- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-06-13
- Bylos Nr.
- 1-297-671/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46969-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Alčauskienė
- Civilinis ieškovas
- D. R.
- Kaltinamasis
- A. A.
- Kategorijos
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 1.1.6.7Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 2.3.6.4.6Nuosprendžiui, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, keliami reikalavimai (BPK 297–307 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Rusijoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, pensininkas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. A. 2024-12-01, apie 11 val. 45 min., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties sankryža su (duomenys neskelbtini) gatve, vairuodamas automobilį "D. D.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 9 punkte numatytą reikalavimą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui bei KET 30 punkte numatytą reikalavimą artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos sulėtinti greitį arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleisti į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, t. y. važiuodamas Plungės gatve ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustojo praleisti per pėsčiųjų perėją einančios D. R. ir ją partrenkė, dėl ko D. R. dėl padarytų sužalojimų: kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, be smegenų suspaudimo ir chirurginio gydymo, galvos smegenų kaktinių skilčių sumušimo, be ryškių židininių neurologinių simptomų, kaktikaulio lūžio, dešinio alkūnkaulio lūžio, žaizdos pakaušyje buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamasis A. A. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog 2024-12-01 važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link centro. Prieš jį važiavęs automobilis sustojo ir pasuko į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, todėl jis nepastebėjo, jog tuo metu į perėją įžengė nukentėjusioji, kurią partrenkė. Labai gailisi dėl savo elgesio, buvo nepakankamai atidus. Prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos, sutuoktinės V. A. atsakomybei. Prašė skirti laidavimą be užstato, nes jie abu pensininkai, dar šiek teik padeda dukrai, todėl jų turtinė padėtis yra sunki.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. A. kaltę įrodo:
Nukentėjusioji D. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. gruodžio mėn., dienos tiksliai nepamena, buvo sekmadienis, apie 12 val., iš namų, esančių (duomenys neskelbtini) mieste, ėjo iki parduotuvės "Rimi", esančios Plungės g. 4, Telšių mieste. Ėjo takeliu palei Durbino upelį iki nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios(duomenys neskelbtini). Kas nutiko vėliau, neatsimena. Atsipeikėjo Klaipėdos ligoninėje, seselės pasakojo, kad buvo partrenkta automobilio. Labai dažnai vaikščiojo tuo takeliu pagal upelį, takelis baigiasi tiesiai prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją. Prieš įžengdama į pėsčiųjų perėją visada apsidairo į abi puses ir tik įsitikinusi, kad įžengti į pėsčiųjų perėją yra saugu, eina per ją. Eismo įvykio metu patyrė ne tik galvos traumą, bet ir rankos lūžį. Po patirtos galvos traumos jai buvo paskirtas gulimas režimas, jautė skausmus visame kūne, tame tarpe ir dešinėje rankoje, tačiau niekam apie tai nesakė, kentėjo, nes manė, kad patyrė tik rankos sumušimus. Besitęsiant skausmui rankos srityje, kreipėsi į medikus, buvo padarytas rentgeno tyrimas, nustatytas dešinio alkūnkaulio lūžimas, kurį ji tikrai patyrė eismo įvykio metu. Net du medikai jai paaiškino, kad rankos operacija nebus atlikta dėl sugijusios plokštelės, dėl to ji kenčia nuolatinius rankos skausmus, vartoja nuskausminamuosius ir raminamuosius vaistus. Po eismo įvykio patyrė didžiulius išgyvenimus, pradžioje, kai atsipeikėjo, nepažino net savo dukters, nuolat svaigo galva, nesiorientavo aplinkoje, negalėjo atsikelti iš lovos, o vėliau be priežiūros negalėjo savimi pasirūpinti. Po patirtos galvos traumos smarkiai pablogėjo klausa, kiekvieną rytą sunku pakilti iš lovos, nejaučia kojų, iš ryto jos būna užtirpusios. Šiuo metu vaikščioja pasiremdama lazdele, bijo kad netekusi lygsvaros nugrius, be lydinčio asmens niekur neina. Eismo įvykio kaltininko draudimas atlygino neturtinę žalą 5000 eurų sumai, jos supratimu, ši suma nėra pakankama, pageidauja, kad iš eismo įvykio kaltininko būtų priteista 10000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti. Eismo įvykio kaltininkas su ja nė karto nesusisiekė ir susitikti nebandė, nė karto jos neaplankė, nepasidomėjo, kaip ji jaučiasi (b. l. 45-48, 51-54).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji paaiškino, jog draudimo bendrovė atlygino 5000 Eur, tačiau jai padaryta 10000 Eur žala, todėl prašo papildomai priteisti 5000 Eur. Gautus iš draudimo bendrovės pinigus ji beveik išleido, nes turėjo didelių išlaidų laikotarpiu kai buvo slaugoma. Du mėnesius gulėjo lovoje, negalėjo vaikščioti, buvo naudojamos sauskelnės, perkami vaistai, vežama į gydymo įstaigas, lankoma, todėl patyrė ir kuro išlaidas, tačiau dėl neišmanymo nesurinko tai patvirtinančių kvitų ir negalėjo šių išlaidų pareikalauti iš draudimo bendrovės. Neturtinę žalą įvertino 10000 Eur, nes iki eismo įvykio buvo sveika, laisvai vaikščiojo, galėjo pati savimi pasirūpinti, pasigaminti maistą, susitvarkyti, dabar rankų nepakelia, net dujų krano negeba atsisukti, eina tik lydima kito asmens, nes svaigsta galva. Labai pablogėjo klausa, todėl kai greitai kalbama, nebesupranta teksto. Visi patirti skausmai ir patiriami nepatogumai labai apsunkina senatvę.
Liudytojas V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2024-12-01, apie 12 val., vedžiojo šunį savo kieme. Atstumas nuo jo kiemo iki nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos Plungės gatvėje yra maždaug 200 metrų, matomumas geras. Vedžiodamas šunį pamatė, kaip Plungės gatvėje, maždaug ties pėsčiųjų perėja, sustojo tamsiai žalios spalvos "D. D." markės automobilis ir įsijungė avarines automobilio šviesas. Iš automobilio išlipo vyriškis, kuris nuėjo prie priekinės automobilio dalies, apžiūrėjo, grįžo į automobilį ir jame sėdėjo kokias 5 minutes. Po to prie "D. D." automobilio pristojo pro šalį važiuojantys automobiliai, vyko sujudimas, matė, kad žmones kviečia pagalbą, o neilgai trukus pamatęs švyturėlius, greitosios pagalbos automobilį, suprato, kad prie pėsčiųjų perėjos nutiko kažkas rimto. Atsisukęs vaizdo kameros, esančios ant jo gyvenamojo namo, įrašą, pamatė, kaip takeliu palei Durbino upelį link nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios(duomenys neskelbtini)g., eina moteris, (duomenys neskelbtini) gatve centro link važiuoja minėtas "D. D." automobilis, sustoja praleisti į kairę sukantį automobilį, o po to važiuoja tiesiai, prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją nesustoja, pėsčiųjų perėjoje partrenkia nuo Durbino upelio ėjusią moterį, nubloškia ją keliasdešimt metrų, ir tik po to sustoja. Akivaizdu, kad smūgio metu automobilio vairuotojas savo vairuojamo automobilio nestabdė, nors moteris dar kažkiek pabėgo įsikibusi į priekinį variklio dangtį. Vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas eismo įvykis, nufilmavo telefonu ir pateikė bei pateikė įvykio vietoje dirbusiems pareigūnams. Vaizdo įrašo laikas nuo realiai įvykusio eismo įvykio laiko skiriasi, nes perėjus į žiemos laiką vaizdo kamera papildomai nebuvo reguliuojama (b. l. 78-81).
Savanoriškame daiktų pateikimo protokolu V. G. savanoriškai pateikė vaizdo įrašą iš vaizdo kameros, esančios ant jo gyvenamojo namo (b. l. 92-93).
Žemesnės instancijos teismas
Apžiūrint vaizdo įrašą, nustatyta, jog jame matoma pieva bei per ją einantis betoninių plytelių takas, vedantis iki Plungės gatvės, tvora, palei tvorą tekantis upelis. Matoma taku Plungės gatvės link einanti tamsiai apsirengusi moteris, kuri artėja prie pėsčiųjų perėjos, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jai iš kairės pusės gatve atvažiuoja automobilis, sustoja praleisti priešinga eismo juosta važiuojantį automobilį, ir atlieka posūkio į kairę manevrą. Ta pačia kryptimi paskui važiavęs tamsios spalvos automobilis sulėtina greitį, priekyje važiavusiam automobiliui atlikus posūkio į kairę manevrą važiuoja tiesiai, taku ėjusi moteris įžengia į pėsčiųjų perėją, iš kairės pusės atvažiavęs automobilis nestabdydamas priekine dalimi partrenkia į pėsčiųjų perėją įžengusią pėsčiąją, ši užkrenta ant automobilio variklio dangčio, automobilis važiuoja tiesiai, pėsčioji nuo variklio dangčio krenta ant asfalto dangos, automobilis priekine dalimi ją dar stumia, o po to sustoja, pėsčioji guli ant asfalto dangos ties priekine automobilio dalimi (b. l. 94-96).
Telšių AVPK Telšių r. policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. B. 2024-12-01 tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2024-12-01 iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato iš operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo 11 val. 45 min. gavus nurodymą vykti adresu: (duomenys neskelbtini), kur prie prekybos centro „Rimi“ pranešėjas su automobiliu „Dacia“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė moterį, nuvykę nurodytu adresu ant kelio važiuojamosios dalies pastebėjo gulinčią sąmoningą apie 80 metų amžiaus moterį bei priešais ją stovintį automobilį „Dacia“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtos transporto priemonės vairuotojas A. A. paaiškino, jog važiuodamas pagrindine (duomenys neskelbtini) g. ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos prie jos stovinčių bei laukiančių galimybės įžengti į pėsčiųjų perėją jokių asmenų nematė, tik pravažiavęs pėsčiųjų perėją, už jos staiga savo automobilio priekinės dešinės pusės bamperiu pajuto, kad kliudė žmogų, ir išlipęs iš transporto priemonės pamatė ant žemės gulinčią moterį. Atvažiavę medikai, minėtą moterį, kaip vėliau nustatyta, D. R., išsivežė į Telšių Regioninę ligoninę. Dirbant įvykio vietoje priėjęs V. G. pateikė vaizdo stebėjimo kamerų įrašo kopiją, kuriame matėsi visos įvykio aplinkybės. Iš vaizdo stebėjimo kameros, pritvirtintos ant (duomenys neskelbtini) esančio namo, įrašo matėsi, kaip minėtos „Dacia“ transporto priemonės vairuotojas, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, pažymėtą kelio ženklu Nr. 534, ko pasėkoje partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusią pėsčiąją D. R. (b. l. 13-15).
2024-12-01 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad eismo įvykio vieta tiesiame kelio ruože adresu (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, pažymėtoje kelio ženklu "534". Automobilis D. D., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, automobilio priekis kryptimi į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę, nuo automobilio priekinio kairės pusės rato iki kelio ženklo "Pėsčiųjų perėja" menamos linijos yra 6,66 m, nuo galinio kairės pusės rato iki kelio ženklo "Pėsčiųjų perėja" menamos linijos - 6,80 m, nuo kairės pusės priekinio rato iki menamos kelio ženklo "Pagrindinis kelias" linijos - 3,65 m, nuo kelio ženklo "Pėsčiųjų perėja" pradžios iki automobilio dešinės pusės galinio rato -10 m atstumas. Nuo automobilio priekinio bamperio iki rusvos spalvos dėmės, galimai kraujo, yra 1,32 m atstumas. Pėsčiųjų perėjos plotis 5,70 m (b. l. 18-28).
2025-03-04 Papildomu įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje (ties pastatu (duomenys neskelbtini) gatvė 2) stebima nereguliuojama pėsčiųjų perėja, kuri iš abiejų pusių paženklinta ženklais "Pėsčiųjų perėja". Ties pėsčiųjų perėja, važiuojant miesto centro link, dešinėje pusėje stebimas Durbinio upelis bei palei jį pieva einantis betoninis takelis, vedantis nuo Dariaus ir Girėno gatvės daugiabučių, kuris baigiasi tiesiai prieš minėtą pėsčiųjų perėją pagrindinėje (duomenys neskelbtini) gatvėje (b. l. 29-34).
2024-12-01 apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje, už pėsčiųjų perėjos, pažymėtos kelio ženklu Nr. 534, važiuojamojoje kelio dalyje stovintis automobilis "Dacia" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant automobilio apgadinimų ar kitų defektų, kurie galėjo būti padaryti eismo įvykio metu nenustatyta (b. l. 35-41).
VĮ "Regitra" duomenimis nustatyta, kad automobilio "D. D.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas - savininkas yra A. A. (b. l. 108).
Kaltinamojo eismo įvykio metu vairuoto automobilio "D. D.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, draudimo sutartis buvo sudaryta su Ergo Insurance SE Lietuvos filialu (1 t., b. l. 109; 2 t., b. l. 24).
Specialisto išvada Nr. G 44/2025(04) bei papildoma Specialisto išvada Nr. pG 184/2025(04) nustatyta, kad D. R. nustatyti sužalojimai: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, be smegenų suspaudimo ir chirurginio gydymo, galvos smegenų kaktinių skilčių sumušimas, be ryškių židininių neurologinių simptomų, kaktikaulio lūžis, dešinio alkūnkaulio lūžis, žaizda pakaušyje gavosi kontaktuojant su kietais bukais paviršiais ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. D. R. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, be smegenų suspaudimo ir chirurginio gydymo, galvos smegenų kaktinių skilčių sumušimo, be ryškių židininių neurologinių simptomų, kaktikaulio bei dešinio alkūnkaulio lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 85-86; 90-91).
Asmuo pretenduojantis tapti laiduotoju V. A. teisiamojo posėdžio metu pateikė prašymą atleisti A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir parodė, jog tiek ji, tiek sutuoktinis įvykį vertina labai blogai, labai pergyvena abu. Gaila nukentėjusiosios, kad taip atsitiko. Gyvena kartu arti penkiasdešimties metų, padeda dukrai, kuri viena augina dvi nepilnametes dukras. Sutaria gerai, visada pasitaria, vienas kitą palaiko. Ji tikrai padarys jam teigiamą įtaką. Prašo perduoti sutuoktinį jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, nes abu yra pensininkai, jų pajamos nedidelės.
Kaltinamojo A. A. nusikalstama veika visiškai įrodyta tiek jo paties prisipažinimu, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusios ir liudytojo parodymais, vaizdo įrašu bei paminėtais kitais rašytiniais įrodymais.
Kaltinamasis vairavo kelių transporto priemonę, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (KET) 9 punkte numatytą reikalavimą bei pažeisdamas KET 30 punkte numatytą reikalavimą - artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos sulėtinti greitį arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleisti į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, ko pasėkoje nesustojo praleisti per pėsčiųjų perėją einančios D. R. ir ją partrenkė, dėl ko D. R. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
V. A. pateikė prašymą perduoti kaltinamąjį A. A. jos atsakomybėn pagal laidavimą (2 t., b. l. 50-57). Kaltinamasis taip pat pareiškė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (2 t., b. l. 40-49).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šio straipsnio 2 dalis numato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu:1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Iš kaltinamojo A. A. ir laiduotojos V. A. paaiškinimų matyti, kad V. A. yra kaltinamojo sutuoktinė, jie santuokoje gyvena beveik 50 metų, juos sieja metų patikrinti šeimyniniai santykiai ir artimas ryšys. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad V. A. yra neteista, nebausta, pensininkė, jos pajamos nedidelės (2 t., b. l. 51-61). Visos šios aplinkybės rodo, kad V. A. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam A. A..
Kaltinamasis A. A. visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, jis neturi pareigos atlyginti žalą, nes jo transporto priemonė buvo drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl žalą privalo atlyginti civilinis atsakovas Ergo Insurance SE veikiantis per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą. Padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, A. A. nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, yra neteistas, todėl yra visi pagrindai, numatyti BK 40 straipsnyje, taikyti laidavimo institutą, nes kaltinamojo nuoširdus elgesys rodo, kad yra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Esant paminėtoms aplinkybėms, A. A. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje padarymą, pagal laidavimą, perduodant jį vienerių metų terminui laiduotojos V. A. atsakomybėn (BK 40 straipsnio 1 - 2 dalys). Atsižvelgiant į laiduotojos ir paties kaltinamojo turtinę padėtį, skirtinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 6 dalis).
BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į nusikalstamos veikos pobūdį - padarytas atsitiktinio pobūdžio neatsargus nusikaltimas, darytina išvada, jog netikslinga kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemones.
Nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti 10 000 Eur (1 t., b. l. 64). Teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog draudimo bendrovė yra atlyginusi 5000 Eur, todėl palaiko 5000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, jog dėl patirtos galvos traumos du mėnesius gulėjo lovoje, dabar nebegali viena savarankiškai vaikščioti, eina pasiramsčiuodama lazdele, lydima kito asmens, nes svaigsta galva ir yra sutrikusi orientacija. Blogai girdi, labai skauda rankas, ypač tą, kuri eismo įvykio metu buvo lūžusi, negali pakelti rankų, nuolat jaučia skausmus ir nepatogumus. Nebėra vilties, jog situacija pasikeis.
Civilinė atsakovė Ergo Insurance SE veikianti per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, nurodė, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai išmokėjo 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir mano, kad ši suma yra pakankama, nes pagal Rekomendacijų dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo“ (toliau ir Rekomendacijos) (patv. Finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367) 4.2.2.punktą, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, kai sveikatos sutrikdymo laikotarpis nuo 1 iki 3 mėnesių mokama iki 5 MMA. Įvykio dienai MMA sudarė 924 Eur, atitinkamai draudikas laikydamasis Rekomendacijų, išmokėjo draudimo išmoką, atitinkančią ieškovės patirtus išgyvenimus. Be to, pagal teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiems priteisima suma svyruoja nuo 600 iki 4000 Eur ir tik išimtinais atvejais gali būti priteisimos didesnės sumos. Prašė civilinį ieškinį atmesti (2 t., b. l. 19-33).
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Taigi atsakyti už padarytą žalą baudžiamojoje byloje gali kaltinamasis ir (ar) už jo veiką materialiai atsakingi asmenys, kurie pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo eismo įvykio metu vairuoto automobilio "D. D.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, draudimo sutartis buvo sudaryta su Ergo Insurance SE veikiančiu per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, todėl draudimo bendrovė pagrįstai pripažinta šioje byloje civiline atsakove.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistinos neturtinės žalos dydis. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus.
Šiuo konkrečiu atveju iš medicininių dokumentų nustatyta, jog nukentėjusiajai eismo įvykio metu buvo padaryti šie sužalojimai: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, be smegenų suspaudimo ir chirurginio gydymo, galvos smegenų kaktinių skilčių sumušimas, be ryškių židininių neurologinių simptomų, kaktikaulio lūžis, dešinio alkūnkaulio lūžis, žaizda pakaušyje (1 t., b. l. 85-86; 90-91). Dėl patirto sveikatos sutrikdymo nukentėjusioji D. R. stacionariame gydyme iš viso praleido 10 dienų (nuo 2024-12-01 iki 2024-12-11), toliau gydyta ambulatoriškai namuose su artimųjų priežiūra. 2025-12-18 konsultuota šeimos gydytojo (atvyko konsultacijai dukra), nurodė, jog pacientė guli lovoje, blaškosi, draskosi, šaukia, nemiega, reikalinga vaikštynė dėl sutrikusio judesio funkcijos; nukreipta į LOR skyrių, radiologo konsultacijai. 2025-01-10 konsultuota gydytojo chirurgo, skundžiasi skausmu nugaros srityje, negali pakelti kojų dėl skausmo nugaros srityje, blogai girdi. 2025-01-13 konsultuota gydytojo chirurgo. Skundžiasi nugaros skausmais, negali pakelti kojų, rankų, blogai girdi. Atlikus ro, rasta alkūnkaulio ataugos lūžis, Diagnozė(duomenys neskelbtini). Nukreipta gydytojo ortopedo traumatologo ir gydytojo neurologo konsultacijai. 2025-01-14 konsultuota šeimos gydyto, skundžiasi stipriu nugaros skausmu, sėdmenų skausmu, stipriu galvos svaigimu, dešinės alkūnės skausmu (dešinio alkūnės sąnario alkūnkaulio ataugos lūžimas), konstatuotas sulėtėjęs mąstymas, sunkiai viena pastovi, ryškiai susilpnėjusi klausa, nukreipta gydytojo psichiatro konsultacijai, išduotas siuntimas į Slaugos namų skyrių. 2025-01-28 konsultuota gydytojo psichiatro. Diagnozė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 90-91).
Nors Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir TPVCAPDĮ) (redakcija nuo 2023-12-23) 11 straipsnio 1 dalis nustato, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgiant į tai, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 6 450 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant neturtinę žalą) ir 1 300 000 eurų dėl žalos turtui, tačiau Rekomendacijų dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo (patv. Finansų ministro 2024 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1K-171) 4 straipsnis rekomenduoja nustatyti tokius neturtinės žalos dydžius: 4.1. esant fiziniam skausmui ar nežymiam sveikatos sutrikdymui – iki 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA); 4.2. esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laikotarpį: 4.2.1. iki 1 mėnesio – iki 4 MMA; 4.2.2. nuo 1 iki 3 mėnesių – iki 5 MMA; 4.2.3. nuo 3 iki 6 mėnesių – iki 6 MMA; 4.2.4. virš 6 mėnesių – iki 8 MMA; 4.3. esant sunkiam sveikatos sutrikdymui – iki 12 MMA; 4.4. papildomą dydį prie Rekomendacijų 4.1–4.3 papunkčiuose nurodytų dydžių pridedant: 4.4.1. kai nukentėjęs trečiasis asmuo neteko 45–55 procentų dalyvumo arba kai nustatytas lengvas neįgalumo lygis, arba kai nustatytas ketvirtas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio lygis, – 25 procentus; 4.4.2. kai nukentėjęs trečiasis asmuo neteko 60–70 procentų dalyvumo arba kai nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, arba kai nustatytas trečias individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio lygis, – 50 procentų; 4.4.3. kai nukentėjęs trečiasis asmuo neteko 75–100 procentų dalyvumo arba kai nustatytas sunkus neįgalumo lygis, arba kai nustatytas pirmas arba antras individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio lygis, – 100 procentų; 4.5. mirties atveju – iki 30 MMA dydį neturtinei žalai vienam nukentėjusiam trečiajam asmeniui, turinčiam teisę gauti draudimo išmoką dėl patirtos neturtinės žalos, atlyginti.
Įvertinus nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes bei medicininius dokumentus nustatyta, jog nukentėjusioji intensyviai gydėsi du mėnesius, tačiau ir iki teisiamojo posėdžio nėra pasveikusi, praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams, jos sveikata nėra atstatyta į buvusią padėtį kokia buvo iki eismo įvykio. Dėl galvos svaigimo ji vaikšto su palyda, nebegali savimi pasirūpinti, ženkliai pablogėjo klausa, nepakelia lūžusios rankos. Įvertinus, jog nukentėjusiajai yra 84 metai, tikėtina, jog jos sveikatos atstatymo į pradinę padėtį galimybės yra labai ribotos. Sprendžiant padarytos neturtinės žalos dydį, taip pat įvertinta aplinkybė, jog nukentėjusiajai neturtinė žala buvo padaryta nusikalstama veika, kuri įvykdyta dėl neatsargumo ir tyčios sužaloti ar kaip nors pakenkti nukentėjusiajai A. A. neturėjo, tačiau vis tik konstatuotinas didelis kaltinamojo neatsargumas, nes nukentėjusioji partrenkta pėsčiųjų perėjoje, kurią ji pagrįstai tikėjosi pereiti saugiai, todėl teismas sprendžia, kad papildoma 1 300 Eur suma prie draudimo bendrovės jau išmokėtos 5 000 Eur sumos yra pakankama suma, kuri kompensuotų nukentėjusiosios patirtus neigiamus išgyvenimus bei nepatogumus ir atkurtų socialinį teisingumą. Nustatant bendrą 6300 Eur dydžio neturtinę žalą, nenukrypstama ir nuo teismų praktikos, formuojamos eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, pagal kurią priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144 Eur iki 7 240 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-497/2011, 2K-140/2012, 2K-252/2012, 2K-370/2013, 2K-238/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-95-222/2017, 2K-105-222/2019, 2K-18-976/2021 ir kt.) (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.254 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.987 straipsnis, BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, TPVCAPDĮ 11, 16 straipsniai).
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis "D. D.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas savininko A. A. nuosavybėje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas); laikmena su vaizdo įrašu paliktina prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
A. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pagal laidavimą be užstato, perduodant jį vienerių metų terminui laiduotojos V. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios(duomenys neskelbtini), atsakomybėn.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Iki įsiteisės nuosprendis, A. A. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nukentėjusiosios D. R. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE, įmonės kodas 10017013, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kodas 302912288, 1300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus Eur) D. R. naudai neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus: automobilį "D. D.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti savininko A. A. nuosavybėje; laikmeną su vaizdo įrašu palikti prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti, kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.