Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-714-123/2009

2009 m. balandžio 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Danguolės Martinavičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Julianus Inkaso“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovui K. Z. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos duomenimis, ieškovė kreipdamasi į teismą ieškinyje nurodė paskutinę jai žinomą atsakovo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismui nepavykus atsakovui įteikti procesinių dokumentų ieškovės nurodytu adresu, 2009-02-19 nutartimi nustatė terminą pašalinti ieškinio trūkumus, t. y. patikslinti atsakovo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini) arba pasirinkti kitą procesinių dokumentų įteikimo būdą (b. l. 37). Ieškovė vykdydama teismo nutartį nurodė, kad atsakovas yra išvykęs į (duomenys neskelbtini), duomenų, kad jis išvyko į tą šalį gyventi, nėra, todėl prašė teismo įteikti atsakovui procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu (b. l. 40). Tačiau teismas 2009-03-04 nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą, konstatavęs, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų (b. l. 42). Teisėjų kolegija su tokia teismo nutartimi nesutinka dėl šių motyvų.

CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas suteikia galimybę teismui palikti ieškinį nenagrinėtą, jeigu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme paaiškėja, jog pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Bendrieji procesinio dokumento turiniui keliami reikalavimai nurodyti CPK 111 straipsnyje, papildomi – CPK 135 straipsnyje. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, jog procesiniame dokumente, taigi ir ieškinyje, privalu nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį, vardą, pavardę, asmens kodą (jeigu jis yra žinomas), gyvenamąją vietą. Tikslus ieškovo, atsakovo ir trečiųjų asmenų adresų nurodymas leidžia teismui išspręsti bylos teismingumo klausimus ir byloje dalyvaujantiems asmenims tinkamai įteikti procesinius dokumentus. Pareiga nurodyti atsakovo gyvenamąją vietą tenka ieškovui. Fizinio asmens gyvenamoji vieta nurodoma laikantis CK 2.16, 2.17 straipsniuose nustatytų taisyklių. Procesiniai dokumentai atsakovui gali būti įteikiami CPK 117, 129, 130 straipsniuose nurodytais procesinių dokumentų įteikimo būdais. CPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, jeigu atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir jeigu CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratoriaus. Pažymėtina, kad procesinių dokumentų įteikimas per antstolį, byloje dalyvaujantį asmenį arba kuratoriaus paskyrimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu to prašo suinteresuotas asmuo ir su tokiu įteikimo būdu sutinka (CPK 117 str. 2 d., 129 str. 1 d.). Taigi esant nežinomai atsakovo gyvenamajai ir darbo vietoms bei suinteresuotam asmeniui neprašant paskirti kuratoriaus yra galimas procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str. 1 d.).

Iš byloje esančios pažymos apie procesinių dokumentų įteikimą matyti, kad atsakovui siųsti procesiniai dokumentai ieškovės žinomu atsakovo paskutinės gyvenamosios vietos adresu grįžo neįteikti (b. l. 33), iš Gyventojų registro tarnybos 2008-07-28 pažymos matyti, kad duomenų apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą nėra (b. l. 7), naujos savo gyvenamosios vietos atsakovas nėra deklaravęs, byloje esanti „Sodros“ pažyma apie asmens įdarbinimus patvirtina, kad atsakovo darbo vieta taip pat nėra žinoma (b. l. 35). Esant šioms aplinkybėms įteikimas registruotu paštu, per antstolius, kurjerius yra neįmanomas. Todėl ieškovė nežinodama atsakovo gyvenamosios ir darbo vietos bei vykdydama teismo 2009-02-18 nutartį pateikė prašymą neskirti kuratoriaus, o procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu (b. l. 40). Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė pašalino ieškinio trūkumus, t. y. pasirinko įstatyme numatytą vieną iš procesinių dokumentų įteikimo būdų ir apie tai tinkamai ir laiku informavo teismą, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą.

Pažymėtina, kad civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą privačių ginčų sprendimą. Teismo ir šalių pareiga ? rūpintis kuo greitesne proceso eiga. Proceso koncentruotumo principas nustato, kad tiek šalys, tiek teismas privalo siekti, kad byla būtų išnagrinėta iš esmės jau per pirmąjį teismo posėdį (CPK 7 str.). Šalių subjektinės teisės turi būti apgintos kiek įmanoma operatyviau, su kuo mažesniais valstybės ir dalyvaujančių byloje asmenų kaštais. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė domėjosi procesu, ėmėsi aktyvių veiksmų, kad procesiniai dokumentai būtų įteikti atsakovui, o nepavykus to padaryti, pateikė teismui prašymą įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo spaudoje būdu. O pirmosios instancijos teismas, nesuteikęs galimybės įteikti procesinių dokumentų viešo paskelbimo būdu, ieškovei, nežinančiai atsakovo gyvenamosios ar darbo vietos, užkirto kelią pasinaudoti jai savo teise į teisminę gynybą.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą, netinkamai taikė procesines normas, nepagrįstai suvaržė ieškovės teises ginti savo interesus teisme ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl 2009-03-04 nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 3 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.