- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-12-17
- Bylos Nr.
- 1A-618-919/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Judita Sungailaitė, Laima Šeputienė
- Nuteistasis
- T. A. P.
- Advokatai
- Eglė Janulė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės,
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą T. S. gynėjai advokatei A. R. Medišauskienei,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Bužavo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismo) 2025 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo T. S., padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje (neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti), BK 40 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoja paskiriant I. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir baudžiamoji byla T. S. atžvilgiu nutraukta. Nustatytas 1 metų laidavimo terminas, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
T. A. P. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą 260 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti ir platinimas), ir nuteistas 3 metų laisvės atėmimu.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė 1/3 sumažinta ir paskirti 2 metai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, subendrinta su 2025 m. birželio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 metai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, BK 75 straipsnio 4, 6 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metų laikui, 1 metų laikui skiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 05.00 val. būti savo Probacijos tarnybai nurodytoje gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laiku įpareigojant:
1) stacionariai gydytis/tęsti gydymąsi dėl priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų (priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėje arba „Minesota“ programoje, arba kituose nuo alkoholio/narkotikų priklausomų žmonių psichosocialinės reabilitacijos centruose), gydantis visą gydymosi kursą, tęsiant gydymąsi ar pradedant gydytis nedelsiant po nuosprendžio įsiteisėjimo,
2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (bet kokio alkoholio, be gydytojo paskyrimo – narkotinių/psichotropinių medžiagų),
3) baigus stacionarų gydymąsi - lankyti VšĮ „Blaivybės akademija“ užsiėmimus;
4) baigus stacionarų gydymąsi - dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
Išaiškinta, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į kalėjimą atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Žemesnės instancijos teismas
Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo (duomenys neskelbtini) d. 14.35 val. iki (duomenys neskelbtini) d. 16.55 val. (vieną parą/dieną).
Proceso išlaidos iš kaltinamųjų valstybei nepriteistos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu T. S. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti), ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o būtent kad: neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, (duomenys neskelbtini) d. apie 16.00 val., prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), savo reikmėms iš T. A. P. už 50 eurų įgijo tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 5,5050 g augalinės kilmės narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), kurios buvo sudėtos į atskirus 6 užspaudžiamus plastiko maišelius (0,9280 g, 0,9805 g, 0,8292 g, 0,9084 g, 0,9250 g, 0,9339 g kanapių (antžeminių dalių), kurioje delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 13,1 %, ir šiuos šešis užspaudžiamus plastiko maišelius su juose esančia augalinės kilmės narkotine medžiaga neteisėtai laikė prie savęs šortų kišenėje iki (duomenys neskelbtini) d. apie 16.20 val., kuomet prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalinės apžiūros metu, juos rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnai.
2. T. A. P. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje (neteisėtai disponavęs narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, bei platinęs), ir nuteistas už tai, kad: turėdamas tikslą ir platinti, ir naudoti savo reikmėms, (duomenys neskelbtini) mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau, kaip 282,877 g (5,505 g + 276,993 g + 0,379 g) narkotinės/psichotropinės medžiagos, tai yra 282,498 g kanapių (antžeminių dalių), kurioje delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija: 5,4%, 12.2%, 13,1 %, 14,3 %, 17,9 %, 19,3%, bei 0,379 g delta-9-tetrahidrokanabinolį, kurio koncentracija 9,8 %, iš kurios 5,505 g šešiuose užspaudžiamuose plastikiniuose maišeliuose su 0,9280 g, 0,9805 g, 0,8292 g, 0,9084 g, 0,9250 g, 0,9339 g narkotine medžiaga - kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurioje delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 13,1 % - (duomenys neskelbtini) d. apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini) mieste, pardavė T. S., o likusį kiekį, tai yra 277,372 g narkotinės/psichotropinės medžiagos, tai yra 276,993 g kanapių (antžeminės dalys), kurioje delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija: 5,4%, 12.2%, 14,3 %, 17,9 %, 19,3% ir 0,379 g delta-9-tetrahidrokanabinolį, kurio koncentracija 9,8 %, iki (duomenys neskelbtini) d. 13.39 val., laikė savo namuose adresu (duomenys neskelbtini) mieste, kol kratos metu šią narkotinę/psichotropinę medžiagą surado ir paėmė policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
3. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras Artūras Bužavas apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį pakeisti: T. A. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje (dėl (duomenys neskelbtini) d. epizodo) ir jam paskirti 2 metus ir 9 mėnesius laisvės atėmimo. T. A. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje (dėl (duomenys neskelbtini) d. epizodo) ir paskirti jam 3 metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, skirtinas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir subendrintą bausmę paskirti 5 metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. A. P. subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 3 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, skirtiną bausmę apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 3 metus 4 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant kalėjime. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą (t.5, b.l. 39-46). Skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Teismas nepagrįstai T. A. P. veikas perkvalifikavo į vieną tęstinį nusikaltimą. Teismas netinkamai įvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisiamojo posėdžio metu iširtus įrodymus, T. A. P. veikas kvalifikuodamas kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Nors T. A. P. padarytos veikos susijusios su vienos rūšies narkotine medžiaga - kanapėmis, tačiau tai, kad kanapės rastos (duomenys neskelbtini) mėn. ir (duomenys neskelbtini) mėn. yra iš skirtingų partijų, pačios veikos nutolusios viena nuo kitos laike per kelis mėnesius, leidžia pagrįstai manyti, kad tai nėra viena tęstinė veika, o du savarankiški nusikaltimai.
3.2. Teismas, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, skirdamas T. A. P. švelnesnę, nei įstatyme numatyta, bausmę, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę nuteistajam. Nei T. A. P. asmenybę charakterizuojantys duomenys, nei jo įvykdytų nusikaltimų aplinkybės nesuteikia pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti be BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyto realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Švelnesnės, nei įstatyme numatytos, bausmės skyrimas nuteistajam T. A. P. prieštarautų bausmės paskirčiai, galėtų sudaryti prielaidas asmens nebaudžiamumui ir formuoti nepagarbą baudžiamajam įstatymui. T. A. P. praeityje aštuonis kartus teistas, taip pat ir realia laisvės atėmimo bausme. Paskutinius tris kartus, tai yra 2023 m. liepos 13 d., 2023 m. spalio 3 d. ir 2025 m. birželio 19 d. T. A. P. nuteistas laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant. Būtent laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiu T. A. P. padarė sunkius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje, už kuriuos nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos nuosprendžiu, o viena iš veikų, numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje, dėl kurios laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, buvo susijusi su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. 2022-2025 metais T. A. P. ne mažiau 24 kartus baustas už administracinius nusižengimus, taip pat ir už nusižengimus, susijusius su narkotinių medžiagų vartojimu. Be to, T. A. P. atžvilgiu pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 259 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2025 m. balandžio mėn. 20 d. pas jį rasta kanapių, elektroninės svarstyklės, pakuotės su kanapių pėdsakais. Visuma šių duomenų, leidžia pagrįstai manyti, kad T. A. P. yra recidyvistas, turintis susiformavusį neigiamą požiūrį į baudžiamojo ir kitų įstatymų saugomas vertybes, kuriam neturėtų būti taikoma išimtis, numatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje. Siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimo bausmės skyrimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą nuteistojo T. A. P. gynėja advokatė Eglė Janulė prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį palikti nepakeistą (t.5, b.l. 60-62). Atsiliepime nurodė:
4.1. Kauno apylinkės teismas teisingai sprendė, jog kaltinamasis padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Kaltinamajam inkriminuotas nusikalstamas veikas siejo vieninga tyčia - jis įsigijo narkotinę medžiagą tiek asmeniniam vartojimui, tiek realizacijai pažįstamiems vartotojams, taip gaudamas lėšų tolesniam savo vartojimui. Veikos buvo viena nuo kitos nenutolusios laiko atžvilgiu ir susietos vieningo sumanymo. Kaltinamojo tyčia buvo realizuoti medžiagą, nepaisant to, ar tai vyko vienu ar keliais pirkimais, kas įrodo buvus tęstinę veiką.
4.2. Teismas teisingai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę ir teisingai sprendė, jog realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nepasiektų baudžiamojo įstatymo nustatytų tikslų. Iš bylos medžiagos matyti, kad T. A. P. yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų (kanapių) ir aktyviai gydosi šią priklausomybę. Narkotinių medžiagų platinimas buvo tiesioginė jo priklausomybės pasekmė. parduota narkotinė medžiaga kai kuriose Vakarų šalyse yra dekriminalizuota. Tai rodo, kad šios medžiagos keliama rizika visuomenei vertinama kitaip nei daugelio kitų narkotinių/psichotropinių medžiagų. Jos platinimas nebuvo sistemingas ar stambaus masto, nauji asmenys į vartojimą nebuvo įtraukiami. Nors nusikalstama veika neabejotinai yra pavojinga ir nepateisinama, skiriant bausmę būtina įvertinti narkotinės/psichotropinės medžiagos pobūdį, kenksmingumą ir kiekį. Jis aktyviai neieškojo, neįtraukdavo asmenų į narkotinių medžiagų vartojimą, parduodavo tik tiems, kurie patys aktyviai ieškojo medžiagos ir ją vartodavo. Be to, ne visuomet buvimas laisvės atėmimo vietoje asmenį pakeičia teigiama linkme ir užtikrina bausmės tikslus, todėl formalių kriterijų taikymas ne visuomet atitinka bausmės paskirtį. Kaltinamasis gydosi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, gydymosi trukmė – iki 1 metų. Realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas nutrauktų gydymą ir užkirstų kelią nuteistajam integruotis į visuomenę. Taikant teismo paskirtą stebėjimą elektroninio ryšio priemonėmis, T. A. P. galės tęsti gydymą, tuo pačiu valstybei vykdant griežtą jo elgesio kontrolę. Nuteistųjų išlaikymas laisvės atėmimo vietoje yra papildoma finansinė našta valstybei, o elektroninis stebėjimas užtikrina efektyvią nuteistųjų elgesio kontrolę, nepatiriant neproporcingų išlaidų. Baigęs gydymą, nuteistasis galėtų pradėti dirbti ir pakeisti savo gyvenimą, ypač atsižvelgus, kad jis turi nepilnametį vaiką. Nuteistasis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų ir supranta, kad tokiu elgesiu rodė nepagarbą šalies įstatymams, padarė žalą tiek tiesiogiai su jo veiksmais susijusiems asmenims, tiek visuomenei. Savo paties elgesio pasmerkimą ir norą keistis patvirtina VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ charakteristika, kurioje nuteistasis apibūdinamas, kaip siekiantis spręsti savo priklausomybės problemas, besilaikantis taisyklių, disciplinuotas, orientuotas, kritiškai mąstantis, aktyviai dalyvaujantis grupinėse terapijose ir besilankantis pas psichologą, siekiantis spręsti sudėtingus savo gyvenimo klausimus, atvirai analizuojantis savo elgesį, motyvuotas socialiniams ir psichologiniams pokyčiams, norintis tęsti gydymąsi dėl priklausomybės ligos.
5. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikta.
6. Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio dalis dėl T. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nėra skundžiama.
7. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apelianto nuteistasis T. A. P. ir jo gynėja advokatė E. Janulė prašė apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą T. S. gynėja prašė nuosprendį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-303/2018).
6. Apeliaciniu skundu prokuroras ginčija nuteistojo T. A. P. veikos perkvalifikavimą į vieną tęstinį nusikaltimą bei teismo jam paskirtą bausmę. Prokuroro nuomone nuteistojo T. A. P. įvykdyta veika nėra tęstinė, tai yra du savarankiški nusikaltimai, už kurių įvykdymą bausmės tikslus pasiektų tik reali laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamo nuosprendžio motyvus ir prokuroro skundo argumentus, sutinka su apeliacinio skundo argumentais.
Dėl veikos kvalifikavimo
7. Nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena ar siunčia narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba suvokia, kad neteisėtai parduoda ar kitaip platina narkotines ar psichotropines medžiagas, ir nori tai daryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-571-976/2015 ir kt.). Kaip ir pagal BK 260 straipsnio 2 ar 3 dalis, kvalifikuojant asmens padarytą veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, jog kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės (šios nutarties 11 pastraipa). Tačiau, kitaip negu BK 260 straipsnio 2 ar 3 dalių taikymo atvejais, neprivaloma nustatyti, kad asmuo bent bendrais bruožais suvokia ir tai, kokiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu disponuoja, nes kiekis nėra BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties privalomas objektyvusis požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-976/2025). Be to, kitaip nei BK 260 straipsnio 3 dalies taikymo atveju, BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos pavojingumas siejamas būtent su tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimu arba šių medžiagų pardavimu ar kitokiu platinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-251-1214/2024).
8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-51-719/2023 apibendrino tęstinės nusikalstamos veikos sąvoką ir nurodė, kad nusikalstama veika yra tęstinė tais atvejais, kai tas pats asmuo padaro dvi ar daugiau tame pačiame BK straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų, iš kurių kiekviena, vertinama atskirai, atitinka tame pačiame BK straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, arba kai, padarius dvi ar daugiau veikų, vienas ar keli veiksmai (ar neveikimas) atitinka administracinio nusižengimo (ar kitokio teisės pažeidimo) požymius, tačiau jų visuma atitinka BK įtvirtintą nusikalstamą veiką ir visas veikas jungia bendras sumanymas. Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Tuo tarpu kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai, – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos.
9. Tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, Nr. 2K-650/2010, Nr. 2K-240-697/2021, Nr. 2K-79-697/2022, Nr. 2K-167-303/2022, Nr. 2K-3-697/2024 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai aiškinama, kad tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, jog kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-51-719/2023, Nr. 2K-215-697/2023, Nr. 2K-27-788/2024 ir kt.).
10. Nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, baudžiamosiose bylose išaiškinta, kad veikos, nurodytos BK 259 ar 260 straipsniuose, vertintinos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, jei tam tikri veiksmai – neteisėtas gaminimas, įgijimas, pardavimas ir kt. – buvo padaryti ne vieną kartą, bet atlikti pagal vieną sumanymą, turint konkretų tikslą, siekiant tam tikro apibrėžto rezultato. Pavyzdžiui, kai pagal susitarimą su pardavėju asmuo vieną kartą nupirktas narkotines ar psichotropines medžiagas iš jo atsiima dalimis ne vienu metu; kai asmuo, sumanęs pasigaminti tam tikrą medžiagų kiekį, jas gamina kelis kartus; kai kartą įgijęs medžiagų, turėdamas tikslą platinti, jas pardavinėja ne vieną kartą, parduodamas dalimis vienam ir tam pačiam asmeniui ar keliems asmenims, ir pan. Jei tyčia padaryti kitą neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis veiką susiformuoja po pirmos veikos padarymo, šios veikos paprastai laikomos savarankiškomis nusikalstamomis veikomis ir kvalifikuojamos atskirai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-109/2013, Nr. 2K-51-648/2019 ir kt.).
11. Kasacinio teismo praktikoje neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti baudžiamosiose bylose nustatyta, kad tęstinė nusikalstama veika konstatuojama ir tada, jei nustatytas neapibrėžtas sumanymas išplatinti kuo didesnį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį siekiant kuo daugiau pasipelnyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007). Jei baudžiamojoje byloje nustatoma, kad dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo ir (ar) pardavimo buvo tartasi atskirai, realizuojant atskirus sumanymus neteisėtai disponuoti narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kiekviena iš padarytų nusikalstamų veikų kvalifikuojama kaip savarankiška BK 260 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2010, Nr. 2K-258-677/2016, Nr. 2K-240-697/2021).
12. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad apylinkės teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, T. A. P. veikas kvalifikuodamas kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
13. T. A. P. buvo kaltinamas tuo, kad: 2024 m. tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bet ne vėliau kaip iki (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įsigijo tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 5,5050 g augalinės kilmės narkotinės medžiagos- kanapių (antžeminių dalių), kurios buvo sudėtos į atskirus 6 užspaudžiamus plastiko maišelius (0,9280 g, 0,9805 g, 0,8292 g, 0,9084 g, 0,9250 g, 0,9339 g) kanapių (antžeminių dalių), kurias (duomenys neskelbtini) apie 16.00 val. kieme prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) pardavė T. S.. Tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 260 straipsnio 1 dalyje.
14. Be to, T. A. P. buvo kaltinamas ir tuo, kad: jis, 2024 m. tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bet ne vėliau kaip iki (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 276,993 g augalinės kilmės narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) ir psichotropinės medžiagos-9 tetrahidrokanabinolio, kurio kiekis yra 0,379 g, kurias laikė savo gyvenamosiose patalpose- bute, adresu (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) 13.39 val., kuomet Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnai rado ir paėmė.
15. Nuteistojo parodymai dėl nurodytų veikų proceso eigoje nebuvo nuoseklūs, jo pozicija keitėsi. Kaltu dėl abiejų veikų padarymo jis iš esmės prisipažino, tik bylą nagrinėjant teisme (2025 m. liepos 1 d. teisiamojo posėdžio protokolas), nurodydamas, kad pirmiau įsigijo vieną kilogramą kanapių už 950 Eur, iš kurių šešis gramus pardavė T. S.. Ikiteisminio tyrimo metu pirmame epizode inkriminuotos veikos padarymą neigė ((duomenys neskelbtini) d., 2025 m. gegužės 7 d. įtariamojo apklausos protokolai). Ikiteisminio tyrimo metu dėl antrojo epizodo ((duomenys neskelbtini) d.) parodė, kad (duomenys neskelbtini) mėn. pirko pusę kilogramo kanapių už 1 000 Eur. Dalį jų buvo suvartojęs pats, o visas rastas kiekis medžiagos yra likutis to, ką jis įsigijo (duomenys neskelbtini) viduryje.
16. Iš byloje pateiktų 2024 m. rugpjūčio 23 d. Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2025 m. vasario 12 d. Specialisto išvados nustatyta, kad narkotinės medžiagos, kurios buvo rastos pas T. S. (duomenys neskelbtini) ir narkotinės medžiagos, kurios buvo rastos pas T. A. P. (duomenys neskelbtini), skiriasi savo sudėtimi, kas duoda pagrindą spęsti, kad jos priklauso skirtingoms narkotikų partijoms. Kratos adresu: (duomenys neskelbtini), metu pas T. A. P. rastas kanapių kiekis – 276,993 g, maišeliai su kanapėmis, elektroninės svarstyklės su kanapių pėdsakais ((duomenys neskelbtini)d. Kratos protokolas), patvirtina, kad nuteistasis P. laikė šias medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti. T. S. parodymai ir 2025 m. vasario 27 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame T. S. atpažino T. A. P. kaip asmenį, iš kurio jis 2 kartus pirko narkotines medžiagas, 2025 m. vasario 26 d. Daiktų apžiūros protokole (apžiūrėtas T. A. P. mobilaus ryšio telefonas Apple Iphone 11) ir 2025 m. kovo 5 d. Daiktų apžiūros protokole (apžiūrėtas T. A. P. mobilaus ryšio telefonas Xiaomi 11 Lite 5G) užfiksuotas rastų susirašinėjimų (SMS žinutėmis, socialinėje Facebook.com paskyroje, „Messenger“) turinys, rodo, kad nuteistasis dėl narkotinės medžiagos – kanapių pardavimo tarėsi su skirtingiems asmenims.
17. Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad šios atskiros pavienės nusikalstamos veikos nebuvo jungiamos bendros nuteistojo tyčios ir nėra teisinio pagrindo išvadai, kad, darydamas pirmąją veiką (duomenys neskelbtini) d., nuteistasis jau turėjo susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo, kuris buvo atliktas (duomenys neskelbtini) d. Nors nuteistojo T. A. P. padarytos veikos susijusios vien su kanapėmis, tačiau tai, kad kanapės rastos (duomenys neskelbtini) mėn. ir (duomenys neskelbtini) mėn. yra iš skirtingų partijų, pačias veikas skiria kelerių mėnesių laiko tarpas, dėl jų pardavimo nuteistasis tarėsi su skirtingais asmenimis, nuteistojo veikų nėra pagrindo vertinti viena tęstine veika, jos laikytinos dviem savarankiškais nusikaltimais. Nors nustatyta, kad nuteistasis kanapes įsigijo ir laikė, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, tačiau taip pat nustatyta, kad dėl jų pardavimo buvo tartasi atskirai su skirtingais asmenimis, nėra duomenų, kad jos įsigytos tikslu per kelis kartus jas parduoti konkrečiam, iš anksto žinomam pirkėjui.
18. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad T. A. P. įvykdytos veikos nebuvo jungiamos bendros tyčios, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jas kvalifikavo kaip vientisą vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas ir T. A. P. pripažintinas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl (duomenys neskelbtini) d. epizodo ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl (duomenys neskelbtini) d. epizodo.
Dėl bausmės skyrimo
19. Apeliaciniu skundu prokuroras taip pat nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo nuteistajam T. A. P. tikslingumo. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais ir šiuos apeliacinio skundo argumentus.
20. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).
21. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtintos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, 2K-377-489/2018, 2K-103-303/2022 ir kt.).
22. Pažymėtina kad pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip sumenkinamos įstatymo saugomos vertybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K- 137- 693/2017).
23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taikė, spręsdamas, kad už sunkų nusikaltimą kaltinamajam turima skirti reali bausmė kalėjime šiuo atveju aiškiai prieštarautų teisingumo principui, atimtų jam galimybę pasigydyti nuo turimos priklausomybės narkotikams ir išspręsti savo psichologines problemas dėl šeimoje kilusių problemų. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija su tokiu apylinkės teismo vertinimu nesutinka, sprendžia, kad išimtinio pobūdžio BK 54 straipsnio 3 dalis nuteistojo T. A. P. atžvilgiu taikyta nepagrįstai.
24. Už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatyta laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmė. Ši nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.).
25. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad nei T. A. P. asmenybę charakterizuojantys duomenys, nei jo įvykdytų nusikaltimų aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti be BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyto realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Švelnesnės, nei įstatyme numatytos, bausmės skyrimas nuteistajam T. A. P. prieštarautų bausmės paskirčiai, galėtų sudaryti prielaidas asmens nebaudžiamumui ir formuoti nepagarbą baudžiamajam įstatymui.
26. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo pačiu skundžiamu nuosprendžiu teismas, atsižvelgęs į T. A. P. asmenybę, į jo anksčiau padarytų nusikaltimų pobūdį, kiekį ir sunkumą, nuteistąjį T. A. P. pripažino recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), ir pagrįstai tai laikė T. A. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Taigi, jau vien ši aplinkybė rodo, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas jo atžvilgiu aiškiai neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, kuriais vadovaudamasis teismas ir taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
27. Be to, kaip minėta, nuteistojo įvykdytos veikos priskirtinos sunkiems nusikaltimams. Iš 2025 m. gegužės 7 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį nustatyta, kad tokio pobūdžio ir pavojingumo nusikaltimus T. A. P. įvykdė ne pirmą kartą, jie nelaikytini atsitiktinio pobūdžio ar pavieniais (t.4 b.l. 47-61). Šis išrašas taip pat patvirtina apelianto nurodytas aplinkybes, kad T. A. P. praeityje teistas 8 kartus, taip pat ir realia laisvės atėmimo bausme. Jau minėto išrašo ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-1725-1123/2025) duomenimis T. A. P. paskutinius 3 kartus teistas, bausmės vykdymą jam atidedant, o šioje byloje inkriminuotas nusikalstamas veikas jis padarė būtent bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Pažymėtina ir tai, kad LITEKO duomenimis Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. gegužės 7 d. nutartimi byloje Nr. T-826-673/2025 iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos nuteistajam T. A. P. paskirta intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį nuo 22.00 val. iki 05.00 val. būti savo Probacijos tarnybai nurodytuose namuose, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, kadangi Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyrius teikime nurodė, kad T. A. P. buvo nubaustas administracinėmis nuobaudomis, o nusižengimai buvo padaryti ir tuo laiku, kai jis turėjo būti namuose, be to, buvo pradėti du nauji ikiteisminiai tyrimai (pagal BK 284 ir 259 str. 1 d.). Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose nagrinėjama dar viena byla baudžiamoji byla Nr. 1-4417-836/2025, kurioje T. A. P. kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Aukščiau nurodytos aplinkybės aiškiai rodo, kad tokio pobūdžio bausmės jam teigiamo poveikio nedaro, nuo naujų nusikaltimų vykdymo neatgraso.
28. Nustatyta ir tai, kad T. A. P. eilę kartų – 24 baustas už administracinius nusižengimus, taip pat ir už nusižengimus, susijusius su narkotinių medžiagų vartojimu, išskyrus pavienius atvejus, jam skirtų baudų valstybei nesumoka (t.4 b.l. 26-41).
29. Esant tokiems nuteistąjį neigiamai charakterizuojantiems duomenims, priklausomybės ligų reabilitacijos centro „(duomenys neskelbtini)“ T. A. P. teigiamai charakterizuojantys duomenys (t.4 b.l. 175, 184) dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo tikslingumo esmės nekeičia. Teisėjų kolegijos nuomone nustatytų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad T. A. P. yra recidyvistas, turintis susiformavusį neigiamą požiūrį į baudžiamojo ir kitų įstatymų saugomas vertybes, todėl jam negali būti taikoma BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis. Sutiktina su apeliantu, kad, siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimo bausmės skyrimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą, todėl nuosprendis ir šioje dalyje pakeistinas.
Dėl proceso išlaidų
30. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. lapkričio 18 d. pažyma Nr. APD-2025-12952, iš kurios matyti, kad yra paskaičiuotos 193,75 Eur išlaidos už nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam T. S. apeliacinės instancijos teisme teiktą teisinę pagalbą.
31. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinį skundą pateikė prokuroras, pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, yra būtinas, taigi, nepriklausė nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto T. S. valios, taip pat atsižvelgus į T. S. finansinę padėtį, antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš jo neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl šios išlaidos iš T. S. neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,
nusprendžia:
prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį pakeisti:
T. A. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje (dėl (duomenys neskelbtini) d. epizodo) ir jam paskirti 2 metus ir 9 mėnesius laisvės atėmimo.
T. A. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje (dėl (duomenys neskelbtini) d. epizodo) ir paskirti jam 3 metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, skirtinas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir subendrintą bausmę paskirti 5 metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. A. P. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 4 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, skirtą bausmę apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 3 metus 4 mėnesius laisvės atėmimo.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Neišieškoti iš T. S. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.