- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-12
- Bylos Nr.
- 2T-86-381/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-60-3-00067-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Driukas
- Pareiškėjas
- A. V. Z., Baltarusijos Respublikos Minsko miesto Frunzės rajono teismo
- Suinteresuotas asmuo
- V. D.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. V. Z. bei Baltarusijos Respublikos Minsko miesto Frunzės rajono teismo prašymus pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Minsko miesto Frunzės rajono teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimą už akių dėl tėvystės nustatymo ir alimentų priteisimo iš V. D., suinteresuotas asmuo V. D..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Baltarusijos Respublikos Minsko miesto Frunzės rajono teismas 2015 m. vasario 10 d. sprendimu už akių nustatė, kad V. D. yra S. V. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas; priteisė iš V. D. A. V. Z. naudai alimentus dukros S. V. Z., (duomenys neskelbtini), išlaikymui 25 procentus uždarbio ir (arba) visų pajamų, bet ne mažiau kaip 50 procento minimalaus gyvenimo lygio dydžio, pradedant nuo 2014 m. liepos 11 d. iki vaiko pilnametystės; priteisė iš V. D. ieškovės A. V. Z.naudai 450 000 Baltarusijos rublių žyminio mokesčio bei valstybės naudai 1 020 897 Baltarusijos rublių žyminio mokesčio.
Šalies argumentai
Pareiškėja A. V. Z. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Minsko miesto Frunzės rajono teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimą už akių dėl tėvystės nustatymo ir alimentų priteisimo iš V. D.. Be to, pareiškėja prašo informuoti apie priimtą teismo sprendimą ir persiųsti išieškotas sumas jos nurodytu adresu.
Pareiškėjas Baltarusijos Respublikos Minsko miesto Frunzės rajono teismas kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Minsko miesto Frunzės rajono teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimą už akių dėl tėvystės nustatymo ir alimentų priteisimo iš V. D. bei minėtu sprendimu priteistą valstybės naudai 1 020 897 Baltarusijos rublių dydžio žyminį mokestį iš V. D. pervesti Baltarusijos Respublikos Finansų ministerijai.
2015 m. spalio 5 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas V. D. atsiliepimas į pareiškėjų A. V. Z. ir Baltarusijos Respublikos Minsko miesto Frunzės rajono teismo prašymus, kuriuo suinteresuotas asmuo prašo teismo netenkinti pareiškėjų prašymų pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Minsko miesto Frunzės rajono teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimą dėl tėvystės nustatymo, alimentų ir valstybinio mokesčio išieškojimo iš V. D.. Nurodo, kad nors Baltarusijos Respublikos Minsko miesto Frunzės rajono teismas siuntė procesinius dokumentus adresu (duomenys neskelbtini), tačiau suinteresuotas asmuo jokių dokumentų negavo, nes nei jis pats, nei jo šeimos nariai, niekada negyveno šiuo adresu. Suinteresuotas asmuo V. D. nuo 2006 m. spalio 2 d. gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), šias aplinkybes patvirtina pridedama 2015 m. rugsėjo 29 d. Gyventojų Registro tarnybos pažyma ir Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Žaliakalnio seniūnijos pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą. Suinteresuotas asmuo prašo atsisakyti pripažinti Baltarusijos Respublikos teismo sprendimą už akių Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos 1992 m. spalio 20 d. sutarties Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 59 straipsnio 2 punkto pagrindu, kai padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jiems arba jų įgaliotiniams (atstovams) nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą, arba dėl to, kad šaukimas buvo įvykdytas tik viešai paskelbiant arba būdu, neatitinkančiu šios sutarties nuostatų.
Šalies argumentai
Pareiškėjų prašymai netenkinami
Užsienio valstybių teismų sprendimai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal tarptautinių sutarčių nuostatas. Tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikos ir teismo sprendimo kilmės valstybės (išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares) tarptautinė sutartis dėl teisinės pagalbos nesieja, užsienio valstybėje priimto teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) nuostatas (CPK 810 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad, pripažįstant teismo ar arbitražo sprendimą, nėra tikrinamas tokio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 810 straipsnio 4 dalis), o tik patikrinama, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų. Užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūros metu negali būti iš naujo nustatinėjami bylos faktai bei tikrinama, ar užsienio valstybės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2001, 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009). Taigi prašymą dėl užsienio valstybės sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo kompetencijos ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009).
Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos 1992 m. spalio 20 d. sutarties Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau tekste – Tarptautinė sutartis) 52 straipsnyje įtvirtintas Susitariančiųjų Šalių teisingumo įstaigų sprendimų civilinėse ir šeimos bylose, nuosprendžių dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo abipusio pripažinimo principas, o Tarptautinės sutarties 55 straipsnyje nurodyti Susitariančiosios Šalies kompetentingam teismui su prašymu dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo pateikiami dokumentai. Prie minėto prašymo būtina pridėti: 1) teismo patvirtintą sprendimo nuorašą, oficialų dokumentą apie sprendimo įsiteisėjimą, jeigu tai nėra aišku iš paties sprendimo teksto; 2) dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą; 3) šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų patvirtintus vertimus.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymus (b. 1. 1-5), Baltarusijos Respublikos teismo sprendimo teismo patvirtintą kopiją (b. 1. 6), šio sprendimo patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą (b. 1. 7-8). Baltarusijos Respublikos Minsko miesto Frunzės rajono teismas pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad V. D. buvo laiku ir tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą (b. l. 4-5), o prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje teismo sprendimas yra įsiteisėjęs (b. l. 4-5). Iš šių duomenų matyti, kad pareiškėjai pateikė visus procedūros dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti pagal Tarptautinę sutartį inicijavimui reikalingus dokumentus.
Tarptautinės sutarties 59 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti arba leisti vykdyti kitoje Susitariančioje Valstybėje priimtus teismų sprendimus: 1) jeigu pagal Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje priimtas sprendimas, įstatymus šis sprendimas nėra įsiteisėjęs arba neturi būti vykdomas, išskyrus atvejus, kai sprendimas turi būti vykdomas iki jo įsiteisėjimo; 2) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jiems arba jų įgaliotiniams (atstovams) nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą, arba dėl to, kad šaukimas buvo įvykdytas tik viešai paskelbiant arba būdu, neatitinkančiu šios sutarties nuostatų; 3) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos Susitariančiosios Šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; 4) jeigu pagal Sutartį, o Sutartyje nenumatytais atvejais – pagal įstatymus Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai; 5) pasibaigė sprendimo vykdymo senaties terminas.
Nors Baltarusijos Respublika nėra prisijungusi prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija), tačiau nagrinėjant šioje byloje kilusį klausimą dėl teisės į teisingą (sąžiningą ir tinkamą) proceso įgyvendinimą, būtina atsižvelgti į Konvencijos nustatytas šios teisės užtikrinimo garantijas, išplėtotas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje, kadangi Konvencija yra sudėtine Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalimi.
Teisę į teisingą bylos nagrinėjimą (angl. fair trial) principą tiesiogiai įtvirtina Konvencijos 6 straipsnis, kuriame nustatyta kiekvieno asmens teisė, kad jo bylą per kiek įmanoma trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Pagrindiniai teisės į teisingą procesą elementai yra procesinis šalių lygiateisiškumas ir rungimasis, teisė dalyvauti bylos nagrinėjime ir teisė į žodinį bylos nagrinėjimą, teisė į teisinę pagalbą ir teisė į pagrįstą sprendimą. Nagrinėjamos bylos aspektu itin reikšmingi procesinio šalių lygiateisiškumo, rungimosi principai, šalies teisė būti informuotai apie prieš ją inicijuotą procesą ir dalyvauti bylos nagrinėjime, taip pat šių principų veiksmingas įgyvendinimas.
EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą kritikavo situacijas, kai asmuo, kurio civilinio pobūdžio teisės buvo aiškiai paveiktos skundžiamame nacionaliniame procese, neturėjo galimybės veiksmingai jame dalyvauti ir buvo pažeista asmens teisės į teismą (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis) esmė (žr., pvz., Cornea v. Moldova, Nr. 22735/07, 2014 m. liepos 22 d.). Šalių lygiateisiškumo ir rungimosi procesinių principų turinys atskleistinas remiantis EŽTT jurisprudencija, nes šiomis nacionalinėmis procesinėmis priemonėmis turi būti įgyvendintos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, kai yra sprendžiamas asmens ar asmenų civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies išplaukiantis šalių procesinio lygiateisiškumo principas, kaip vienas iš teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos elementų, reikalauja, kad kiekviena šalis turėtų tinkamą galimybę pristatyti bylą tokiomis sąlygomis, kad jos padėtis nebūtų kur kas nepalankesnė, nei priešingos šalies (žr., tarp daugelio šaltinių, Kress v. France, Nr. 39594/98, § 72, 2011 m. birželio 7 d.). Be šio reikalavimo, teisė į teisingą bylos nagrinėjimą apima teisę į procesą, atitinkantį rungimosi principą, pagal kurį šalys turi turėti galimybę žinoti ir pasisakyti dėl visų įrodymų ir pateiktų pastabų, siekdamos paveikti teismo sprendimą (žr. Frette v. France, Nr. 36515/97, § 47, 2002 m. vasario 26 d. ir kt.). Šalių lygybės principas prarastų prasmę, jei vienai iš jų nebūtų pranešta apie teismo posėdį tokiu būdu, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti, norėdama įgyvendinti savo teises, įtvirtintas nacionalinėje teisėje, kai tuo metu kita šalis tokias savo teises veiksmingai įgyvendina (Švenčionienė v. Lithuania, Nr. 37259/04, § 25, 2008 m. lapkričio 25 d.).
Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje bylose dėl užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti, tiek nagrinėdami bylas dėl Europos Sąjungos teismų sprendimų pripažinimo, tiek bylose dėl užsienio valstybių, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautines dvišales sutartis dėl teisinių santykių ir teisinės pagalbos civilinėse bylose, teisingumo įstaigų sprendimų pripažinimo, tiek ir tų užsienio valstybių, su kuriomis atitinkamos sutartys nėra sudarytos, tiek sprendžiant užsienio valstybių arbitražų sprendimų pripažinimo klausimus, yra pasisakę dėl sąlygų, kurias nustačius, šalies informavimas apie užsienio valstybėje inicijuotą teismo procesą yra laikomas tinkamu ir neprotingu būdu nesuvaržančiu šios šalies teisių ir teisėtų interesų. Vadovaujantis minėta teismų praktika, atliekant asmens informavimo apie teismo procesą, bylos iškėlimo ar jiems lygiaverčių procesinių dokumentų įteikimo šiam asmeniui tinkamumo vertinimą, turi būti nustatoma, ar konkrečiu atveju buvo pasiekta minėto proceso teisės instituto paskirtis – užtikrintas realus asmens žinojimas apie užsienio valstybėje inicijuotą teismo procesą, ar informavimo ir procesinių dokumentų įteikimo būdas ir laikas neužkirto šiam asmeniui kelio veiksmingai naudotis atitinkamos valstybės proceso teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-20/2012 ir kt.). Tuo atveju, jeigu sprendžiant užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo klausimą nustatoma, jog minėtas tikslas pasiektas, t. y. asmuo, prieš kurį užsienio valstybėje buvo inicijuotas teismo procesas, bent vieną kartą laiku bei tokiu būdu, kuris jam leido suprasti teismo procesą inicijavusio asmens reikalavimo esmę, buvo informuotas apie procesą, laikoma, jog jis turėjo realią galimybę šiame procese dalyvauti ir jame gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2000; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2T-34/2013 ir kt.). Dokumentai asmeniui gali būti įteikiami nebūtinai laikantis visų egzistuojančių formalių taisyklių, tačiau jie turi būti įteikiami prieš tiek laiko ir tokiu būdu, kad atsakovas galėtų veiksmingai pasirūpinti savo teisių gynimu teisme. Tokio aiškinimo tikslas yra atimti iš šalies galimybę piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis tokiu būdu, kad ji neįsitraukia į ginčo nagrinėjimą teisme, motyvuodamas tuo, jog jo informavimas apie proceso pradžią turėjo formalių procesinių trūkumų (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio mėn. 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-13/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-57/2013).
Kaip minėta, pagal Tarptautinės sutarties 59 straipsnio 2 punktą jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jiems arba jų įgaliotiniams (atstovams) nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą, arba dėl to, kad šaukimas buvo įvykdytas tik viešai paskelbiant arba būdu, neatitinkančiu šios sutarties nuostatų, kitos Susitariančios Šalies teismo sprendimą gali būti atsisakyta pripažinti. Šio pagrindo atsisakyti pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą esmė – šalies teisės pateikti savo paaiškinimus pažeidimas, taip pažeidžiant vieną iš pagrindinių sąžiningo proceso aspektų – teisės būti išklausytam principą (lot. audiatur et altera pars). Minėto teisės principo pažeidimo objektyviąją pusę sudaro tinkamas nepranešimas proceso šaliai apie civilinės bylos iškėlimą bei kiti proceso metu padaryti pažeidimai, sąlygoję, jog iš atitinkamos šalies buvo atimta galimybė pateikti savo paaiškinimus dėl bylos esmės. Tokiais pažeidimais gali būti: ieškinio atsakovui neįteikimas; nepranešimas šalims apie teismo posėdžio laiką ir vietą; protingumo kriterijaus neatitinkančio termino, kuris leistų šalims pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, nustatymas; šaukimo į teismą įteikimas Tarptautinėje sutartyje nenustatytu būdu (pavyzdžiui, viešojo paskelbimo būdu); priešingos šalies neišklausymas, nesudarant jai galimybės pateikti atsiliepimų į ieškinį arba neleidžiant jai kalbėti teismo posėdžio metu ir kt. Visų šių pažeidimų esmė ir pasekmė – procesinių gynybos galimybių nesudarymas šaliai, kuris yra nustatytinas kiekvienu atveju, kai sprendžiamas užsienio teismo sprendimo nepripažinimo Tarptautinės sutarties 59 straipsnio 2 punkte įtvirtintu pagrindu klausimas. Užsienio valstybės teismas, kurio sprendimą prašoma pripažinti, nebūtinai turi taikyti tuos pačius civilinio proceso teisės principus ir vadovautis tomis pačiomis procedūromis, kurias įprasta taikyti pripažįstančiosios valstybės teisinėje sistemoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-12/2014). Tačiau anksčiau šioje nutartyje aptartus teisės į tinkamą procesą standartus teismo sprendimas, kurį prašoma pripažinti ir leisti vykdyti, privalo atitikti. Taigi, teisės į sąžiningą procesą principo pažeidimas gali būti konstatuotas ir tais atvejais, kai bylą išnagrinėjęs užsienio valstybės teismas formaliąja prasme laikėsi nacionalinėje teisėje nustatytų proceso teisės normų reikalavimų, tačiau nesilaikė Tarptautinėje sutartyje teisės į tinkamą teismą garantijų.
Tarptautinės sutarties 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog abiejų Susitariančiųjų Šalių teisingumo įstaigos teikia viena kitai teisinę pagalbą civilinėse (įskaitant ir ūkines), šeimos ir baudžiamosiose bylose, vadovaudamosi šios Sutarties nuostatais. Teisinė pagalba apima Susitariančiosios Šalies, kuriai pateikiamas prašymas, įstatymuose numatytų procesinių veiksmų atlikimą, įskaitant dokumentų, baudžiamųjų ir civilinių bylų įteikimą ir persiuntimą (Tarptautinės sutarties 3 straipsnis). Pagal Tarptautinės sutarties 4 straipsnį teikdamos teisinę pagalbą, Susitariančiųjų Šalių teisingumo įstaigos tarpusavyje susižino per savo centrines įstaigas. Įstaiga, kuriai pateikiamas prašymas, įteikia dokumentus pagal jos valstybėje galiojančias taisykles (Tarptautinės sutarties 9 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Baltarusijos Respublikos Minsko miesto Frunzės rajono teismas suinteresuotam asmeniui V. D. tinkamai nepranešė nei apie pradėtą teismo procesą, nei apie priimtą sprendimą už akių, kuriuo ieškovė A. V. Z. ieškinys buvo patenkintas ir V. D., gimęs 1972 m. spalio 7 d. pripažintas S. V. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu; iš suinteresuoto asmens priteisti alimentai vaiko išlaikymui – 25 procentai uždarbio ir (arba) visų pajamų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, pradedant nuo 2014 m. liepos 11 d.; taip pat ieškovės ir Baltarusijos Respublikos valstybės naudai priteistos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Nors užsienio šalies teismas nurodė, kad V. D. buvo laiku ir tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo teisme laiką ir vietą (b.l. 4, 5), tačiau byloje esantys duomenys paneigia šiuos teiginius. Pažymėtina, kad visus procesinius dokumentus tiek iki teismo posėdžio datos (tikėtina - teismo pranešimą apie ieškinį ir apie teismo posėdžio datą), taip pat po teismo posėdžio (tikėtina - priimto teismo sprendimo už akių kopiją), Baltarusijos Respublikos Minsko miesto Frunzės rajono teismas siuntė V. D. adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 10, 11). Abu kartus siųsti laiškai suinteresuotam asmeniui V. D. nebuvo įteikti, nurodant, kad adresatas siuntų neatsiėmė. Baltarusijos Respublikos teismas procesinius dokumentus suinteresuotam asmeniui siuntė paštu tiesiogiai, t. y. ne Tarptautinėje sutartyje nustatyta tvarka.
Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, pasiūlė suinteresuotam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus ir įrodymus dėl gauto prašymo. Lietuvos apeliacinis teismas pranešimą suinteresuotam asmeniui apie gautus pareiškėjų prašymus taip pat, kaip ir Baltarusijos Respublikos teismas, išsiuntė adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pašto siunta grįžo neįteikta, adresatus jos neatsiėmus pašte (b. l. 19). Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Nekilnojamojo Turto registro centrinio duomenų banko duomenimis nustatė kitą galimą suinteresuoto asmens gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), kuriuo pakartotinai išsiuntė informaciją suinteresuotam asmeniui apie nagrinėjamą bylą. Pastaruoju adresu suinteresuotam asmeniui V. D. buvo asmeniškai įteiktas Lietuvos apeliacinio teismo siųstas pranešimas (b. l. 20) apie gautą pareiškėjų prašymą dėl Baltarusijos Respublikos Minsko miesto Frunzės rajono teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti. Suinteresuotas asmuo pateikė teismui atsiliepimą, kad nebuvo informuotas apie Baltarusijos Respublikos Minsko miesto Frunzės rajono teisme vykusį teismo posėdį bei priimtą teismo sprendimą, kadangi visi pranešimai ir dokumentai jam buvo siųsti adresu (duomenys neskelbtini), nors šiuo adresu jis negyvena ir niekada negyveno. Suinteresuotas asmuo kartu su atsiliepimu pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus. Gyventojų registro tarnybos pažymoje nurodoma, kad laikotarpiu nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 29 d. suinteresuotas asmuo deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), o nuo 2006 m. spalio 2 d. - adresu (duomenys neskelbtini). Šį faktą taip pat patvirtino ir Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Žaliakalnio seniūnijos pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, išduota 2015 m. rugsėjo 28 d. (b. l. 24-28).
Teismo šaukimas apie teismo posėdžio datą ir vietą, taip pat apie priimtą teismo sprendimą už akių suinteresuotam asmeniui nebuvo įteikti, o kitų duomenų apie tai, kad jam buvo žinoma apie vykstantį procesą, nepateikta. Be to, Susitariančios Šalies teismas nesilaikė Tarptautinėje sutartyje nustatytų reikalavimų dėl teisinės pagalbos, įteikiant kitoje valstybėje teismo procesinius dokumentus, teikimo tvarkos bei įteikimo būdų. Tai duoda pagrindą išvadai, jog neinformavimas arba netinkamas šalies informavimas apie jos atžvilgiu pradėtą procesą ir priimtą teismo sprendimą už akių nepagrįstai suvaržė suinteresuoto asmens esmines procesines teises - dalyvauti civilinės bylos nagrinėjime, gintis nuo pateikto ieškinio, būti išklausytam, skųsti teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui. Tokiu būdu buvo pažeistos civiliniame procese dalyvaujantiems asmenims Tarptautinėje sutartyje užtikrintos procesinės garantijos, pagrindiniai civilinio proceso principai, todėl negalima pripažinti, kad toks procesas byloje atitiko tinkamo ir sąžiningo proceso reikalavimus.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, Lietuvos apeliacinis teismas konstatuoja, kad prašomas pripažinti teismo sprendimas buvo priimtas tinkamai nepranešus atsakovui V. D., tuo pažeidžiant Tarptautinės sutarties 59 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl pareiškėjų prašymai pripažinti Baltarusijos Respublikos Minsko miesto Frunzės rajono teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimą už akių yra netenkinami. Nepripažintas užsienio valstybės teismo sprendimas Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti vykdomas.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 809 straipsnio 1 dalimi, 810 straipsnio 5 dalimi, 811, 812 straipsniais
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti pripažinti ir neleisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Minsko miesto Frunzės rajono 2015 m. vasario 10 d. teismo sprendimą už akių.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.