Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui Z. R. (Z. R.) dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų su tuo susijusių klausimų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „mogo LT“, uždaroji akcinė bendrovė „Sostinės kreditai“, akcinė bendrovė „NEO Finance“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Aktiva Finance Group OU, A. V. (A. V.), išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

2. Ieškinyje nurodoma, kad santuoka iširo dėl netinkamo atsakovo elgesio: atsakovas buvo linkęs meluoti, apgaudinėti, o kilus nesutarimams vengdavo aiškintis konfliktų priežastis, spręsti iškilusias problemas, nenorėdavo taikytis. Ieškovė nurodo, kad šalių nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena su ieškove. Nepilnamečiam vaikui tenkančios išlaidos vidutiniškai yra apie 635 Eur per mėnesį. Ieškovė pažymi, kad neketina trukdyti tėvui bendrauti su vaiku, todėl detalios bendravimo tvarkos nustatyti neprašo, mano, kad tėvas su vaiku gali bendrauti susitikimo laiką su ieškove suderinęs prieš 2 dienas iki planuojamo susitikimo su vaiku. Taip pat nurodo, kad (duomenys neskelbtini) jos vardu valdytojo teisėmis įregistruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo įgyta (duomenys neskelbtini) lizingo sutarties su akcine bendrove (toliau – AB) SEB banku pagrindu. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) sudarė vartojimo kredito sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) SB Lizingas. Nurodo, kad atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų UAB „Mogo LT‘, UAB „Sostinės kreditai“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Aktiva Finance Group OU, A. V.

3. Atsakovas Z. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

10. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad mažametis ieškovės sūnus D. R. nuo gimimo gyvena su ieškove, yra tinkamai prižiūrimas ir lavinamas, apsilankymo šeimos gyvenamojoje vietoje metu vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, prieštarauti iš esmės dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina Tarnyba neturi pagrindo. Ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, Tarnybos nuomone, nėra pakankamai konkreti, tačiau, esant galimybei šalims geranoriškai susitarti dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku, toks bendravimo būdas geriausiai atitiktų vaiko interesus. Tarnybos vertinimu, ieškinyje prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas tik su minimaliais vaiko poreikiais.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

11. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti.

12. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškinio reikalavimais sutiko, be kita ko, sutiko, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, kadangi turėjo didelių finansinių problemų, atsiradus kreditams apie juos sutuoktinei nepranešė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

13. Remiantis bylos duomenimis, ieškovė R. R. ir atsakovas Z. R. susituokė (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai turi vieną bendrą nepilnametį vaiką – D. R., gimusį (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

14. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Ieškovė savo prašymą motyvuoja tuo, kad atsakovas buvo linkęs meluoti, apgaudinėti, o kilus nesutarimams – vengdavo aiškintis konfliktų priežastis, spręsti iškilusias problemas, nenorėdavo taikytis. Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko, kad santuoka iširo dėl jo kaltės.

15. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

16. Santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

17. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.).

18. Teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad sutuoktiniai vienerius metus (bylos nagrinėjimo metu jau daugiau kaip vienerius metus) gyvena skyriumi, nebeveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, daro išvadą, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, terminas susitaikyti nenustatytinas (CK 3.53 straipsnio 1, 2 dalys, 3.54 straipsnio 4 dalis). Įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, atsakovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas pripažino savo kaltę dėl santuokos iširimo, teismas sprendžia, kad santuoka iširo dėl atsakovo Z. R. kaltės.

19. Teismas pažymi, kad santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, todėl atsakovas neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis). Ieškovė nereikalauja išlaikymo iš atsakovo.

20. Ieškovei R. R. po santuokos nutraukimo grąžinama ikisantuokinė pavardė „K.“, atsakovui paliekama turima pavardė (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

21. Vadovaujantis byloje esančiais duomenimis, šalys turi vieną nepilnametį vaiką – D. R., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu gyvena su ieškove.

22. Ieškovė prašo šalių nepilnamečio vaiko D. R. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Tarnyba ir atsakovas šiam reikalavimui prieštaravimų nepareiškė.

23. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina pagrindinius principus vaiko auklėjimo srityje ir pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi (įsigaliojo 1992 m. kovo 1 d., Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I–983; Žin., 1995, Nr. 60). Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o kilus ginčui tarp tėvų, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis).

24. Atsižvelgiant į tai, kad tarp tėvų nėra ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, Tarnyba pateikė teigiamą išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, šalių nepilnamečio vaiko D. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina – ieškove R. R. (CK 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

25. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

26. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).

27. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).

28. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 274 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės. Prašoma priteisti suma neviršija minėto orientaciniu pripažįstamo minimaliosios mėnesinės algos dydžio kriterijaus (840 Eur arba 633 Eur atskaičius mokesčius ir 316,50 Eur dalis tenkanti vienam iš tėvų (633 Eur / 2 = 316,50 Eur)), todėl vadovaujantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais neturi būti įrodinėjama teikiant detalius įrodymus, pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui.

29. Kaip minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo turtinei padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; ir kt.).

30. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis (274 Eur) neviršija teismų praktikoje įtvirtinto orientacinio dydžio, be to, atsakovas nepateikė dėl šio reikalavimo jokių prieštaravimų, o byloje nėra duomenų, jog atsakovas neturi galimybės prašomo išlaikymo teikti, įvertinęs Tarnybos pateiktą išvadą, kurioje nurodoma, kad ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas su minimalių vaiko poreikių patenkinimu, kita vertus, ieškovė taip pat kas mėnesį gauna 85,75 Eur dydžio vaiko išmoką, sprendžia, kad ieškovės prašymas tenkintinas – iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui D. R., mokamas po 274 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.

31. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

32. Ieškovė skiriama iš atsakovo vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis).

33. Šalims išaiškinama, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daugelio subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios, ir, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, tėvai gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

34. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

35. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Be to, tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Įstatymas įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis, 3.170 straipsnis).

36. Ieškovė neprašo nustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. R. tvarkos, o numatyti, kad tėvas su nepilnamečiu vaiku bendrauja susitikimo laiką su ieškove suderinęs prieš 2 dienas iki planuojamo susitikimo su vaiku.

37. Byloje nėra ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaiku: ieškovė, su kuria gyvena šalių vaikas, neriboja tėvo galimybės bendrauti su vaiku, o atsakovas neprieštarauja pareikštam ieškinio reikalavimui. Tarnybos nuomone, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka nėra pakankamai konkreti, tačiau, esant galimybei šalims geranoriškai susitarti dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku, toks bendravimo būdas geriausiai atitiktų vaiko interesus.

38. Taigi ieškovei neprieštaraujant dėl atsakovo bendravimo su vaiku, o atsakovui taip pat nepareiškus reikalavimų dėl bendravimo tvarkos nustatymo, konkreti atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, nesant būtinumo, nenustatoma, numatant, kad atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja susitikimo laiką su ieškove suderinęs prieš 2 dienas iki planuojamo susitikimo su vaiku.

39. Pasikeitus aplinkybėms ir tarp šalių kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku, priimtas teismo sprendimas neužkirs šalims kelio kreiptis su savarankišku ieškiniu į teismą dėl konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

40. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 3.127 straipsnio 1 dalimi, teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Dalijant santuokoje įgytą turtą, be kita ko, negali būti pažeidžiamos kreditorių teisės (CK 3.126 straipsnis).

41. Ieškovė prašo nustatyti, kad po santuokos nutraukimo, iki bus įvykdyti įsipareigojimai AB SEB bankui pagal (duomenys neskelbtini) Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė įgis turtinę teisę valdyti ir naudotis transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurios vertė yra 15 000 Eur, taip pat ieškovei pereis turtinė teisė įgyti šį automobilį asmenine nuosavybe visiškai įvykdžius įsipareigojimus pagal minėtą lizingo sutartį.

42. Atsižvelgdamas į tai, kad nei kreditorius AB SEB bankas, nei atsakovas neišreiškė prieštaravimo šiam ieškinio reikalavimui, teismas taip pat nenustatė, jog šio reikalavimo patenkinimas pažeistų šalių ir (ar) kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, teismas šį reikalavimą tenkina.

43. Kito tarp šalių dalintino turto byloje nenustatyta.

Dėl kreditinių įsipareigojimų vykdymo

44. Ieškinyje nurodomi neįvykdyti ieškovės įsipareigojimai kreditoriams AB „SEB bankas“ ir UAB „SB Lizingas“, įvertinus prievolių pobūdį bei nesant kreditorių prieštaravimo, po santuokos nutraukimo paliekami asmeniniais ieškovės įsipareigojimais.

45. Vadovaudamasis Antstolių informacinės sistemos registro išrašu ir kitais bylos duomenimis teismas nustatė, kad atsakovas turi įsipareigojimų kreditoriams UAB „mogo LT“, UAB „Sostinės kreditai“, AB „NEO Finance“, Aktiva Finance Group OU, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir A. V., kurie, įvertinus prievolių pobūdį bei nesant kreditorių prieštaravimo, po santuokos nutraukimo paliekami asmeniniais atsakovo įsipareigojimais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

46. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

47. Teismas patenkino 100 proc. ieškinio reikalavimų. Ieškovė šioje civilinėje byloje iš viso patyrė 445 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 445 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

48. Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, todėl, remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, už šį reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis priteisiamas valstybės naudai iš atsakovo, būtent, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 74 Eur žyminio mokesčio (((274 Eur x 12 mėn.) x 3 proc.) x 0,75) = 74 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnio 1 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

49. Byloje patirta 39,84 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1, 6 dalys, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

50. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartimi šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistas laikinas išlaikymas, mokamas po 274 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Kadangi šeimos bylose laikinosios apsaugos priemonės taikomos iki teismo sprendimo priėmimo (CK 3.65 straipsnio 1 dalis), pačioje nutartyje taip pat nurodytas jų galiojimo terminas – iki teismo sprendimo priėmimo, atskirai dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nesprendžiama (CPK 150 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo Z. R. (Z. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. R. grąžinti ikisantuokinę pavardę „K.“, atsakovui Z. R. (Z. R.) palikti pavardę „R.“.

Nustatyti šalių nepilnamečio vaiko D. R. (D. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad atsakovas Z. R. (Z. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), su nepilnamečiu vaiku D. R. (D. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrauja susitikimo laiką su ieškove R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), suderinęs prieš 2 (dvi) dienas iki planuojamo susitikimo su vaiku.

Priteisti iš atsakovo Z. R. (Z. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. R. (D. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokamą po 274 Eur (du šimtus septyniasdešimt keturis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui D. R. (D. R.) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo, iki bus įvykdyti įsipareigojimai akcinei bendrovei SEB bankui pagal (duomenys neskelbtini) Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė įgis turtinę teisę valdyti ir naudotis transporto priemone (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurios vertė yra 15 000 Eur, taip pat ieškovei pereis turtinė teisė įgyti šią transporto priemonę asmeninės nuosavybės teise visiškai įvykdžius įsipareigojimus pagal nurodytą lizingo sutartį.

Ieškovės R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievoles šiems kreditoriams pripažinti asmeninėmis ieškovės prievolėmis:

- akcinei bendrovei SEB bankui, įmonės kodas 112021238, pagal (duomenys neskelbtini) Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

- uždarajai akcinei bendrovei SB Lizingas, įmonės kodas 234995490, pagal (duomenys neskelbtini) Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovo Z. R. (Z. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievoles šiems kreditoriams pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis:

- uždarajai akcinei bendrovei „mogo Lt“, įmonės kodas 302943102, pagal (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

- uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės kreditai“, įmonės kodas 302513887, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini);

- akcinei bendrovei „NEO Finance“, įmonės kodas 303225546, vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini);

- Aktiva Finance Group OU, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini);

- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini);

- A. V. (A. V.), vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo Z. R. (Z. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 445 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo Z. R. (Z. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 74 Eur (septyniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo Z. R. (Z. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 39,84 Eur (trisdešimt devynis eurus, 84 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.