- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-06
- Bylos Nr.
- e2-251-1115/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02425-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Savkinienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- V. M.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 25-ojo notaro biuro
- Advokatai
- Ramūnas Mikulskas, Birutė Rutkauskienė
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
dalyvaujant ieškovei A. K., jos atstovui advokato padėjėjui Ramūnui Mikulskui, atsakovei V. M., jos atstovei advokatei Birutei Rutkauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovei V. M. dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo ir dalies paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo, trečiasis asmuo – Vilniaus miesto 25-ojo notaro biuro notarė Daiva Jakubauskaitė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) pripažinti, kad V. S., mirusio (duomenys neskelbtini), banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje banke AB „Swedbank", iki V. S. mirties buvusios piniginės lėšos (27 163,08 Eur suma) yra bendra dalinė A. K. ir V. S. nuosavybė, nustatant, kad A. K. priklauso 1/2 šių lėšų (arba 13 581,54 Eur); 2) pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 25-ojo notaro biuro notarės Daivos Jakubauskaitės išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje dėl V. M. 1/1 dalies paveldėjimo piniginių lėšų, esančių banko AB „Swedbank" sąskaitoje (duomenys neskelbtini), bei nustatyti, kad V. M. paveldėjo 1/2 dalį piniginių lėšų, esančių banko AB „Swedbank" sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (arba 13 581,54 Eur); 3) taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje areštuoti atsakovei V. M. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ne mažesnei kaip 13 581,54 Eur sumai, leidžiant turtu naudotis, tačiau uždraudžiant atsakovei areštuotą turtą parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims, o nesant tokio turto, areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovei; 4) atidėti žyminio mokesčio mokėjimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki teismo sprendimo priėmimo dienos; 5) priteisti ieškovės A. K. naudai iš atsakovės V. M. visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. S., kuris su ieškove nesudarius santuokos kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį pastaruosius 17 metų (buvo sugyventiniai). Ieškovė kartu su savo faktiniu sutuoktiniu visuomet gyveno jam priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kurį jie kartu išlaikė ir prižiūrėjo, bendrai mokėjo komunalinius mokesčius ir kt. Kadangi V. S. dėl silpnos sveikatos (duomenys neskelbtini) ilgą bendro gyvenimo tarpsnį niekur nedirbo, o vieninteles jo gaunamas pajamas sudarė šalpos neįgalumo pensija, todėl faktiniai sutuoktiniai iš esmės gyveno beveik tik iš ieškovės gaunamų pajamų, kurias sudarė ieškovės gautas darbo užmokestis ir senatvės pensija. Be kasdienių išlaidų ieškovė nemenka savo pajamų dalimi prisidėjo prie jųdviejų gyvenamojo būsto pagerinimo, t. y. apmokėjo ir už bute įrengtus baldus, televizorių, šaldytuvą bei kitus buities įrenginius. Ieškovė taip pat visuomet mokėjo už bute įdiegto interneto ir mobilaus telefono ryšio paslaugas, turto bei automobilio, kurį kartu su faktiniu sutuoktiniu 2008 metais laimėjo loterijoje, draudimo įmokas. Taip pat daugiausiai tik iš savo gaunamų pajamų ieškovė visuomet jiems abiem pirko maistą ir buities reikmenis. Visą bendro gyvenimo laikotarpį ieškovė rūpinosi savo faktiniu sutuoktiniu, t. y. siekiant greitesnių sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, apmokėdavo gydymo ir sveikatinimo išlaidas, pirko drabužius, vaistus. Faktiniai sutuoktiniai dažnai ilsėdavosi Palangoje, o 2011 metais kartu atostogavo net Vokietijoje. Taigi, nors tarp ieškovės ir V. S. santuoka nebuvo sudaryta, tačiau jų tarpusavio santykiai iš esmės prilygo santuokiniams. Atsižvelgiant į tai, kad šalys (faktiniai sutuoktiniai) vedė bendrą ūkį, o didelę dalį pragyvenimo išlaidų apmokėdavo ieškovė, todėl jie buvo sutarę, kad iš V. S. pensijos bus apmokami jam priklausančio buto komunaliniai mokesčiai, o likusi dalis pensijos bus kaupiama pastarojo banko sąskaitoje, kaip bendros jų gyvenimo santaupos (neišleidžiama). 2020 metų gruodžio mėnesį ieškovė ir V. S. susirgo (duomenys neskelbtini), dėl ko abu buvo hospitalizuoti ligoninėje ((duomenys neskelbtini)), kur abu gulėjo toje pačioje palatoje (kaip artimieji asmenys). Pablogėjus V. S. sveikatai, pastarasis (duomenys neskelbtini) mirė, o ieškovė po sunkiai įveiktos ligos vėliau iš ligoninės buvo išrašyta. Po V. S. mirties Vilniaus miesto 25-ąjame notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje, notarei patikrinus VĮ Registrų centro Gyventojų registro duomenis, buvo nustatyta, kad V. S. mirė ištuokoje (ištuokos data (duomenys neskelbtini)) ir turi pilnametę dukrą V. M., t. y. atsakovę, kuri yra vienintelė V. S. įpėdinė pagal įstatymą. Tai, kad V. S. iš buvusios santuokos turi dukrą, ieškovei buvo žinoma ir anksčiau, kadangi pastarasis su dukra ne kartą bandė susiekti, bendrauti ar bent pamatyti, nes paskutinį kartą dukrą buvo matęs jos vaikystėje. Tačiau atsakovė bendrauti su tėvu kategoriškai atsisakydavo (pavyzdžiui, V. S. paskambinus į atsakovės darbovietę, ji neprieidavo prie telefono ragelio). Atsakovė, išsižadėdama savo tėvo, net pakeitė savo pavardę į savo motinos pavardę. Kiek ieškovei yra žinoma, V. S. nė karto taip ir nepavyko susitikti su dukra, kas jį be galo skaudino. Pažymėtina, kad atsakovė net nedalyvavo savo tėvo laidotuvėse, kurias organizavo ieškovė kartu su V. S. seserimi. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 25-asis notaro biuro notarė Daiva Jakubauskaitė atsakovei V. M., kaip palikimą priėmusiai pirmos eilės įpėdinei, išdavė paveldėjimo teisės liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) į visą palikėjo V. S. turtą, įskatinant ir pinigines lėšas, esančias banko AB „Swedbank" sąskaitoje (duomenys neskelbtini), kurios buvo bendros V. S. ir ieškovės santaupos.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti bei priteisti atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė atsakovės V. M. tėvas V. S., kuris jo mirties dieną nebuvo sudaręs santuokos, turėjo vienintelę dukrą - V. M., kuri yra jo pirmosios eilės įpėdinė. V. M. tėvai išsiskyrė, kai dukrai buvo penkeri. Po skyrybų tėvas dar 3,5 metų bylinėjosi su mama teisme dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Kadangi tėvas išvažiavo tarnauti į Rusiją, išlaikymą dukrai mokėjo tik apie dvejus metus, nes žlugus Tarybų Sąjungai ryšiai tarp valstybių nutrūko. Tėvas dukra nesirūpino, nedovanojo dovanų, neteikė išlaikymo, paskambindavo tik vieną kartą per metus (per dukros gimtadienį). Kai atvažiuodavo atostogų pas savo tėvus užsukdavo į mokyklą pasikalbėti su klasės auklėtoja, tačiau su dukra net nebandė bendrauti artimiau. Kai tėvas savo mamos vardu nupirko butą ((duomenys neskelbtini)), jis pakvietė dukrą į svečius, parodė savo naują butą, pasigyrė, kaip jis gerai gyvena (naujas butas, nauji baldai ir pan.) tačiau net nepasiūlė arbatos. Po to įvykio, sulaukus 16 metų, dukra pasikeitė savo pavardę į mamos mergautinę pavardę (duomenys neskelbtini). Faktiškai nuo aštuoniolikos metų dukra su tėvu artimai nebebendravo. Dukrai užaugus ir pradėjus dirbti, tėvas siekė bendrauti, dažnai skambindavo, susitikus gyrėsi, kad gerai gyvena, tačiau apie tai, kad turi sugyventinę niekada net neužsiminė. Kai dukra lankėsi jo bute (duomenys neskelbtini), jokių požymių, kad bute gyvena moteris nebuvo. Faktas, kad V. S. gyveno su ieškove, ir kad jų santykiai buvo tokie kaip sutuoktinių, deja nepasitvirtina, nes jam susirgus mirtina liga, ko pasėkoje V. S. mirė, ieškovė net nemėgino informuoti jo dukters, jo pačios artimiausios giminaitės apie tėvo ligą ir jo mirtį. Nurodė, kad nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės dėstomas aplinkybes apie tai, jog atsakovės tėvas ir ieškovė būtų faktiniai sutuoktiniai, išdėstė tai grindžiančius argumentus.
5. Dubliku ieškovė nesutiko su atsakovės atsiliepimu, prašė teismo tenkinti ieškinį visa apimtimi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Tripliku atsakovė nesutiko su dubliku ir prašė teismo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. 2021 m. gruodžio 17 d. teismo posėdžio metu šalys ir jų atstovai palaikė savo reikalavimus.
8. 2021 m. gruodžio 17 d. teismo posėdžio metu ieškovė papildomai nurodė, kad ji su V. S. vedė bendrą gyvenimą, kartu apsipirkinėdavo, kartu švęsdavo šventes, važiuodavo atostogauti, ieškovė tvarkydavo namus, todėl mano, kad ji turi teisę paveldėti dalį turto. Nurodė, kad per mėnesį išleisdavo maždaug 200,00 eurų maistui. Pažymėjo, kad su V. S. važiuojant į Palangą išleido apie 800,00 eurų, mokėjo per pusę, atostogaujant Vokietijoje mokėjo irgi per pusę. Nurodė, kad apsigyveno kartu apie (duomenys neskelbtini) metus. Pažymėjo, kad ji neturėjo jokių dokumentų, susijusių su V. S. paveldėjimu, atsiradusiu po šio tėvų mirties. Nurodė, kad per mėnesį su V. S. sutaupydavo iš bendrų pajamų apie 200,00 - 300,00 eurų. Pažymėjo, kad ieškovės pajamos buvo apie 600,00 eurų per mėnesį, kol ji dirbo. Taip pat nurodė, kad lėšos, esančios ieškovės sąskaitoje, yra bendros lėšos su V. S.. Atsakyti į klausimus, kiek V. S. turėjo pinigų savo banko sąskaitoje iki pradedant gyventi kartu su ieškove, kokios buvo jo pajamos iki gaunant pensiją, negalėjo.
9. 2021 m. gruodžio 17 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovė papildomai nurodė, kad atsakovė sužinojo apie tėvo mirtį tik iš notarės, ieškovė nepranešė atsakovei šio fakto. Nurodė, kad byloje įrodymų apie tai, jog ieškovė ir V. S. buvo faktiniai sutuoktiniai, nėra. Taip pat pažymėjo, kad ieškinys negali būti tenkinamas net ir tuo atveju, jei laikyti, kad ieškovė su atsakovės tėvu kartu gyveno faktinėje santuokoje, nes tarp sugyventinių turi būti apspręsta, dėl kokios nuosavybės sukūrimo yra sudaroma jungtinės veiklos sutartis, susitarimas. Šiuo atveju pati ieškovė nežino, koks tai objektas, t. y. ji nežino, kiek pinigų turėjo V. S. prieš jų bendrą gyvenimą nei kokios buvo jo pajamos, kalbama tik apie paskutines lėšas, kurios matomos iš banko išrašo. Taip pat ieškovė nežino, kokiame banke buvo taupomos lėšos, nežino, kiek pinigų buvo sutaupoma per mėnesį. Pabrėžė, kad byloje nėra jokių patvirtinančių ar paneigiančių duomenų apie tai, kad mirus V. S. tėvams jis galėjo gauti palikimą. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kaip ir kokios lėšos buvo gaunamos, todėl negalima spręsti, kokios lėšos gali būti dalinamos ir pripažįstamos bendra daline nuosavybe. Taigi ieškinys yra neįrodytas ir turi būti atmestas.
10. 2021 m. gruodžio 17 d. teismo posėdžio metu atsakovė papildomai nurodė, kad apie ieškovės egzistavimą atsakovė nežinojo. Sužinojo tik banke. Nurodė, kad bute adresu (duomenys neskelbtini) nebuvo požymių, jog gyventų moteris, tačiau buvo matyti, kad gyveno atsakovės tėvas. Atsakovės požiūriu, jos tėvo sąskaitoje susikaupė piniginės lėšos iš gautos pensijos už tarnybą Rusijoje, taip pat santaupų per gyvenimą. Pažymėjo, kad atsakovei apie tėvo neįgalumą, apie kurį kalba ieškovė, nėra nieko žinoma.
11. 2021 m. gruodžio 17 d. teismo posėdžio metu liudytoja N. J. (V. S. sesuo) nurodė, kad ieškovė su V. S. gyveno nuo (duomenys neskelbtini) metų, rūpinosi juo, vykdavo pas giminaičius, vedė bendrą gyvenimą, laimingai gyveno 17 metų. Pažymėjo, kad jie nesusituokė, nes buvo pagyvenę žmonės, tai nebuvo labai svarbu. Ieškovė gyveno adresu (duomenys neskelbtini) kartu su liudytojos broliu. Nurodė, kad pas brolį namuose lankydavosi kokį kartą per mėnesį, skambindavosi beveik kiekvieną savaitę. Liudytoja nurodė, kad brolis pergyveno, jog jam nepavyksta su atsakove atkurti bendravimo, ji vengė bendravimo su tėvu. Nurodė, kad jos brolis turėjo neįgalumą ir tai buvo kliūtis dirbti, pagrindinė liga buvo (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad ji teismo posėdžio salėje nepažįsta atsakovės, matė ją tik kai atsakovei buvo 2-3 metai. Nurodė, kad ji nėra atsakovės krikšto mama. Pažymėjo, kad ji nepranešė atsakovei apie brolio mirtį, nes neturėjo kontaktų. Nurodė, kad brolio laidotuvėms išleido 2 700,00 eurų ir vėliau turėjo dar išlaidų, susijusių su mirusiojo pagerbimu (gedulingi pietūs ir kt.). Pažymėjo, kad liudytoja kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo po brolio mirties. Nurodė, kad ieškovės pajamų nežino, o brolio paskutinės pajamos buvo virš 500,00 eurų ir papildomai gaudavo už neįgalumą. Nurodė, kad ji kreipėsi dėl palikimo priėmimo dėl formalumų, o ar priklauso jai turtas ar ne tai jau notarė išsiaiškins. Nurodė, kad brolis norėjo sudaryti testamentą, tačiau dėl COVID-19 pandemijos taip ir nesudarė. Pažymėjo, kad brolis minėjo, jog pinigus bei automobilį paliks ieškovei, o butą jai (liudytojai). Nurodė, kad ieškovė po V. S. mirties, kai sužinojo, kad palikimą priims atsakovė, ruošėsi išsikraustyt, pasiėmė iš buto savo daiktus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo
12. Galiojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja.
13. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-421/2019).
14. Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Pagal nurodytą teismų praktiką tai atitinka jungtinės veiklos sutartį. Pagal jos nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui, vaikų auginimui). Kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).
15. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 178 straipsnis numato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodynėti.
16. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo pripažinti, kad V. S., mirusio (duomenys neskelbtini), banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje banke AB „Swedbank", iki V. S. mirties buvusios piniginės lėšos (27 163,08 Eur suma) yra bendra dalinė A. K. ir V. S. nuosavybė, nustatant, kad A. K. priklauso 1/2 šių lėšų (arba 13 581,54 Eur). Šį savo prašymą ieškovė grindžia tuo, kad ji ir V. S., nors ir nebuvo sudarę santuokos, tačiau buvo faktiniai sutuoktiniai, gyvenę 17 metų drauge, vedę bendrą ūkį. Nurodė, kad jie kartu gyveno V. S. gyvenamojoje patalpoje adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė šeimininkavo, gamino valgyti, apsipirkinėjo, dengė dalį bendrų išlaidų, dalyvavo įvairiose šeimos šventėse ir kt. Tiek ieškinyje tiek teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad tarp jos ir V. S. buvo susitarimas, kad didžiąją dalį kasdieninių išlaidų dengs ieškovė, o V. S. gaunama pensija bus kaupiama jo banko sąskaitoje kaip ieškovės ir V. S. bendros gyvenimo santaupos.
17. Iš byloje kartu su ieškiniu pateiktų nuotraukų matyti, kad ieškovė su V. S. dalyvavo įvairiose šventėse, susitikimuose su giminėmis. Teismas, vertindamas šiuos įrodymus, pažymi, kad byloje esančios nuotraukos, kuriose matoma ieškovė ir V. S. neįrodo fakto, kad jie kartu gyveno bei vedė bendrą ūkį. Tokios nuotraukos atspindi faktą, kad ieškovė bei V. S. buvo pažįstami, dalyvavo bendrose šventėse, tačiau tai savaime nepatvirtina aplinkybių, jog minėti asmenys gyveno santuokinį gyvenimą nesudarę santuokos.
18. Iš pateiktų nuo 2020 m. liepos 31 d. iki 2021 m. vasario 28 d. UAB „Tele2“ sąskaitų matyti, kad jos adresuotos ieškovei adresu (duomenys neskelbtini). Vertinant byloje esančias UAB „Tele2“ sąskaitas, adresuotas ieškovei, pažymėtina, jog pateiktos sąskaitos buvo siunčiamos V. S. gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini) tik nuo 2020 m. liepos 31 d., kas taip pat nepatvirtina fakto, kad ieškovė su V. S. gyveno kartu nuo 2003 metų, kaip savo procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu teigė ieškovė. Kadangi V. S. mirė (duomenys neskelbtini), todėl iš minėtų įrodymų galima būtų daryti prielaidą, kad ieškovė V. S. bute gyveno pusę metų.
19. Iš kartu su ieškiniu pateiktu sąskaitos išrašu matyti, kad ieškovė nuo 2020 metų mokėjo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įmokas už automobilį (duomenys neskelbtini), draudėju nurodytas V. S.. Vertinant faktą, kad ieškovė apmokėjo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įmokas, pažymėtina, jog tokios įmokos buvo atliekamos tik nuo 2020 metų rugpjūčio mėnesio. Taigi tokios įmokos taip pat neatspindi ieškovės teiginių, kad ji ir V. S. vedė bendrą ūkį nuo 2003 metų.
20. Pažymėtina ir tai, kad liudytoja N. J. teismo posėdžio metu paaiškino, jog ieškovė su jos broliu V. S. vedė bendrą gyvenimą nuo 2003 metų. Pažymėjo, kad brolis minėjo, jog pinigus bei automobilį po mirties paliks ieškovei, o butą jai (palikėjo sesei). Teismas kritiškai vertina liudytojos N. J. parodymus, atsižvelgiant į tai, jog liudytoja pati pretendavo į palikimą, kurį, sužinojusi apie tėvo mirtį, priėmė atsakovė, todėl, teismo vertinimu, liudytojos parodymai, duoti teismo posėdžio metu, gali būti ne visiškai objektyvūs.
21. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog be kita ko apmokėjo ir už bute įrengtus baldus, televizorių, šaldytuvą bei kitus buities įrenginius. Pažymėtina, kad kartu su ieškiniu pateikta 2014 metų gamybos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Minėta sutartis yra sudaryta tarp UAB „Anjaras“ ir V. S. Iš sąskaitos išrašų ar kitų byloje pateiktų įrodymų nematyti, jog ieškovė būtų apmokėjusi išlaidas pagal minėtą sutartį. Taigi ši sutartis niekaip neįrodo ieškovės ieškinyje nurodomų aplinkybių, kad ji apmokėjo už bute įrengtus baldus, taip pat tai nepatvirtina fakto dėl bendro gyvenimo kartu ir bendro ūkio vedimo. Kitų byloje pateiktų įrodymų, kurie galėtų pagrįsti ieškovės teiginius dėl to, jog ji apmokėjo už bute įrengtus baldus, buitinę techniką, nėra. Maža to, teismo posėdžio metu liudytoja N. J. nurodė, jog ieškovė po V. S. mirties, sužinojusi, jog šio turtą paveldėjo atsakovė, pasiėmė savo daiktus. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog po tėvo mirties atvykus į butą adresu (duomenys neskelbtini) butas buvo tuščias, nebuvo baldų, buitinės technikos. Šiuos teiginius iš esmės patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai, kuriuose matoma, jog atsakovė filmuoja minėto buto patalpas ir jame esančius baldus, daiktus. Taigi teismas ieškovės teiginius, kad ji savo pajamų dalimi prisidėjo prie gyvenamojo būsto pagerinimo, vertina kaip nepagrįstus.
22. Vertinant byloje pateiktą ieškovės banko sąskaitos išrašą nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d., pažymėtina kad ji kas mėnesį išsigrynindavo vidutiniškai 100,00 Eur, taip pat buvo atliekami kiti nedideli mokėjimai. Nesant aiškios atliktų mokėjimų paskirties bei turint mintyje, kad išgryninamos lėšos per mėnesį sudarė vidutiniškai 100,00 Eur, kai tuo tarpu iš V. S. sąskaitos išrašo matyti, jog jis išgrynindavo kas mėnesį po 400,00 eurų ar daugiau, teismo vertinimu, nesudaro prielaidų teigti, jog ieškovė didesne dalimi prisidėjo prie bendro gyvenimo su V. S.. Be kita ko, teismas atkreipia dėmesį, kad iš V. S. sąskaitos 2021 m. sausio 7 d. padarytas mokėjimo pavedimas ieškovei – 1 000,00 eurų įvardytas kaip skola. Taigi vertinant mokėjimo nurodymo paskirtį, darytina išvada, kad tarp ieškovės ir V. S. nebuvo tokių artimų santykių, kurie galėtų būti vertintini kaip šeimos santykiai, kuriuose yra bendras biudžetas. Tai taip pat pagrindžia ir pačios ieškovės teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kad važiuojant atostogauti į Palangą bei Vokietiją, ji ir V. S. apmokėjo kelionės išlaidas per pusę. Taigi, darytina išvada, kad ieškovės ir V. S. biudžetai buvo skaičiuojami atskirai.
23. Taip pat ieškovės pateikti sąskaitos išrašai nepatvirtina jos teiginių, kad gyvendama kartu ji mokėjo už V. S. gydymo išlaidas, vaistus, kad buvo perkami rūbai. Byloje nėra ir kitų įrodymų, patvirtinančių tokius ieškovės teiginius. Taip pat teismas vertina ir ieškovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, kad ieškovė negalėjo nurodyti, kokia suma pinigų buvo V. S. banko sąskaitoje prieš pradedant jiems gyventi kartu. Taip pat negalėjo nurodyti, kokias pajamas V. S. gaudavo iki pensijos. Byloje taip pat nėra konkrečių duomenų apie tai, iš kokių lėšų, kada ir kaip V. S. banko sąskaitoje susidarė 27 163,08 Eur suma. Taigi, nesant tokių duomenų bei tai pagrindžiančių įrodymų byloje teismas negali nustatyti, kokio dydžio pajamos buvo sukauptos V. S. sąskaitoje kaip asmeninė jo nuosavybė ir ar buvo, o jei buvo tai kokio dydžio kaip bendroji dalinė nuosavybė su ieškove.
24. Apibendrinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė, kad ji ir V. S. bendrai veikė siekdami vienodo tikslo: sukurti, naudoti ir valdyti dalinės nuosavybės turtą. Ieškovės teiginiai apie bendrą ūkį, net ir pripažinus, jog juodu gyveno ilgą laiką kartu, nėra pagrindas daryti išvadai, jog ieškovė ir V. S. buvo susitarę kaupti pinigines lėšas V. S. banko sąskaitoje kaip bendrąją dalinę nuosavybę.
25. Teismas, vadovaudamasis suformuota teismų praktika bei byloje pateiktais įrodymais, sprendžia, kad negalima konstatuoti fakto, jog ieškovė ir V. S. vedė bendrą ūkį nuo 2003 metų ir tarp jų buvo sudaryta bendrosios jungtinės veiklos sutartis dėl bendrų lėšų kaupimo. Taigi ieškovės reikalavimas pripažinti, kad V. S., mirusio (duomenys neskelbtini), banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje banke AB „Swedbank", iki V. S. mirties buvusios piniginės lėšos (27 163,08 Eur suma) yra bendra dalinė A. K. ir V. S. nuosavybė, nustatant, kad A. K. priklauso 1/2 šių lėšų (arba 13 581,54 Eur), yra teisiškai nepagrįstas bei neįrodytas. Netenkinus šio reikalavimo, išvestinis ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 25-ojo notaro biuro notarės Daivos Jakubauskaitės išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje dėl V. M. 1/1 dalies paveldėjimo piniginių lėšų, esančių banko AB „Swedbank" sąskaitoje (duomenys neskelbtini), bei nustatyti, kad V. M. paveldėjo 1/2 dalį piniginių lėšų, esančių banko AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (arba 13 581,54 Eur), taip pat atmestinas.
26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
27. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
28. Ieškinį atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, neatlygintinos.
29. Atsakovė byloje turėjo 1 000,00 Eur išlaidų, susijusių su teisinių paslaugų teikimu byloje.
30. Įvertinus atsakovės atstovės byloje parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį, bylos sudėtingumą bei remdamasis 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), konstatuotina, kad atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos, todėl priteistinos iš ieškovės atsakovės naudai.
31. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atidėjo žyminio mokesčio (38,00 Eur) mokėjimą už ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 84 straipsnis). Ieškinį atmetus, ši žyminio mokesčio dalis priteistina valstybei iš ieškovės.
32. Teismas turėjo 12,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų).
33. Taigi bendrai valstybės patirtos išlaidos sudaro 50,38 Eur, kurios priteistos valstybės naudai iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 275 straipsniais,
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovės V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 50,38 Eur (penkiasdešimt eurų 38 ct) bylinėjimosi išlaidų (gavėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, kodas 188659752, gavėjo bankas: AB „Swedbank“, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.