nepanaudotas atostogas, už visą uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2015-07-07 iki šios teismo nutarties priėmimo (įsiteisėjimo) dienos priteistina 2000 Eur kompensacija ir 35,71 Eur vidutinis darbo užmokestis už kiekvieną dieną už visą laiką nuo šios nutarties priėmimo (įsiteisėjimo) dienos iki visiško jos įvykdymo dienos. Taip pat naikintinas Darbo ginčų komisijos 2015-08-19 sprendimas Nr. DGKS-3252 (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kita Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-11-30 sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimą pakeisti. Atsakovės A. P. priešieškinį tenkinti iš dalies: atsakovei A. P. iš ieškovės UAB „Heuverlingo chemijos grupė LT“ priteisti 692,86 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir 292,35 Eur už nepanaudotas atostogas, už visą uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2015-07-07 iki šios teismo nutarties priėmimo (įsiteisėjimo) dienos priteisti 2 000 Eur kompensaciją ir 35,71 Eur vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną dieną už visą laiką nuo šios nutarties priėmimo (įsiteisėjimo) dienos iki visiško jos įvykdymo dienos.

Panaikinti sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015-08-19 sprendimą Nr. DGKS-3252, kuriuo buvo atmestas atsakovės A. P. prašymas atsakovei UAB „Heuverlingo chemijos grupė LT“ dėl darbo užmokesčio ir kitų sumų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo.

Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Nutartis neskundžiama.