- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-08
- Bylos Nr.
- e2-699-798/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01569-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas (pirm.), Gintaras Pečiulis, Danguolė Martinavičienė
- Pareiškėjas
- D. K.
- Ieškovas
- Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŽŪM
- Atsakovas
- UAB "Gaferitė", VĮ Turto bankas
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Gintaro Pečiulio ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo D. K. prašymas dėl kreditorinių reikalavimų patikslinimo uždarosios akcinės bendrovės „Gaferitė“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Gaferitė“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė D. J. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 4 d.
2. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris 2017 m. gruodžio 13 d. ir 2017 m. gruodžio 29 d. nutartimis patikslintas.
3. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
4. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi BUAB „Gaferitė“ bankrotas pripažintas tyčiniu.
5. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartimi atnaujintas ir pratęstas BUAB „Gaferitė“ likvidavimo procedūrų terminas.
6. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu patvirtinta galutinė ataskaita bei pripažinta bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto BUAB „Gaferitė“ pabaiga. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2021 m. kovo 18 d.
7. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. sausio 21 d. buvo gauti pareiškėjo D. K. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimo ir prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bei patvirtintų kreditorinių reikalavimų patikslinimo.
8. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 22 d. nutartimi pareiškėjo D. K. apeliacinį skundą bei prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atsisakė priimti.
9. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-414-553/2021 Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria atsisakė priimti pareiškėjo D. K. apeliacinį skundą paliko nepakeistą, o 2021 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-413-553/2021 Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 22 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo D. K. prašymą dėl kreditorinių reikalavimų patikslinimo, panaikino ir perdavė klausimą dėl pareiškėjo D. K. prašymo patikslinti finansinius reikalavimus priėmimo nagrinėti iš naujo, nurodydamas, kad vien sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimas, šiam dar neįsiteisėjus, nebuvo pagrindas atsisakyti priimti prašymą patvirtinti kreditorinius reikalavimus.
10. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. sausio 21 d. gautas pareiškėjo D. K. prašymas patikslinti kreditorinius reikalavimus bankrutavusios BUAB „Gaferitė“ bankroto byloje, kuriuo pareiškėjas prašė: patikslinti valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto bankas kreditorinį reikalavimą iš 211 058,49 Eur sumos į 95 332,29 Eur; patvirtinti pareiškėjo kreditorinį reikalavimą 304,41 Eur sumai, atsiradusį bankroto proceso metu, kaip kompensaciją už tai, kad parduoto 418 177,49 Eur reikalavimo suma mažinama iki 302 451,29 Eur; pradinį kreditorių – VĮ Turto banką pakeisti jos kreditorinio reikalavimo perėmėju D. K. pradinį kreditorių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių pakeisti jo teisių perėmėju D. K.; pradinį kreditorių Nacionalinę mokėjimų agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos pakeisti jo teisių perėmėju D. K.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi pareiškėjo D. K. prašymą dėl kreditorinių reikalavimų patikslinimo atmetė. Pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama šiais argumentais:
11.1. Teismas nustatė, kad pareiškėjas D. K. savo reikalavimo teisę reikšti prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bei teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų patikslinimo BUAB „Gaferitė“ bankroto byloje kildina iš savo ir BUAB „Gaferitė“, atstovaujamos bankroto administratoriaus D. J., 2020 m. lapkričio 30 d. sudarytos Be varžytynių parduodamo turto – reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1, kuria pradinis kreditorius BUAB „Gaferitė“, atstovaujama bankroto administratoriaus D. J., perleido pareiškėjui BUAB „Gaferitė“ turimas reikalavimo teises į skolininką M. S. (M. S.) pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-191-467/2019. Iš Priedo Nr. 1 prie 2020 m. lapkričio 30 d. Be varžytynių parduodamo turto – reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1 teismas nustatė, kad pareiškėjas už reikalavimą sumokėjo 1 100 Eur ir ši suma buvo paskirta bankroto administravimo išlaidoms dengti. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 21 d. priėmė sprendimą dėl BUAB „Gaferitė“ pabaigos ir sprendimas yra įsiteisėjęs.
11.2. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad reikalavimo perleidimo sutartyje bei jos priede yra aiškiai nurodyta, kokį reikalavimą, kokio dydžio reikalavimą bei už kokią kainą pareiškėjas įsigijo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo ir BUAB „Gaferitė“, atstovaujamos bankroto administratoriaus D. J., 2020 m. lapkričio 30 d. sudaryta Be varžytynių parduodamo turto – reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1 sąlyga dėl reikalavimo perleidimo kainos būtų nuginčyta, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas būtų įgijęs reikalavimo teisę į BUAB „Gaferitė“ 304,41 Eur sumai. Dėl to pareiškėjo reikalavimas patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą bankroto byloje 304,41 Eur sumai yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.
11.3. Teismas konstatavo, kad reikalavimo perleidimo sutartimi pareiškėjas atlygintinai perėmė BUAB „Gaferitė“ reikalavimo teises į skolininką M. S., pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, bet ne į BUAB „Gaferitė“, taip pat pareiškėjui nebuvo perleisti BUAB „Gaferitė“ kreditorių reikalavimai. Todėl teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo BUAB „Gaferitė“ kreditorius (VĮ Turto bankas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių bei Nacionalinę mokėjimų agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos) keisti pareiškėju D. K. kaip teisių perėmėju.
11.4. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreditorinis reikalavimas 211 058,49 Eur sumai yra patvirtintas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi, 2017 m. gruodžio 29 d. nutartimi kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos buvo pakeista VĮ Turto banku. Nutartys yra įsiteisėjusios. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo D. K. finansinis reikalavimas BUAB „Gaferitė“ bankroto byloje nėra patvirtintas, jis nebuvo byloje suinteresuotu asmeniu, todėl jis neturi teisės reikšti reikalavimų dėl įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinto kreditorinio reikalavimo dydžio pakeitimo.
11.5. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas D. K. neįrodė galiojančios reikalavimo teisės į BUAB „Gaferitė“. Pažymėjo ir tai, kad toks pareiškėjo reikalavimas negali būti patvirtintas ir dėl to, jog teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos jau įsiteisėjo ir pareiškėjo prašyme nurodytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti faktinę situaciją kaip išimtinę.
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Apeliantas D. K. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutarties, kuriame prašo ją panaikinti ir pripažinti, kad išregistravus BUAB „Gaferitė“ teisminis procesas dalyje dėl prašymų patikslinti VĮ Turto bankas kreditorinį reikalavimą iš 211 058,49 Eur sumos į 95 332,29 Eur; patvirtinti pareiškėjo kreditorinį reikalavimą 304,41 Eur sumai, atsiradusį bankroto proceso metu, kaip kompensaciją už tai, kad parduoto 418 177,49 Eur reikalavimo suma mažinama iki 302 451,29 Eur turi būti nutrauktas; išspręsti klausimą iš esmės – pradinį kreditorių VĮ Turto bankas pakeisti jos kreditorinio reikalavimo teisių perėmėju D. K., pradinį kreditorių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pakeisti jos kreditorinio reikalavimo teisių perėmėju D. K., pradinį kreditorių – Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, pakeisti jos kreditorinio reikalavimo teisių perėmėju D. K. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. BUAB „Gaferitė“ 2021 m. balandžio 1 d. išregistruota iš juridinių asmenų registro, pabaigus jos likvidavimo procedūras. 2021 m. balandžio 7 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė skundžiamą nutartį, neatsižvelgdamas į tai, kad atsakovė jau buvo išregistruota, todėl dėl 2021 m. sausio 21 d. 1 ir 2 pareiškėjo prašymų (pripažinti, kad išregistravus BUAB „Gaferitė“ teisminis procesas dalyje dėl prašymų patikslinti VĮ Turto bankas kreditorinį reikalavimą iš 211 058,49 Eur sumos į 95 332,29 Eur; patvirtinti pareiškėjo kreditorinį reikalavimą 304,41 Eur sumai, atsiradusį bankroto proceso metu, kaip kompensaciją už tai, kad parduoto 418 177,49 Eur reikalavimo suma mažinama iki 302 451,29 Eur) procesas turėjo būti nutrauktas.
12.2. Apeliantas pažymėjo, kad 2020 m. lapkričio 30 d. Reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1 BUAB „Gaferitė“, atstovaudama nemokumo administratoriaus D. J., pardavė pareiškėjui BUAB „Gaferitė“ bankroto byloje Nr. eB2-1427-653/2020 visų kreditorių reikalavimų nominalią vertę 418 177,49 Eur. Tai reiškia, kad visos pradinių kreditorių reikalavimo teisės BUAB „Gaferitė“ bankroto byloje jau yra realizuotos civilinėje byloje Nr. e2-191-467/2019, o 2020 m. lapkričio 30 d. reikalavimo perleidimo sutartimi parduotos pareiškėjui, todėl jis gali ir turi būti teismo pakeistas naujuoju kreditoriumi civilinėje byloje Nr. eB2-1427-653/2020.
12.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pradinius kreditorius pakeisti apeliantu, kadangi tokiu būdu susidaro situacija, kai pradinių kreditorių 418 177,49 Eur kreditorinių reikalavimų suma šiuo metu yra padvigubėjusi ir siekia 836 354,98 Eur, kas yra absoliutus neteisingumas, nederantis su imperatyviu teisingumo principu.
12.4. Apelianto teigimu, pradiniai kreditoriai priėmė sprendimą parduoti ir sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį laisva valia. Apeliantas siekia, kad bankroto (nemokumu) bylose Lietuvos apeliacinis teismas (vėliau ir kasacinis teismas) suformuotų tokią praktiką, kad, kai kreditorių naudai priteisiama konkreti nominali suma, tačiau kreditoriai (ar juos atstovaujantis nemokumo administratorius) priteistą reikalavimą perleidžia už mažesnę sumą, nei nominalas, reiškia, kad kreditoriai pripažįsta, jog kreditorinių reikalavimų suma patenkinta nominaliai sumai, o ne gautai už perleistą kreditorinį reikalavimą, nes tokia yra jų – kreditorių valia. Priešingu atveju teisinėje sistemoje liks ir viešės teisinė nešvara, kuri rodys teisingumo stoką, nes kreditoriniai reikalavimai ir toliau galės dvigubėti, kas negali būti toleruojama teisinėje valstybėje, kurioje teisingumas yra ne iliuzinis, o realus, juolab, kad teisėjai nepriklausomi ir klauso tik įstatymų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti apelianto D. K. prašymą dėl kreditorinių reikalavimų patikslinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl naujai pateiktų įrodymų priėmimo
14. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas D. K. pateikė šiuos naujus dokumentus – 2019 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl tyčinio bankroto civilinėje byloje Nr. eB2-934-653/2019, 2019 m. lapkričio 18 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-191-467/2019, 2020 m. lapkričio 30 d. Sutartį dėl reikalavimo teisių perleidimo, vykdomosios bylos Nr. 0062-21-00128 išrašą iš antstoliai.lt sistemos.
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Pirmiausia pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio dalis). Antra, reikalavimų teisių perleidimo sutartis byloje jau yra pateikta, todėl pakartotinis jos pateikimas laikytinas pertekliniu. Trečia, susipažinus su vykdomosios bylos Nr. 0062-21-00128 išrašu iš antstoliai.lt sistemos, nustatyta, kad pateiktas dokumentas negali nei patvirtinti, nei paneigti nagrinėjamam klausimui aktualias aplinkybes, todėl šis įrodymas laikytinas nesusijusiu su nagrinėjamu klausimu dėl kreditorinių reikalavimų patikslinimo. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija apelianto pateiktus dokumentus atsisako priimti.
Dėl atskirojo skundo netenkinimo
17. Apelianto teigimu, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 7 d. priėmė skundžiamą nutartį, neatsižvelgdamas į tai, kad atsakovė jau buvo išregistruota, todėl dėl pareiškėjo 2021 m. sausio 21 d. 1 ir 2 prašymų (pripažinti, kad išregistravus BUAB „Gaferitė“ teisminis procesas dalyje dėl prašymų patikslinti VĮ Turto bankas kreditorinį reikalavimą iš 211 058,49 Eur sumos į 95 332,29 Eur; patvirtinti pareiškėjo kreditorinį reikalavimą 304,41 Eur sumai, atsiradusį bankroto proceso metu, kaip kompensaciją už tai, kad parduoto 418 177,49 Eur reikalavimo suma mažinama iki 302 451,29 Eur) procesas turėjo būti nutrauktas. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais.
18. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad teisme iškėlus įmonės bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti bankroto administratoriui finansinius reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus. Iš pradžių kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas). Remiantis ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalimi, kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Kaip yra išaiškinta teismų praktikoje, ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė tikslinti kreditoriaus reikalavimus siejama su būtina sąlyga – patikslinimai turi būti susiję su bankroto procesu, t. y. bankroto bylos nagrinėjimo eigoje pakitusiu kreditoriaus reikalavimo dydžiu (iš dalies atsiskaičius su kreditoriumi ar jam perleidus reikalavimą jo reikalavimo dydis turi būti sumažintas, išaugus kreditorių reikalavimui jo dydis turi būti padidintas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-414/2012).
19. Kaip teisingai nurodė apeliantas, atsakovė BUAB „Gaferitė“ 2021 m. balandžio 1 d. išregistruota iš juridinių asmenų registro, pabaigus jos likvidavimo procedūras. Taigi, apeliantas iš esmės yra teisus nurodydamas, kad išregistravus atsakovę iš juridinių asmenų registro, nėra tikslinga tenkinti jo pateiktų prašymų: patikslinti VĮ Turto bankas kreditorinį reikalavimą iš 211 058,49 Eur sumos į 95 332,29 Eur; patvirtinti pareiškėjo kreditorinį reikalavimą 304,41 Eur sumai, atsiradusį bankroto proceso metu, kaip kompensaciją už tai, kad parduoto 418 177,49 Eur reikalavimo suma mažinama iki 302 451,29 Eur. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje civilinės bylos nenutraukė, o apelianto prašymą atmetė kaip nepagrįstą, neturi esminės reikšmės, kadangi tiek vienu, tiek kitu atveju, galimybė patikrinti nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka išlieka.
20. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016 20 punktą).
21. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pradinius kreditorius pakeisti apeliantu, kadangi tokiu būdu susidaro situacija, kai pradinių kreditorių 418 177,49 Eur kreditorinių reikalavimų suma šiuo metu yra padvigubėjusi ir siekia 836 354,98 Eur, kas yra absoliutus neteisingumas, nederantis su imperatyviu teisingumo principu. Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš BUAB „Gaferitė“ bankroto bylos yra nustatyta, jog D. K. nėra ir nebuvo BUAB „Gaferitė“ kreditoriumi, jo kreditoriniai reikalavimai bendrovei nebuvo patvirtinti teismo nutartimis. Susipažinus su apelianto ir BUAB „Gaferitė“, atstovaujamos bankroto administratoriaus D. J., 2020 m. lapkričio 30 d. sudarytos Be varžytynių parduodamo turto – reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1 sąlygomis, nustatyta, kad apeliantui yra perleista BUAB „Gaferitė“ priklausanti reikalavimo teisė į skolininką M. S. (M. S.) pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-191-467/2019. Priešingai nei teigia apeliantas, iš nurodytos sutarties sąlygų negalima daryti išvados, kad kreditorinius reikalavimus, patvirtintus teismo nutartimis, BUAB „Gaferitė“ kreditoriai VĮ Turto bankas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius ir Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos perdavė apeliantui. Apeliantas be jokio teisinio pagrindo sutapatina visiškai skirtingus teisinius institutus – kreditorinių reikalavimų tvirtinimą bendrovės bankroto byloje ir įmonei priklausančią reikalavimo teisę į bendrovės vadovą, kuris savo tyčiniais veiksmais privedė bendrovę prie bankroto ir tuo pagrindu iš jo nuspręsta išieškoti žalą, lygią patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumai. Todėl perėmęs bankrutavusios bendrovės reikalavimo teisę išieškoti žalą iš buvusio bendrovės vadovo, apeliantas netampa bankrutavusios bendrovės kreditoriumi. Atsižvelgiant į tai, tenkinti apelianto prašymą ir pakeisti pradinius kreditorius VĮ Turto banką, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių ir Nacionalinę mokėjimų agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos apeliantu BUAB „Gaferitė“ bankroto byloje, nėra jokio teisinio pagrindo.
23. Teisėjų kolegija taip pat visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nesant bankroto byloje patvirtinto apelianto kreditorinio reikalavimo, jam nedalyvaujant bankroto procese, jis neturi teisės reikšti reikalavimų dėl įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinto kreditorinio reikalavimo dydžio pakeitimo (ĮBĮ 21 straipsnis, 26 straipsnio 6 dalis).
24. Apelianto argumentai apie tai, kad BUAB „Gaferitė“ bankroto byloje kreditorinių reikalavimų suma šiuo metu yra padvigubėjusi ir siekia 836 354,98 Eur yra nepagrįsti, nes Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris 2017 m. gruodžio 13 d. ir 2017 m. gruodžio 29 d. nutartimis patikslintas liko nepakeistas, todėl teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.