Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui N. R. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

2. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise registruotino kilnojamojo/nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių pareiškėja nėra įgijusi. Atsakovas teismo duomenimis yra deklaravęs savo išvykimą į Vokietiją. Registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto atsakovo vardu Lietuvos Respublikoje nėra registruota (e.b. 1 t., b.l. 13, 50, 51).

3. 2019 m. birželio 7 d. antstolės Vidos Daugirdienės pažymoje nurodyta, kad N. R. išlaikymo dukrai E. nemoka nuo išlaikymo priteisimo dienos. Vykdomojoje byloje Nr. 0004/15/00870 apskaičiuotas išlaikymo įsiskolinimas - 5 930,60 Eur susidaręs nuo 2014 m. balandžio 4 d. iki 2019 m. birželio 1 d (e.b. 1 t., b.l. 9).

4. Ieškovė dirba įmonėje UAB „Baltijos parkai“ padavėja-barmene. Jos vidutinės mėnesinės pajamos vadovaujantis VSDFV duomenimis už paskutinį pusmetį apie 900 Eur neatskaičius privalomųjų mokėjimų (e.b. 1 t., b.l. 32-37).

5. Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 19 d. – 2019 m. gegužės 31 d. E. P. išlaikymui yra skyrusi 2895,60 Eur (e.b. 1 t., b.l. 11).

Dėl ieškovės reikalavimo

1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką, vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos ir kt. Kartu turi būti įvertintas šių pajamų reguliarumas. Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiama į turimą turtą, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, reikalavimo teises ir skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims.

3. Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Svarbu įvertinti ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010 ir kt.).

4. Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas analizuoja vaiko poreikius. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, jog ieškovė turi papildomų išlaidų dėl nepilnamečio vaiko sveikatos būklės, vaiko specialaus ugdymo. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti tenkintini vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymui, ugdymui. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri yra 555 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“). Pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

5. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

6. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims.

7. CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kita) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

8. Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, sveikata ir panašiai), bet taip pat skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, saviraiškai, gabumų lavinimui.

9. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo į teismą kreipėsi praėjus virš 4 metų, taigi nepilnamečio vaiko E. P. poreikiai po priimto teismo sprendimo, kuriuo išlaikymas buvo priteistas po 116 Eur kas mėnesį, neabejotinai pasikeitė, tai yra padidėjo, per 4 metus pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Šalių dukra yra 5 metų amžiaus, ieškovės teigimu, atsakovas su nepilnamečiu vaiku visiškai nebendrauja, nepadeda jo auginti, priteisto išlaikymo niekada nemokėjo, visa nepilnamečio vaiko priežiūra rūpinasi ieškovė. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad su atsakovu nebendrauja, jos žiniomis jis galimai išvykęs gyventi ir dirbti į užsienį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su ieškovės pozicija, kad iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis 116 Eur nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių ir yra pakitęs iš esmės.

10. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

11. Byloje pateiktas nepilnamečio vaiko išlaikymui būtinųjų išlaidų paskaičiavimas (el. b. 1 t., b. l. 19). Iš jo matyti, kad vidutiniškai nepilnamečio vaiko išlaikymui reikia apie 570 Eur į mėnesį, mergaitė yra sveika, lanko sporto užsiėmimus sporto klube „Burpis“. Atsakovui teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, atsiliepimo atsakovas nepateikė, duomenų apie savo turtinę padėtį taip pat. Teismas, įvertinęs nurodytas vaiko poreikių sumas, neturi pagrindo manyti, kad jos būtų neatitinkančios ekonominės realybės, vaiko amžiaus, būtinųjų bet kurio vaiko poreikių ar šioms sumoms pagrįsti būtų reikalingi papildomi įrodymai nei pateikta teismui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko vaikų poreikių dydį nustatytu ir toliau vertina šalių turtinę padėtį.

12. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė šiuo metu dirba įmonėje UAB „Baltijos parkai“, jos pajamos už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio iki spalio mėnesio vidutiniškai buvo po 900 Eur į mėnesį, neatskaičius privalomųjų mokėjimų (nors teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad gauna 500 Eur atlyginimą atskaičius privalomuosius mokėjimus, e.b. 1 t., b.l. 32-37), papildomai ieškovė gauna 50 Eur išmoką vaikui ir 68 Eur išmoką iš vaikų išlaikymo fondo. Iš ieškovės paaiškinimų, bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas Lietuvoje nedirba, yra deklaravęs savo išvykimą į Vokietiją. Registrų duomenimis atsakovas registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi.

14. Teismas, vertindamas šalių galimybę teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymui reikalingą sumą, duomenų apie atsakovo šiuo metu gaunamas pajamas neturi, tačiau atkreipia dėmesį, kad išaugo nepilnamečių vaikų poreikiai bei pasikeitė šalies ekonominė padėtis - išaugo maisto, rūbų, komunalinių patarnavimų, vaistų, higienos priemonių kainos. Ieškovės paaiškinimais atsakovas ankstesniu teismo sprendimu priteistą išlaikymą teikė, tačiau ši suma nėra pakankama, ir šiuo metu atsakovas priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams nemoka. Atsakovas šių aplinkybių nepaneigė. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė taip pat prisiima ir didesnę nepilnamečių vaikų išlaidų dalį įvertinus tai, kad šalių dukra gyvena su ieškove. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus tai, jog atsakovas yra 35 metų sveikas ir darbingas vyras, gyvenantis užsienyje, todėl teismas mano, kad jis gali prisidėti didesne išlaikymo dalimi nei jį teikia šiuo metu. Įvertinus nepilnamečio vaiko poreikius, bei ieškovės turtinę padėtį, ieškovės ieškinys yra tenkintinas, iš atsakovo priteistina 300 Eur kas mėnesį nepilnamečio vaiko – E. P., gimusios 2014 m. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis), išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

15. Teismas pažymi, kad išlaikymas yra priteisiamas nepilnamečiam vaikui, kurį uzufrukto teise tvarko jo įstatyminė atstovė, t. y. vaiko motina arba tėvas (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priteistas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams, o išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą. Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

17. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovė buvo atleista nuo 50 Eur (300 Eur – 116 = 184 × 12× 3 procentai – 25 procentai = 50 Eur) dalies žyminio mokesčio mokėjimo, ši suma priteistina valstybei iš atsakovo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 straipsnis).

18. Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl klausimas nespręstinas.

19. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93, 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas - Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2015 m. kovo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1583-323/2015 iš atsakovo N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui E. P., gim. 2014 m. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui E. P., gim. 2014 m. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2019 m. rugpjūčio 22 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui E. P., gim. 2014 m. (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 50 Eur (penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.