- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-18
- Bylos Nr.
- e2-413-553/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01569-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. K.
- Ieškovas
- Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŽŪM, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
- Atsakovas
- BUAB GAFERITĖ
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo D. K. prašymą patikslinti finansinius reikalavimus, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Gaferitė“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Gaferitė“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė D. J. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 4 d.
2. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris 2017 m. gruodžio 13 d. ir 2017 m. gruodžio 29 d. nutartimis patikslintas.
3. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
4. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi UAB „Gaferitė“ bankrotas pripažintas tyčiniu.
5. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu pripažinta bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Gaferitė“ pabaiga.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjas 2021 m. sausio 21 d. kreipėsi į teismą prašymu, kuriame prašė:
6.1. patikslinti valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko finansinį reikalavimą iš 211 058,49 Eur sumos į 95 332,29 Eur sumą;
6.2. patvirtinti pareiškėjo asmeninį finansinį reikalavimą 304,41 Eur sumai, atsiradusį bankroto proceso metu, kaip kompensaciją už tai, kad parduoto 418 177,49 Eur reikalavimo suma mažinama iki 302 451,29 Eur;
6.3. pradinį kreditorių – VĮ Turto banką pakeisti jo finansinio reikalavimo teisių perėmėju D. K.
6.4. pradinį kreditorių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių pakeisti jo finansinio reikalavimo teisių perėmėju D. K.;
6.5. pradinę kreditorę Nacionalinę mokėjimų agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos pakeisti jos kreditorinio reikalavimo teisių perėmėju D. K.
7. Ieškovas paaiškino, kad atsakovės bankroto byloje patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 211 058,49 Eur finansinis reikalavimas (kurios teises perėmė VĮ Turto bankas) yra paremtas sistemos automatiniu PVM sumos skaičiavimu, kai atsakovė absoliučiai jokios veiklos nevykdė ir pardavimų neturėjo, todėl PVM nebuvo už ką priskaičiuoti. Atsižvelgiant į protingumo ir teisingumo principus, šis finansinis reikalavimas taisytinas iš 211 058,49 Eur sumos atimant 109 797,00 Eur sumą ir 5 929,20 Eur palūkanas.
8. Kadangi VĮ Turto banko finansinis reikalavimas turėjo būti 115 726,20 Eur mažesnis, todėl ir civilinėje byloje Nr. e2-191-467/2019 ieškinys ir teismo iš buvusio įmonės vadovo priteista suma turėjo būti 115 726,20 Eur mažesnė. Kadangi pareiškėjas įsigijo iš atsakovės jos 418 177,49 Eur reikalavimą, už kurį sumokėjo 1 100 Eur, o realiai reikalavimas yra tik 302 451,29 Eur sumai, todėl atsakovė privalo pareiškėjui grąžinti 304,41 Eur.
9. Atsižvelgiant į tai, kad pradiniai kreditoriai savo teises realizavo, t. y. gindamas jų teises nemokumo administratorius c. b. Nr. e2-191-467/2019 pateikė ieškinį ir teismas jį patenkino finansinių reikalavimų nominalo sumai (418 177,49 Eur), o kreditoriams nustačius tvarką šios teisės buvo parduotos pareiškėjui, todėl pareiškėjas įtrauktinas į atsakovės bankroto bylą kreditoriaus teisėmis su 418 177,49 Eur finansiniu reikalavimu, o visų pirminių kreditorių statusas keistinas į suinteresuotus asmenis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 22 d. nutartimi atsisakė priimti prašymą.
11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2020 m. gruodžio 21 d. priimtas teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos, t. y. byla išnagrinėta iš esmės, be to, pareiškėjas nebuvo byloje dalyvaujantis asmuo, todėl teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą patikslinti finansinius reikalavimus ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Pareiškėjas D. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 22 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; savo nuožiūra spręsti, ar reikia taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant atsakovės nemokumo administratoriui išregistruoti atsakovę iš juridinių asmenų registro. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Kol neįsigaliojo nutartis dėl įmonės pabaigos, tol visi, manantys, kad yra įmonės kreditoriai, turi teisę reikšti ieškinius, t. y. prašyti patvirtinti finansinius reikalavimus įmonės bankroto byloje.
12.2. Atsisakydamas priimti prašymą ir nenurodydamas kitų pareiškėjo teisių gynimo būdų teismas pažeidė pareiškėjo teises.
12.3. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas išsprendė tik vieną reikalavimą, nors pateikti penki savarankiški reikalavimai, todėl skundžiama nutartis priimta, pažeidžiant procesinės teisės normas.
12.4. Finansiniam reikalavimui patvirtinti nėra būtina iš anksto dalyvauti byloje – proceso dalyvių pakeitimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
14. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) ir neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Šioms nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ (JANĮ 155 straipsnio 2 dalis).
15. UAB „Gaferitė“ bankroto byla buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, taigi galiojant ĮBĮ. Kadangi JANĮ 155 straipsnyje prie išimčių, kurioms taikoma ĮBĮ, priskirta kreditorių reikalavimo tenkinimo eilė ir tvarka, darytina išvada, kad iki JANĮ įsigaliojimo pradėtose bankroto bylose kreditorių reikalavimų pareiškimas ir tvirtinimas turi būti vykdomi pagal ĮBĮ nuostatas. Kreditoriaus reikalavimo tikslinimo klausimas yra išvestinis iš pagrindinio, jau kartą išspręsto, klausimo, t. y. kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo. Taigi kreditoriaus finansinio reikalavimo tikslinimas turi būti vertinamas kaip tapatus finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūrai ir šiuo atveju turi būti taikomos ĮBĮ nuostatos (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1246-781/2020, 2020 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-939-407/2020, 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1330-585/2020 ir kt.).
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo (patikslinimo) tuo pagrindu, kad byloje jau yra priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos, o pareiškėjas nebuvo dalyvaujantis byloje asmuo.
17. Tai, kad iki prašymo pateikimo pareiškėjas nebuvo dalyvaujantis byloje asmuo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra savarankiškas pagrindas atsisakyti priimti prašymą, nes jis priklauso nuo procesinio klausimo dėl pareiškėjo prašymo patvirtinti (patikslinti) finansinius reikalavimus išnagrinėjimo baigties, t. y. jo materialaus ir / ar procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi fakto (CPK 37 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino aktualios teismų praktikos dėl galimybės teismui tvirtinti arba tikslinti kreditorių finansinius reikalavimus per laikotarpį nuo teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo iki jo įsiteisėjimo.
18. Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas iš bankroto byloje spręstinų klausimų. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. ĮBĮ nuostatos, reglamentuojančios kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimą, termino, iki kada teismo gali būti tvirtinami ir tikslinami kreditorių reikalavimai, tiksliau nedetalizuoja. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo įmonių bankroto procese klausimu, išaiškinta, kad kreditorių reikalavimai, atsiradę iki bankroto bylos iškėlimo dienos, gali būti reiškiami ir tokius reikalavimus tvirtinanti (tikslinanti) teismo nutartis priimama iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-591/2008; 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-308/2013; kt.).
19. Kasacinis teismas klausimą dėl galimybės teismui tvirtinti arba tikslinti kreditorių finansinius reikalavimu per laikotarpį nuo teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo iki jo įsiteisėjimo nagrinėjo 2014 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2014. Nurodytoje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad kreditorių reikalavimai, atsiradę iki bankroto bylos iškėlimo dienos, gali būti tvirtinami (tikslinami) iki teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos įsiteisėjimo. Kartu kasacinis teismas pažymėjo, kad galimybė tvirtinti (tikslinti) kreditorių finansinius reikalavimus iki įsiteisės teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos turėtų būti išimtis, bet ne taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2014).
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, atsižvelgia į tai, kad nors pareiškėjo prašymo pateikimo metu (2021 m. sausio 21 d.) jau buvo priimtas 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimas dėl įmonės pabaigos, tačiau jis nebuvo įsiteisėjęs. Taigi pagal anksčiau nurodytą aktualią kasacinio teismo praktiką vien sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimas, šiam dar neįsiteisėjus, nebuvo pagrindas atsisakyti priimti prašymą patvirtinti (patikslinti) finansinius reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl pareiškėjo prašymo patvirtinti (patikslinti) finansinius reikalavimus priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
21. Atsižvelgdamas į skundžiamos nutarties motyvus ir atskiruoju skundu apibrėžtas apeliacijos ribas apeliacinės instancijos teismas plačiau nenagrinėja ir nepasisako dėl kitų kreipimosi į teismą sąlygų bei pareiškėjo finansinio reikalavimo turinio.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl 2021 m. sausio 21 d. gauto pareiškėjo D. K. prašymo patikslinti finansinius reikalavimus priėmimo nagrinėti iš naujo.