- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-03
- Bylos Nr.
- 2-24953-534/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11885-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Žiedelis
- Ieškovas
- T. B.
- Atsakovas
- R. S.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą ieškovo T. B. patikslintą ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos priteisimo. Teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškiniu (b.l.177-181, 2t.) kreipėsi į teismą nurodydamas, jog ieškovas paskolino atsakovui 112 000,00 Lt sumą: 2012-08-16 ieškovas pervedė į atsakovo sąskaitą 10 000,00 Lt, 2012-09-14 pervedė į atsakovo sąskaitą 73 000,00 Lt, 2012-10-09 pervedė į atsakovo sąskaitą 14 000,00 Lt. 2012-08-27 ieškovo prašymu V. J. į atsakovo sąskaitą pervedė 15 000,00 Lt sumą. Šią skolą V. J. ieškovas grąžino ir perėmė jos reikalavimą atsakovui. Nurodo, jog atsakovas grąžino dalį skolos: 2012-12-13 pavedimu pervedė ieškovui 15 000,00 Lt, 2014-08-07 pavedimu pervedė 10 000,00 Lt, 2014-08-08 pavedimu pervedė 3 500,00 Lt. Ieškovas nurodo, jog 2015-06-08 pavedimu atsakovas grąžino ieškovui 2027,31 Eur. Tokiu būdu atsakovas ieškovui liko skolingas 22 156,00 Eur. Ieškovo teigimu, nuo 2015-06-08 atsakovas nutraukė skolos grąžinimą, pradėjo vengti bendrauti, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į advokatą su prašymu padėti susigrąžinti skolą. Ieškovo advokatas 2016-01-15 kreipėsi į atsakovą dėl skolos grąžinimo, tačiau atsakovas 2016-02-22 nurodė, jog skolos negrąžins, kadangi pinigai gauti už bendrą verslą. Ieškovas nurodo, jog šalis sieja paskolos teisiniai santykiai ir atsakovas paskolą turėjo grąžinti 2016-02-14. Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 22 156,00 Eur skolos, 1480,02 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, 4431,20 Eur kompensavimo funkciją atliekančias palūkanas, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (tomas 1, b. l. 183-186). Nurodo, kad papildoma pažeistos teisės gynimo priemonė yra nepagrįsto praturtėjimo institutas. Nurodo, kad teisiniai santykiai neatitinka jungtinės veiklos civilinių teisinių santykių, todėl, jeigu teismas netenkins ieškinio LR CK 6.870 str. 2 d., 6.871 str. 1 d. pagrindu, prašo taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą ir priteisti reikalaujamą pinigų sumą. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog atsakovas paprašė paskolinti pinigų verslui, t. y. technikos pirkimui iš JAV. Ieškovas pervedė atsakovui apie 112 000,00 Lt, paskolos sutartis sudaryta nebuvo. Dalį lėšų pervedė ieškovas, kitą sumą V. J., kadangi nurodytu metu ieškovas lėšų neturėjo. Atsakovas grąžino 28500 litų. Pavedimų mokėjimo paskirtyje rašyti „sąskaitos papildymas“ prašė atsakovas. Nurodo, jog atsakovo teiginiai apie jungtinę ieškovo ir atsakovo veiklą technikos, automobilių iš JAV pirkimui yra nepagrįsti jokiais bylos duomenimis, nurodo, kad atsakovo verslo partnerio nepažįsta, nematė, nebendravo, todėl negali būti kalbos apie bendrą verslą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su ieškovo patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas iš ieškovo nurodytos sumos nesiskolino, jokių paskolos sutarčių sudaręs nebuvo, dėl paskolos buvo nesitarta. Nurodo, jog 2012 m. pradžioje atsakovo pažįstamas iš Klaipėdos Z. S. supažindino atsakovą su seniau (duomenys neskelbtini) gyvenusiu J. R., kuris šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuo 2012 m. pradėjo kontaktuoti su J. R. per SKYPE ryšį. Nurodo, jog J. R. pasiūlė atsakovui įsigyti automobilių iš JAV, apie šį pasiūlymą atsakovas informavo ir savo sūnėną, t. y. ieškovą, kurį šis pasiūlymas sudomino. Atsižvelgiant į tai, atsakovas per SKYPE konferenciniu ryšiu sujungė ieškovą ir J. R.. Nurodė, jog ieškovas teiravosi dėl automobilių, sutiko su J. R. pasiūlymais atsiųsti ieškovui iš JAV automobilių per Vokietiją. Atsakovo teigimu, ieškovas atsakovui nurodė, jog Skandinavijoje ieškovas turi draugą, kuris, taip pat norėjo įsigyti automobilių, tokiu būdu ieškovas ir atsakovas gautų pelno. Tokiu būdu ieškovo iniciatyva atsakovas su ieškovu sutarė automobilius iš J. R. pirkti ne sau, o pardavimui. Ieškovas, atsakovas ir J. R. kontaktavo per SKYPE įvairiais klausimais, susijusiais su minėtais verslais. Atsakovas nurodo, jog J. R. prašydavo padengti išlaidas transportavimui po JAV bei kitas išlaidas, taip pat nepavykus sudaryti sandorio dėl technikos pirkimo, J. R. prašė pervesti pinigų, kadangi rankpinigius jau buvo sumokėjęs. Nurodo, jog ieškovas su J. R. bendravo per tarpininką, t. y. atsakovą. Nurodo, jog ieškovas duodavo nurodymus atsakovui užklausinėti apie galimybes nusipirkti įvairią techniką, ketindamas ją parduoti savo pažįstamam. Nurodė, jog ieškovui ir atsakovui buvo išsiųsti kroviniai, juos muitinėje turėjo įforminti R. L.. 2013 metais ieškovas, jo brolis M. B., R. L. ir atsakovas susitiko Lietuvoje, Vilniuje, pokalbio metu paaiškėjo, jog J. R. per R. L. atsiuntė ieškovui ir atsakovui du automobilius, kuriuos R. L. savo nuožiūra pardavė ir disponavo gautais pinigais. Atsakovas iš ieškovo gautus pinigus pervedė J. R., kadangi ketino pirkti automobilius iš JAV. Atsakovas nurodo, jog duomenų, jog ieškovas būtų skolinęs atsakovui pinigus nėra, ieškovas nepateikė jokių duomenų, kuriuose atsispindėtų būdingos paskolos sutarčiai ar paskolos rašteliui formuluotės, nėra kalbama apie atsakovo įsipareigojimą grąžinti pinigų sumą ieškovui, vien mokėjimo nurodymai, patvirtinantys kad iš ieškovo buvo gauta tam tikra pinigų suma patys savaime nelemia, jog pinigų perdavimo pagrindas buvo paskolos sutartis. Prašo patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, jog jis informavo ieškovą apie galimybę vykdyti verslą, paskolos neprašė. Ieškovas sutiko su galimybe prisidėti prie verslo, t. y. technikos pirkimo iš JAV per J. R.. Ieškovo pervestos pinigų sumos atsakovui buvo investicija į komercinę veiklą, ieškovą ir atsakovą iš esmės siejo bendro verslo santykiai. Ieškovo ir atsakovo paskoliniai santykiai nesiejo, apie paskolos suteikimą niekada nebuvo kalbėta. Prašo patikslintą ieškinį atmesti, nes abu investavo pinigus į verslą – automobilių pirkimą iš JAV, kuris nepasisekė dėl JAV gyvenančio J. R. nesąžiningumo ir šią aplinkybę ieškovas žino.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys atmetamas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2012-08-16 ieškovas atsakovui bankiniu pavedimu pervedė 10 000,00 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „sąskaitos papildymas“ (tomas 1, b. l. 5). 2012-08-27 V. J. bankiniu pavedimu atsakovui pervedė 15 000,00 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydama „sąskaitos papildymas“. Raštu V. J. nurodė, jog šią sumą atsakovui ji skolino, taip pat minėtą sumą jai grąžino ieškovas (tomas 1, b. l. 6-7). 2012-09-14 ieškovas bankiniu pavedimu pervedė atsakovui 73 000,00 Lt sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „sąsk.papildymas“ (tomas 1, b. l. 8). 2012-10-09 ieškovas bankiniu pavedimu pervedė atsakovui 14 000,00 Lt sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „sąsk.papildymas“ (tomas 1, b. l. 9). Tokiu būdu atsakovui buvo pervesta viso 112 000,00 Lt.
2012-12-20 atsakovas bankiniu pavedimu grąžino ieškovui 15 000,00 Lt sumą, 2014-08-07 grąžino ieškovui 10 000,00 Lt, 2014-08-08 pervedė ieškovui 3500,00 Lt sumą. Mokėjimo paskirtyje nurodyta „sąskaitos papildymas“ (tomas 1, b. l. 10, 11). Taigi atsakovas ieškovui pervedė 28 500 Lt. 2015-06-08 atsakovas bankiniu pavedimu pervedė ieškovui 2027,34 Eur sumą, nurodydamas, jog minėta suma taip pat yra „sąskaitos papildymas“ (tomas 1, b. l. 12).
2016-01-15 ieškovo advokatas kreipėsi į atsakovą dėl 22 160,00 Eur skolos ((112 000,00 Lt – 28 500 Lt) / 3,4528 – 2027,34 Eur) grąžinimo ieškovui. Rašte atsakovui nurodyta, jog skola turi būti grąžinta per 30 dienų, skolos negrąžinus ieškovas kreipsis į teismą (tomas 1, b. l. 13).
2016-02-22 rašte ieškovo advokatui, atsakovas nurodė, jog ieškovo ir V. J. pervestos lėšos buvo ne paskola, o sąskaitos papildymas su prašymu atsakovui tarpininkauti sprendžiant jų atitinkamiems komerciniams klausimams. Nurodė, jog minėtos sumos atsakovui tarpininkaujant buvo pervestos J. R. (tomas 1, b. l. 14).
Iš atsakovo sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 matyti, jog atsakovas pervedė J. R. iš viso 133 960,00 Lt sumą: 2012-08-01 atsakovas pervedė J. R. 11 250,00 Lt sumą, 2012-08-27 pervedė 28 000,00 Lt sumą, 2012-08-27 pervedė 14 000,00 Lt sumą, 2012-09-14 pervedė 64 010,00 Lt sumą, 2012-10-10 pervedė 16 200,00 Lt sumą. Minėtų mokėjimų mokėjimo paskirtyje nurodyta „sąskaitos papildymas“ (tomas 1, b. l. 15, 45-49). 2014-03-15 atsakovas pervedė J. R. 500,00 Lt sumą (tomas 1, b. l. 50).
Byloje pateikta ieškovo, atsakovo ir J. R. susirašinėjimo SKYPE ryšiu išklotinė laikotarpiu nuo 2012-08-24 iki 2016-05-18. Iš susirašinėjimo turinio matyti, jog atsakovas ieškovui pristatė J. R., ieškovas ir atsakovas aptarinėjo pokalbiuose minimų transporto priemonių pirkimo klausimus, statybų verslo klausimus, derino susitikimų laiką. Pažymėtina, jog atsakovas ir J. R. bendravo transporto priemonių, technikos pirkimo klausimais, J. R. nurodydavo atsakovui tam tikras sumas, kurias atsakovas turėdavo pervesti į J. R. sąskaitą banke (tomas 1, b. l. 52-180).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnyje apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi įstatymu paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Pinigų perdavimas yra valinis veiksmas ir, kaip ir bet kuris sandoris, negali būti veikiamas kitų asmenų nesąžiningų veiksmų, todėl šis veiksmas turi būti atliekamas ir teismų aiškinamas taip, kad nekiltų abejonių dėl sandorio šalies valios gauti pinigus ir juos grąžinti pagal susitarimą suvaržymo.
Nagrinėjamu atveju aktuali CK 6.871 straipsnio redakcija, galiojusi laikotarpiu nuo 2012-05-19 iki 2013-05-06. Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį (suvestinė redakcija nuo 2012-05-19 iki 2012-08-31 bei nuo 2012-09-01 - 2013-05-06), fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 1-2 dalys). Taigi nesilaikius privalomos rašytinės sutarties formos, taikomas ribotas įrodymų leistinumas, t. y. neleidžiama sutarties sudarymo fakto įrodinėti remiantis liudytojų parodymais, išskyrus įstatymų nurodytus atvejus. Tačiau šis ribojimas netaikomas kitoms įrodinėjimo priemonėms.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tarp šalių rašytinės formos paskolos sutartis sudaryta nebuvo. CK 6.871 str. 2 d. nustato, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Pinigų skolinimo atsakovui faktui įrodyti ieškovas pateikė mokėjimo nurodymus, kuriais į atsakovo banko sąskaitą buvo pervesta viso 112 000,00 Lt. Pažymėtina, jog mokėjimo dokumente nurodyta mokėjimo paskirtis – sąskaitos papildymas. Ieškovo teigimu, šiais bankiniais pavedimais jis suteikė atsakovui paskolą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo.
Kvalifikuojant tarp šalių susiformavusius civilinius teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises bei pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie santykių tarp šalių pobūdį, visumą. Sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų ir kokios materialiosios teisės normos reglamentuoja ginčo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011).
Nesant rašytinės paskolos sutarties, vien ieškovo į bylą pateikti mokėjimo nurodymai, kuriais į atsakovo sąskaitą buvo pervesta iš viso 112 000,00 Lt suma, savaime nesudaro pagrindo laikyti minėtos sumos perdavimą atsakovui - paskolos sutartimi. Kaip minėta, paskolos sutarčiai sudaryti būtinas ne tik pinigų perdavimas, bet ir paskolos gavėjo įsipareigojimas juos grąžinti. Tuo tarpu mokėjimo pavedimuose ieškovas nurodydavo tik tai, kad papildo atsakovo sąskaitą. Tokiu būdu pervestų lėšų paskirtis (sąskaitos papildymas) yra konkreti ir nesietina su paskola. Atsakovas neginčija aplinkybės, jog nurodytą pinigų sumą jis gavo, tačiau, byloje nėra jokių duomenų rodančių, jog šalys susitarė dėl nurodytų sumų grąžinimo tvarkos ir terminų (CPK 178 straipsnis). Tokiu būdu, mokėjimo pavedimai patvirtina pinigų pervedimo ir gavimo faktą, tačiau CPK 6.871 straipsnio prasme nepatvirtina šalių paskolos sutarties sudarymo fakto. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė, jog ieškovo pervestos lėšos atsakovui buvo paskola (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo išvadai, jog šalis siejo paskoliniai teisiniai santykiai.
2019-06-20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi (b.l.166-173) apygardos teismas nurodė, kad šalys privalo teikti naujus įrodymus dėl naujų faktinių aplinkybių. Ieškovas pateikė patikslintą ieškinį (b.l.171-173,2t.), kuriame pakartotinai nurodo, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, nurodo papildomą pažeistos teisės gynimo priemonę – prašo taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą, naujų įrodymų nepateikė, prašo priimti sprendimą anksčiau pateiktų įrodymų pagrindu. Teismas atmeta ieškovo nurodomą papildomą pažeistos teisės gynimo priemonę - nepagrįsto praturtėjimo institutą. Pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t. Faktinės aplinkybės rodo, kad ieškovas nesivadovavo LR CK 6.871 str. 1d. norma, nesudarė rašytinės sutarties paskolos sutarties, ieškovo pateikti įrodymai pinigų pervedimo dokumentai (b.l.5-9, 1 t.) rodo, kad pervesti pinigai yra skirti papildyti sąskaitą. Faktinė aplinkybė rodo, kad ieškovas, turėdamas žinoti Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus reguliuojančius paskolos teisinius santykius, sąmoningai nesilaikė teisės normos. Tai reiškia, kad pinigai buvo pervedami kitu tikslu. Šalys teismui nurodė, kad yra seni pažįstami, sieja pažintis per giminystės ryšius, susiėjimai giminės renginiuose. Atsakovas nurodo, kad dalį pervestų lėšų grąžino ieškovui, kai pavyko parduoti dalį nupirktos technikos. Byloje pateikta ieškovo, atsakovo ir J. R. susirašinėjimo SKYPE ryšiu išklotinė laikotarpiu nuo 2012-08-24 iki 2016-05-18. Iš susirašinėjimo turinio matyti, jog atsakovas ieškovui pristatė J. R., ieškovas ir atsakovas aptarinėjo pokalbiuose minimų transporto priemonių pirkimo klausimus, statybų verslo klausimus, derino susitikimų laiką. Pažymėtina, jog atsakovas ir J. R. bendravo transporto priemonių, technikos pirkimo klausimais, J. R. nurodydavo atsakovui tam tikras sumas, kurias atsakovas turėdavo pervesti į J. R. sąskaitą banke (tomas 1, b. l. 52-180). Pinigų judėjimas iš ieškovo sąskaitos į atsakovo, atsakovo pervedimas trečiajam asmeniui, dalies pinigų pervedimas atgal ieškovui rodo, kad vyko sandoriai, susitarimai, ieškovas teigdamas, kad tai buvo paskolos santykiai siekia atgauti prarastus pinigus rizikingose sandoriuose. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodo, jog iš ieškovo gauti pinigai buvo pervedami J. R., kadangi ieškovas ir atsakovas ketino pirkti automobilius iš JAV, vykdė bendrą verslą. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas ir atsakovas kalbėjo apie automobilių pirkimo verslą JAV. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovo pervestus pinigus pasisavino atsakovas (pervedęs į kitas sąskaitas, pirkęs daiktus, išlaidavęs). Teismui atsakovas paaiškino, kad pervestus pinigus pasisavino J. R., asmuo gyvenantis JAV ir turėjęs tiekti atsakovui automobilius ir kitą techniką. Ieškovas neįformino rašytinės paskolos sutarties, jungtinės veiklos sutartis (LR CK 6.969 str. 4 d.) irgi privalėjo būti rašytinės formos, visos aplinkybės rodo, kad ieškovo ir atsakovo siekis buvo vykdyti legalią komercinę veiklą nesilaikant civilinio kodekso reikalavimų, o sandorio dalyviui pasisavinus pinigines lėšas, siekiama pasinaudoti civilinio kodekso institutais, nuslepiant tikrąjį tikslą, pervestų pinigų paskirtį. Teismas turi pareigą kvalifikuoti šalių teisinius santykius, kai šalys pateikia visus įrodymus, duoda teisingus ir sąžiningus, išsamius parodymu, teismo posėdyje kalbą tiesą, neapsimeta, nurodo kokio tikslo siekiama pervedant pinigines lėšas, siekį. Teismas atmeta ieškovo nurodomą papildomą pažeistos teisės gynimo priemonę - nepagrįsto praturtėjimo institute, nes šis institutas skirtas sąžiningiems asmenims susigrąžinti nepagrįstai, be teisinio pagrindo prarastus pinigus, kitą turtą, o ne asmenims, vykdantiems komercinę ūkinę veiklą, susigrąžinti rizikinguose sandėriuose prarastas pinigines lėšas. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis, šie santykiai reglamentuojami CK šeštosios knygos II dalies ,,Kitais pagrindais atsirandančios prievolės” XX skyriaus normų. Šiame skyriuje įtvirtintos turto išreikalavimo taisyklės taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 str. 1 d.), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 str. 2 d.), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 str. 1 d.). Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Šioje normoje nustatyta bendroji taisyklė, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo įgijo turtą, privalo jį grąžinti asmeniui, kuriam šis turtas priklauso, išskyrus atvejus, nustatytus CK 6.241 straipsnyje. Turto įgijimas be teisinio pagrindo reiškia, kad jo įgijimo negalima paaiškinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012;2014-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (lot. actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2016 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016 19 punktą; kt.). Faktinės aplinkybės rodo, kad ieškovas pervedė atsakovui pinigus keturis kartus, atsakovas keturis kartus pervedė ieškovui atgal dalį pinigų. Tai nėra atsitiktiniai daugkartiniai pinigų pervedimai tarp ieškovo ir atsakovo, atkreipiant dėmesį, kad šalis nesieja teisiniai santykiai kylantys iš rašytinių sutarčių, paskolos teisinių santykių. Atsakovo R. S. paaiškinimai, byloje pateiktas ieškovo, atsakovo ir J. R. susirašinėjimo SKYPE ryšiu išklotinė laikotarpiu nuo 2012-08-24 iki 2016-05-18, kaip įrodymas nepaneigtas. Tai reiškia, kad buvo susitarimas, kurį ieškovas siekia nuslėpti nuo teismo dėl savanaudiškų tikslų – verslo sėkmės atveju būtų galima nuslėpti valstybės nustatytus verslo ar pajamų mokesčius, o rizikingo sandorio atveju prarastus pinigus būtų galima siekti išsireikalauti iš atsakovo, teigiant, kad buvo paskolos teisiniai santykiai ar reikalaujant taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto teisės normas. Byloje nepateikti įrodymai, atskleidžiantys šalių derybas dėl sutarties sąlygų. Ieškovo turtas sumažėjo, nes tai buvo investicija į verslą, todėl ieškovas yra prisiėmęs nuostolių atsiradimo riziką. Ieškovas pinigus pervedinėjo, suvokdamas neturįs jokios pareigos tą daryti, tai buvo rizikinga investicija į bendrai vykdomą veiklą ir jis iš jį gavusio asmens negali būti išreikalautas, nes toks turto įgijimas, laikytinas iš esmės pateisinamu.??? ??? Teismo nustatytos aplinkybės dėl daugkartinio pinigų pervedimo tarp ieškovo ir atsakovo, ieškovo, atsakovo ir J. R. susirašinėjimo SKYPE ryšiu išklotinė, eliminuoja ieškovo galimybę apginti tariamas pažeistas teises taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą, nes tai buvo verslas, siekis praturtėti iš automobilių iš JAV pirkimo-pardavimo sandorių. Ieškovas pervesdamas atsakovui pinigus dalyvavo sandoryje, kurio buvimą siekia nuo teismo nuslėpti, nes įsitikinęs, kad faktinių aplinkybių nuslėpimas sąlygoja galimybę atgauti pinigines lėšas prarastas sudaryto sandorio metu. Ieškovo turtas sumažėjo, nes jis suprato ar turėjo suprasti nuostolių atsiradimo riziką pirkimo-pardavimo sandorių metu: asmenų tarpusavio santykiai pagrįsti sudarytais susitarimais, ieškovui nuostoliai atsirado vienam iš sandorio dalyvių pažeidus susitarimą. Faktinės aplinkybės – atsakovo paaiškinimai, ieškovo, atsakovo ir J. R. susirašinėjimo SKYPE ryšiu išklotinė, pinigų pervedimai rodo, kad nebuvo nei paskolos santykių, nei nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Teismas ieškinį atmeta.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – jei ieškinys atmetamas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo atsakovui. Nustatyta, jog atsakovas prašo priteisti iš ieškovo patirtas 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Teismas atsakovui priteisia bylinėjimosi išlaidas (LR CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurus) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.