Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Donato Šerno,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Premuita“ prašymą peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. balandžio 23 d. nutartį, kuria pripažintas Lietuvos Respublikoje Lenkijos Respublikos Koszalino apygardos teismo - Ekonominio teismo 2005 m. liepos 19 d. sprendimas ir leista jį vykdyti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas gamybos – prekybinė įmonė akcinė bendrovė ,,ARGOS – PRODUKT“ 2007 m. balandžio 16 d. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydama pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Lenkijos Respublikos Koszalino apygardos teismo - Ekonominio teismo 2005 m. liepos 19 d. sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovo gamybos – prekybinės įmonės AB ,,ARGOS – PRODUKT“ ieškinį atsakovui UAB ,,Premuita“ dėl piniginės sumos priteisimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. balandžio 23 d. nutartimi šį prašymą patenkino ir minėtą sprendimą pripažino bei leido vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Nagrinėjant bylą Lenkijos Respublikos teisme buvo pažeistos jurisdikcijos taisyklės, nes byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Reglamento 3 straipsnio pirmame punkte yra nustatyta, kad valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos gali būti keliamos kitos valstybės narės teismuose tik pagal šio skyriaus 2-7 skirsniuose nustatytas taisykles. Reglamento 2 skyriaus 5 straipsnyje yra nustatytos specialios jurisdikcijos taisyklės, o pagal jas byla dėl sutarties gali būti keliama toje valstybėje, į kurią prekės buvo arba turėtų būti pristatytos. Dėl to minėtas užsienio valstybės teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai ir negalėjo būti pripažintas (Reglamento 34 str. 1 p., Konstitucijos 2, 5 str.). Be to, Reglamento 26 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad jeigu atsakovui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra vienoje valstybėje narėje, byla iškeliama kitos valstybės narės teisme ir jis neatvyksta į teismą, teismas savo iniciatyva viešai paskelbia, kad neturi jurisdikcijos, nebent jo jurisdikcija numatyta šio reglamento nuostatose. Lenkijos Respublikos teismas turėjo paskelbti apie tai, kad neturi jurisdikcijos byloje. Pareiškėjas UAB ,,Premuita“ nebuvo informuotas ir nedalyvavo kaip atsakovas teismo posėdyje Lenkijos Respublikos teisme ir niekaip kitaip nepripažino šios valstybės teismo kompetencijos nagrinėti tokią bylą. Negavęs teismo šaukimų ar kitokių pranešimų, bylos dokumentų, atsakovas negalėjo dalyvauti procese, o negavęs motyvuoto teismo sprendimo, negalėjo pasinaudoti apeliacijos teise. Pagal Reglamento 34 straipsnio 2 punktą, teismo sprendimas yra nepripažįstamas, jei jis buvo priimtas atsakovui nedalyvaujant procese, ir jei atsakovas neturėjo galimybės laiku ir tinkamu būdu gauti bylos iškėlimo arba lygiaverčio dokumento, kad galėtų susitarti dėl savo gynybos, išskyrus jei atsakovas nepradėjo proceso siekdamas apskųsti tokį sprendimą, kai tai jam buvo įmanoma padaryti. Taip pat pareiškėjas, 2008 m. kovo 15 d. papildydamas pareiškimą peržiūrėti nutartį, nurodė, kad dar vienas pagrindas nepripažinti Lenkijos Respublikos teismo sprendimo yra tai, kad UAB ,,Premuita“ nebuvo įteiktas ir papildytas ieškinys (Reglamento 34 str. 2 p.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. spalio 7 d. minėtą Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 31 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Teismas išaiškino, kad Reglamento 34 straipsnio 2 punktas aiškinamas kaip nereikalaujantis būtinai tinkamai įteikti pranešimą apie keliamą bylą, bet nustatantis būtinumą veiksmingai laikytis teisės į gynybą. Tai reiškia, kad bylos iškėlimo dokumentai gali būti įteikiami nebūtinai laikantis visų egzistuojančių formalių taisyklių, tačiau jie turi būti įteikiami prieš tiek laiko ir tokiu būdu, kad atsakovas galėtų veiksmingai pasirūpinti savo teisių gynimu teisme.

Kasacinis teismas nurodė, jog prašymą nagrinėjęs teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas ir tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Grįsdamas šią išvadą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teigė, jog nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl to, ar atsakovas turėjo galimybę laiku ir tinkamu būdu gauti bylos iškėlimo arba lygiavertį dokumentą, kad galėtų susitarti dėl savo gynybos, rėmėsi Lenkijos Respublikos Koszalino apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. raštu. Tačiau rašte nenurodyta, nei kada, nei kokiu būdu tai padaryta, ir nepridėta šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Teismas nesiaiškino bylos iškėlimo dokumentų įteikimo tinkamumo teisės į gynybą įgyvendinimo aspektu, o šis aspektas pripažįstamas esminiu, sprendžiant dėl pranešimo apie iškeltą bylą įteikimo tinkamumo ir teismo sprendimo pripažinimo. Kasacinis teismas išaiškino, kad tik nustačius, jog bylos iškėlimo dokumentai buvo įteikti pareiškėjui ir įteikti taip, kad nebuvo suvaržyta jo teisė į gynybą, galima konstatuoti, jog neegzistuoja sąlyga, trukdanti teismo sprendimo pripažinimui. Priėjus priešingą išvadą (dokumentai įteikti netinkamai), būtina patikrinti dar ir tai, ar sprendimui pripažinti netaikytina išimtis, nustatyta Reglamento 34 straipsnio 2 punkte, tai yra ar pareiškėjas pradėjo procesą siekdamas apskųsti sprendimą, kai tai jam buvo įmanoma padaryti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimai ir kiti pagal Europos Sąjungos reglamentus vykdytini dokumentai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Europos Sąjungos reglamentų, Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos CPK nustatytą tvarką (Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 str.). Pagrindai atsisakyti pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą, priimtą civilinėje ar komercinėje byloje kitoje valstybėje narėje, yra nurodyti 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 ,,Dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo“ 34 straipsnyje, taip pat 35 straipsnio pirmojoje dalyje.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas UAB ,,Premuita“, prašydamas panaikinti minėtą Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. balandžio 23 d. nutartį ir atsisakyti pripažinti bei neleisti vykdyti Lenkijos Respublikos Koszalino apygardos teismo - Ekonominio teismo 2005 m. liepos 19 d. sprendimo, remiasi dviem iš Reglamento 34 straipsnyje numatytų nepripažinimo pagrindų: pirma, pareiškėjo nuomone, priimant minėtą Lenkijos Respublikos teismo sprendimą, buvo pažeistos jurisdikcijos taisyklės ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai (Reglamento 34 str. 1 p.); antra, pareiškėjas, nagrinėtoje byloje buvęs atsakovu, nebuvo šauktas, neatvyko ir nedalyvavo teismo posėdyje (Reglamento 34 str. 2 p.).

Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. kovo 31 d. nutartyje konstatavo, jog pareiškėjo teiginiai dėl abiejų pagrindų yra nepagrįsti, todėl prašymą atmetė (b. l. 90). Dėl šios teismo nutarties pareiškėjas padavė kasacinį skundą, kuriame teigė, jog teismas neteisingai taikė ir aiškino Reglamento 34 straipsnio 1, 2 punktus bei pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas, nes neteisingai sprendė dokumentų įteikimo UAB ,,Premuita“ klausimą. Taigi, pareiškėjas skundė tik tą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kurioje teismas sprendė dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui tinkamumo bei pranešimo apie teismo posėdį, o dalies, kurioje teismas pasisakė dėl Lenkijos Respublikos teismo jurisdikcijos bei bylos teismingumo, neskundė.

Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, nurodė, kad Lenkijos Respublikos Koszalino apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. raštas, kuriuo rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog atsakovas turėjo galimybę laiku ir tinkamu būdu gauti bylos iškėlimo arba lygiavertį dokumentą, kad galėtų susitarti dėl savo gynybos. Kasacinis teismas sprendė, kad teismas nesiaiškino bylos iškėlimo dokumentų įteikimo tinkamumo teisės į gynybą įgyvendinimo aspektu, o tik nustačius, jog bylos iškėlimo dokumentai buvo įteikti pareiškėjui ir įteikti taip, kad nebuvo suvaržyta jo teisė į gynybą, galima konstatuoti, jog neegzistuoja sąlyga, trukdanti teismo sprendimo pripažinimui. Taigi motyvai, kuriais remdamasi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atmetė pareiškėjo argumentus dėl Lenkijos Respublikos teismo jurisdikcijos bei bylos teismingumo, nebuvo pripažinti nepagrįstais bei neteisėtais. Be to, pareiškėjo UAB ,,Premuita“ atstovas teismo 2009 m. birželio 15 d. posėdyje nurodė, jog nebekelia klausimo dėl jurisdikcijos taisyklių pažeidimo (b. l. 186.). Dėl to, nagrinėjant bylą iš naujo, būtina pasisakyti tik dėl to, ar nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nepripažinti minėto Lenkijos Respublikos teismo sprendimo, remiantis Reglamento 34 straipsnio 2 punktu, tai yra dėl tinkamo pareiškėjo informavimo apie bylos nagrinėjimą.

Atsižvelgdamas į tokius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, kreipėsi į Koszalino apygardos ūkinį teismą, prašydamas pateikti visų dokumentų, susijusių su pranešimo apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką įteikimu atsakovui UAB ,,Premuita“ kopijas Lenkijos Respublikos Koszalino apygardos teismo civilinėje byloje pagal ieškovo gamybos-prekybinės įmonės AB ,,ARGOS-PRODUKT“ ieškinį atsakovui UAB ,,Premuita“ dėl piniginės sumos priteisimo, tai yra atsiųsti dokumentus, patvirtinančius kada, kokiu būdu bei kokiu adresu pranešimas apie bylos nagrinėjimą buvo siųstas atsakovui, bei kada ir kokiu būdu šis pranešimas buvo atsakovui įteiktas, o taip pat tai patvirtinančius įrodymus, tai yra atsakovui UAB ,,Premuita“ siųstų pranešimų apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką nuorašus, šių pranešimų gavimą patvirtinančių dokumentų su atsakovo parašais kopijas ir pan. (b. l. 126, 127, 135, 136).

Lenkijos Respublikos Koszalino apygardos ūkinis teismas 2009 m. gegužės 6 d. atsiuntė prašytus dokumentus (b. l. 138-172). Teismas 2009 m. balandžio 7 d. rašte nurodė, kad atsakovui UAB ,,Premuita“ per Lenkijos Respublikos teisingumo ministeriją buvo įteiktas pranešimas apie bylą bei informacija, jog pagal Lenkijos Respublikos įstatymus, jei gyvenanti užsienyje šalis nepaskyrė įgaliotinio vesti bylą bei gauti dokumentus Lenkijoje, teismo dokumentai, skirti šiai šaliai, prijungiami prie bylos kaip įteikti. Taip pat teismas nurodė, jog šiuos dokumentus atsakovas gavo, nes pateikė savo atsiliepimą, tačiau nepaskyrė įgaliotinio vesti bylą Lenkijoje, todėl kiti procesiniai dokumentai buvo palikti byloje kaip įteikti (b. l. 138, 139). Šiems teiginiams patvirtinti Lenkijos Respublikos Koszalino apygardos ūkinis teismas pridėjo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. balandžio 7 d. patvirtinimą pagal Reglamentą Nr. 1348/2000 apie dokumentų įteikimą, atsakovo UAB ,,Premuita“ 2005 m. kovo 17 d. atsiliepimą į reikalavimą sumokėti bei jo vertimą į lenkų kalbą, šaukimus į teismo posėdį su vertimais bei teismo posėdžių protokolus su vertimais.

Kaip matyti iš minėto patvirtinimo apie įteikimą pagal Reglamentą Nr. 1348/2000, 2005 m. vasario 4 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas įteikė dokumentus UAB ,,Premuita“ direktoriui R. G., adresu Kirtimų g. 69, Vilnius (b. l. 144-145). Be to, atsakovas UAB ,,Premuita“ pateikė Lenkijos Respublikos Koszalino apygardos ūkiniam teismui 2005 m. kovo 17 d. atsiliepimą į reikalavimą sumokėti byloje pagal ieškovo gamybos-prekybinės įmonės AB ,,ARGOS-PRODUKT“ reikalavimą sumokėti skolą bei palūkanas, nurodydamas, jog šis reikalavimas nepagrįstas (b. l. 140-143). Šiame atsiliepime atsakovas taip pat nurodė savo adresą: Kirtimų g. 69, Vilnius. Be to, atsakovas teigė, jog bylą ves per advokatą bei prašė siųsti jam dokumentus adresu Lietuvoje. Iš minėtų šaukimų į teismą (b. l. 146-152, 155-160, 163-168) bei teismo posėdžių protokolų (b. l. 153, 154, 161, 162, 169-172) matyti, kad Lenkijos Respublikos Koszalino apygardos ūkinis teismas šaukimus paliko byloje bei laikė tinkamai įteiktais, vadovaudamasis minėta Lenkijos Respublikos CPK 1135 taisykle, jog jei užsienyje esanti šalis nepaskiria atstovo dokumentams gauti Lenkijoje, dokumentai paliekami byloje ir laikomi tinkamai įteiktais. Ant šių šaukimų nėra jokių UAB ,,Premuita“ atstovų parašų, iš teismo posėdžių protokolų matyti, kad pareiškėjo atstovai posėdžiuose nedalyvavo.

Esant tokiai situacijai, būtina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo minėtoje 2008 m. spalio 7 d. nutartyje pateiktą išaiškinimą, jog Reglamento 34 straipsnio 2 punktas aiškinamas kaip nereikalaujantis būtinai tinkamai įteikti pranešimą apie keliamą bylą, bet nustatantis būtinumą veiksmingai laikytis teisės į gynybą. Tai reiškia, kad bylos iškėlimo dokumentai gali būti įteikiami nebūtinai laikantis visų egzistuojančių formalių taisyklių, tačiau jie turi būti įteikiami prieš tiek laiko ir tokiu būdu, kad atsakovas galėtų veiksmingai pasirūpinti savo teisių gynimu teisme.

Taigi, pareiškėjo nurodomas Reglamento 34 straipsnio 2 punkte numatytas užsienio teismo sprendimo nepripažinimo pagrindas tiesiogiai susijęs su asmens teise į teisminę gynybą, su teise būti išklausytam teisme, todėl galėtų būti taikomas nustačius, jog ši asmens teisė buvo pažeista. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo akivaizdu, kad Reglamento požiūriu ne tiek svarbus yra faktas, jog procesinis dokumentas atsakovui buvo įteiktas tinkamai arba nevisiškai tinkamai, nes svarbiausia - jog dokumentai jam būtų įteikti tokiu būdu, kad jis galėtų tinkamai pasirengti teisminei gynybai. Tokio reguliavimo tikslas yra atimti iš atsakovo galimybę piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis tokiu būdu, kad jis neįsitraukia į ginčo nagrinėjimą teisme, motyvuodamas tuo, jog jo informavimas apie proceso pradžią turėjo formalių procesinių trūkumų. Dėl to pareiškėjo nurodytas Reglamento 34 straipsnio 2 punkte įtvirtintas užsienio valstybės teismo sprendimo nepripažinimo pagrindas gali būti taikomas tik atsakovo, kuris neįsitraukė į ginčo nagrinėjimą teismo sprendimo kilmės valstybėje narėje, atžvilgiu. Todėl reikšmingos yra visos aplinkybės, leidžiančios spręsti apie atsakovo informuotumą apie vykstantį procesą bei įsitraukimą dalyvauti jame. Tokiu įsitraukimu į ginčo nagrinėjimą laikytinas atsakovo elgesys, iš kurio galima daryti išvadą, kad jis sužinojo apie jo atžvilgiu pradėtą procesą, gavo galimybę gintis ir siekia ja pasinaudoti.

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Lenkijos Respublikos Koszalino apygardos ūkinio teismo pateiktas patvirtinimas apie įteikimą įrodo, jog UAB ,,Premuita“ direktoriui 2005 m. vasario 3 d. buvo įteikti Lenkijos teismo siųsti dokumentai. Šią aplinkybę patvirtina ir UAB ,,Premuita“ pateiktas 2005 m. kovo 17 d. atsiliepimas į ieškovo gamybos-prekybinės įmonės AB ,,ARGOS-PRODUKT“ reikalavimus sumokėti. Atsižvelgiant į tai, kad prašomas pripažinti teismo sprendimas buvo priimtas 2005 m. liepos 19 d., akivaizdu, jog UAB ,,Premuita“ žinojo apie nagrinėjamą bylą Lenkijos teisme mažiausiai prieš keletą mėnesių. Be to, atsiliepimo pateikimas teismui patvirtina ir tai, kad atsakovas UAB ,,Premuita“ įsitraukė į bylos nagrinėjimą, naudojosi savo galimybe gintis nuo pareikštų reikalavimų.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog bylos duomenys patvirtina, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti pareiškėjui taip, jog nėra pagrindo konstatuoti buvus jo teisės į gynybą suvaržymų ar pažeidimų. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, leidžiančių abejoti išvada, kad jis ne tik žinojo apie Lenkijos Respublikos teisme vykusį bylos jo atžvilgiu nagrinėjimo procesą, tačiau ir jame dalyvavo pateikdamas atsiliepimą į ieškinį (CPK 178, 185 str.). Dėl to, įvertinus dokumentų įteikimo tinkamumą teisės į gynybą įgyvendinimo aspektu, nėra pagrindo konstatuoti esant pareiškėjo nurodomą pagrindą, trukdantį teismo sprendimo pripažinimui.

Šios išvados nepaneigia pareiškėjo teiginiai, kad nors jam pirminiai procesiniai dokumentai buvo įteikti, tačiau pareiškėjas negavo patikslinto ieškinio ir taip, pareiškėjo nuomone, buvo pažeista jo teisė į teisminę gynybą. Kaip minėta, net tokiu atveju, jei įteikiant procesinį dokumentą buvo formalių procesinių pažeidimų, tačiau atsakovas realiai sužinojo apie jo atžvilgiu pradėtą procesą ir galėjo pasirengti gynybai, negalima konstatuoti esant minėtą teismo sprendimo nepripažinimo pagrindą. Šiuo atveju atsakovas neneigia to, jog pirminiai dokumentai jam buvo įteikti, o jo pasirengimą gynybai bei dalyvavimą procese patvirtina minėto atsiliepimo į ieškinį pateikimas (CPK 185 str.).

Padarius išvadą, kad dokumentai buvo įteikti pareiškėjui tinkamai, netikslinga tikrinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytą aplinkybę, ar sprendimui pripažinti netaikytina išimtis, nustatyta Reglamento 34 straipsnio 2 punkte, tai yra ar pareiškėjas pradėjo procesą siekdamas apskųsti sprendimą, kai tai jam buvo įmanoma padaryti.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Reglamente nustatytų pagrindų atsisakyti pripažinti bei leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Lenkijos Respublikos Koszalino apygardos teismo - Ekonominio teismo 2005 m. liepos 19 d. sprendimą nėra, todėl nėra ir pagrindo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. balandžio 23 d. nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Premuita“ prašymą atmesti.

Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. balandžio 23 d. nutartį, kuria pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje Lenkijos Respublikos Koszalino apygardos teismo - Ekonominio teismo 2005 m. liepos 19 d. sprendimas dėl piniginės sumos priteisimo, palikti nepakeistą.

Ši nutartis gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.