Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eduardo Maškevičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. N. gynėjos (duomenys neskelbtini) V. P. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 3 (trejų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir BK 214 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, ir nustatyta subendrinta 3 (trejų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, ir nustatyta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Subendrinta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu R. N. paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir nustatyta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas R. N. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022 m. vasario 4 d. iki 2022 m. spalio 6 d. įskaitytinai, iš dalies atlikta bausmė pagal Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. spalio 14 d.

Iš R. N. priteista 605,02 Eur valstybei už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Iš R. N. priteista 2 976,89 Eur (duomenys neskelbtini) gydymo išlaidoms atlyginti.

Iš R. N. priteista 1 437,36 Eur (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui (duomenys neskelbtini) biudžetui padarytai žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. N. nuteistas už tai, kad 2021 m. spalio mėnesio pabaigoje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, tarp 5–6 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykusių išgertuvių metu R. N., priėjęs prie tualete ant klozeto sėdėjusio V. Ž., metaliniu strypu ne mažiau kaip du kartus smogė jam į galvos sritį, išvedęs V. Ž. iš tualeto ir pasodinęs į lovą, smogė jam metaliniu strypu vieną kartą per kojas, taip nukentėjusiajam V. Ž. padarė žaizdą kaktos srityje, kairės plaštakos IV piršto proksimalinio pirštakaulio lūžį su kraujosruva kairės plaštakos srityje – nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Taip pat nuteistas už tai, kad 2021 m. spalio mėnesį, nuo 30 dienos 22 valandos iki 31 dienos 11 valandos, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykusių išgertuvių metu R. N., panaudodamas fizinį smurtą prieš S. J., pagrobė S. J. priklausantį turtą, t. y. R. N. metaliniu strypu smogė S. J. ne mažiau kaip tris kartus į galvos sritį, taip nukentėjusiajam padarydamas pakauškaulio lūžimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, muštines-kirstines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje – nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagrobė ant stalo buvusį S. J. 150 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini) “, su 10 Eur vertės odiniu dėklu ir neįvertinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele. Tęsdamas nusikalstamą veiką, S. J. išėjus į jam priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), R. N., pasinaudojęs bejėgiška S. J. būkle, susidariusia po panaudoto prieš jį fizinio smurto, iš paskos įėjo į S. J. butą ir iš S. J. rankinėje buvusios piniginės pagrobė, tokiu būdu neteisėtai įgydamas, svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – S. J. vardu išduotą „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę, bei 20 Eur grynųjų pinigų, taip plėšimo būdu R. N. pagrobė nukentėjusiajam S. J. priklausantį turtą ir padarė 180 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3.5. Ištirti bylos duomenys, kaip kiekvienas atskirai, taip ir jų visuma, nepatvirtina, kad R. N. yra padaręs plėšimą. Vien tai, kad R. N. pripažino, kokius veiksmus atliko prieš S. J., nereiškia, jog jis atliko jam inkriminuotus veiksmus, siekdamas pagrobti svetimą turtą. Nagrinėjamu atveju Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. birželio 6 d. nutartimi, kadangi R. N. buvo suimtas ir negalėjo pats pasinaudoti savo teise į gynybą, buvo pripažintas būtinu gynėjo dalyvavimas, dėl to R. N. ginti buvo paskirta (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) parinkta (duomenys neskelbtini) V. P. R. N. ji atstovavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nes be gynėjo pagalbos jo teisės nebūtų tinkamai ginamos. Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, R. N. buvo suimtas, taip pat į jo turtinę padėtį (neturi turto ir pajamų), Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžio dalis, kuria valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal pateiktą 2022 m. rugsėjo 15 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš R. N., naikintina.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo R. N. gynėjos (duomenys neskelbtini) V. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. spalio 14 d. nuosprendis keistinas dėl dėl netinkamai išspręstų kitų klausimų (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 328 straipsnio 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

6. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

7. Šiuo atveju apeliaciniame skunde yra keliamas klausimas tik dėl vieno iš R. N. padarytų nusikaltimų, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl S. J. plėšimo. Apeliaciniame skunde keliamas veikos kvalifikavimo pagrįstumo klausimas, nes teigiama, kad nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog R. N. padarė būtent šią nusikalstamą veiką. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje pasisako dėl įrodymų vertinimo, veikos kvalifikavimo ir R. N. kaltės pagrįstumo, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, dėl kurios buvo nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Taip pat teisėjų kolegija nutartyje nagrinėja klausimą, ar iš R. N. pagrįstai buvo priteistos proceso išlaidos pirmosios instancijos teisme už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir R. N. nuteisimo pagrįstumo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį bei įrodymų vertinimo

8. R. N. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas už tai, kad, panaudodamas fizinį smurtą prieš S. J., pagrobė jam priklausantį turtą. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais minėtoje BK 180 straipsnio 1 dalyje. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Vis dėlto toks sumanymas pagrobti svetimą turtą gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015).

9. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius jos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Siekiant išsiaiškinti, ar R. N. fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį vartojo, norėdamas pastarąjį apiplėšti ir pasisavinti jo turtą, pirmiausia yra būtina aptarti tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiojo parodymus viso proceso metu ir jų reikšmę:

9.1. R. N. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad viskas vyko pas A. L. (duomenys neskelbtini) bute. Jis parėjo iš darbo, A. L. su S. J. jau gėrė, nenorėjo, kad nuteistasis prisijungtų, todėl pastarasis susiginčijo ir susimušė. S. J. mušė pabūgęs, jog jį patį galėjo sumušti. Dėl girtumo įvykio metu nepamena, ar iš S. J. reikalavo pinigų, banko kortelės ir PIN kodo, ar S. J. jį apkaltino vagyste. Kai S. J. ėjo į savo butą, R. N. ėjo iš paskos, tikėdamasis rasti pinigų, bijodamas, kad nukentėjusysis neiškviestų policijos. R. N. nepamena, kuriame bute iš S. J. paėmė telefoną, kurį vėliau laiptinėje įmetė į elektros skydinę, S. J. bute iš rankinės ištraukė piniginę, iškratė pinigus ir juos pasiėmė. Teisme pagarsinus įtariamojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, R. N. juos pripažino teisingais. Gailėjosi dėl savo tokio elgesio (t. 3, b. l. 66–67). Nors R. N. tvirtino, kad pas A. L. namie susimušė, nes ten girtavę vyrai R. N. nenorėjo priimti į kompaniją, o S. J. mušė, kadangi R. N. pats bijojo būti sumuštas, tačiau šios nuteistojo gynybinės versijos ir teiginių apie iš anksto kilusį konfliktą nepatvirtina jokie kiti duomenys. Pats nuteistasis pirmosios instancijos teisme negalėjo atsakyti, ar iš nukentėjusiojo S. J. reikalavo banko kortelės ir PIN kodo. Pripažino, kad į nukentėjusiojo butą ėjo vedamas noro rasti pinigų. Vien tai, kad vėliau išmetė kai kuriuos daiktus, neturi reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui, t. y. tai, kaip asmuo pasielgė su svetimu turtu, nėra BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis, nes svarbiausia, kad asmuo būtų užvaldęs svetimą turtą ir įgijęs galimybę juo disponuoti kaip savo turtu.

9.2. Iš duomenų įtariamojo R. N. apklausos protokoluose ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2021 m. rudenį, tikslios datos nepamena, vakare arba nakties metu, tikslaus laiko nepamena, jis grįžo į A. L. namus. Ten buvo A. L., V. Ž. ir nepažįstamas vyras. Trise vartojo alkoholinius gėrimus ir visi trys jau buvo pakankamai neblaivūs. R. N. norėjo prisijungti prie vartojančių degtinę, tačiau jie nenorėjo pastarojo priimti į kompaniją. R. N. nepažįstamas vyras pasakė kažką įžeidžiančio ir jis, supykęs ant to vyro, metaliniu strypu, kurį turėjo su savimi, tris kartus tam vyrui smogė į galvos sritį. Matė, kad to vyro mobiliojo ryšio telefonas, modelio nežino, liečiamu ekranu, buvo padėtas ant stalo, tad bijodamas, kad vyras nepaskambintų policijai, paėmė telefoną. S. J., šiek tiek pabuvęs, atsistojo ir išėjo iš A. L. buto. R. N. išėjo tam vyrui iš paskos. Vyras, įėjęs į butą, iškart atsigulė į lovą, buvusią svetainėje. Pamatęs virtuvėje buvusią rankinę, R. N. nusprendė pažiūrėti, kas joje yra. Rankinėje rado piniginę, kurioje buvo 20 Eur įvairiomis kupiūromis ir banko kortelė. Pinigus ir banko kortelę R. N. pasiėmė. Išėjęs iš to vyro buto, vyro mobiliojo ryšio telefoną įdėjo į laiptinėje buvusią elektros skydinę, to vyro banko kortelę išmetė kažkur (duomenys neskelbtini). Banko kortele nepasinaudojo ir nebandė naudotis, o pavogtus pinigus išleido. R. N. tvirtina, jog nereikalavo, kad S. J. duotų jam pinigus, banko kortelę, ar pasakytų savo banko kortelės PIN kodą. R. N., tik kai įėjo į S. J. butą, paėmė iš piniginės ir pinigus, ir banko kortelę. Prieš tai nežinojo, kad S. J. turi banko kortelę (t. 2, b. l. 156–159, 170–173). Pažymėtina, jog R. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai taip pat neleidžia spręsti apie jokią kitą konflikto priežastį, dėl kurios R. N. būtų galėjęs ir norėjęs sumušti S. J. Ta aplinkybė, ar R. N. tiksliai žinojo apie S. J. piniginę bei joje esančius pinigus ir banko kortelę, nenulemia veiksmų kvalifikavimo kaip plėšimo ar kito nusikaltimo. Svarbiausia, kad asmuo būtų vartojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį būtent turėdamas tikslą pasisavinti pastarojo turtą, kad ir iš anksto tiksliai neidentifikuotą, t. y. svarbus fizinio smurto vartojimas siekiant praturtėti, o ne tikslus daiktų, kuriuos planuojama pagrobti, įvardijimas.

9.3. Teisme nukentėjusysis S. J. nurodė, kad labai mažai pamena įvykio aplinkybes dėl buvusio girtumo ir pasekmių, kilusių po sužalojimo, tačiau S. J. ir toliau tvirtino, kad, jo manymu, buvo sumuštas dėl pinigų. Be to, posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kaip teisingus (t. 3, b. l. 67). Ikiteisminio tyrimo metu S. J. atpažino R. N. kaip vyrą, kuris jį sumušė – atpažino dėl panašumo pagal veido formą ir akis (t. 2, b. l. 8–12, 13–15). Iš duomenų nukentėjusiojo S. J. apklausos protokole ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2021 m. spalio mėnesio pabaigoje, tikslios datos nepamena, buvo šeštadienio vakaras, tikslaus laiko nežino, jis pasiėmė butelį degtinės iš savo namų ir nuėjo pas (duomenys neskelbtini) gyvenantį A. L. A. L. namuose buvo jam nepažįstamas vyras. Jie trise pradėjo vartoti alkoholį. Begeriant degtinę, pas A. L. atėjo dar vienas jam nepažįstamas vyras. Vyras pradėjo reikalauti, kad S. J. jam duotų savo banko kortelę ir pasakytų kortelės numerį. Tada tas vyras iš kažkur išsitraukė beisbolo lazdą ir smogė S. J. beisbolo lazda į galvos sritį. Kas vyko toliau, nebepamena. Pamena, kad prabudo ryte savo bute, lovoje, užsirakinęs duris iš vidaus. Kambaryje buvo daug kraujo. Virtuvėje ant stalo rado savo rankinę. Atidaręs ją, išsiėmė piniginę ir apžiūrėjęs pamatė, jog nebėra jam priklausančios bevertės banko „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelės. Pradėjo ieškoti savo mobiliojo ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 150 Eur, kuris buvo įdėtas į juodos spalvos odinį dėklą, kurio vertė 10 Eur. Telefone buvo įdėta bevertė UAB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortelė. Labai blogai jautėsi, norėjo išsikviesti medikus, tad, nuėjęs pas kitą savo (duomenys neskelbtini), paprašė, kad paskolintų mobiliojo ryšio telefoną. Paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir išsikvietė medikus bei policiją. S. J. dar pamena, kad jo džinsų kišenėje buvo 20 Eur popierinėmis kupiūromis ir metalinėmis monetomis, kurie buvo pavogti (t. 1, b. l. 190–195). Per papildomą apklausą ikiteisminio tyrimo metu S. J. nurodė, jog, praėjus laiko, pradėjo lyg per miglą prisiminti, kad rakino savo buto duris, ir jam įėjus į butą, iš paskos įėjo R. N. Lyg per miglą taip pat prisimena, kad R. N. stovėjo jo virtuvėje ir kažko ieškojo ant virtuvės stalo buvusioje rankinėje. Daugiau nieko nepamena, net kaip užsirakino buto duris. To, kad R. N. jo bute būtų sudavęs smūgius, S. J. nepamena, mano, kad visi smūgiai jam buvo suduoti A. L. bute (t. 2, b. l. 16–19).

9.4. Ikiteisminio tyrimo metu S. J. duoti parodymai patvirtina, kad pas A. L. namie nuteistasis R. N. pirmiausia pareikalavo, kad nukentėjusysis S. J. atiduotų jam banko kortelę, o tik tada sumušė. Tai rodo, kad vartodamas smurtą R. N. siekė palaužti S. J. valią ir atimti iš nukentėjusiojo galimybę priešintis. Taigi fizinis smurtas buvo vartojamas ne siekiant sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, jį sužaloti ar susargdinti, o siekiant prievartos pagalba pasisavinti kito asmens turtą. Nagrinėjamu atveju taip pat yra labai svarbu aptarti susiformavusios R. N. tyčios kryptingumą. R. N. tikslas apiplėšti S. J., t. y. pasisavinti nukentėjusiojo turtą, susiformavo dar būnant A. L. namuose, būtent tuo tikslu jis ir vartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, tačiau, kadangi nepavyko pagrobti nieko vertingo, vėliau jis sekė S. J. iki jo namų, kur toliau tęsė savo nusikalstamus veiksmus – iš rankinės pagrobė pinigus ir banko kortelę. Tai rodo, kad A. L. ir S. J. namuose buvo padarytos ne dvi skirtingos, o viena tęstinė nusikalstama veika, kurios tyčia susiformavo dar A. L. namuose ir nenutrūko. R. N., vieną kartą pavartojęs prieš S. J. fizinį smurtą, toliau jau naudojosi susidariusia situacija, nukentėjusiojo būkle, kuomet jis negalėjo apsiginti ir adekvačiai įvertinti to, kas vyksta, todėl R. N. galėjo ramiai nueiti į S. J. namus, juose apsižiūrėti ir pavogti norimą turtą. Nagrinėjamu atveju situaciją reikia vertinti kaip visumą, o ne atskirus jos epizodus pavieniui. Tęsti fizinio smurto vartojimo toliau dar ir S. J. namuose nuteistajam nebereikėjo, nes suduotų smūgių poveikis tebesitęsė, o nukentėjusysis toliau vykdomam R. N. turto grobimui nesipriešino, nes buvo nepajėgus to padaryti dėl suvartoto alkoholio ir prieš tai jau suduotų nuteistojo smūgių. Nors ilgainiui S. J. pradėjo dvejoti ir abejoti savo parodymais (t. 2, b. l. 20–21), akivaizdu, kad tai yra nuo įvykio praėjusio laiko ir traumos pasekmė, tačiau pirminiuose savo parodymuose nukentėjusysis buvo išsamus ir nuoseklus, o be to, juos patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu.

9.5. Liudytojas A. L. teisme parodė, kad dėl girtumo nepamena, kaip buvo sužalotas jo (duomenys neskelbtini), jis jau miegojo. Atėjęs S. J. atsinešė butelį, kurį gėrė jis, V. Ž. ir S. J., R. N. nebuvo. Vėliau matė, kaip R. N. su S. J. stumdėsi, nebuvo jokios kalbos apie vagystę, nežino kodėl jie susimušė, nematė, ar S. J. turėjo atsinešęs telefoną. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, A. L. juos pripažino teisingais (t. 3, b. l. 67–68). Iš duomenų liudytojo A. L. apklausos protokole ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad pas A. L. namie kartu su V. Ž. paskutiniu metu gyveno ir R. N., jis po pagalve laikė montiruotę, t. y. metalinį apie 40–50 cm. ilgio strypą. Šeštadienį, galėjo būti 2021 m. spalio 30 d., atėjo (duomenys neskelbtini) S. J., atsinešė pusę butelio degtinės, trise butelį išgėrė, tada S. J. davė jam 10 Eur ir paprašė nueiti į parduotuvę nupirkti dar butelį, ką A. L. ir padarė. Po to trise toliau gėrė, kai į namus parėjo R. N. Kiek pamena, parėjęs R. N. iškart pradėjo konfliktuoti su (duomenys neskelbtini) S. J. dėl vagystės. S. J. kaltino R. N., t. y. pasakė, kad žino, jog R. N. apvogė jo butą. Susipykus R. N. iš po pagalvės pasiėmė metalinį strypą ir sėdinčiam S. J. ne mažiau kaip du kartus trenkė per kojas. V. Ž. jau miegojo. Jis gėrė su (duomenys neskelbtini) S. J., kada nuėjo miegoti V. Ž., nežino, bet prisimena tai, kad S. J. su R. N. apsistumdė, bet prieš ar po to, kai buvo suduoti smūgiai strypu, nežino. A. L. tik matė, kaip R. N. strypu sudavė smūgius S. J. per kojas ir dėl girtumo užmigo. A. L. į šį ginčą nesikišo, nes nenorėjo pats strypu gauti per galvą. Kokiomis aplinkybėmis buvo pavogtas (duomenys neskelbtini) S. J. telefonas, nežino. Ar girdėjo, kad R. N. reikalavo (duomenys neskelbtini) S. J. pasakyti banko kortelės PIN kodą, nežino, neprisimena. Ar mušdamas R. N. reikalavo iš S. J. dar kokio turto, telefono ar banko kortelės PIN kodo, dėl girtumo taip pat neprisimena (t. 2, b. l. 49–52).

9.6. Taigi liudytojas A. L. teisme nurodė, kad dėl girtumo nepamena, kaip buvo sužalotas jo (duomenys neskelbtini) S. J., nežino, kodėl jie su R. N. susimušė, tačiau patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Matyti, kad teisme A. L. nenurodė, jog R. N. ir S. J. būtų mušęsi ir konfliktavę dėl kažkokių išankstinių tarpusavio prieštaravimų ar abipusių nesutarimų. Ikiteisminio tyrimo metu išsakytos versijos, kad S. J. su R. N. susipyko dėl to, jog nukentėjusysis R. N. apkaltino vagyste ir būtent dėl to pastarasis S. J. sudavė smūgius metaliniu strypu, A. L. teisme nepatvirtino, be to, pastarosios versijos, apie iš anksto buvusią nesantaiką bei nesutarimus tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo, nepatvirtina ir jokie kiti bylos duomenys. Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu A. L. negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, ar prieš suduodamas smūgius R. N. reikalavo iš nukentėjusiojo atiduoti banko kortelę ir pasakyti prisijungimo duomenis, taip pat neprisiminė, ar R. N. reikalavo iš S. J. kokio kito turto. Vėliau ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. L. suabejojo savo pirminiais parodymais, ar tikrai matė, kaip metaliniu strypu R. N. mušė S. J. per kojas, nes galėjo supainioti su V. Ž. sumušimu (t. 2, b. l. 67–70). Aplinkybių gerai neprisminė dėl girtumo, tad išankstinio konflikto versija nepatvirtinta. Liudytojas tiksliai prisiminė tik tai, kad įvykio vakarą R. N. ir S. J. konfliktavo.

9.7. Liudytojas V. Ž. apie įvykį daug reikšmingų aplinkybių papasakoti negalėjo, nes tą vakarą, pasijutęs labai apgirtęs, jis nuėjo miegoti ir konflikto, vykusio tarp R. N. ir S. J. nematė. Tik kažkuriuo metu jam atsibudus, įėjęs R. N. pasakė, kad galimai užmušė žmogų, ir išėjo (t. 2, b. l. 24–27). Tokie liudytojo parodymai leistų tvirtinti, kad, išėjęs paskui nukentėjusįjį S. J., R. N. fizinį smurtą vartojo ir pastarojo namuose. Tokią išvadą patvirtintų ir liudytojų R. J. (buvusi S. J. (duomenys neskelbtini)) bei L. N. (R. J. (duomenys neskelbtini)) parodymai, kad, nuvykus į S. J. butą, ten buvo labai daug kraujo (t. 3, b. l. 137–138). Šios hipotezės be pagrįstų abejonių nepatvirtina kiti bylos duomenys, todėl minėta aplinkybė į kaltinimą R. N. įtraukta nebuvo. Vis dėlto išsamiai aptarti visų liudytojų, paties nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymai nesudaro pagrindo teigti, kad nuteistasis R. N. fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį S. J. galėjo vartoti kokiu nors kitu tikslu, negu siekis pagrobti pastarojo turtą.

10. Išvadą, kad nuteistasis R. N. iš nukentėjusiojo S. J. pinigus ir mobiliojo ryšio telefoną pagrobė, prieš jį pavartojęs fizinį smurtą ir tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, o ši veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, požymius, taip pat patvirtina kiti bylos medžiagoje esantys rašytiniai įrodymai, kuriuos jau išsamiai buvo aptaręs pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje:

10.1. Iš duomenų (duomenys neskelbtini) E. G. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 30 d. 18 val. iki 2021 m. spalio 31 d. 11 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nenustatytos tapatybės asmuo, įsibrovęs į neužrakintą butą Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė ant virtuvėje esančio virtuvinio stalo gulėjusioje odinėje rankinėje buvusią banko „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kortelę, o įėjęs į butą Nr. (duomenys neskelbtini), panaudodamas smurtą, t. y. galbūt su metaliniu laužtuvu suduodamas ne mažiau kaip 5–8 smūgius į galvą ir įvairias kūno vietas neblaiviam S. J., reikalaudamas pasakyti savo banko „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kortelės PIN kodą, iš jo kelnių kišenės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną. Pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, kuris nuo 2021 m. spalio 31 d. tęstas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 19, 20–27).

10.2. Iš duomenų (duomenys neskelbtini) B. V. tarnybiniame pranešime matyti, kad 2021 m. spalio 31 d., apie 11.15 val., dirbdami kartu su (duomenys neskelbtini) E. G., iš (duomenys neskelbtini) gavo pranešimą, jog adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), greitąją medicinos pagalbą išsikvietė vyras, kuris teigė esąs vakar vakare sumuštas, paimta banko kortelė bei telefonas. Apie 11.26 val. atvykus nurodytu adresu, vyras buvo kruvinas, galvos srityje ties kakta matėsi pjautinės žaizdos, pakaušyje sukrešėjęs kraujas. Paklausus S. J., kas atsitiko, šis pasakė, jog 2021 m. spalio 31 d., galbūt nuo 18 val., (duomenys neskelbtini) bute, t. y (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jis vartojo alkoholinius gėrimus su (duomenys neskelbtini), kur atėjęs kitas nenustatytos asmenybės vyras jam trenkė daug kartų į galvą bei į kūną kietu daiktu, galbūt metaliniu laužtuvu, tuo pat metu reikalaudamas, kad S. J. pasakytų savo banko „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kortelės PIN kodą, bei iš jo kelnių kišenės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną. S. J. teigimu, minėtas nenustatytos tapatybės asmuo jo banko (duomenys neskelbtini) kortelę pagrobė, įsibraudamas į jo neužrakintą butą. S. J. teigė, jog V. Ž. ir A. L. prieš jį nesmurtavo. S. J. buvo išgabentas į (duomenys neskelbtini) skyrių (t. 1, b. l. 42–43).

10.3. Iš duomenų (duomenys neskelbtini) Ra. N. tarnybiniame pranešime matyti, kad 2021 m. spalio 31 d., dirbdami pagal iš anksto sudarytą darbo grafiką kartu su (duomenys neskelbtini) A. P., 14 val. sulaukė (duomenys neskelbtini) E. G. skambučio, kad jų ekipažui yra reikalinga pagalba. Įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini), sėdėjo du asmenys, kaip vėliau nustatyta, buto savininkas A. L. ir V. Ž. Abu asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs. Kadangi buvo neaiškios įvykio aplinkybės ir įtariama, kad asmenys galbūt įvykdė nusikalstamą veiką, vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo priimtas sprendimas A. L. sulaikyti. Policijos komisariate A. L. paaiškino, kad jis žino, kas sužalojo jo (duomenys neskelbtini) S. J., ir nurodė, kad jo bute S. J. metaliniu laužtuvu sumušė R. N. Policijos komisariate V. Ž. taip pat nurodė, kad A. L. bute R. N. metaliniu laužtuvu sumušė A. L. (duomenys neskelbtini) S. J. (t. 1, b. l. 49–51).

10.4. Iš duomenų specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje S. J. konstatuota: pakauškaulio lūžimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, muštinės-kirstinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje. Sužalojimas padarytas kietų bukų daiktų kategorijai priskiriamais daiktais ar įrankiais, sudavimo ar atsitrenkimo metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. iki 2021 m. spalio 31 d. 11.17 val. S. J. sužalojimai yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties, nes dėl pakauškaulio lūžimo ir kraujo išsiliejimo po galvos smegenų dangalais S. J. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Tyrimui pateiktoje med. dokumentacijoje nepakanka objektyvių duomenų, jog būtų galima pasisakyti, keliais trauminiais poveikiais buvo padaryti konstatuoti sužalojimai. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai patirti ne mažiau kaip dėl vieno trauminio kontaktinio smūginio poveikio (t. 1, b. l. 87–88).

10.5. Visi aptarti parodymai ir rašytiniai įrodymai patvirtina, jog nuteistasis R. N. iš nukentėjusiojo S. J. turtą pagrobė, pavartodamas fizinę prievartą. Tiek pati įvykio eiga, tiek fizinio smurto vartojimo laikas (momentas) patvirtina, kad R. N. ketinimas pagrobti nukentėjusiojo turtą susiformavo dar prieš fizinio smurto pavartojimą, tačiau, nepavykus iškart sėkmingai pagrobti vertingo turto, tyčia tęsėsi toliau ir nuteistasis, pasinaudodamas susiklosčiusia situacija bei sudėtinga S. J. būkle, savo tikslą siekė įgyvendinti toliau, t. y. bandė ir pagrobė svetimą turtą, ne tik nukentėjusiajam būnant A. L. bute, tačiau taip pat ir po sumušimo S. J. grįžus į savo namus. Sutiktina, kad galbūt prieš vartodamas prievartą ir prievartos vartojimo metu R. N. neplanavo eiti į S. J. namus, tačiau pats tikslas pagrobti jam svetimą nukentėjusiojo turtą jau buvo susiformavęs, tik keitėsi šio tikslo įgyvendinimo mechanizmas, t. y. R. N. tyčia viso įvykio metu nenutrūko ir jos kryptingumas nepasikeitė. Nors kaltininkas ir turėjo tikslą pagrobti turtą būnant A. L. namuose, to padaryti nepavykus, nes nukentėjusysis su savimi vertingo turto neturėjo, neatsisakęs savo ketinimų, R. N. tęsė nusikalstamą veiką ir, panaudojęs fizinę prievartą, įveikė nukentėjusiojo S. J. pasipriešinimą, o tada, pasinaudodamas susidariusia situacija dėl sunkios ir silpnos nukentėjusiojo būklės, nusekė jį į namus, kuomet pastarasis jau negalėjo priešintis, ir tuomet pagrobė svetimą turtą, t. y. nuteistasis atliko vieną nusikalstamą veiką, kurios atskirų epizodų negalima išskirti ir vertinti pavieniui.

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus dėl R. N. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes. Skundžiamame teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių, susijusių su R. N. inkriminuota nusikalstama veika, nekelia abejonių jų tikrumu ir tikslumu. Apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais R. N. kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis surinktų, teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos analize, darytina išvada, jog šioje byloje įrodyta, kad R. N. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

12. Kaltinime buvo nurodyta, kad R. N. pagrobė S. J. 150 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, su 10 Eur vertės odiniu dėklu ir neįvertinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele. Nukentėjusysis S. J. nurodė, jog telefone buvo įdėta bevertė UAB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortelė, kurios numeris (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog plėšimo dalyku pagal teismų praktiką gali būti tik turintys vertę bei fizinius parametrus daiktai, t. y. bevertis turtas negali būti plėšimo dalyku, tad iš R. N. pareikšto kaltinimo ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina aplinkybė dėl pagrobto mobiliojo telefono viduje buvusios bevertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortelės pagrobimo.

Dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos

13. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžiu buvo numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę R. N. turi atlikti pataisos namuose. Apylinkės teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodė, kad paskirtą bausmę R. N. privalo atlikti pataisos namuose. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje BK 50 straipsnio redakcijoje (2019 m. birželio 27 d. įstatymas Nr. XIII-2263) nebėra 3 dalies, kurioje buvo įtvirtinta nuostata, kad bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Pagal Bausmių vykdymo kodeksą (toliau – ir BVK) teismas paskirtos bausmės atlikimo vietos nenurodo, t. y. konkrečią bausmės atlikimo vietą parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga (BVK 30 straipsnio 2 dalis). Taigi iš Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinama aplinkybė, kad R. N. laisvės atėmimo bausmę turi atlikti pataisos namuose.

Dėl proceso išlaidų priteisimo iš nuteistojo R. N. pirmosios instancijos teisme

14. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžiu iš nuteistojo R. N. buvo priteista valstybei 605,02 Eur proceso išlaidų atlyginimas, su kuo nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde nesutinka. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

14.1. Nagrinėjamu atveju Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. birželio 6 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, R. N. buvo paskirta gynėja (duomenys neskelbtini) V. P. (t. 3, b. l. 59), nes R. N. buvo suimtas ir negalėjo pats pasinaudoti savo teise į gynybą. (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriui 2022 m. rugsėjo 15 d. pateikus pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 131–133), ir paprašius valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 605,02 Eur, už teiktą antrinę teisinę pagalbą R. N., pirmosios instancijos teismas šį prašymą, vadovaudamasis eksplicitiniu Baudžiamojo proceso įstatymo aiškinimu, tenkino.

14.2. Vis dėlto kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais (duomenys neskelbtini) tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aptarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir atsižvelgdamas į tai, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, R. N. buvo suimtas nuo 2022 m. vasario 4 d. iki 2022 m. spalio 6 d., o po to atliko laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį, nusprendžia panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 605,02 Eur – pagal (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktą pažymą buvo pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš R. N.

Dėl proceso išlaidų priteisimo iš nuteistojo R. N. apeliacinės instancijos teisme

15. Klaipėdos apygardos teisme 2023 m. sausio 4 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymas „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ priteisimo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 10–12), jame prašoma valstybei priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 111,31 Eur – iš nuteistojo R. N. Šis prašymas netenkinamas.

15.1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. N. gynėjos (duomenys neskelbtini) V. P. apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį. Gynėja (duomenys neskelbtini) V. P. nuteistajam R. N. buvo paskirta Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi (t. 4, b. l. b. l. 4).

15.2. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra numatyti Baudžiamojo proceso kodekse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.

15.3. Nuteistasis R. N. negauna nuolatinių (pastovių) pajamų iš darbinės veiklos, t. y. yra nedirbantis, be to, ne tik iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo atliko laisvės atėmimo bausmę, bet ir toliau ją turės atlikti, kurios trukmė ilgesnė nei 4 (ketveri) metai, todėl šios aplinkybės gali apsunkinti finansinių pajamų gavimą. Be to, R. N. turės atlyginti išlaidas (duomenys neskelbtini) valdybos biudžetui bei gydymo išlaidas (duomenys neskelbtini), kurių suma viršys 4 000 Eur. Taigi teismas sprendžia, kad (duomenys neskelbtini) tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidas, atsižvelgiant į nuteistojo R. N. turtinę padėtį ir aktualų teisinį reglamentavimą, t. y., jog, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, gynėjo dalyvavimas yra būtinas, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. spalio 14 nuosprendį pakeisti:

iš Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę dėl R. N. iš S. J. pagrobto mobiliojo telefono viduje buvusios bevertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortelės pagrobimo.

Pašalinti iš Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies aplinkybę, jog R. N. laisvės atėmimo bausmę turi atlikti pataisos namuose.

Panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 605,02 Eur – pagal (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2022 m. rugsėjo 15 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš R. N.

Atmesti (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymą priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo R. N.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Klaipėdos apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.