- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-09
- Bylos Nr.
- e2-1287-1080/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20779-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dovilė Sadauskaitė
- Ieškovas
- I. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko
- Advokatai
- Giedrė Gabrielė Stepankevičienė
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. P., G. P., Švenčionių rajono 3-ojo notaro biuro notarė Inga Navickienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė po savo sesers O. P. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti; 2) pripažinti negaliojančiu 2021 m. gegužės 26 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 1582.
2. Ieškovė nurodo, kad jos tėvai M. P. ir M. P. būdami santuokoje susilaukė dviejų vaikų – ieškovės I. M. ir jos sesers O. P., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Ieškovės sesuo O. P. mirė būdama našle (O. P. sutuoktinis A. P. mirė (duomenys neskelbtini)). Ieškovės sesuo su A. P. susilaukė dviejų vaikų – R. P. ir G. P.. Po O. P. mirties liko ½ dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini). Likusi ½ dalis buto nuosavybės teise priklauso ieškovei. Po O. P. mirties ieškovė savo seseriai priklausiusią buto dalį valdė kaip savo, rūpinosi butu, mokėjo mokesčius ir toliau liko šiame bute gyventi. Kadangi ieškovė priėmė savo sesers palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, neegzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos, kurioms esant paveldimas turtas gali pereiti valstybei, todėl 2021 m. gegužės 26 d. išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. 1582 pripažintinas negaliojančiu. Ieškovė nurodo, kad prieš kreipdamiesi į notarą atsakovės darbuotojai privalėjo būti rūpestingi, atidūs ir išsiaiškinti, ar kas nors nepertraukiamai gyveno bute, ar juo naudojosi, ar palikimas nėra priimtas nė vienu įstatyme nustatytu būdu, tačiau to nepadarė, todėl laikytina, kad paveldėjimo teisės liudijimas dėl palikimo priėmimo buvo išduotas neteisėtai. Ieškovės teigimu, apie tai, kad mirusios sesers palikimą priėmė valstybė, ieškovė sužinojo tik gavusi VĮ Turto banko 2021 m. birželio 11 d. pranešimą, todėl laikytina, kad ieškovė nepraleido senaties terminas ieškiniui pareikšti. Ieškovė taip pat nurodo, kad mirusiosios pirmos eilės įpėdiniai – vaikai R. P. ir G. P. dėl palikimo priėmimo nesikreipė, jo nepriėmė nei faktiniu valdymu, nei paduodami pareiškimus apie palikimo priėmimą notarui.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Atsakovė nurodė, kad iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nėra galimybės padaryti vienareikšmiškos išvados, kad po palikėjos mirties ieškovė per įstatymo nustatytą terminą priėmė savo sesers palikimą faktiniu valdymu. Kadangi Testamentų registre duomenų apie O. P. palikimo priėmimo faktą nebuvo, atsakovė, atstovaujama VĮ Turto banko, privalėjo atlikti jai teisės aktais nustatytas funkcijas ir kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo valstybei išdavimo. Ginčijamo 2021 m. gegužės 26 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo metu nebuvo jokių duomenų, kad mirusiosios palikimą ieškovė priėmė faktiniu valdymu, todėl mirusiosios turtą turėjo teisę paveldėti valstybė. Dėl šios priežasties laikytina, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas VĮ Turto bankui, kaip valstybei atstovaujančiam subjektui, buvo išduotas pagrįstai. VĮ Turto bankas, kaip valstybės institucija, kuriai teisės aktai nustato pareigą vykdyti valstybės paveldėto nekilnojamojo turto perėmimą, įvertinimą ir apskaitą, neatliko jokių teisės aktams prieštaraujančių veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovės interesus.
4. Trečiasis asmuo Švenčionių rajono 3-ojo notaro biuro notarė Inga Navickienė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareikštam ieškiniui neprieštarauja, prašė bylą nagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra. Notarė nurodė, kad patikrino mirusiosios pirmos eilės įstatyminių įpėdinių (R. P. ir G. P.) duomenis Gyventojų registre ir nustatė, kad R. P. yra nedeklaravęs gyvenamosios vietos, o G. P. deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini), todėl nebuvo galimybės įpėdinių informuoti apie palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą. Mirusiosios įpėdiniams nesikreipus į notarės biurą dėl palikimo priėmimo, notarė neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą.
5. Tretieji asmenys R. P. ir G. P. atsiliepimų į ieškovės ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.
6. Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokatė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti, iš esmės remdamasi ieškinyje išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai
7. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė I. M. yra O. P. sesuo. O. P. (duomenys neskelbtini) mirė. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad po O. P. mirties liko jai nuosavybės teise priklausiusi ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Likusi ½ dalis buto nuosavybės teise priklauso ieškovei.
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad O. P. mirė būdama našlė. O. P. turėjo du vaikus – sūnų R. P. ir dukrą G. P. Byloje taip pat nustatyta, kad nei pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai (mirusiosios vaikai), nei ketvirtos eilės įstatyminė įpėdinė (ieškovė, mirusiosios sesuo) po O. P. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė.
9. Byloje pateiktas Švenčionių rajono 3-ojo notaro biuro notarės Ingos Navickienės 2021 m. gegužės 26 d. išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. 1582, iš kurio matyti, kad po O. P. mirties likusi jai priklausiusi ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), perėjo valstybei. Nurodyto palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2021 m. liepos 7 d. buvo įregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybės teisę į ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini).
Dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti turtą, fakto nustatymo
10. Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sesers O. P. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Ieškovės teigimu, po O. P. mirties ieškovė savo seseriai priklausiusią ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), valdė kaip savo, rūpinosi butu, mokėjo mokesčius. Pareiškėja taip pat teigia, kad ji nurodytame bute gyveno ir savo gyvenamąją vietą deklaravo dar iki savo sesers mirties, ieškovė jame taip pat liko gyventi ir mirus seseriai.
11. Tuo tarpu atsakovė, nesutikdama su pareikštu ieškiniu, teigia, kad iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nėra galimybės padaryti vienareikšmiškos išvados, jog po palikėjos mirties ieškovė per įstatymo nustatytą terminą priėmė savo sesers palikimą faktiniu valdymu.
12. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimą tinkamą išraišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).
13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), faktiškai gyveno ir jame savo gyvenamąją vietą deklaravo nuo 2015 m. liepos 15 d. Po savo sesers mirties ieškovė toliau liko gyventi nurodytame bute ir tęsė naudojimąsi butu, pradėtą dar iki palikėjos mirties, taip pat naudojosi po palikėjos mirties bute likusiais kilnojamaisiais daiktais. Iš ieškovės atstovės paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad ieškovė tiek iki savo sesers mirties, tiek ir po to rūpinosi butu, valdė jį kaip savo, mokėjo mokesčius už butui suteiktas komunalines, eksploatacines, administravimo ir kitas paslaugas, be kita ko, šiuos veiksmus atlikdama per įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos.
14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daryti išvada, kad ieškovė per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė valią priimti savo sesers O. P., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. ieškovė atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Nurodytų motyvų pagrindu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovė po savo sesers O. P. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu
15. Ieškovės pareikštu ieškiniu taip pat prašo pripažinti negaliojančiu Švenčionių rajono 3-ojo notaro biuro notarės Ingos Navickienės 2021 m. gegužės 26 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 1582.
16. CK 5.62 straipsnyje numatyti palikimo perėjimo valstybei pagrindai, t. y. paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. CK 5.8 straipsnis nustato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Aiškindamas ir taikydamas CK 5.8 straipsnį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009).
17. Jau nurodyta, kad Švenčionių rajono 3-ojo notaro biuro notarė Inga Navickienė 2021 m. gegužės 26 d. išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 1582, kuriuo, vadovaudamasi CK 5.62 straipsniu, patvirtino, jog valstybei paveldėjimo teise pereina O. P., mirusiai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausi ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, apie šią aplinkybę ji sužinojo tik gavusi VĮ Turto banko 2021 m. birželio 11 d. pranešimą, kuriuo ji buvo informuota apie išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą bei paraginta kuo skubiau susisiekti su VĮ Turto banko atstovais. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra, todėl darytina išvada, kad ieškovė nepraleido įstatymo nustatyto termino palikimo perėjimo valstybei liudijimui ginčyti.
18. Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad ieškovė po savo sesers O. P. palikimą priėmė faktiškai jį valdydama, t. y. savo konkliudentiniais veiksmais ir faktiniu turto valdymu kaip savo išreiškė valią priimti palikėjos turtą bei su tuo susijusias teises ir pareigas, todėl darytina išvada, kad nėra CK 5.62 straipsnyje numatytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2021 m. gegužės 26 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 1582 tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020 suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią, kai turtą paveldi valstybė CK 5.62 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, o vėliau įpėdinis, priėmęs palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), šiuo pagrindu kreipiasi į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir teismas pripažįsta palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, tokioje civilinėje byloje įpėdinio patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei.
20. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, kurios teiktų pagrindą spręsti, kad atsakovė, kaip valstybei atstovaujanti institucija, būtų atlikusi neteisėtus veiksmus, nulėmusius palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, taip pat nenustatyta, kad atsakovės procesinis elgesys šioje civilinėje byloje būtų netinkamas. Dėl to laikytina, kad ieškovė byloje nėra įgijusi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Be to, ieškovė byloje nepareiškė prašymo atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės ieškinį patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė I. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sesers O. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas O. P. palikimui priimti.
Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Švenčionių rajono 3-ojo notaro biuro notarės Ingos Navickienės 2021 m. gegužės 26 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 1582.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.