Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1333-642/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-12-10
Bylos Nr.: e2A-1333-642/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-46-3-01153-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Danutė Žvinklytė
Ieškovas: L. K., R. K.
Trečiasis asmuo: Z. K., A. K.

Kategorijos

2.6.8.3Vartojimo sutartis
2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
2.6.29.3Vartojimo kreditas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-1333-642/2020Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01153-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3; 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.10.5.1; 2.6.29.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų L. K. ir R. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. rugsėjo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. K. ir R. K. ieškinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „S“, atstovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „V“, dėl vienašališko būsto paskolos sutarties ir jos vėlesnių pakeitimų nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga bei notaro vykdomojo įrašo panaikinimo, tretieji asmenys Z. K., A. K., antstolė A. P., notaras M. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai L. K. ir R. K. kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti 2008 m. spalio 10 d. būsto paskolos sutarties Nr. 031-93450 11.2.4 punkte įtvirtintą sąlygą nesąžininga ieškovų atžvilgiu ir negaliojančia ab initio, pripažinti 2008 m. spalio 10 d. būsto paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir vėlesnių jos pakeitimų vienašališką nutraukimą 2018 m. spalio 15 d. pranešimu dėl sutartinių sąlygų nevykdymo ir sutarties nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtu ir negaliojančiu, įpareigoti atsakovą toliau tęsti 2008 m. spalio 10 d. būsto paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir vėlesnių jo pakeitimų galiojimą ir vykdymą, pripažinti negaliojančiu notaro M. K. 2019 m. sausio 8 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini). Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad jie 2008 m. spalio 10 d. su akcine bendrove banku „S“ sudarė būsto paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovams buvo suteikta 69 219,18 Eur (239 000 Lt) dydžio paskola gyvenamajam namui statyti. Minėtą paskolą įsipareigojo grąžinti iki 2048 m. spalio 2 d., kiekvieną mėnesį mokėdami 144,23 Eur dydžio įmokas ir kintamąsias palūkanas. Siekdami užtikrinti paskolos grąžinimą, įkeitė turtą, t. y. žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ieškovo tėvams priklausantį butą bei visą kitą ieškovams priklausantį turtą. Pažymi, kad paskolos įmokas iki 2016 metų gegužės mėnesio, t. y. 8 metus nuo Sutarties sudarymo, mokėjo tinkamai ir laiku, tačiau nuo minėtos datos iki 2018 m. lapkričio mėnesio buvo susidūrę su laikinais finansiniais sunkumais. Paaiškino, kad laikinus finansinius sunkumus lėmė nepavykę verslo planai, gautos mažos pajamos, dukters V. G. liga, kurios gydymui ieškovai privalėjo skirti piniginių lėšų. 2018 m. spalio 15 d. gavo pranešimą dėl Sutarties sąlygų nevykdymo ir Sutarties nutraukimo, kuriame buvo nurodyta, jog, iki 2018 m. lapkričio 16 d. nepadengus susidariusio 10 105,89 Eur dydžio įsiskolinimo, nuo 2018 m. lapkričio 16 d. Sutartis bus vienašališkai nutraukta. Pažymėjo, jog yra padengę didžiąją minėto įsiskolinimo dalį, iki 2018 m. gruodžio 10 d. sumokėdami 6 500 Eur sumą. Nurodė, kad nors didžioji dalis įsiskolinimo buvo sumokėta, atsakovas vis vien nutraukė Sutartį ir kreipėsi į notarą M. K. dėl vykdomojo rašto išdavimo. Iš Vilniaus m. 19-ojo notarų biuro gavo 2018 m. gruodžio 17 d. pranešimą, kuriame buvo nurodyta, jog 2018 m. gruodžio 14 d. buvo gautas kreditorės AB banko „S“ prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nurodė, kad atsakovas 2019 m. sausio 8 d. notaro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė vykdyti antstolei A. P., kuri prašymo pagrindu užvedė vykdomąją bylą Nr. 0124/19/00419. Antstolė 2019 m. liepos 25 d. patvarkymu dėl prieštaravimų tenkinimo, turto perkainojimo bei ketinimo skelbti varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė 2019 m. rugpjūčio 14 d. skelbti jiems priklausančio turto, kurį įkainojo 116 000 Eur dydžio suma, varžytynes.

2. Ieškovai iš esmės ieškinį argumentavo tuo, kad jų ir atsakovo sudaryta sutartis turi būti kvalifikuota kaip vartojimo ir todėl ieškovams, kaip vartotojams, turi būti taikoma didesnė apsauga, kaip ją savo praktikoje yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Taip pat argumentavo tuo, kad, jų įsitikinimu, Sutarties 11.2.4. punktas, suteikiantis teisę atsakovui vienašališkai nutraukti Sutartį, jeigu ieškovai ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų uždelsė grąžinti dalį paskolos, sumokėti palūkanas arba kitas mokėtinas sumas, yra nesąžininga sąlyga ieškovų atžvilgiu. Nurodo, kad atsakovas neteisėtai vienašališkai nutraukė Sutartį, kadangi ieškovų atliktas Sutarties pažeidimas nėra esminis, todėl atsakovas neturėjo teisės, vadovaudamasis Sutarties 11.2. punktu, jos nutraukti. Pažymėjo, kad atsakovas pranešime apie nutraukimą nurodė, kad susidaręs 10 105,89 Eur įsiskolinimas turi būti padengtas iki 2018 m. lapkričio 16 d. Ieškovai didžiąją dalį įsiskolinimo, t. y. 6 200 Eur, sumokėjo iki 2018 m. lapkričio 27 d., likusią 300 Eur sumą sumokėjo iki 2018 m. gruodžio 10 d. Iki 2018 m. gruodžio 10 d. ieškovai buvo sumokę 6 500 Eur. Likęs nepadengtas įsiskolinimas sudarė tik 3 605,89 Eur, t. y. tik 6 proc. visos paskolos sumos. Mano, kad sutarties nutraukimas yra neproporcingas ir pažeidžia jų, kaip vartotojų, teises ir teisėtus interesus, kadangi ieškovų Sutarties pažeidimas nebuvo esminis. Pabrėžia, kad mokėjimus atliko ir po Sutarties nutraukimo, tai patvirtina, kad jie siekia ir toliau vykdyti Sutartį. Pažymi, kad jų siekį išsaugoti sutartinius santykius taip pat patvirtina faktas, kad jie nuolat bendravo su atsakovu ir prašė atsakovo pratęsti paskolos mokėjimo terminus. Vėlavo mokėti paskolos įmokas dėl susidariusių laikinų finansinių sunkumų, apie kuriuos atsakovas buvo informuotas. Paaiškino, jog finansinius ieškovų sunkumus lėmė objektyvios priežastys, o ne ieškovų tyčinis nenoras vykdyti Sutartį, t. y. vėlavo mokėti įmokas dėl dukters ligos – sunkios epilepsijos formos – gydymo, kadangi gydymas pareikalavo didelių finansinių šeimos lėšų. Pabrėžė, kad atsakovas pranešime apie nutraukimą nenurodė konkretaus pažeisto Sutarties punkto (vieno iš 12 atvejų), nurodė tik 11.2 punktą, kuris susideda iš 12 atvejų, leidžiančių Sutartį nutraukti vienašališkai, todėl ieškovams nebuvo aišku, dėl kokios konkrečios priežasties, t. y. dėl kurio būtent Sutarties punkto pažeidimo, atsakovas nutraukė Sutartį. Vienas iš galimų atvejų yra 11.2.4 punktas, kuriame numatyta, kad atsakovas turi teisę nutraukti Sutartį, jeigu paskolos gavėjas ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų uždelsė grąžinti dalį paskolos, sumokėti palūkanas arba kitas mokėtinas sumas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. rugsėjo 1 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė ieškinio dalį dėl reikalavimo pripažinti 2008 m. spalio 10 d. būsto paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 11.2.4 punkte įtvirtintą sąlyga nesąžininga ieškovų atžvilgiu ir negaliojančia ab initio patenkinti. Likusius ieškinio reikalavimus pirmosios instancijos teismas atmetė.

4. Teismas nustatė, kad ieškovai atsakovui sutartinių įsipareigojimų nevykdė nuo 2015 m. vasario 2 d., t. y. beveik 4 metus iki Sutarties nutraukimo. Iš atsakovo pateiktų bylos šalių, t. y. ieškovų ir atsakovo atstovės, elektroninių laiškų nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 13 d., t. y. beveik likus metams iki Sutarties nutraukimo, į ieškovus kreipėsi atsakovo atstovė, informuodama apie tinkamai nevykdomus sutartinius įsipareigojimus pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tokio pobūdžio susirašinėjimai tarp ieškovų ir atsakovo atstovės tęsėsi iki 2018 m. spalio 15 d., t. y. iki kol ieškovams buvo įteiktas pranešimas apie sutarties nutraukimą, jei jie nepadengs įsiskolinimo. Iš elektroninių laiškų turinio nustatyta, kad per minėtą laikotarpį atsakovo atstovas geranoriškai bendravo su ieškovu, siūlė įvairias galimybes dėl ieškovams palankios įsiskolinimo grąžinimo tvarkos, o ieškovas vis žadėdavo atlikti bankinius pavedimus tam tikromis sumomis, tačiau realiai iki 2018 m. spalio 15 d. sumokėjo tik 550 Eur. Pažymėtina, kad iki 2018 m. spalio 15 d. pranešimo ieškovams buvo išsiųsti 5 oficialūs pranešimai, informuojantys apie susidariusį įsiskolinimą nevykdant sutartinių įsipareigojimų. Nepaisant atsakovo atstovės raginimų, ieškovai pažeidimus tęsė, susidariusio įsiskolinimo, taip pat įmokų pagal grafiką laiku ir tinkamai nepradėjo mokėti, taip pat nepervedė elektroniniais laiškais žadėtų pinigų.

5. Teismas konstatavo, kad sutartiniai įsipareigojimai nebuvo vykdomi nuo 2015 m. vasario 2 d., t. y. beveik 4 metus iki Sutarties nutraukimo. Pažymėjo, kad ieškovai neginčija sutartinių prievolių tinkamo nevykdymo fakto, taip pat ieškovų vykdomas kredito sutarties pažeidimas – įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymas – truko ilgiau negu 90 dienų, o atsakovas, įspėdamas ieškovus apie netinkamą prievolių vykdymą ir sutarties nutraukimą, nustatė ne trumpesnį kaip 30 dienų papildomą terminą sutarties vykdymo pažeidimams pašalinti. Sudarydami sutartį, ieškovai prisiėmė įsipareigojimą tinkamai ir laiku atlikti mokėjimus pagal kredito sutartį, tačiau neatliko mokėjimų beveik 4 metus iš eilės, t. y. šios pareigos nevykdė sistemingai, ilgą laiką, nors viena iš esminių kredito sutarties sąlygų buvo ieškovų įsipareigojimas tinkamai ir laiku vykdyti mokėjimus pagal kredito sutartį.

6. Teismas pažymėjo, kad, prieš nuraukiant Sutartį, atsakovas ieškovų turtinę padėtį vertino, vadovaudamasis Sutarties nutraukimo laikotarpiu buvusia ieškovų finansine padėtimi, kartu atkreipdamas dėmesį į ieškovų elgesį, kuris, kaip jau nustatyta, buvo pasyvus ir apgaulingas. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad pateiktame ieškinyje ieškovai nurodo, kad šiuo metu ieškovas kiekvieną mėnesį gauna 905 Eur pajamas, tačiau iš byloje pateiktos UAB „S“ pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas matyti, kad atskaičius privalomus mokesčius, ieškovas „į rankas“ gauna 580,73 Eur sumą. Tai leidžia manyti, kad ieškovas tinkamai nesuvokia, kokio dydžio jo gaunamos pajamos.

7. Spręsdamas, ar Sutarties tinkamas nevykdymas ilgą laiką nemokant mėnesinių įmokų teikė svarų pagrindą atsakovui nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, teismas nurodė, jog byloje išdėstytos ir išnagrinėtos faktinės aplinkybės, kad sutartiniai įsipareigojimai nebuvo vykdomi 4 metus, ieškovų pasyvumas ir neteisingos informacijos atsakovui teikimas, t. y. žadėjimas pervesti tam tikras pinigų sumas, nurodymai, kad pinigai jau yra pervesti, nors faktiškai mokėjimai nebuvo atliekami, suteikė tvirtą ir svarų pagrindą atsakovui, kurio veiklai griežtas terminų laikymasis yra reikšmingas, manyti, kad ieškovai ir toliau tinkamai nevykdys Sutarties.

8. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti Sutarties vėlesnių jos pakeitimų vienašališką nutraukimą 2018 m. spalio 15 d. pranešimu dėl sutartinių sąlygų nevykdymo ir sutarties nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtu ir negaliojančiu, taip pat įpareigoti atsakovą toliau tęsti Sutarties ir vėlesnių jo pakeitimų galiojimą ir vykdymą ne tik dėl to, jog teismas konstatavo teisėtą jos nutraukimą, tačiau ir dėl to, kad teismas negalėjo padaryti išvados, jog ieškovai yra pajėgūs tokią sutartį vykdyti toliau. Tenkinus ieškovų reikalavimą ir šalis grąžinus į padėtį, buvusią iki sutarties nutraukimo, ieškovai turėtų bankui sumokėti viską pagal mokėjimo grafiką ir mokėjimus tęsti toliau, tačiau ieškovai, net ir teismui tokius klausimus keliant bylos nagrinėjimo metu, tokių duomenų į bylą nepateikė. Teismas ne kartą buvo atidėjęs bylos nagrinėjimą šalims susitaikyti, atsakovo atstovai buvo paruošę pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau ieškovai su atsakovu taikiai nesusitarė, nors tam buvo skirtos objektyvios galimybės. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovų netinkamą ir pasyvų elgesį atsakovo atžvilgiu pagrindžia faktas, jog reikalavimą dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ieškovai pateikė praėjus 8 mėnesiams nuo sutarties nutraukimo, antstolei pradėjus realius veiksmus, siekiant išieškoti įsiskolinimą iš ieškovų ir trečiųjų asmenų įkeisto turto.

9. Teismas padarė išvadą, kad ieškovų reikalavimas pripažinti 2008 m. spalio 10 d. būsto paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 11.2.4 punkte įtvirtintą sąlygą nesąžininga ieškovų atžvilgiu ir negaliojančia ab initio yra tenkintinas, tačiau, nustačius, kas Sutartis buvo nutraukta teisėtai, t. y. laikantis nacionalinės teisės aktuose nustatytų nuostatų, reikalavimai pripažinti 2008 m. spalio 10 d. būsto paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir vėlesnių jos pakeitimų vienašališką nutraukimą 2018 m. spalio 15 d. pranešimu dėl sutartinių sąlygų nevykdymo ir sutarties nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtu ir negaliojančiu ir įpareigoti atsakovą toliau tęsti 2008 m. spalio 10 d. būsto paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir vėlesnių jo pakeitimų galiojimą ir vykdymą atmestini. Atmetęs dalį reikalavimų, teismas papildomai dėl ieškinio išvestinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu notaro M. K. 2019 m. sausio 8 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) plačiau nepasisakė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovai L. K. ir R. K. (toliau – ir apeliantai) teismo prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. rugsėjo 1 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Ieškovai nesiekė išvengti prievolių vykdymo, buvo susidūrę su laikinais finansiniais sunkumais, o gavę įspėjimą apie nutraukimą 2018 m. pabaigoje, ieškovai nedelsdami ir pagal geriausias galimybes sumokėjo didžiąją dalį tuo metu buvusio įsiskolinimo.

10.2. Ieškovų vertinimu, jei konstatuota, kad Sutarties nuostata, pagal kurią nutraukta Sutartis, yra nesąžininga ir negaliojanti ab initio, įvertintus vartotojų aspektą, toks nutraukimas turi būti laikomas neteisėtu, o atsakovas, jei nori nutraukti Sutartį, turi inicijuoti procesą, vadovaudamasis CK 6.209 straipsnio ir 6.217 straipsnio nuostatomis.

10.3. Ieškovų įsitikimu, atsakovas neteisėtai vienašališkai nutraukė Sutartį, nes tai darė pagal Sutarties sąlygą, kuri yra pripažinta negaliojančia ab initio.

10.4. Ieškovai pažymėjo, kad atsakovas pranešime apie nutraukimą nurodė, kad susidaręs 10 105,89 Eur įsiskolinimas turi būti padengtas iki 2018 m. lapkričio 16 d. Ieškovai didžiąją dalį įsiskolinimo, t. y. 6 200 Eur, sumokėjo iki 2018 m. lapkričio 27 d., likusią 300 Eur sumą sumokėjo iki 2018 m. gruodžio 10 d. Iki 2018 m. gruodžio 10 d. ieškovai buvo sumokę 6 500 Eur. Likęs nepadengtas įsiskolinimas sudarė tik 3 605,89 Eur, t. y. tik 6 proc. visos paskolos sumos. Ieškovų įsitikinimu, Sutarties nutraukimas yra neproporcingas ir pažeidžia ieškovų, kaip vartotojų, teises bei teisėtus interesus, kadangi ieškovų Sutarties pažeidimas nebuvo esminis. Be to, ieškovai mokėjimus atliko ir po Sutarties nutraukimo, o tai patvirtina, kad ieškovai siekia ir toliau vykdyti Sutartį.

10.5. Apeliantai nurodo, kad ieškovų siekį išsaugoti sutartinius santykius patvirtina faktas, kad ieškovai nuolat telefonu bendravo su atsakovu ir prašė atsakovo pratęsti paskolos mokėjimo terminus. Ieškovai vėlavo mokėti paskolos įmokas dėl susidariusių laikinų finansinių sunkumų, apie kuriuos atsakovas buvo informuotas. Negana to, finansinius ieškovų sunkumus lėmė objektyvios priežastys, o ne ieškovų tyčinis nenoras vykdyti Sutartį. Kaip jau buvo minėta, ieškovai vėlavo mokėti įmokas dėl dukters ligos – sunkios epilepsijos formos – gydymo, kadangi gydymas pareikalavo didelių finansinių šeimos lėšų. Tuo tarpu į bylą taip pat pateikti duomenys, liudijantys, kad yra galimybės toliau vykdyti Sutartį.

10.6. Ieškovų nuomone, teismas neteisingai vertino situaciją, o atsakovas neteisėtai nutraukė sutartį, kadangi likęs įsiskolinimas, t. y. 3 605,89 Eur, yra nedidelė suma, palyginus ją su visos likusios paskolos suma (60 601,67 Eur). Ieškovų nuomone, padarytas pažeidimas negali būti vertinamas kaip esminis, todėl Sutarties nutraukimas yra neproporcingas ir pažeidžiantis ieškovų teises. Tokiais atvejais, kai Sutartis vienašališkai nutraukiama dėl nedidelės susidariusios skolos, teismų praktikoje toks pažeidimas nėra laikomas esminiu.

10.7. Apeliantai nurodo, kad ieškovų Sutarties pažeidimas – paskolos įmokų mokėjimas, tačiau, praleidus nustatytus terminus, jis nėra esminis, kadangi:

i. Ieškovai, nors vėluodami, mokėjo paskolos įmokas. Ieškovai iki 2018 m. gruodžio 10 d. padengė didžiąją dalį įsiskolinimo, t. y. sumokėjo 6 500 Eur iš 10 105,89 Eur, todėl likęs įsiskolinimas sudaro labai mažą (tik 6 proc.) įsiskolinimo dalį, palyginus su likusia paskolos suma (60 601,67 Eur). Taigi, šiuo atveju neegzistuoja didelis atotrūkis tarp pažadėtojo ir faktiškai atlikto prievolių įvykdymo.

ii. Paskolos įmokų mokėjimas nežymiai praleidus įmokų mokėjimo terminus iš esmės nepažeidžia kreditoriaus (atsakovo) interesų.

iii. Ieškovai įmokas vėlavo mokėti, kadangi turėjo laikinų finansinių sunkumų. Apie finansinius sunkumus atsakovas buvo informuotas, kadangi ieškovai teikė žodinius prašymus atsakovui pratęsti mokėjimo terminus. Finansinius sunkumus ieškovams lėmė nepilnametės dukters V. G. sunki epilepsijos forma, kadangi jos gydymas pareikalavo didelių finansinių resursų.

iv. Įrodymai, pagrindžiantys paskolos įmokų mokėjimą po Sutarties nutraukimo, ir įrodymai apie ieškovų finansines galimybes toliau vykdyti Sutartį rodo, kad ieškovai yra pajėgūs toliau vykdyti Sutartį.

v. Ieškovai prarastų vienintelį šeimos būstą ir galbūt dar liktų skolingi atsakovui. Sutarties nutraukimas ieškovams sukeltų neproporcingų ir nepakeliamų finansinių nuostolių.

Šalies argumentai

10.8. Apeliantai pažymėjo, kad teismas nurodė, jog atsakovas vertino ieškovų turtinę padėtį Sutarties nutraukimo laikotarpiu, tačiau, vertinant šią aplinkybę, turi būti atsižvelgta į tai, kad nutraukimo metu ieškovai sumokėjo didžiąją dalį įsiskolinimo. Be to, byloje esantys įrodymai liudija, kad ieškovai nebuvo pasyvūs, o aktyviai bendravo su atsakovu, prašydami terminų pratęsimo, aiškindami aplinkybes, dėl kurių kilo finansinių sunkumų.

10.9. Teismas taip pat vertino kaip reikšmingą aplinkybę tai, kad ieškovai ieškinį pateikė praėjus 8 mėnesiams nuo Sutarties nutraukimo, antstolei pradėjus aktyvius išieškojimo veiksmus, tačiau ieškovų siekis išspręsti situaciją taikiai ir be teismo įsikišimo neturėtų būti vertinamas jų nenaudai.

10.10. Pripažinus atsakovo Sutarties nutraukimą neteisėtu, turėtų būti panaikintas notaro M. K. 2019 m. sausio 8 d. išduotas vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi šio vykdomojo įrašo pagrindas (priverstinio skolos išieškojimo pagrindas) – Sutarties nutraukimas (reikalavimas panaikinti notaro vykdomąjį įrašą yra išvestinis iš pirmojo ieškinio reikalavimo – pripažinti vienašališką Sutarties nutraukimą neteisėtu).

Atsiliepimas

11. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. rugsėjo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

11.1. Aplinkybė, kad Sprendimu teismas pripažino Sutarties 11.2.4 punkte įtvirtintą nuostatą nesąžininga ieškovų atžvilgiu ir negaliojančia ab initio, nesudarė pagrindo konstatuoti Sutarties nutraukimą buvus neteisėtą.

11.2. Sutartis buvo nutraukta, vadovaujantis ir specialiuoju Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo (toliau – SNTSKĮ) reguliavimu, o ne tik Sutarties 11.2.4 punkto pagrindu. Dar daugiau, Sutarties 11.2.4 punktą kaip Sutarties nutraukimo pagrindą sugalvojo patys ieškovai, mat pranešime apie Sutarties nutraukimą atsakovas nenurodė tokio punkto, o nurodė Sutarties 11.2 punktą, nesusiaurindamas nutraukimo pagrindo vien 11.2.4 punktu.

11.3. Pažymima, kad šiuo konkrečiu atveju Sutartis buvo nutraukta dar ir po to, kai SNTSKĮ numatytas vėlavimo terminas, kuriam suėjus sutartis gali būti vienašališkai nutraukta, buvo viršytas daugiau nei 15 kartų (SNTSKĮ 32 straipsnio 1 dalis ir 3 dalis numato teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jei įsipareigojimus vėluojama vykdyti ar jie netinkamai vykdomi ilgiau kaip 90 dienų, o ieškovai Sutarties iki jos nutraukimo tinkamai nevykdė beveik 4 metus) ir tapo akivaizdu, jog kreditoriai nebeturės realių galimybių atsiskaityti su atsakovu, nėra jokio pagrindo teigti, kad Sutarties nutraukimas buvo neteisėtas ar kad ieškovų, kaip vartotojų, teisės buvo kaip nors pažeistos.

11.4. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad Sutartis buvo nutraukta prieš terminą ne Sutartyje, o įstatyme nustatyta tvarka, neturėjo pagrindo modifikuoti negaliojančia pripažintos sąlygos, kadangi ieškovai sistemingai beveik 4 metus laiku nevykdė prievolių. Be to, ieškovai ne tik kad iki Sutarties nutraukimo nesikreipė į atsakovą, prašydami pakeisti kurią nors iš Sutarties nuostatų, bet ir pateikdami teismui ieškinį taip pat nereiškė reikalavimo modifikuoti jų prašomos nesąžininga pripažinti Sutarties sąlygos.

11.5. Vien tai, kad atsakovas nutraukė Sutartį, nenurodydamas konkretaus Sutarties punkto, nedaro vienašalio Sutarties nutraukimo neteisėto, kadangi ieškovai neabejotinai suprato, už kokius pažeidimus (ilgalaikį įmokų nemokėjimą ir negalėjimą iš esmės vykdyti sutarties) yra nutraukiama Sutartis, kadangi atsakovas iki Sutarties nutraukimo ne kartą informavo apie susidariusį įsiskolinimą, jo dydį ir ieškovų pareigą jį padengti. Tokią pat informaciją atsakovas pateikė ir pranešime apie Sutarties nutraukimą.

11.6. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovai, net ir suvokdami, kad netinkamai vykdo prievoles, elgėsi pasyviai, teikė neteisingą informaciją atsakovui (ieškovai nepasinaudojo nė vienu iš atsakovo pasiūlytų įsiskolinimo padengimo būdų; ieškovai vis žadėdavo atlikti atitinkamo dydžio mokėjimus, tačiau realiai arba jų neatlikdavo, arba atlikdavo daug mažesnėmis sumomis, negu žadėdavo).

11.7. Atsakovas pažymėjo, kad naujo Sutarties nutraukimo proceso inicijavimas, remiantis CK 6.209 straipsniu ir CK 6.217 straipsniu, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su Sutarties vykdymu, neatitiktų šalių interesų pusiausvyros ir privilegijuotų nesąžiningai besielgiančius asmenis.

11.8. Nors ieškovai ir pažeidė Sutartyje numatytus mokėjimo terminus, atsakovas iš karto nepasinaudojo teise vienašališkai nutraukti Sutartį, priešingai, ne vienu raštu informavo apie susidariusius įsiskolinimus, ragino sumokėti skolą, išvengiant Sutarties nutraukimo, ieškojo būdų Sutarčiai išsaugoti. Netgi po Sutarties nutraukimo atsakovas sutiko svarstyti Sutarties atnaujinimo galimybę, jeigu ieškovai padengtų iki Sutartis nutraukimo susidariusį įsiskolinimą.

11.9. Nagrinėjamu atveju ieškovai neįrodė, kad jų pažeidimas buvo neesminis ir atsakovas neturėjo teisės nutraukti Sutarties. Sutarties nutraukimas vienareikšmiškai atitiko CK 6.217 straipsnio 2 dalyje ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, kadangi: 1) atsakovas iki Sutarties nutraukimo iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš Sutarties; 2) pagal Sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turėjo esminės reikšmės; 3) ieškovai elgėsi pasyviai, nuolat nevykdydami prisiimtų įsipareigojimų ir teikdami neteisingą informaciją atsakovui; 4) atsakovui nebuvo pagrindo tikėtis, kad Sutartis bus įvykdyta ateityje (ieškovų teismui pateikti įrodymai nepatvirtina, kad ieškovai yra pajėgūs įvykdyti Sutartį); 5) priešingai, nei teigia ieškovai, jie nepatirs labai didelių nuostolių.

11.10. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad finansiniai sunkumai buvo nulemti ieškovų dukros ligos, o likęs nepadengtas įsiskolinimas nėra didelis, ieškovų apeliaciniame skundė dėstomi teiginiai yra teisiškai nereikšmingi, kadangi ieškovų nurodytos dukters gydymui skirtos pinigų sumos nesutampa su byloje esančiais įrodymais, be to, biologinis V. G. tėvas turėjo pareigą prisidėti prie dukters gydymo ir realiai patirtos gydymo išlaidos būtų buvusios dar mažesnės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

14. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovai su atsakove sudarė būsto paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovams suteikta 69 219,18 Eur (239 000 Lt) dydžio paskola gyvenamajam namui statyti (Sutarties 2.1, 2.2 punktai). Minėtą paskolą ieškovai įsipareigojo grąžinti iki 2048 m. spalio 2 d., kiekvieną mėnesį mokėdami 144,23 Eur dydžio įmokas ir kintamąsias palūkanas (Sutarties 2.7 punktas). Siekdami užtikrinti paskolos grąžinimą, ieškovai įkeitė turtą, t. y. žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ieškovo tėvams priklausantį butą, visą kitą ieškovams priklausantį turtą (Sutarties 6.1–6.4 punktai). 2012 m. birželio 13 d. tarp bylos šalių buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 2 prie Sutarties, kurio pagrindu pakeisti Sutarties 2.2, 2.4 ir 2.7 punktai, nustatant, kad paskolos suma 2012 m. birželio 13 d. yra 64 459,55 Eur, palūkanos mokamos kas mėnesį kiekvieno mėnesio 2 d. už negrąžintą paskolos dalį, paskolos kasmėnesinė įmoka – 149,56 Eur, paskolos grąžinimo terminas liko toks pat – 2048 m. spalio 2 d. Nuo 2015 m. vasario 2 d. ieškovai sutartinių prievolių tinkamai nebevykdė, todėl susidarė 10 105,86 Eur įsiskolinimas. 2018 m. spalio 15 d. pranešime dėl sutarties sąlygų nevykdymo ir sutarties nutraukimo (toliau – pranešimas) nurodyta, kad jei ieškovai iki 2018 m. lapkričio 16 d. nepadengs susidariusio 10 105,89 Eur dydžio įsiskolinimo, nuo 2018 m. lapkričio 16 d. Sutartis bus vienašališkai nutraukta. Iš byloje ieškovų pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad iki pranešime nurodyto termino ieškovai sumokėjo 1 500 Eur sumą, po nurodyto termino sumokėjo 4 450 Eur sumą, t. y. 2018 m. lapkričio 19 d. – 2 200 Eur, 2018 m. lapkričio 20 d. – 650 Eur, 2018 m. lapkričio 23 d. – 800 Eur, 2018 m. lapkričio 27 d. – 500 Eur, 2018 m. gruodžio 3 d. – 200 Eur, 2018 m. gruodžio 10 d. – 100 Eur. Faktinis skolos likutis, sumokėjus dalį skolos prieš nurodytą terminą – 8 605,86 Eur, faktinis skolos likutis sumokėjus dalį skolos, praleidus nurodytą terminą – 4 155,86 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, kad nors ieškovai nurodo, jog faktiškai atsakovui grąžino 6 500 Eur įsiskolinimo dalį, tačiau, kaip matyti iš banko išrašų, bendra 550 Eur suma buvo sumokėta 2018 m. sausio 9 d., 2018 m. balandžio 10 d. ir 2018 m. gegužės 11 d. atliktais pavedimais, o tai leidžia manyti, kad minėta suma buvo įskaityta anksčiau, prieš atsiunčiant ieškovams 2018 m. spalio 15 d. pranešimą, ir šiuo atveju šios sumos negalima laikyti daliniu mokėjimu pagal pranešime nurodytą įsiskolinimą. Pranešime nurodytu terminu iki galo nesumokėjus įsiskolinimo, Sutartis buvo nutraukta, ieškovams kilo pareiga padengti ne tik iki Sutarties nutraukimo susidariusį įsiskolinimą, bet ir grąžinti visą paskolos sumą. Iš 2018 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro pranešimo skolininkui / įkaito davėjui matyti, kad notaras M. K. ieškovams ir tretiesiems asmenims Z. K. ir A. K. pranešė, jog minėtame notaro biure 2018 m. gruodžio 14 d. buvo gautas atsakovo prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo. Iš antstolės A. P. 2019 m. liepos 25 d. patvarkymo dėl prieštaravimų tenkinimo, turto perkainavimo ir ketinimo skelbti varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad minėtoje antstolio kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0124/19/00419 pagal notaro vykdomąjį raštą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. (duomenys neskelbtini).

15. Apeliantų teigimu, įvertinus jų, kaip vartotojų, statusą ir teismui konstatavus, kad Sutarties sąlyga, pagal kurią buvo nutraukta Sutartis, yra nesąžininga ir negaliojanti ab initio, turėjo būti konstatuota, kad Sutartis nutraukta neteisėtai. Įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, galima daryti išvadą, jog, nesant pateiktų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria 2008 m. spalio 10 d. būsto paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 11.2.4 punkto sąlyga pripažinta nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo kreditavimo sutarties sudarymo momento), argumentų, šiuo atveju išimtinai pasisakytina dėl byloje kilusio tarp šalių ginčo pripažinti kreditavimo sutarties nutraukimą nuo 2018 m. lapkričio 16 d. neteisėtu.

16. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo byloje nustatytas aplinkybes bei CK 6.217 straipsnio esmę, konstatuoja, kad net ir tenkinus ieškovų reikalavimą pripažinti 2008 m. spalio 10 d. būsto paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 11.2.4 punkto sąlygą nesąžininga vartotojui, tai per se (savaime) nereiškia, jog ir kiti ieškovų reikalavimai – pripažinti vienašališką kredito sutarties ir vėlesnių jos pakeitimų nutraukimą prieš terminą neteisėtu ir negaliojančiu, įpareigoti atsakovą tęsti kredito sutarties ir vėlesnių jos pakeitimų galiojimą ir vykdymą, taip pat pripažinti negaliojančiu notaro vykdomąjį raštą – turėtų būti tenkinami. Taip yra išaiškinta ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-611/2017 62 punktas; 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019 60 punktas).

17. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į ieškovų apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kad, pirmosios instancijos teismui pripažinus Sutarties 11.2.4 punkte įtvirtintą nuostatą negaliojančia, atsakovas dar kartą turėtų inicijuoti Sutarties nutraukimą, vadovaudamasis CK 6.209 straipsniu ir CK 6.217 straipsniu.

18. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai kredito sutartis nutraukiama prieš terminą ne sutartyje, o įstatyme nustatyta tvarka, šalys privalo laikytis CK 6.209 ir 6.217 straipsniuose įtvirtintų taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012; 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019 62 punktas).

19. CK 6.209 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis neįvykdyta, nukentėjusi šalis gali raštu nustatyti protingą papildomą terminą sutarčiai įvykdyti ir pranešti apie tai kitai šaliai. Šio straipsnio tikslas yra leisti šalims išsaugoti sutartį, nors ir praleistas jos įvykdymo terminas. Nukentėjusiai šaliai suteikiama teisė sudaryti kitai šaliai, praleidusiai įvykdymo terminus, galimybę įvykdyti sutartį. Taigi ši teisės norma nustato nukentėjusios šalies teisę, bet ne pareigą. Nukentėjusi šalis, nusprendusi nustatyti kitai šaliai papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, turi šią teisę įgyvendinti įstatymų nustatyta tvarka, pvz., apie papildomo termino nustatymą pranešti kitai šaliai raštu, taip pat nustatomas papildomas terminas sutarčiai įvykdyti turi būti protingas. Remiantis CK 6.217 straipsnio 1 dalimi, šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar ją netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas.

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pripažinęs Sutarties 11.2.4 punkte įtvirtintą nuostatą nesąžininga ir negaliojančia, Sutarties nutraukimo teisėtumą vertino, vadovaudamasis minėtuose CK 6.209 ir 6.217 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis, ir padarė išvadą, kad atsakovas Sutartį nutraukė teisėtai, laikydamasis įstatyme įtvirtintų nuostatų, reglamentuojančių vienašalį sutarties nutraukimą. Teisėjų kolegija kritiškai vertina ieškovų argumentus, jog atsakovas turėtų iš naujo inicijuoti Sutarties nutraukimo procesą, remdamasis CK 6.209 straipsniu ir CK 6.217 straipsniu. Pritartina atsakovo motyvams, jog, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su Sutarties vykdymu, Sutarties nutraukimo inicijavimas iš naujo neatitiktų šalių interesų pusiausvyros ir privilegijuotų nesąžiningai besielgiančius asmenis.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresniosios šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019 66 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

22. Kaip patvirtina bylos medžiaga, nors ieškovai ir pažeidė Sutartyje numatytus mokėjimo terminus, atsakovas iš karto nepasinaudojo teise vienašališkai nutraukti Sutartį. Sutartis buvo nutraukta, vadovaujantis ir specialiuoju su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo reguliavimu, o ne tik, kaip nurodo ieškovai, Sutarties 11.2.4 punkto pagrindu. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju Sutartis buvo nutraukta po to, kai SNTSKĮ numatytas vėlavimo terminas, kuriam suėjus sutartis gali būti vienašališkai nutraukta, buvo viršytas daugiau nei 15 kartų (SNTSKĮ 32 straipsnio 1 dalis ir 3 dalis numato teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jei įsipareigojimus vėluojama vykdyti ar jie netinkamai vykdomi ilgiau kaip 90 dienų, o ieškovai Sutarties iki jos nutraukimo tinkamai nevykdė beveik 4 metus). Sutiktina su atsakovo argumentais, jog nagrinėjamu atveju vienašališkas sutarties nutraukimas buvo panaudotas kaip ultima ratio priemonė po beveik 4 metų netinkamo Sutarties vykdymo.

23. Kaip patvirtina bylos medžiaga, ieškovai nevykdė esminės Sutarties sąlygos – tinkamai ir laiku mokėti mėnesines kredito įmokas. Ieškovai nustojo vykdyti mokėjimus pagal Sutartį dar 2015 m. vasario 2 d. Nors ieškovai Sutartį vykdė pažeisdami nustatytus terminus, tačiau atsakovas Sutartį nutraukė tik 2018 m. lapkričio 16 d., t. y. praėjus beveik 4 metams po to, kai L. K. nustojo vykdyti mokėjimus pagal Sutartį. Atsakovas nesiėmė skubotų veiksmų ir iš karto nepasinaudojo teise vienašališkai nutraukti Sutartį. Priešingai, atsakovas suteikė ieškovams galimybę tinkamai vykdyti Sutartį ir sumokėti įsiskolinimą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas tinkamai ir ne kartą informavo ieškovus apie Sutarties netinkamą vykdymą ir galimą nutraukimą nepadengiant skolos (ieškovams iki Sutarties nutraukimo buvo išsiųsti net 4 pranešimai). Atsakovas bendravo su ieškovais elektroniniu paštu ir ne kartą buvo nustatęs papildomus terminus prievolei įvykdyti, pasiūlęs išdėstyti susidariusio įsiskolinimo grąžinimą, siekiant išvengti Sutarties nutraukimo. Taigi, atsakovas dar nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki 2018 m. lapkričio 16 d., t. y. Sutarties nutraukimo, ir netgi po Sutarties nutraukimo aktyviai elektroniniu paštu bendravo su ieškovais, derindamas įsiskolinimo dengimo klausimus, siūlydamas ne vieną įsiskolinimo dengimo būdą, tačiau ieškovai pasiūlymais nepasinaudojo, o vis žadėdami atlikti atitinkamo dydžio mokėjimus, realiai arba jų neatlikdavo, arba atlikdavo daug mažesnėmis sumomis, negu žadėdavo.

24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas pranešime apie Sutarties nutraukimą nenurodė konkretaus pažeisto 11.2 punkto papunkčio, kurių iš viso yra 12, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju konkretaus papunkčio nenurodymas savaime nedaro vienašalio Sutarties nutraukimo neteisėto. Teismas turi pagrindo manyti, kad ieškovai neabejotinai suprato, už kokius pažeidimus (ilgalaikį įmokų nemokėjimą ir negalėjimą iš esmės įvykdyti sutarties) yra nutraukiama Sutartis, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas dar iki Sutarties nutraukimo ne kartą informavo apie susidariusį įsiskolinimą, jo dydį ir ieškovų pareigą jį padengti. Be to, tokia pati informacija ieškovams buvo pateikta ir pranešime apie Sutarties nutraukimą.

25. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad net ir sutikus su pirmosios instancijos teismo argumentacija, jog Sutarties nutraukimas turi būti vertinamas iš CK 6.209 ir 6.217 straipsnių perspektyvos, ieškovų nuomone, teismas neteisingai vertino, kad Sutarties pažeidimas buvo esminis.

26. Sutarties nutraukimą reglamentuoja CK 6.217 straipsnis. Vienas iš minėtame straipsnyje nurodytų atvejų, kai šalis turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, yra kitos šalies padarytas esminis sutarties pažeidimas. CK 6.217 straipsnio ypatumas yra tas, kad nukentėjusiai šaliai leidžiama nutraukti sutartį, nesikreipiant į teismą (CK 6.218 straipsnis). Tačiau tokiu atveju kita šalis turi teisę kreiptis į teismą ir ginčyti vienašališko sutarties nutraukimo pagrįstumą, įrodinėdama, kad sutarties pažeidimas nėra esminis. Kaip jau minėta, CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nustato, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, t. y., nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenustatė ir negalėjo protingai nustatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

27. Pagal kasacinio teismo praktiką, analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, pirma, vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso dėl prievolės egzistavimo praradimą. Trečia, sprendžiant, ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas tęsti sutartinius santykius yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Galiausiai, penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018, 59 punktas).

28. Taigi, vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje numatytą kriterijų – ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, pažymėtina, kad apeliantai neginčija aplinkybės, kad jie netinkamai vykdė savo įsipareigojimus atsakovui, tačiau nurodo, kad atsakovas priėmė sprendimą nutraukti sutartį, esant 3 605,89 Eur ieškovų įsiskolinimui (teismo apskaičiavimu, faktinis skolos likutis, sumokėjus dalį skolos prieš nurodytą terminą, – 8 605,86 Eur, faktinis skolos likutis sumokėjus dalį skolos, praleidus nurodytą terminą, – 4 155,86 Eur), o tai sudaro tik apie 6 procentų dalį bendros likusios grąžinti kredito sumos.

29. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bendriausia prasme sutarties nutraukimas dėl nedidelės įsipareigojimų dalies nevykdymo gali būti laikomas neproporcingu sutarties pažeidimui teisiniu padariniu, tačiau, nustatant pažeidimo pobūdį, vertintinas ne tik pradelstos sumos dydis, bet ir kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį buvimą, visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012; 2013 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2013; 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2016).

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors atotrūkis tarp ieškovų pasižadėtų pagal Sutartį įvykdyti įsipareigojimų ir faktiškai įvykdytų įsipareigojimų nėra labai didelis, tačiau jis iš esmės susiformavo per 4 metus iki Sutarties nutraukimo ir vis didėjo. Kaip jau minėta, ieškovai nuo 2015 m. vasario 2 d. iki 2018 m. lapkričio 16 d. iš esmės tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, t. y. nuolat ir iš esmės pažeidė Sutartį, žadėdami padengti įsiskolinimą, rasti sprendimą dėl Sutarties refinansavimo, tačiau ieškovų pasižadėjimai nebuvo įvykdyti. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas ilgą laiko tarpą negavo to, ką turėjo ir pagrįstai tikėjosi gauti pagal Sutartį.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal Sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turėjo esminės reikšmės. CK 6.881 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Įstatymas imperatyviai įpareigoja paskolos gavėją nustatytu laiku ir tvarka grąžinti paskolą ir mokėti palūkanas paskolos davėjui (CK 6.872–6.874 straipsniai).

32. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, o griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

33. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas bendradarbiavo su ieškovais nepaisant to, kad jie ilgą laiką delsė ir nemokėjo sutartų įmokų pagal Sutartį, tačiau atsakovo ilgalaikis bendradarbiavimas ir pastangos padėti ieškovams neatkūrė tinkamo sutarties vykdymo ir nesuteikė ieškovams teisės tokia padėtimi piktnaudžiauti nepagrįstai. Ieškovai nepateikė į bylą įrodymų, jog jie domėjosi savo įsipareigojimų vykdymu, kad patys, savo iniciatyva kreipėsi į atsakovą, derino mokėjimų atidėjimo sąlygas ar kitokiais būdais siekė su banku bendradarbiauti (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia kredito sutarties vykdymo istorija, kai ieškovai sistemingai ketverių metų laikotarpiu netinkamai vykdė Sutartį, vis žadėdami atlikti mokėjimus, tačiau pažadų netesėdami, atsakovui suteikė pakankamą ir protingą pagrindą nesitikėti, kad Sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje. Tai, kad vienas iš prievolių sąžiningo vykdymo principų yra prievolės šalių bendradarbiavimo principas, savaime nereiškia, kad, ieškovų turtinei padėčiai pablogėjus, atsakovas turėjo besąlygiškai keisti kredito sutarties sąlygas arba jos nenutraukti. Šiuo atveju Sutartis buvo nutraukta ne formaliai laikantis Sutarties sąlygų. Sutarties pažeidimo metu ieškovai ne tik neatliko privalomų mokėjimų pagal Sutarties sąlygas, bet ir nepasiūlė racionalaus sutarties pažeidimų pašalinimo būdo. Esant tokioms aplinkybėms, darytina pagrįsta išvada, kad atsakovo vienašališkas sutarties nutraukimas byloje nustatytomis aplinkybėmis nelaikytinas nesąžiningu veiksmu ieškovų teisių atžvilgiu.

34. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškovas, teigdamas, jog sutartis nutraukta neteisėtai, nes jis yra pajėgus vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, šiuos savo teiginius privalo pagrįsti pateikiamais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015), o sprendžiant, ar neįvykdymas teikia pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019, 54 punktas).

35. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad patys ieškovai pripažino, jog dėl nepalankios situacijos netinkamai vykdė Sutarties sąlygas; reikalaudami tęsti sutarties vykdymą, ieškovai nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų, kad jie yra mokūs ir turi galimybę toliau tinkamai tęsti savo sutartinių prievolių vykdymą. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės ir esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas Sutarties nutraukimo metu neturėjo pagrindo tikėtis, kad Sutartis bus įvykdyta ateityje, o ieškovų teismui pateikti įrodymai nepatvirtina, kad ieškovai yra pajėgūs įvykdyti Sutartį. Visų pirma, ieškovai, iki sutarties nutraukimo žadėdami atsakovui atlikti didesnio dydžio mokėjimus, sumokėjo tik 550 Eur. Antra, ieškovai nuolat vėlavo atsiskaityti beveik 4 metus iki Sutarties nutraukimo, todėl darytina išvada, kad negalėjimas tinkamai vykdyti Sutarties nebuvo laikino pobūdžio. Trečia, iš ieškovų išieškojimas vykdomas ne tik dėl Sutarties nutraukimo (byloje esantis Turto arešto aktų registro išrašas patvirtina, kad ieškovų įsiskolinimai kitiems kreditoriams siekia 18 096,82). Ketvirta, ieškovai nei po Sutarties nutraukimo, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepadengė likusio įsiskolinimo. Be to, iš ieškovo darbovietės pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas matyti, kad, atskaičius privalomus mokesčius, R. K. „į rankas“ gauna 580,73 Eur sumą, o ieškinyje teigiama, kad jo gaunamos pajamos siekia 905 Eur. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad anksčiau nurodyti faktai tik patvirtina, kad tiek iki Sutarties nutraukimo, tiek po jos nutraukimo nei atsakovas, nei teismas neturėjo pagrindo manyti, kad Sutartis galėtų būti įvykdyta ateityje.

36. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė įrodinėjimo naštą tarp šalių, nes ieškovai turėjo įrodyti, kad nebuvo esminio kredito sutarties pažeidimo ir jie turi realias galimybes vykdyti sutartines prievoles tinkamai, nepažeidžiant atsakovo, kaip banko, teisėto intereso, nes ieškovų asmeninės finansinės problemos savaime nesukuria bankui pareigos išsaugoti Sutartį savo pelno sąskaita, neužtikrinant šalių sutartinių prievolių pusiausvyros.

37. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas nuolat laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019 68 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

38. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į ieškovų argumentus, kad Sutarties nutraukimas jiems sukels labai didelių nuostolių – jie praras vienintelį šeimos būstą, tačiau tokie apeliantų teiginiai vertintini kritiškai. Šiuo atveju sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais motyvais, kad ieškovams priklausančio turto pardavimas vertintinas tik kaip įprastinės neigiamos pasekmės, sukeltos pačių ieškovų neveikimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar šalis patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta, šiuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis Nr. 3K-7-297/2012). Nors ieškovai teigia, kad praradę vienintelį šeimos būstą jie dar liktų skolingi atsakovui, pažymėtina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovams priklausantis turtas įkainotas 116 000 Eur, o bendra išieškotina suma su vykdymo išlaidomis – 63 922,21 Eur. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad net jei turtas ir būtų parduotas antrosiose varžytynėse, gautos sumos pakaktų atsiskaityti su atsakovu ir padengti vykdymo išlaidas.

39. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas dar kartą pažymi, kad atsakovo sutarties sudarymo tikslas buvo atgauti suteiktą kredito sumą bei gauti užmokestį už kredito suteikimą (palūkanas) sutartyje nustatytomis dalimis ir terminais, tačiau, ieškovams nevykdant pareigos laiku mokėti nustatytų įmokų, atsakovas iš esmės negavo to, ko pagrįstai tikėjosi gauti iš Sutarties. Svarbu yra tai, kad banko veiklai griežtas terminų laikymasis yra reikšmingas, tačiau ieškovų elgesys ilgą laiką reguliariai nemokant bankui įmokų ir nesant byloje duomenų, patvirtinančių, kad jei Sutartis ir bus tęsiama, ieškovai bus finansiškai pajėgus ją tinkamai ir laiku vykdyti, nesudarė pagrindo atsakovui manyti, jog sutartiniai įsipareigojimai bus įvykdyti. Be to, nors ieškovų apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog pradelstų mokėjimų suma pagal Sutartį, lyginant su paskolos suma, nėra didelė, o atsakovo reikalavimas yra apsaugotas turto (žemės sklypo ir gyvenamojo pastato, buto) įkeitimu, taip pat keliami klausimai dėl santykio tarp įkeisto turto vertės ir procentinio skolos dydžio, tačiau nagrinėjamos bylos atveju tai nesudaro pakankamo pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovų padaryti pažeidimai yra esminiai, todėl atsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas teisėtai nutraukė ginčo Sutartį, nes Sutartis buvo iš esmės pažeista kredito gavėjams sistemingai nemokant įmokų ir pažeidimai neištaisyti per terminą, kuris buvo daug ilgesnis negu pagal įstatymą nustatytas 30 dienų terminas, – iš viso mokėjimo prievolių terminų pažeidimai tęsėsi daugiau kaip 4 metus iš eilės, o nuolatinis prievoles pažeidžiantis kredito gavėjų elgesys suteikė pagrindą atsakovui nesitikėti, kad kredito sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje. Tokia teismų išvada atitinka ir teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartis Nr. e3K-3-274-403/2018).

41. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovų padaryti pažeidimai yra esminiai ir todėl bankas turėjo teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį su ieškovais. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su bylą nagrinėjusio teismo išvada, kad atsakovas pagrįstai įgyvendino teisę nutraukti kredito sutartį įstatyme nustatytu pagrindu ir nėra pagrindo vienašalį sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

22. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti ieškovų apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas ir aktualią kasacinio teismo praktiką, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

25. Kadangi ieškovų apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

26. Atsakovas pateikė prašymą atlyginti 598,95 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kaip matyti iš atsakovo pateiktos teisinių paslaugų suvestinės, atsakovas prašo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškinį rengimą – 65 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo prašomos priteisti 65 Eur bylinėjimosi išlaidos už ieškinio rengimą nėra priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, todėl jos nepriteistinos iš atsakovų. Klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, turėjo būti išspręstas, priimant ginčijamą sprendimą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos nėra ginčijamos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovui iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina 533,95 Eur, t. y. po 266,98 Eur iš kiekvieno ieškovo, bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. rugsėjo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „S“, atstovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „V“, 533,95 Eur (penkis šimtus trisdešimt tris eurus devyniasdešimt penkis centus), t. y. po 266,98 Eur (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus devyniasdešimt aštuonis centus) iš kiekvieno ieškovo, bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjos Jolanta GailevičienėErinija KazlauskienėDanutė Žvinklytė