Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2023-08-24 · Civilinė byla Nr. e2S-718-730/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-08-24
Bylos Nr.
e2S-718-730/2023
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08043-2022-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Ieškovas
J. T.
Atsakovas
A. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-718-730/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08043-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.13; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 24 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. T. patikslintą ieškinį atsakovui A. B. dėl nuostolių, žalos priteisimo ir įgaliojimo bei panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarė D. R., A. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį kurį vėliau patikslino, prašydamas pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto 13-jo notaro biuro notarės D. R. 2020 m. rugsėjo 30 d. patvirtintą T. B. sudarytą įgaliojimą; pripažinti negaliojančia 2021 m. gruodžio 28 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), panaudos sutartį; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 26 016,01 Eur ieškovui priklausančio paveldėto turto, 30 711,47 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą, 5 017,86 Eur be pagrindo nuo palikėjos sąskaitų nuimtų piniginių lėšų, 900 Eur žalos, iš viso 62 645,34 Eur, 3 596,93 Eur kompensacinių palūkanų ir 5 procentų metinių palūkanų nuo 66 242,27 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas kartu su patikslintu ieškiniu pateikė ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atlikti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovui nuosavybės teise priklausančiam turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Prašymo pagrindas:

3. Ieškovas nurodo, kad pareiškė reikalavimą dėl 62 645,34 Eur sumos priteisimo, kurią atsakovas išgrynino, todėl nėra aiškus šių pinigų likimas. Teigia, kad esant galimai palankiam teismo sprendimui ir paaiškėjus jog atsakovas pinigų neturi, bus neįmanoma įvykdyti teismo sprendimo, o ir be to, reikia atsižvelgti į atsakovo amžių ir į preliminarią bylos nagrinėjimo trukmę. Teigia, kad šiuo atveju atsakovui nėra kliūčių perleisti turimą turtą, todėl mano, kad laikinoji apsaugos priemonė - įrašo viešame registre dėl turto, buto adresu (duomenys neskelbtini) perleidimo draudimo atlikimas, atitinka pareikšto ieškinio reikalavimo mastą, nevaržo atsakovo teisių daugiau, nei yra būtina šios civilinės bylos proceso tikslams pasiekti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. birželio 7 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą, priėmė ieškovo patikslintą ieškinį ir atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

2.1. Teismas dėl patikslino ieškinio priėmimo nurodė, kad pateiktas patikslintas ieškinys iš esmės atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, o taip pat specialiuosius, keliamus ieškiniui, todėl nutarė patikslintą ieškinį priimti.

2.2. Teismas dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo, nurodė, kad preliminariai vertinant ieškovo reikalavimų pagrįstumą, nėra pagrindo spręsti, kad pareikštas patikslintas ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas, tačiau vien tik preliminarus ieškinio pagrįstumas nesudaro pagrindo tenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

2.3. Teismas dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo sąlygos – galimos grėsmės teismo sprendimo vykdymui nurodė, kad didelė ieškinio suma, atsakovo nesutikimas su ieškiniu, savaime nepagrindžia atsakovo nesąžiningumo. Aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą daryti prielaidą dėl atsakovo nesąžiningumo, tai yra, kad atsakovas vengs sprendimo vykdymo, slėps turą, jį perleis ir pan., ieškovo nenurodytos ir byloje nenustatytos. Ieškovas nepateikė duomenų apie atsakovo realius ketinimus ar siekį turtą perleisti, atsižvelgiant į tai, teismas nutarė ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu apeliantas (ieškovas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės. Atskirojo skundo argumentai:

3.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas per laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 20 d. iki 2022 m. vasario 23 d. išgrynino iš T. B. banko sąskaitų bei iš savo banko sąskaitų virš 120 000 Eur, perleido 142 000 vnt. akcijų. Dalis lėšų buvo išgryninta tuo metu, kai prasidėjo paveldėjimo procesas, tai yra tuo metu, kai po palikėjos mirties momento pasibaigė sutuoktinių bendrosios nuosavybės teisės santykiai. Šiuo atveju nėra jokių duomenų apie atsakovo gautų lėšų panaudojimą, todėl nėra jokios abejonės dėl atsakovo nesąžiningumo.

3.2. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad byla gali užsitęsti, o ir be to, būtina atsižvelgti į atsakovo amžių ir galimą bylos nagrinėjimo trukmę. Pažymi, jog atsakovas turi nekilnojamojo turto, todėl prašymas dėl įrašo apie draudimą perleisti turtą, jokiu būdu neapsunkina arba nesuvaržo atsakovo teisių naudotis turtu. Mano, kad šiuo atveju ieškovo prašymo tenkinimas negalėjo suvaržyti atsakovo teisių daugiau negu būtina tam, kad būtų išlaikyta šalių interesų pusiausvyra.

Atsiliepimas

2. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti atsiliepime ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartyje išdėstytais motyvais ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

4.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą skolininko nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Šiuo atveju teismas pagrįstai nurodė, kad jokių duomenų apie atsakovo nesąžiningumą nėra. Mano, kad apeliantui nepateikus tikėtinų duomenų apie ketinimą paslėpti turtą, apelianto atskirasis skundas turėtų būti atmestas.

4.2. Teigia, kad atsakovo amžius ir turimos ligos nelaikytinos pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o priešingai, pakankamai rimtu argumentu sprendžiant klausimą dėl bet kokių suvaržymų atsakovo turtui netaikymo. Mano, kad ieškovas siekia padaryti spaudimą taikant laikinąsias apsaugos priemones, nors ieškovas neturi pakankamai argumentų, kuriais galėtų pagrįsti atsakovo veiksmų neteisėtumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

8. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir iš esmės išspręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsižvelgiant į apelianto argumentus, pareikštus reikalavimus, atskirojo skundo motyvus, daroma išvada, kad apeliantas skundžia tą teismo nutarties dalį, kurią išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių (ne) taikymo klausimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų.

9. Šioje byloje ieškovas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad šioje bylos stadijoje laikinųjų apsaugos taikymo sąlygų įrodinėjimas negali būti sutapatinamas su bylos dalyko įrodinėjimu. Teigia, kad atsakovas per laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 20 d. iki 2022 m. vasario 23 d. išgrynino iš T. B. banko sąskaitų bei iš savo banko sąskaitų virš 120 000 Eur, perleido 142 000 vnt akcijų. Dalis pinigų buvo išgryninta tuo metu, kai prasidėjo paveldėjimo procesas, todėl nėra abejonės dėl atsakovo nesąžiningumo. Pažymi, kad nėra duomenų kokiam tikslui lėšos buvo panaudotos ar kur jos yra paslėptos, todėl yra grėsmė teismo sprendimo vykdymui, be to, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti dėl atsakovo amžiaus ir bylos nagrinėjimo laikotarpio.

10. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą lemia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

11. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y., nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.

12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo ieškinio argumentus, pateiktus rašytinius įrodymus, konstatavo, jog ieškovo ieškinys tikėtinai pagrįstas, tačiau vien tai nesudaro pagrindo tenkinti prašymo ir taikyti ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę. Nurodė, kad vien didelė ieškinio suma, atsakovo nesutikimas su pareikštais reikalavimais nepagrindžia atsakovo nesąžiningumo. Kitos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą daryti prielaidą dėl atsakovo nesąžiningumo, tai yra, kad atsakovas vengs sprendimo vykdymo, slėps turą, jį perleis ir pan., ieškovo nenurodytos ir byloje nenustatytos. Ieškovas nepateikė duomenų apie atsakovo realius ketinimus ar siekį turtą perleisti. Su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinkama.

13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kas yra tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlyga ir kokia apimtimi ji turi būti nustatinėjama ir nustatyta sprendžiant tokį procesinį klausimą, kaip laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas. Teismas, vertindamas atitinkamų apribojimų nustatymo poreikį, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1816-302/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-40-236/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-261-450/2019).

14. Teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio, preliminarus) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., tai yra tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1055-790/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1689-464/2020).

15. Nagrinėjamu atveju toks reikalavimas, kokį ieškovas pareiškė ieškinyje (patikslintame), yra galimas (įmanomas), ieškovas suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, pridėjo savo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo egzistuojant vieną iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – tikėtiną ieškinio pagrįstumą.

16. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, ir nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, jog egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, turi būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.

17. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas kitos būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nebuvimą nurodė, kad šiuo atveju nėra jokių duomenų spręsti jog atsakovas yra nesąžiningas, aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą daryti prielaidą dėl atsakovo nesąžiningumo, kad atsakovas vengs sprendimo vykdymo, slėps turą, jį perleis ir pan., ieškovo nenurodytos ir byloje nenustatytos. Ieškovas su šia pirmos instancijos teismo išvada nesutinka, teigia, kad atsakovas išsigrynino didelį kiekį pinigų prasidėjus paveldėjimo procesui, dėl ko jis yra nesąžiningas, o ir be to, atsakovo amžius ir bylos nagrinėjimo laikotarpis kelią grėsmę galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

18. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai išplėtotoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikoje nurodoma, kad tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto kaip turto areštas taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia įtikinamų argumentų ir (ar) įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar galimus atlikti veiksmus, siekiant išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-550-330/2019).

19. Šiame kontekste pažymėtina, kad civilinėje teisėje, išskyrus tiesiogiai įstatymuose aptartas išimtis, galioja asmens sąžiningumo prezumpcija, todėl nesąžiningumo kaip grėsmę sprendimo įvykdymui patvirtinančios aplinkybės įrodinėjimo pareiga visada tenka tai šaliai, kuri pareiškia ieškinio reikalavimą ir prašo taikyti kitai ginčo šaliai (ar šalims) disponavimo turtu suvaržymus arba kitus ribojimus (CPK 12, 178 straipsniai), o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-113-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020).

20. Jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie nesąžiningą atsakovo elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, ieškinio sumos dydis ir atsakovo turtinė padėtis nėra reikšmingi (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018, 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-395-516/2023). Sprendžiant dėl asmens sąžiningumo turi būti nustatyta ne hipotetinė, o reali grėsmė, atsižvelgiant į šalies pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais grindžiamas šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-341-464/2023).

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė atsakovo nesąžiningumo – nepateikė duomenų ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog atsakovas ketina imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, siekdami pabloginti savo turtinę padėtį, taigi nepaneigė civilinėje teisėje galiojančios asmens sąžiningumo prezumpcijos. Pažymėtina, kad priešingai nei teigia ieškovas, laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie kitos šalies jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1726-330/2020), tačiau tokių duomenų ieškovas nepateikė.

22. Nagrinėjamu atveju ieškovas galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo riziką grindžia ir atsakovo amžiumi, bei tuo, jog bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu šios aplinkybės nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesant jokių objektyvių argumentų pagrindžiančių galimą atsakovo nesąžiningumą. Ankstesnėse nutarties dalyse nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė pakankamų įrodymų, kurie patvirtintų realų atsakovo ketinimą šioje bylos stadijoje perleisti turtą tretiesiems asmenims, jį paslėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-306-236/2016). Taigi tai neužkerta kelio ateityje, paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms, įrodžius apelianto nesąžiningumo aspektus, iš naujo kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

24. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl procesinės bylos baigties.

25. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarties dalį, kurią išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, kurią naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pažymėtina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje proceso stadijoje nespręstina – jos bus paskirstytos pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarties dalį, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, palikti nepakeistą.

Teisėja Erinija Kazlauskienė