Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – I. S., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas J. S. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė po savo tėvo P. S. mirties atsiradusį palikimą, pradėjus paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas P. S., o motina R. S. mirė dar (duomenys neskelbtini). 2007 m. sausio 12 d. pagal paveldėjimą jo tėvui P. S. atiteko nekilnojamas turtas, tame tarpe 0,63 ha miško ūkio sklypas, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini). Tėvo šeimoje liko du vaikai, jis ir jo brolis I. S.. Pagal jo tėvo sprendimą jis visą turimą turtą buvo padalinęs bei įforminęs tarp jų ir jų vaikų dar prieš savo mirtį. Miško sklypas jo sprendimu buvo paliktas jam, tėvas buvo pas notarę ir tvarkė dokumentus, tačiau kaip paaiškėjo vėliau, jis tvarkė kitą turtą, o apie šitą galimai pamiršo. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2022 m. jis naudojasi sklypu, iš kurio ruošė malkas šildymui bei tvarkė aplinką, nes sklypas yra (duomenys neskelbtini) miestelio pakraštyje. Pareiškėjas priėmė sprendimą parduoti sklypą, tačiau sužinojo, kad sklypas teisiškai priklauso jo tėvui. 2025 m. liepos 29 d. Šalčininkų rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notarė Marija Maliūnienė išdavė liudijimą, kad iki 2025 m. liepos 29 d. paveldėjimo byla po jo tėvo mirties užvesta nebuvo. Iš Testamento registro išrašo matoma, kad nėra duomenų dėl tėvo P. S. sudarytų testamentų, palikimo priėmimo faktų, įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikėjo atsisakymo faktų, taip pat įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo pareiškimo pagrįstumo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos, pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo pareiškimo pagrįstumo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad tarnyba neturi duomenų apie P. S. palikimo perėjimo valstybei faktą, taip pat ji nesikreipė į notarą dėl palikėjo turto paveldėjimo valstybės vardu.

Suinteresuotas asmuo I. S. atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą byloje nepateikė.

Teismas 2025 m. lapkričio 4 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalis), nekviečiant byloje dalyvaujančių asmenų į teismo posėdį, kuriems apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir vietą, bylą nagrinėsiančio teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt bei išsiuntus teismo nutartį.

Byloje dalyvaujantys asmenys prašymų civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka teisme nepateikė. Byla išnagrinėta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. S. priėmė savo tėvo P. S. palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2025 m. lapkričio 6 d. Gyventojų registro pažyma patvirtina, kad pareiškėjo tėvas P. S. turėjo du vaikus – pareiškėją ir suinteresuotą asmenį I. S.. Sutuoktinė R. S. mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) P. S. mirė (medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Nekilnojamojo turto duomenų banko išrašas patvirtina, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas P. S. vardu.

Pareiškėjas nurodė, kad po tėvo P. S. mirties naudojasi minėtu žemės sklypu, iš kurio ruošė malkas šildymui, bei tvarkė aplinką, jį prižiūrėjo.

Pareiškėjas J. S. nurodė, kad nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl paveldėjimo byla po tėvo mirties nebuvo užvesta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi, 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas įpėdiniams atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad po tėvo P. S. mirties pareiškėjas naudojosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio ruošė malkas šildymui, bei tvarkė aplinką, jį prižiūrėjo, rūpinosi, disponavo juo kaip savo nuosavybe.

Pareiškėjas yra pirmos eilės įpėdinis. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po tėvo P. S. mirties jo palikimo dalį būtų priėmę kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Kaip minėta, iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad po tėvo P. S. mirties pareiškėjas J. S. naudojosi turtu kaip savo nuosavybe, jį prižiūrėjo, rūpinosi. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad per trijų mėnesių laikotarpį nuo palikimo atsiradimo dienos (nuo palikėjo mirties momento) pareiškėjas J. S. faktiškai atliko aktyvius veiksmus ir priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, todėl laikomas priėmusiu visą palikimą. Suinteresuotas asmuo pareiškėjo brolis I. S. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, prieštaravimų nepareiškė.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas J. S. neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jis po tėvo P. S. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstas ir tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė tėvo P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas faktiškai palikimą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.