Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. R. ir I. R. prašymą pripažinti Lietuvos Respublikoje Jungtinių Valstijų Bankroto Teismo Šiaurės Ilinojaus apygardai 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį byloje Nr. 10-37435 dėl atleidimo nuo finansinių įsipareigojimų, suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė SEB bankas, K. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas

Dėl pagrindinių teisingo proceso principų pažeidimo

Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad tarptautiniai dokumentai, neturintys teisės akto galios (angl. soft law), nereikalauja formalių procedūrų dėl procesinių dokumentų įteikimo užsienio subjektams laikymosi. Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) 2004 m. Tarptautinio civilinio proceso principų, skirtų suderinti skirtingų teisinių sistemų civilinio proceso teisės nuostatas, atsižvelgiant į tarptautinių ginčų ypatybes, lyginant juos su grynai nacionalinio pobūdžio ginčais, 5.1 straipsnyje įtvirtinta, kad inicijavus teismo procesą, bylos šalims, išskyrus ieškovą, turi būti išsiunčiami pranešimai. Pranešimai turi būti siunčiami būdu, leidžiančiu pagrįstai ir protingai tikėtis efektyvaus asmens informavimo.

UNCITRAL Pavyzdinio tarptautinio nemokumo įstatymo priėmimo ir aiškinimo instrukcijos (angl. Guide to Enactment and Interpretation of the UNCITRAL Model Law on Cross-Border Insolvency) (toliau tekste - Instrukcija) 123 punkte, atskleidžiančiame Pavyzdinio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės normos esmę, nurodyta, jog valstybių procesinių dokumentų įteikimo procedūros užsienio subjektams (pvz., dokumentų įteikimas diplomatiniais kanalais), susidarius tarptautinio nemokumo situacijai, dažniausiai yra pernelyg sudėtingos ir nepatogios. Jų naudojimas daugumoje atvejų neleidžia užsienio kreditoriams laiku įteikti pranešimo apie nemokumo procedūros inicijavimą. Dėl šios priežasties Instrukcijoje rekomenduojama pranešimus užsienio kreditoriams siųsti kitais būdais, kuriuos teismas laiko tinkamais. Instrukcijos 124 punkte pažymima, jog, nepaisant to, kad procesinių dokumentų įteikimą užsienio valstybėse reglamentuojančiose tarptautinėse sutartyse, kaip antai, 1965 m. Hagos konvencijoje numatyti procesinių dokumentų įteikimo būdai gali numatyti supaprastintas procedūras, lyginant su tradicine komunikacija diplomatiniais kanalais, šie būdai dėl išvardintų priežasčių taip pat dažnai netinka esant tarptautinei nemokumo situacijai. Atsižvelgiant į tai, kad minėtų tarptautinių sutarčių tikslas yra palengvinti komunikaciją tarp šiuos dokumentus pasirašiusių valstybių kompetentingų institucijų, o ne užkirsti kelią paprastesnių, nei numato tarptautinės sutartys, procesinių dokumentų įteikimo būdų naudojimui, Instrukcijos rengėjų nuomone, Pavyzdinio įstatymo 14 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Pavyzdinį įstatymą į savo teisines sistemas inkorporuojančių valstybių tarptautiniams įsipareigojimams.

Nepaisant to, jog Pavyzdinis įstatymas nėra perkeltas į Lietuvos Respublikos teisinę sistemą, o UNIDROIT 2004 m. Tarptautinio civilinio proceso principai, kaip jau minėta, neturi teisės akto galios, teismo manymu, šie dokumentai atspindi tarptautinėje praktikoje pripažintus minimalius sąžiningo proceso reikalavimus nemokumo bylose bei naujausias tarptautinio nemokumo teisės vystymosi tendencijas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjai A. R. ir I. R. 2010 m. rugpjūčio 22 d. JAV bankroto teisme užpildė savanorišką bankroto paraišką (angl. voluntary petition) (JAV bankroto kodekso 301, 302 straipsniai, JAV BPT 1002 str.), kurios pagrindu buvo pradėta pareiškėjų nemokumo procedūra. Minėtoje paraiškoje tarp pareiškėjų kreditorių buvo nurodytas AB SEB bankas (b.l. 107, 110-150) (JAV bankroto kodekso 521 straipsnis, JAV BPT 1007 str.). JAV teismas 2013 m. rugpjūčio 25 d. pareiškėjų kreditoriams elektroniniu būdu (JAV BPT 9036 straipsnis) arba pirmosios klasės paštu išsiuntė pranešimą dėl A. R. ir I. R. bankroto proceso pradžios, kreditorių susirinkimo datos ir galutinių terminų procesiniams veiksmams atlikti (JAV bankroto kodekso 342 straipsnio (a) dalis, 301 str., JAV BPT 2002 str.). Suinteresuotam asmeniui AB SEB bankas pranešimas buvo siunčiamas pirmosios klasės paštu (b.l. 152-154) (JAV BPT 2002 str. (p) dalis). Minėtame pranešime buvo nurodytas pareiškėjų bankroto bylos numeris, išsamūs pareiškėjų asmens duomenys, taip pat jų advokato bei bankroto administratoriaus (angl. bankruptcy trustee), bankroto tarnautojo (angl. bankruptcy clerk) rekvizitai, įskaitant telefonų numerius. Iš minėto JAV teismo pranešimo matyti, kad kreditorių susirinkimas A. R. ir I. R. bankroto byloje buvo paskirtas 2010 m. rugsėjo 23 d. 11 val. (adresu (duomenys neskelbtini)) (JAV bankroto kodekso 341 straipsnis, 2003 straipsnio (a) dalis). JAV teismo pranešimu pareiškėjų kreditoriams buvo nustatytas procesinis terminas iki 2010 m. lapkričio 22 d. pareikšti prieštaravimus dėl A. R. ir I. R. atleidimo nuo finansinių įsipareigojimų (angl. to file a complaint objecting a discharge) arba ginčyti tam tikrų pareiškėjų skolų nurašymą (angl. to determine dischargeability of certain debts), taip pat, ne vėliau kaip per 30 d. po kreditorių susirinkimo dienos reikšti prieštaravimus dėl tam tikro pareiškėjų turto išskyrimo iš pareiškėjų turto masės (angl. to object to exemptions) (b.l. 152-153). Atkreiptinas dėmesys, kad JAV teismo pranešime yra atskira grafa, skirta užsienio kreditoriui, kuria nukreipiama į kitoje pranešimo pusėje esantį bankroto procese naudojamų terminų išaiškinimą. Šiame išaiškinime kreditorių prašoma nepildyti paraiškų dėl finansinių reikalavimų (angl. a proof of claim), nes skolininkai neturi turto, iš kurio bankroto administratorius galėtų patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Kreditoriai informuojami, jog tuo atveju, jeigu paaiškėtų, jog skolininkai turi turto, iš kurio galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai, kreditoriams būtų išsiųstas kitas pranešimas, būtų nustatytas terminas reikalavimams pareikšti. Minėtame išaiškinime pažymima, kad užsienio kreditorius turi teisę prašyti teismo pratęsti aptariamą terminą (b.l. 153). Iš bylos medžiagos matyti, kad, JAV teismui 2010 m. lapkričio 23 d. priėmus nutartį dėl pareiškėjų atleidimo nuo finansinių įsipareigojimų, ši nutartis, kartu su jos sukeliamų teisinių pasekmių išaiškinimu (b.l. 5, 6, 13 - 15), 2010 m. lapkričio 25 d. buvo išsiųsta byloje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu būdu arba pirmosios klasės paštu (b.l. 7, 16) (JAV bankroto kodekso 342 straipsnio (a) dalis). AB SEB bankas minėti dokumentai išsiųsti pirmosios klasės paštu (b.l. 7, 16).

Vieni esminių Jungtinių Amerikos Valstijų bankroto teisės principų yra kreditorių lygiateisiškumo principas (žr. pvz., Gross, M. Foreign Creditor Rights: Recognition of Foreign Bankruptcy Adjudications in the United States and the Republic of Singapore. The University of Pennsylvania Journal of International Law, Volume 12, No. 3 (Fall 1991) P. 126-127; Kurt H. Nadelmann, Legal Treatment of Foreign and Domestic Creditors, 11 Law and Contemporary Problems 696-712 (Fall 1946)) bei proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas (žr. pvz., JAV BPT 1007 straipsnio (c) dalį ir joje numatytus procesinius terminus). Į šiuos minėtos užsienio valstybės teisinės sistemos pripažintus principus ir bankroto teisės tikslus būtina atsižvelgti užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo Lietuvos Respublikoje procese atliekant suinteresuoto asmens AB SEB bankas informavimo apie JAV vykusį teismo procesą tinkamumo vertinimą.

Vertinant, ar JAV teismo pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo suinteresuotam asmeniui būdas buvo tinkamas, visų pirma akcentuotina, kad pagal JAV teisę, skirtingai, nei pagal Lietuvos Respublikos teisę, teismas neprivalo gauti patvirtinimo nei apie pašto siuntos, nei apie procesinių dokumentų, siunčiamų elektroninių ryšių priemonėmis, įteikimą, (žr. JAV BPT 9036 straipsnį ir Komiteto pastabas dėl šio straipsnio 2005 m. balandžio 25 d. pataisų (skelbiama internete adresu: http://www.gpo.gov/fdsys/pkg/USCODE-2010-title11/pdf/USCODE-2010-title11-app-federalru-rule9036.pdf)). Kita vertus, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso teisėje numatyta eilė atvejų, kai teismas gali imtis nagrinėti bylas nesant patvirtintų duomenų apie procesinių dokumentų įteikimą dalyvaujančiam byloje asmeniui (pvz., CPK 120 str., 123 str. 4 d., 129 str., 130 str., 133 str. 4 d. ir kt.). Pažymėtina, jog tokia galimybė numatyta ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose nemokumo teisinius santykius. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste - ĮBĮ) 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kreditorius apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Tokio pranešimo įteikimo būdo galimumas yra patvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civ. byloje Nr.3k-3-249/2010). Pagal ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalį, pareiškimo teismui ir jo pateikiamų priedų nuorašus kreditorius privalo pateikti ir įmonei. Pažymėtina, jog ši teisės norma nenumato jokių reikalavimų minėtų dokumentų įteikimo įmonei būdui (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-844/2009). Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, informacija apie priimtą pareiškimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teisėjo rezoliucijos priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, paskelbiama viešai specialioje interneto svetainėje. Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 punktu, teismas, iškėlęs bankroto bylą, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jos įsiteisėjimo dienos privalo raštu pranešti kreditoriams apie iškeltą bankroto bylą. To paties straipsnio 6 dalis leidžia teismui pavesti atlikti minėtus veiksmus bankroto administratoriui. Atkreiptinas dėmesys, kad šios teisės normos apskritai nereglamentuoja rašytinio pranešimo kreditoriams įteikimo būdo. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 15 punktas numato, kad kreditoriams informaciją apie bankroto bylos tolesnę eigą kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka teikia bankroto administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-488/2011 ir 3K-3-490/2011). Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau tekste - FABĮ) įtvirtintą panašią fizinio asmens kreditorių informavimo tvarką. Pavyzdžiui, FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, fizinis asmuo, kurio būklė atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytąją, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu praneša visiems kreditoriams. Ši teisės norma taip pat nenumato rašytinio pranešimo įteikimo būdo. Pagal FABĮ 5 straipsnio 5 dalį, pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmęs teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties priimti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos privalo paskelbti apie priimtą pareiškimą šio teismo interneto svetainėje.

Lietuvos apeliacinis teismas, vertindamas procesinių dokumentų įteikimo būdo suinteresuotam asmeniui AB SEB bankas tinkamumą, pažymi, kad Lietuvos Respublikos Hagos privatinės teisės konferencijai 2003 m. pateikto atsakymo į klausimyną dėl 1965 m. Hagos konvencijos taikymo (dokumento adresas internete: http://www.hcch.net/upload/wop/lse_lt_tot.pdf) 10.1 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublika užsienio valstybių institucijų prašymus dėl procesinių dokumentų įteikimo Lietuvos Respublikos subjektams paprastai įvykdo per 1 mėnesį, tačiau, atsižvelgiant į poreikį grąžinti tam tikrus procesinius dokumentus per kompetentingas institucijas prašymą dėl teisinės pagalbos pateikusiam teismui, minėtame dokumente užsienio subjektams rekomenduojama procesinių dokumentų įteikimui per Lietuvos Respublikos kompetentingas institucijas numatyti 1,5 – 2 mėnesių terminą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal JAV teisę kreditorių susirinkimas privalo būti sušauktas ne vėliau kaip per 40 d. nuo bankroto bylos iškėlimo, konstatuotina, kad procesinių dokumentų įteikimas suinteresuotam asmeniui pažeistų minėtą procesinį terminą, be to, pažeistų kreditorių lygiateisiškumo principą, nes dėl vieno iš kreditorių informavimo užsitęsęs bankroto procesas pažeistų kitų 21 pareiškėjų kreditorių (b.l. 148) teises ir teisėtus interesus. Iš pareiškėjų atstovo Lietuvos apeliaciniam teismui 2013 m. rugsėjo 30 d. pateiktos pašto siuntų preliminarių pristatymo terminų lentelės matyti, jog pašto siuntos iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Lietuvą gabenamos 7-9 darbo dienas (b.l. 73). Šis procesinių dokumentų įteikimo būdas leidžia atlikti procesinius veiksmus JAV teisės aktuose nustatytu terminu ir yra tinkamas Lietuvos Respublikos subjekto teisių ir teisėtų interesų apsaugai užtikrinti užsienio valstybėje vykstančiame teismo procese, be to, toks procesinių dokumentų įteikimo būdas, kaip minėta, atitinka UNIDROIT 2004 m. Tarptautinio civilinio proceso principų ir Pavyzdinio įstatymo reikalavimus.

Taigi, darytina išvada, kad JAV teismas turėjo pagrindą suinteresuotam asmeniui siųsti procesinius dokumentus ne pagal 1965 m. Hagos konvenciją, o tiesiogiai paštu, nes tokio procesinių dokumentų įteikimo reikalauja JAV teisės aktuose nustatyti procesiniai terminai bei kreditorių lygiateisiškumo principas. Toks procesinių dokumentų įteikimo būdas atitinka nagrinėjamos bylos ypatumus bei Lietuvos Respublikos ir tarptautinio civilinio proceso teisės principus tokio pobūdžio bylose.

Esant tokiam šio proceso teisės instituto teisiniam reglamentavimui užsienio valstybėje, sprendžiant dėl CPK 810 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto nepripažinimo pagrindo taikymo, turi būti nustatyta aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo AB SEB bankas negavo JAV teismo siųstų procesinių dokumentų.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ši teisės norma reiškia, kad teismas, vertindamas įrodymus, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyką sudarantiems faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Įrodymų vertinimas civiliniame procese yra grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Šis principas reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009). Šios taisyklės taikomos ir nustatinėjant procesinio teisinio pobūdžio faktus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2T-75/2013).

Lietuvos apeliacinis teismas, vertindamas procesinių dokumentų neįteikimo suinteresuotam asmeniui galimybę, atkreipia dėmesį, kad iš paties suinteresuoto asmens procesinių dokumentų turinio matyti, jog suinteresuotas asmuo CPK 810 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto nepripažinimo pagrindo egzistavimą įrodinėja remdamasis tik 1965 m. Hagos konvencijoje nustatytų procesinių dokumentų įteikimo būdų pažeidimu, ir nenurodo, jog užsienio valstybės teismo procesinių dokumentų negavo apskritai. Šių aplinkybių pagrindu Lietuvos apeliacinis teismas daro išvadą, kad JAV teismo siųsti procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui AB „SEB bankas“ buvo įteikti. Kita vertus, sprendžiant dėl aplinkybės, ar JAV teismo siųsti procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui buvo įteikti, vertinama ir tai, kad, kaip jau minėta, JAV teismas suinteresuotam asmeniui siuntė ne vieną, bet dvi procesinių dokumentų siuntas – 2010 m. rugpjūčio 25 d. (pranešimas dėl bankroto proceso inicijavimo ir procesinių terminų) ir 2010 m. lapkričio 25 d. (JAV teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis su priedais). Tuo atveju, jeigu AB SEB bankas būtų įteikta tik pirmoji JAV teismo siųsta siunta, pagrindo konstatuoti suinteresuoto asmens teisių pažeidimą nebūtų, nes suinteresuotas asmuo turėtų teisę pasinaudoti visomis JAV teisės aktų jam suteikiamomis teisėmis, įskaitant teisę prašyti bylą nagrinėjančio teismo pratęsti procesinius terminus tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti. Tuo atveju, jeigu AB SEB bankas būtų įteikta tik antroji pašto siunta, suinteresuotas asmuo vis tiek turėtų teisę JAV BPT 8002 straipsnyje nustatytu terminu skųsti JAV teismo sprendimą (JAV BPT 8001 straipsnis, JAV kodekso 28 skyriaus 1 dalies 6 skirsnio 158 straipsnis). Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo taip pat turėtų teisę prašyti atšaukti pareiškėjų atleidimą nuo finansinių įsipareigojimų JAV bankroto kodekso 727 straipsnio (d) ir (e) dalyse nustatyta tvarka. Taigi, net ir tuo atveju, jeigu suinteresuotam asmeniui būtų įteikta tik viena iš JAV teismo siųstų pašto siuntų, per se nereikštų suinteresuoto asmens teisių pažeidimo. Negana to, suinteresuotas asmuo vis dar turi teisę JAV CPT 60 straipsnio (b) dalies (4) punkte numatytu pagrindu kreiptis dėl JAV teismo sprendimo panaikinimo (JAV BPT 9024 str., Jungtinių Amerikos Valstijų Apeliacinio teismo Ketvirtajai apskričiai 2005 m. sprendimas byloje Wendt prieš Leonard (Wendt v. Leonard, 431 F.3d 410, 412 (4th Cir. 2005)).

Iš JAV teisės aktų, reglamentuojančių bankroto procesą, bei JAV teismo, atsakant į Lietuvos apeliacinio teismo prašymą dėl teisinės pagalbos, pateiktų atsakymų į teismo užduotus klausimus bei JAV teismo pateiktos pareiškėjų savanoriškos bankroto paraiškos ir jos priedų matyti, kad A. R. ir I. R. bankroto byloje nebuvo formuojama nemokių skolininkų turto masė (angl. bankruptcy estate), nebuvo realizuojamas jų turtas ir sprendžiami kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo klausimai, todėl konstatuotina, kad pareiškėjų bankroto byla vyko ir užsienio valstybės teismo nutartis, kurios pripažinimo siekiama šioje byloje, buvo priimta ne ordinarinės teisenos būdu. Pareiškėjų kreditoriai nekėlė jų nemokumo klausimo, bankroto bylos iškėlimą inicijavo patys pareiškėjai. Pagrįsta manyti, kad tokią pareiškėjų bankroto bylos eigą sąlygojo faktas, jog pareiškėjų bankroto byloje nebuvo turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas (angl. no-asset bankruptcy). Taigi, pareiškėjų bankroto byloje iš esmės buvo spręstas tik pareiškėjų teisinio statuso klausimas ir konstatuotas pareiškėjų nemokumo faktas. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas į JAV vykusį teismo procesą nebuvo traukiamas atsakovu ir vykęs pareiškėjų bankroto procesas neatitinka klasikinės ginčo teisenos sampratos, kurioje, kaip jau minėta, taikomi aukštesni standartai byloje dalyvaujančių asmenų informavimui ir procesinių dokumentų įteikimui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad JAV teismo pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo AB SEB bankas būdas pažeidė jo teises. Šią išvadą patvirtina tiek JAV procesinių dokumentų įteikimą reglamentuojančios teisės normos ir JAV teismų praktika, pagal kuriuos procesinių dokumentų įteikimo būdas pasirenkamas inter alia vadovaujantis esminiu šio proceso teisės instituto tikslu – informuoti asmenį apie teismo procesą bei paties teismo proceso, kuriame turi būti įteikti procesiniai dokumentai, pobūdžiu, tiek Pavyzdinis įstatymas bei UNIDROIT 2004 m. Tarptautinio civilinio proceso principai.

Šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti ir suinteresuoto asmens K. M. teisių pažeidimą. K. M. JAV vykusio teismo proceso metu negalėjo būti laikoma pareiškėjų kreditore, nes jos reikalavimo teisė į pareiškėjus atsiranda tik nuo to momento, kai ji, kaip bendraskolė, įvykdo visą prievolę kreditoriui (CK 4.195 str. 4 d.). Iš bylos medžiagos matyti, jog notaro vykdomasis įrašas pagal atitinkamą AB SEB bankas 2012 m. lapkričio 7 d. prašymą buvo atliktas tik 2012 m. gruodžio 3 d. (b.l. 52), t.y. praėjus daugiau nei 2 metams po pareiškėjų bankroto proceso pabaigos. Be to, pareiškėjų bankrotas užsienio valstybėje neįtakoja šioje byloje dalyvaujančių asmenų teisinių santykių, susijusių su daiktinėmis teisėmis į Lietuvos Respublikoje esantį nekilnojamąjį turtą (CK 1.48 straipsnis).

Todėl yra pagrindas išvadai, jog tokio pobūdžio procese (tokios kategorijos byloje) JAV teismas laikėsi būtinų sąžiningo proceso reikalavimų, dėl ko JAV teismo 2013 m. lapkričio 23 d. nutartis byloje Nr. 10-37435 yra pripažįstama Lietuvos Respublikoje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 809 straipsnio 1 dalimi,

Pripažinti Lietuvos Respublikoje Jungtinių Valstijų Bankroto Teismo Šiaurės Ilinojaus apygardai 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį byloje Nr. 10-37435, kuria A. R. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) ir I. R. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) atleisti nuo finansinių įsipareigojimų.

Ši nutartis per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.