- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-26
- Bylos Nr.
- e2A-961-643/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02425-2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Margarita Stambrauskaitė, Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- V. M.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 25-ojo notaro biuro
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės apeliantės A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovei V. M. dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo ir dalies paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo, trečiasis asmuo – Vilniaus miesto 25-ojo notaro biuro notarė D. J.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) pripažinti, kad V. S., mirusio (duomenys neskelbtini), banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje banke AB „Swedbank“, iki V. S. mirties buvusios piniginės lėšos (27 163,08 Eur suma) yra bendra dalinė A. K. ir V. S. nuosavybė, nustatant, kad A. K. priklauso 1/2 šių lėšų (arba 13 581,54 Eur); 2) pripažinti negaliojančiu 2021 m. balandžio 6 d. Vilniaus miesto 25-ojo notaro biuro notarės D. J. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (notarinio registro Nr. 1183) dalyje dėl V. M. 1/1 dalies paveldėjimo piniginių lėšų, esančių banko AB „Swedbank“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), bei nustatyti, kad V. M. paveldėjo 1/2 dalį piniginių lėšų, esančių banko AB „Swedbank“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (arba 13 581,54 Eur); 3) taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje areštuoti atsakovei V. M. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ne mažesnei kaip 13 581,54 Eur sumai, leidžiant turtu naudotis, tačiau uždraudžiant atsakovei areštuotą turtą parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims, o nesant tokio turto, areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovei; 4) atidėti žyminio mokesčio mokėjimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki teismo sprendimo priėmimo dienos; 5) priteisti ieškovės A. K. naudai iš atsakovės V. M. visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. S., kuris su ieškove nesudarius santuokos kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį pastaruosius 17 metų (buvo sugyventiniai). Ieškovė kartu su savo faktiniu sutuoktiniu visuomet gyveno jam priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kurį jie kartu išlaikė ir prižiūrėjo, bendrai mokėjo komunalinius mokesčius ir kt. Kadangi V. S. dėl silpnos sveikatos (širdies ligų) ilgą bendro gyvenimo tarpsnį niekur nedirbo, o vieninteles jo gaunamas pajamas sudarė šalpos neįgalumo pensija, todėl faktiniai sutuoktiniai iš esmės gyveno beveik tik iš ieškovės gaunamų pajamų, kurias sudarė ieškovės gautas darbo užmokestis ir senatvės pensija. Be kasdienių išlaidų ieškovė nemenka savo pajamų dalimi prisidėjo prie jųdviejų gyvenamojo būsto pagerinimo, t. y. apmokėjo ir už bute įrengtus baldus, televizorių, šaldytuvą bei kitus buities įrenginius. Ieškovė taip pat visuomet mokėjo už bute įdiegto interneto ir mobilaus telefono ryšio paslaugas, turto bei automobilio, kurį kartu su faktiniu sutuoktiniu 2008 metais laimėjo loterijoje, draudimo įmokas. Taip pat daugiausiai tik iš savo gaunamų pajamų ieškovė visuomet jiems abiem pirko maistą ir buities reikmenis. Visą bendro gyvenimo laikotarpį ieškovė rūpinosi savo faktiniu sutuoktiniu, apmokėdavo gydymo ir sveikatinimo išlaidas, pirko drabužius, vaistus. Faktiniai sutuoktiniai dažnai ilsėdavosi Palangoje, o 2011 metais kartu atostogavo Vokietijoje. Taigi, nors tarp ieškovės ir V. S. santuoka nebuvo sudaryta, tačiau jų tarpusavio santykiai iš esmės prilygo santuokiniams.
3. Paaiškino, kad ji su V. S. vedė bendrą gyvenimą, kartu apsipirkinėdavo, kartu švęsdavo šventes, važiuodavo atostogauti, ieškovė tvarkydavo namus, todėl mano, kad ji turi teisę paveldėti dalį turto. Nurodė, kad per mėnesį išleisdavo maždaug 200 Eur maistui. Pažymėjo, kad su V. S. važiuojant į Palangą išleido apie 800 Eur, mokėjo per pusę, atostogaujant Vokietijoje mokėjo irgi per pusę. Nurodė, kad apsigyveno kartu apie 2003 m. Pažymėjo, kad ji neturėjo jokių dokumentų, susijusių su V. S. paveldėjimu, atsiradusiu po šio tėvų mirties. Nurodė, kad per mėnesį su V. S. sutaupydavo iš bendrų pajamų apie 200 - 300 Eur. Pažymėjo, kad ieškovės pajamos buvo apie 600 Eur per mėnesį, kol ji dirbo. Taip pat nurodė, kad lėšos, esančios ieškovės sąskaitoje, yra bendros lėšos su V. S.. Atsakyti į klausimus, kiek V. S. turėjo pinigų savo banko sąskaitoje iki pradedant gyventi kartu su ieškove, kokios buvo jo pajamos iki gaunant pensiją, negalėjo.
4. Atsižvelgiant į tai, kad šalys (faktiniai sutuoktiniai) vedė bendrą ūkį, o didelę dalį pragyvenimo išlaidų apmokėdavo ieškovė, todėl jie buvo sutarę, kad iš V. S. pensijos bus apmokami jam priklausančio buto komunaliniai mokesčiai, o likusi dalis pensijos bus kaupiama pastarojo banko sąskaitoje, kaip bendros jų gyvenimo santaupos (neišleidžiama).
5. Po V. S. mirties Vilniaus miesto 25-ąjame notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 25/2021, kurioje, notarei patikrinus VĮ Registrų centro Gyventojų registro duomenis, buvo nustatyta, kad V. S. mirė ištuokoje (ištuokos data 1986-04-22) ir turi pilnametę dukrą V. M., t. y. atsakovę, kuri yra vienintelė V. S. įpėdinė pagal įstatymą. Tai, kad V. S. iš buvusios santuokos turi dukrą, ieškovei buvo žinoma ir anksčiau, kadangi pastarasis su dukra ne kartą bandė susiekti, bendrauti ar bent pamatyti, tačiau atsakovė bendrauti su tėvu kategoriškai atsisakydavo. Atsakovė net pakeitė savo pavardę į savo motinos pavardę. Kiek ieškovei yra žinoma, V. S. nė karto taip ir nepavyko susitikti su dukra, atsakovė net nedalyvavo savo tėvo laidotuvėse, kurias organizavo ieškovė kartu su V. S. seserimi.
6. 2021 m. balandžio 6 d. Vilniaus miesto 25-asis notaro biuro notarė D. J. atsakovei V. M., kaip palikimą priėmusiai pirmos eilės įpėdinei, išdavė paveldėjimo teisės liudijimą (notarinio registro Nr. 1183) į visą palikėjo V. S. turtą, įskatinant ir pinigines lėšas, esančias banko AB „Swedbank“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), kurios buvo bendros V. S. ir ieškovės santaupos.
Atsiliepimas
7. Atsakovė V. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad V. M. tėvai išsiskyrė, kai dukrai buvo penkeri, išlaikymą dukrai mokėjo tik apie dvejus metus. Tėvas dukra nesirūpino, nedovanojo dovanų, neteikė išlaikymo, paskambindavo tik vieną kartą per metus (per dukros gimtadienį). Faktiškai nuo aštuoniolikos metų dukra su tėvu artimai nebebendravo. Kai dukra lankėsi jo bute (duomenys neskelbtini), jokių požymių, kad bute gyvena moteris, nebuvo. Faktas, kad V. S. gyveno su ieškove, ir kad jų santykiai buvo tokie kaip sutuoktinių, nepasitvirtina, nes jam susirgus mirtina liga, ko pasėkoje V. S. mirė, ieškovė net nemėgino informuoti jo dukters apie tėvo ligą ir jo mirtį.
9. Papildomai nurodė, kad byloje įrodymų apie tai, jog ieškovė ir V. S. buvo faktiniai sutuoktiniai, nėra. Taip pat pažymėjo, kad ieškinys negali būti tenkinamas net ir tuo atveju, jei būtų laikoma, kad ieškovė su atsakovės tėvu kartu gyveno faktinėje santuokoje, nes tarp sugyventinių turi būti apspręsta, dėl kokios nuosavybės sukūrimo yra sudaroma jungtinės veiklos sutartis, susitarimas. Šiuo atveju pati ieškovė nežino, koks tai objektas, t. y. ji nežino, kiek pinigų turėjo V. S. prieš jų bendrą gyvenimą nei kokios buvo jo pajamos, kalbama tik apie paskutines lėšas, kurios matomos iš banko išrašo. Taip pat ieškovė nežino, kokiame banke buvo taupomos lėšos, nežino, kiek pinigų buvo sutaupoma per mėnesį. Pabrėžė, kad byloje nėra jokių patvirtinančių ar paneigiančių duomenų apie tai, kad mirus V. S. tėvams jis galėjo gauti palikimą. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kaip ir kokios lėšos buvo gaunamos, todėl negalima spręsti, kokios lėšos gali būti dalinamos ir pripažįstamos bendra daline nuosavybe.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. sausio 6 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, priteisti atsakovės V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti valstybės naudai iš ieškovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 50,38 Eur bylinėjimosi išlaidų (gavėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, kodas 188659752, gavėjo bankas: AB „Swedbank“, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
11. Įvertinęs byloje esančias fotonuotraukas, teismas nurodė, kad ieškovė su V. S. dalyvavo įvairiose šventėse, susitikimuose su giminėmis, tačiau jos neįrodo fakto, kad jie kartu gyveno bei vedė bendrą ūkį, savaime nepatvirtina aplinkybių, jog minėti asmenys gyveno santuokinį gyvenimą nesudarę santuokos. Įvertinęs UAB „Tele2“ sąskaitas teismas pažymėjo, kad sąskaitos adresuotos ieškovei adresu (duomenys neskelbtini), tačiau tik nuo 2020 m. liepos 31 d., taigi nepatvirtina bendro gyvenimo fakto nuo 2003 m. Ieškovė nuo 2020 metų mokėjo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įmokas už automobilį MERCEDES BENZ A150, draudėju nurodytas V. S.. Vertinant faktą, kad ieškovė apmokėjo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įmokas, pažymėtina, jog tokios įmokos buvo atliekamos tik nuo 2020 metų rugpjūčio mėnesio.
12. Teismas kritiškai įvertino liudytojos N. J. parodymus, kadangi liudytoja pati pretendavo į palikimą, kurį, sužinojusi apie tėvo mirtį, priėmė atsakovė, todėl, teismo vertinimu, liudytojos parodymai, duoti teismo posėdžio metu, gali būti ne visiškai objektyvūs.
Šalies argumentai
13. Ieškovės teigimu, ji apmokėjo ir už baldus, televizorių, šaldytuvą bei kitus buities įrenginius. 2014 metų gamybos sutartis Nr. 20140602/01 yra sudaryta tarp UAB „Anjaras“ ir V. S.. Iš sąskaitos išrašų ar kitų byloje pateiktų įrodymų nematyti, jog ieškovė būtų apmokėjusi išlaidas pagal minėtą sutartį, taigi sutartis niekaip neįrodo ieškovės ieškinyje nurodomų aplinkybių, kad ji apmokėjo už bute įrengtus baldus, taip pat tai nepatvirtina fakto dėl bendro gyvenimo kartu ir bendro ūkio vedimo.
Žemesnės instancijos teismas
14. Įvertinęs ieškovės banko sąskaitos išrašą nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d., teismas pažymėjo, kad ji kas mėnesį išsigrynindavo vidutiniškai 100 Eur, taip pat buvo atliekami kiti nedideli mokėjimai. Nesant aiškios atliktų mokėjimų paskirties bei turint mintyje, kad išgryninamos lėšos per mėnesį sudarė vidutiniškai 100 Eur, kai tuo tarpu iš V. S. sąskaitos išrašo matyti, jog jis išgrynindavo kas mėnesį po 400 Eur ar daugiau, teismo vertinimu, nesudaro prielaidų teigti, jog ieškovė didesne dalimi prisidėjo prie bendro gyvenimo su V. S.. Be kita ko, teismas atkreipia dėmesį, kad iš V. S. sąskaitos 2021 m. sausio 7 d. padarytas mokėjimo pavedimas ieškovei – 1 000 Eur įvardytas kaip skola. Taigi, vertinant mokėjimo nurodymo paskirtį, darytina išvada, kad tarp ieškovės ir V. S. nebuvo tokių artimų santykių, kurie galėtų būti vertintini kaip šeimos santykiai, kuriuose yra bendras biudžetas, finansai būdavo skaičiuojami atskirai. Ieškovės pateikti sąskaitos išrašai nepatvirtina jos teiginių, kad gyvendama kartu ji mokėjo už V. S. gydymo išlaidas, vaistus, kad buvo perkami rūbai.
15. Byloje taip pat nėra konkrečių duomenų apie tai, iš kokių lėšų, kada ir kaip V. S. banko sąskaitoje susidarė 27 163,08 Eur suma. Taigi, nesant tokių duomenų bei tai pagrindžiančių įrodymų byloje teismas negali nustatyti, kokio dydžio pajamos buvo sukauptos V. S. sąskaitoje kaip asmeninė jo nuosavybė ir ar buvo, o jei buvo tai kokio dydžio kaip bendroji dalinė nuosavybė su ieškove. Ieškovės teiginiai apie bendrą ūkį, net ir pripažinus, jog juodu gyveno ilgą laiką kartu, nėra pagrindas daryti išvadą, jog ieškovė ir V. S. buvo susitarę kaupti pinigines lėšas V. S. banko sąskaitoje kaip bendrąją dalinę nuosavybę.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Ieškovė pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. sausio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-251-1115/2022 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
17. Nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad: 1) ją su velioniu V. S. siejo faktiniai šeimos santykiai (bendras gyvenimas ir bendro ūkio vedimas); 2) tarp ieškovės ir velionio V. S. buvo susitarimas bendrai kaupti pinigines lėšas, t. y. sukurti bendrą turtą – santaupas.
18. Sugyventiniai buvo sulygę, jog didžiąją dalį kasdienių išlaidų dengs ieškovė, kuri, be to, ir rūpinosi bendra buitimi, o V. S. gaunama pensija bus kaupiama pastarojo sąskaitoje, kaip bendros šalių santaupos. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad šalys buvo sutarusios dėl jungtinės veiklos, jog prie abiejų jų materialinės gerovės kiekvienas iš jų prisidės pagal išgales, gyveno bendrai kaip šeima ir kūrė bendrą ateitį, kartu kaupė bendras santaupas, t. y. sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę.
Žemesnės instancijos teismas
19. Nepaisant byloje esančių rašytinių įrodymų, bendro gyvenimo nuotraukų, liudytojų paaiškinimų, pirmosios instancijos teismas darė tikrovės neatitinkančią išvadą, jog V. ir A. buvo tik pažįstami. Teismas nurodė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovė ir velionis V. S. gyveno santuokinį gyvenimą nesudarę santuokos. Teismas pareikalavo įrodymų, kurių įprastoje situacijoje yra neįmanoma pateikti, taip perkeldamas ieškovei nepagrįstai didelę įrodinėjimo naštą.
20. Bendrą gyvenimą patvirtino tiek liudytoja N. J., tiek kaimynas, kuris buvo apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu. Bendras vyro ir moters gyvenimas ilgą laiko tarpą (net 17 metų), rūpinimasis vienas kitu, bendras dalyvavimas giminės susitikimuose, šventėse, pristatymas savęs kaip poros ir kt., ir yra faktiniai šeimos santykiai, o ne pažįstamų asmenų dalinimasis gyvenamuoju plotu.
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismas be pagrindo kritiškai vertino liudytojos N. J. parodymus. Liudytoja, kaip galima įpėdinė, kaip tik nėra suinteresuota ieškinio patenkinimu, todėl jai nebuvo jokios prasmės nesąžiningai duoti ieškovės poziciją patvirtinančius parodymus. Tai, kad ieškinio patenkinimu nesuinteresuota liudytoja patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, tik patvirtina, jog jos yra teisingos.
22. Į bylą yra pateiktas rašytinis kaimynų ir kitų asmenų patvirtinimas apie bendrą gyvenimą, tą patvirtina ir aplinkybė, jog ieškovė iš savo pajamų dengė V. S. asmeninio mobilaus telefono išlaidas, jam priklausančio automobilio draudimo išlaidas ir kt. Vien tai, kad ieškovė pateikė įrodymus apie šių išlaidų apmokėjimą už paskutinį laikotarpį, nepaneigia paties fakto, jog ieškovė jas dengė.
23. Ieškovė teikė į bylą įrodymus, patvirtinančius tarp jos ir V. S. buvusį susitarimą tvarkyti abiejų gaunamas pajamas bendrai tokiu būdu: abiejų išlaidas didžiąja dalimi dengti iš ieškovės gaunamų pajamų, o V. S. gaunamas pajamas kaupti, taip kuriant bendrą turtą – santaupas.
24. Dėl UAB „Tele2“ sąskaitų nurodo, kad šiuo įrodymu ieškovė visų pirma įrodinėjo aplinkybę, jog iš jos pajamų buvo dengiamos abiejų sugyventinių išlaidos, net ir V. S. asmeninės (kaip šiuo atveju – už mobilaus ryšio paslaugas), ką pateiktos UAB „Tele2“ sąskaitos aiškiai patvirtina. Apmokėtos sąskaitos yra nesaugomos daugybę metų, todėl negalima taip formaliai laikotarpį, už kurį ieškovė yra išsaugojusi sąskaitas, tapatinti su laikotarpiu, kuriuo ieškovė kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį su V. S.. Tas pats pasakytina ir dėl velionio automobilio draudimo vertinimo, iš ieškovės pajamų buvo dengiamos kasdienės sugyventinių išlaidos. Tuo tarpu, V. S. gaunamas pajamas buvo sutarta kaupti bendrai, iš jų nebuvo apmokamos net asmeninės jo išlaidos. Apklausta liudytoja patvirtino, kad su velioniu kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį 17 metų, bet ir aplinkybę, jog kasdienės ieškovės ir V. S. išlaidos buvo dengiamos būtent iš ieškovės gaunamų pajamų, tuo tarpu V. S. lėšos iš esmės buvo taupomos.
Žemesnės instancijos teismas
25. Teismas netyrė 2021 m. liepos 1 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą yra užfiksuotų šiai bylai reikšmingų aplinkybių, jog po V. S. mirties ieškovė iš jo sąskaitos nuėmė grynųjų pinigų, kurie buvo panaudoti jo laidotuvėms, o taip pat elektroninės bankininkystės pagalba pervedė iš jo sąskaitos į savo sąskaitą 1 000 Eur, kurie buvo išgryninti ir perduoti velionio seseriai, kuri juos panaudojo laidojimo išlaidoms padengti, tai rodo bendro gyvenimo vedimą. Ieškovės nežinojimas apie konkrečius skaičius, ypač buvusius prieš daugelį metų, negali būti vertinamas kaip šaliai nepalankus argumentas. Dažnu atveju asmuo nežino ne tik sutuoktinio, bet net ir savo sąskaitoje esančių lėšų tikslios sumos, o juo labiau, kažkuriuo konkrečiu praeities momentu.
26. Įrodymų visuma neabejotinai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog labiau tikėtina, kad tarp ieškovės ir V. S. buvo susitarimas bendrai kaupti lėšas, tai yra sukurti bendrą turtą – santaupas.
Atsiliepimas
27. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
28. Ieškovės teiginys, kad ją su V. S. siejo faktiniai šeimos santykiai (bendras gyvenimas ir bendro ūkio vedimas) yra nepagrįstas, išsamiai išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme. Nei ieškovei siųstos UAB „Tele2“ sąskaitos, nei bendros fotonuotraukos nepatvirtina bendro ūkio vedimo, neįrodyti ir teiginiai, kad ieškovė savomis lėšomis apmokėjo ir už bute įrengtus baldus, televizorių, šaldytuvą bei kitus buities įrenginius. Ieškovė savomis lėšomis pirktus daiktus laikė asmenine nuosavybe ir po to, kai V. S. mirė, pasiėmė savo daiktus. Teismas pagrįstai įvertino ir ieškovės banko sąskaitos išrašą, jame nurodytus nedidelius pavedimus, kai tuo tarpu iš V. S. sąskaitos išrašo matyti, jog jis išgrynindavo kas mėnesį po 400 Eur ar daugiau. Teismas pagrįstai nustatė, kad neįrodyta, jog ieškovė (apeliantė) didesne dalimi prisidėjo prie bendro gyvenimo su V. S. išlaidų dengimo. V. S. padarytas mokėjimo pavedimas ieškovei (1 000 Eur) įvardintas kaip paskola, todėl negali patvirtinti apie bendro ūkio kūrimą.
29. Dėl reikalavimo pripažinti pinigines lėšas bendrąja daline nuosavybe nurodė, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, kad banko sąskaitų išrašai nepatvirtina, kad ieškovė mokėjo už mirusiojo gydymo išlaidas, vaistus, pirko jam rūbus. Apeliantė negalėjo nurodyti, kokia suma pinigų buvo V. S. banko sąskaitoje prieš pradedant jiems gyventi kartu, negalėjo nurodyti, kokias pajamas V. S. gaudavo iki pensijos. Nėra duomenų apie tai, iš kokių lėšų, kada ir kaip V. S. banko sąskaitoje susidarė 27 163,08 Eur suma. Teismas pagrįstai padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad ji ir V. S. bendrai veikė siekdami vienodo tikslo: sukurti, naudoti ir valdyti dalinės nuosavybės turtą.
30. Pasisakydama dėl apeliantės įvardijamų įrodymų, kurių neva pirmosios instancijos teismas netyrė (nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą), pažymi, kad teismas pagrįstai nevertino ieškovės raštu pateiktų asmenų - liudytojų parodymų, nes įrodymų šaltinis yra tik tiesiogiai duoti liudytojų parodymai. Ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų sprendimai ir nutarimai civiliniame procese neturi prejudicinės galios, o yra tik vieni iš rašytinių įrodymų.
31. Pažymi, kad sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Vidutiniškai kasdieniniams poreikiams tenkinti ieškovė iš savo sąskaitos išleisdavo per mėnesį iki 100 Eur, kas leidžia daryti išvadą, kad iš tokios sumos gali pragyventi tik vienas asmuo, o dviem asmenims tokios sumos nepakanka maistui, rūbams, vaistams ir pan. Siekiant pripažinti atitinkamą turtą bendrąja daline nuosavybe, šis turtas turi būti identifikuojamas, t. y. turi būti aiškiai nurodoma, koks tai turtas, kada jis sukurtas, kokiomis lėšomis ar darbu tas turtas sukurtas. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų apie konkretų turtą, prašomą pripažinti bendrąja daline nuosavybe, nėra duomenų apie tai, iš kokių pajamų šaltinių buvo sukaupta pinigų suma.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
32. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
33. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas. Byloje ginčas kilo dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.
34. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad apeliantė ir V. S., nesudarę santuokos, kartu gyveno V. S. priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). V. S. mirė (duomenys neskelbtini). V. S. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje banke AB „Swedbank“, iki jo mirties piniginės lėšos yra 27 163,08 Eur, kurias apeliantė prašo pripažinti bendrąja daline nuosavybe. Buvo užvesta paveldėjimo byla. 2021 m. balandžio 6 d. Vilniaus miesto 25-asis notaro biuro notarė D. J. atsakovei V. M., kaip palikimą priėmusiai pirmos eilės įpėdinei, išdavė paveldėjimo teisės liudijimą (notarinio registro Nr. 1183) į visą palikėjo V. S. turtą, įskatinant ir pinigines lėšas, esančias banko AB „Swedbank“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), kurios buvo bendros V. S. ir ieškovės santaupos.
35. Apeliantė skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, teigia, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jos su velioniu V. S. nesiejo faktiniai šeimos santykiai (bendras gyvenimas ir bendro ūkio vedimas), nebuvo susitarimo bendrai kaupti pinigines lėšas, t. y. sukurti bendrą turtą – santaupas. Taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu – fotonuotraukų, sąskaitų apmokėjimų, liudytojų ir ikiteisminės tyrimo medžiagoje užfiksuotos medžiagos. Teigia, kad jų abiejų išlaidas didžiąja dalimi buvo susitarta dengti iš ieškovės gaunamų pajamų, o V. S. gaunamas pajamas kaupti, taip kuriant bendrą turtą – santaupas.
36. Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-421/2019).
37. Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Pagal nurodytą teismų praktiką tai atitinka jungtinės veiklos sutartį. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra apibūdinama kaip sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Iš jungtinės veiklos apibūdinimo matyti, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai, t. y. bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai, dėl to įstatyme detaliai nereglamentuojami jungtinės veiklos sutarties teisiniai santykiai, o konkrečios jungtinės veiklos sutarties turinio ir formos specifiką nulemia tikslas (veikla), kuriam ji yra sudaroma.
38. Pagal teisinį tikslą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis teisės doktrinoje priskiriama prie bendradarbiavimo sutarčių grupės, t. y. šių sutarčių vienas iš kvalifikuojamųjų požymių yra sutarties šalių bendri tikslai ir veikla.
39. Sprendžiant dėl kiekvieno nuosavybės teisių objekto sukūrimo turi būti pasisakoma atskirai, nustatant bendro sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygas: įnašus pinigais, kitu turtu arba dalyvavimą darbu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-684/2015).
40. Apeliantė iš esmės prašo pripažinti, kad tarp jos ir mirusiojo V. S. buvo susitarimas dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę – santaupas banko sąskaitoje (27 163,08 Eur).
41. Pažymėtina, jog jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis).
42. Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016, 27 punktas).
43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru savo pačių darbu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-378/2017 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnešti pinigai gali būti jų asmeninės santaupos ar kitokios pajamos. Kasacinis teismas pažymėjo, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis), kad nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas visais įstatymų leistinais įrodymais ir teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2014).
44. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinus su byloje esančiais įrodymais, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui tuo aspektu, kad byloje ieškovė neįrodė faktinio sugyventinių susitarimo, jog jos lėšomis būtų tenkinami kasdieniai poreikiai, o V. S. lėšos kaupiamos banke. Visų pirma, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad visos mirusiojo banko sąskaitoje esančios lėšos yra sukauptos jiems gyvenant kartu. Kaip matyti iš apeliantės banko sąskaitos išrašų (pavyzdžiui, už laikotarpį nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 2020 m. gruodžio mėnesio), būdavo atliekami pakankamai nedideli einamieji mokėjimai (iki keliasdešimt eurų), iš banko sąskaitos būdavo išimama apie 100 Eur (1 t., b. l. 51–82), todėl atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai atkreiptas dėmesys, jog tai itin nedidelė suma, jeigu tik ji būtų skiriama išgyventi mėnesiui dviem asmenims. Šios aplinkybės paneigia apeliantės įrodinėjamą aplinkybę, kad jos gaunamos pajamos būdavo naudojamos einamiesiems poreikiams, o V. S. pajamos pagal susitarimą būdavo bendrai taupomos, kadangi V. S. banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad nuo jo sąskaitos būdavo periodiškai nurašomos lėšos galimai taip pat einamiesiems poreikiams tenkini, o taip pat ir didesnės sumos, negu iš apeliantės sąskaitos.
45. Byloje esantis V. S. sąskaitos išrašas (1 t., b. l. 119–120) už laikotarpį nuo 2020 m. sausio iki 2021 m. kovo mėnesio patvirtina, kad iš jo sąskaitos būdavo išgryninama apie 100 – 500 Eur, taigi darytina išvada, kad šie pinigai taip pat buvo naudojami kasdieniams poreikiams (didesne dalimi, nei prie jų prisidėjo apeliantė), ir nėra įskaitytini į banko sąskaitoje likusią šio ginčo dalyko sumą (27 163,08 Eur). Minėti įrodymai paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad V. S. gaunamas pajamas buvo sutarta kaupti bendrai, iš jų nebuvo apmokamos net asmeninės jo išlaidos, kadangi pakankamai ženklios lėšos iš šio asmens sąskaitos buvo nuimamos.
46. Atskirai pasisakytina dėl apeliantės pateikiamų įrodymų, kad ji su V. S. gyveno kaip šeima, bendrai švęsdavo šventes, rūpinosi mirusiuoju, taip pat liudytojų parodymų, tame tarp ir apeliaciniame skunde minimos liudytoja apklaustos N. J., kuri patvirtino, kad ieškovė su jos broliu V. S. gyveno nuo 2003 metų, rūpinosi juo, vykdavo pas giminaičius, vedė bendrą gyvenimą. Šios apeliantės nurodomos aplinkybės ir įrodymai neabejotinai patvirtina, kad šalys kartu gyveno, vedė bendrą buitį, tačiau tam, kad konkretus sukurtas turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, šios apeliantės nurodomos aplinkybės nėra pakankamos. Kaip nurodyta anksčiau, turi būti nustatytas bendras tikslas sukurti tam tikrą turtą. Nors apeliantė ir teigia, kad toks susitarimas kaupiant santaupas buvo, tačiau, kaip minėta, V. S. byloje esantis banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad jo lėšos būdavo naudojamos ir kasdienėms išlaidoms, ir dar didesne suma, nei apeliantės. Be to, apeliantė nenurodė ir nepagrindė, kokia pinigų suma mirusiojo banko sąskaitoje buvo sukaupta jų bendro gyvenimo kartu laikotarpiu (CPK 178 straipsni). Dėl šių priežasčių nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad jų bendri veiksmai buvo nukreipti siekiant sukurti bendrą turtą.
47. Vis tik, įrodinėjimo naštos aspektu pažymėtina, kad kritiškai vertintini pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, jog nuo 2020 m. liepos 31 d. iki 2021 m. vasario 28 d. UAB „Tele2“ sąskaitos, 2020 metų mokėjo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įmokos nepatvirtina, kad ieškovė su V. S. gyveno kartu nuo 2003 metų. Pažymėtina tai, kad įrodinėjimo procesas nėra begalinis. Teisingo teismo procesinio sprendimo priėmimą lemia ne įrodymų byloje kiekis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-586-910/2022). Priešingu atveju, proceso šaliai būtų užkrauta neproporcinga našta kaupti ilgo gyvenimo tarpsnio sąskaitas, apmokėjimus ir t. t. Įrodymų apimtis turėtų būti vertinama jų pakankamumo aspektu, nereikalaujant iš šalies jų teikti neprotingą kiekį. Vis tik, tai nepakeičia išvados, kad neįrodytas tarp apeliantės ir V. S. buvęs susitarimas jos lėšas naudoti kasdien, o V. S. – taupyti, todėl neįrodytas pagrindas banke esančias lėšas pripažinti bendrąja daline nuosavybe.
48. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad ieškovė ir V. S. jų bendro gyvenimo metu būtų išreiškę požiūrį dėl turto (santaupų) sukūrimo bendrąja daline nuosavybe, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus apeliacinio skundo, apeliantė teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo (CPK 98 straipsnis), tuo tarpu, tokią teisę įgijo atsakovė. Atsakovė pateikė prašymą priteisti 450 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas. Bylinėjimosi išlaidų realumą patvirtina 2022 m. vasario 9 d. mokėjimo nurodymas. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos proporcingos teiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl priteistinos atsakovei iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
ieškovės apeliantės A. K. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovės V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 450 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.