- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-17
- Bylos Nr.
- e2YT-13733-1230/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00879-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pušinskė
- Pareiškėjas
- T. D.
- Suinteresuotas asmuo
- J. D., R. C., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dalia Pušinskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. D. (T. D.) pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, suinteresuoti asmenys J. D. (J. D.), R. C. ir Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas T. D. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po sutuoktinės I. D., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.
Šalies argumentai
Pareiškime nurodė, kad su I. D. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje turėjo tris bendrus vaikus: M. D. (M. D.), gim. (duomenys neskelbtini), R. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. D. (J. D.), gim. (duomenys neskelbtini). Sūnus M. D. mirė (duomenys neskelbtini), buvo nevedęs, vaikų neturėjo. Santuokos metu su I. D. įsigijo bendrą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. sav. Minimas namas buvo įsigytas santuokos metu, todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, laikoma, kad minėtas turtas pareiškėjui ir I. D. priklausė nuosavybės teise lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį kiekvienam. Pareiškėjo sutuoktinė I. D. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko palikimas – ½ dalis minėto gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais. Pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą nepadavė notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, nes buvo įsitikinęs, kad visas bendrai užgyventas turtas pereis jo nuosavybėn automatiškai. Pareiškėjas yra paprastas kaimo žmogus, pensininkas, todėl manė, kad niekur papildomai po sutuoktinės mirties kreiptis nereikia. Be to, jis neturi teisinio išsilavinimo, todėl jam sudėtinga susiorientuoti teisiniuose reikaluose. Po I. D. mirties pareiškėjas liko gyventi tame pačiame santuokos metu įsigytame name, ir gyvena jame iki šiol, moka už namo elektros energiją, šiukšles, sodina daržą, tvarko aplinką, šienauja kieme, sandėliuoja darbo įrankius ir kitus daiktus ūkiniuose pastatuose, tvarkosi savo ir mirusiosios sutuoktinės valdoje. Savo lėšomis ir jėgomis palaidojo sutuoktinę, apmokėjo visas laidotuvių išlaidas, sutvarkė jos kapą. Visi šie faktai patvirtina, kad po sutuoktinės mirties pareiškėjas tvarkė jos turtą kaip savo, t. y. priėmė sutuoktinės palikimą faktiniu valdymu. Be to, (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi pareiškėjas išsipirko iš valstybės žemės sklypą, esantį po minėtu gyvenamuoju namu, kreipėsi į Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją dėl adreso minimam gyvenamajam namui suteikimo (patikslinimo), po to (duomenys neskelbtini) Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu namui buvo suteiktas tikslus adresas: (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. sav. Niekas kitas dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė, pareiškėjo vaikai, įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis, nepretenduoja į po jų motinos mirties likusį turtą, nes žino faktinę situaciją, kad jos palikimą faktiniu valdymu priėmiau būtent pareiškėjas ir ginčo dėl to šeimoje nėra. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad būtų notariškai įformintas palikimas ir išduotas paveldėjimo teisės liudijimas po sutuoktinės I. D. mirties.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos I. D. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti, pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuoti asmenys J. D. ir R. C. atsiliepimų nepateikė, apie pradėtą procesą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą informuoti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).
Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 18 punktas). Kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013 ir joje nurodyta praktika).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas T. D. ir I. D. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Sutuoktiniai santuokoje turėjo tris bendrus vaikus: sūnų M. D., gim. (duomenys neskelbtini), dukrą R. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnų J. D., gim. (duomenys neskelbtini). Sūnus M. D. mirė (duomenys neskelbtini), buvo nevedęs, vaikų neturėjo. Pareiškėjo sutuoktinė I. D. (duomenys neskelbtini) mirė.
Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis I. D. vardu nėra registruota nekilnojamojo turto, tačiau pareiškėjui (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso šis nekilnojamasis turtas: 64,57 kv. m. ploto gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su ūkiniais pastatais bei pagalbiniais statiniais (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. sav. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo bei pareiškėjo pateiktos medžiagos matyti, kad nurodytas nekilnojamasis turtas įregistruotas nuosavybės teise pareiškėjo vardu (duomenys neskelbtini) pirkimo –pardavimo sutarties Nr. 27 pagrindu. Ši aplinkybė reiškia, kad minėtas nekilnojamasis turtas buvo įsigytas pareiškėjo ir I. D. santuokos metu ir todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2-3 dalys).
Pareiškėjas nurodė, kad po sutuoktinės mirties liko gyventi tame pačiame name, naudojosi visais ūkiniais / pagalbiniais pastatais, likusiais namų apyvokos daiktais ir juos prižiūrėjo, rūpinosi sutuoktinės laidotuvėmis, sutvarkė jos kapą. Pareiškėjas nuo sutuoktinės mirties iki šiol moka už namo komunalines paslaugas – elektros energiją, atliekų išvežimą (tai patvirtina į bylą pareiškėjo pateikti atitinkami mokėjimai bei kvitai), sodina daržą, tvarko aplinką, šienauja kiemą, sandėliuoju darbo įrankius ir kitus daiktus ūkiniuose pastatuose, t. y. tvarko savo ir mirusiosios sutuoktinės namų valdą. 2025 m. liepos 30 d. Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad pareiškėjas iki šiol deklaruoja savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. sav. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) taip pat partvirtina pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad jis (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) išsipirko iš valstybės žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį po namų valda, adresu (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. sav.
Byloje esantis 2025 m. liepos 30 d. Šalčininkų rajono 3-ojo notarų biuro liudijimas patvirtina, kad paveldėjimo byla po I. D. mirties (mirė (duomenys neskelbtini).) šiame notaro biure užvesta nebuvo. Pagal 2025 m. liepos 30 d. Testamentų registro išrašą Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos I. D. sudarytų testamentų, jos palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų. Palikėjos ir pareiškėjo vaikai, įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis, atsiliepimų nepateikė, apie procesą informuoti tinkamai, todėl laikytina, kad jie pareiškimo patenkinimui neprieštarauja. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį I. D. turto priėmimą valdyti.
Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad T. D. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė valią priimti savo sutuoktinės I. D., mirusios (duomenys neskelbtini)., palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Todėl yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. D. priėmė savo sutuoktinės I. D., mirusios (duomenys neskelbtini)., palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. D. (T. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini)., priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.