Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo M. Č. gynėjo advokato B. C. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo M. Č. gynėjo advokato B. C. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 93-336 netaikyti nuteistajam M. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. Č. (toliau – ir M. Č.) nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, skirta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2022 m. vasario 15 d., pabaiga – 2023 m. lapkričio 28 d.

4. Nuteistojo M. Č. gynėjas advokatas skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. lapkričio 7 d. nutartį, prašo ją panaikinti, taip pat panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti M. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. Č. gynėjo advokato B. C. skundas atmestinas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo gynėjo skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei Komisijos nutarimą, pateiktą medžiagą, bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek nutarimą priėmusi Komisija, tiek nuteistojo skundą nagrinėję Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam M. Č. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė, nuteistojo gynėjo skundą išnagrinėjo ir motyvuotai dėl jo pasisakė.

7. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad M. Č. formaliai atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkto kriterijų, t. y. jis yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau vien šios formalios sąlygos nepakanka taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kadangi įstatymas įpareigoja nustatyti ir materialiąsias sąlygas, t. y. žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką arba tai, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

8. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika bei jos pokyčiai bausmės atlikimo metu (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatyme numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Taigi, remiantis Komisijai ir teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotais duomenimis, būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir ar jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, pakankamai pakeitė savo elgesį ir gali jį toliau keisti teigiama linkme būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

9. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis M. Č. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų. Atvykęs į pataisos įstaigą, nuteistasis sutiko dirbti administracijos pasiūlytą darbą, finansinių įsipareigojimų neturi. M. Č. baigė anoniminių alkoholikų užsiėmimų ciklą, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Visos šios aplinkybės, kaip ir kardomųjų priemonių sąlygų laikymasis, kuris akcentuojamas skunde, teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties ir Komisijos nutarimo turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys ir motyvuotai pasisakyta, kodėl teigiamų elgesio korekcijos požymių, tiek Komisijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, M. Č. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija.

10. Kaip matyti iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados, M. Č. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinimo metu išlieka vidutinė, nors ir nustatyta mažėjimo tendencija. Vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis neatitinka ir kito BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto lygtinio paleidimo pagrindo – jis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis, nuo 2022 m. vasario 15 d. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir aktyviai dalyvaudamas socialinės reabilitacijos programose, buvo tik vieną kartą paskatintas, kas leidžia abejoti sėkmingu M. Č. pataisos procesu. Tuo tarpu lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

11. Šių duomenų kontekste, nesutinkant su nuteistojo gynėjo skundo argumentais, pažymėtina, kad nuteistajam M. Č. vis dar nustatomas ne vienas kriminogeninis rizikos veiksnys – kriminalinė istorija (2-3 teistumai), smurtinio elgesio istorija, nusikalstamo seksualinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas, apsunkinti/konfliktiški santykiai su artimaisiais, smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, yra socialiai atsiskyręs arba apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais, būdingas visiškas savęs nuvertinimas, savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, yra nedėmesingas ir neatidus kitiems žmonėms, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, stokoja empatijos, būdingas konkretus/nelankstus mąstymas, diskriminacinės nuostatos, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu. Pažymėtina, kad paminėti ne tik statiniai, bet ir dinaminiai kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau teigti, jog nuteistojo pastangų šioje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra.

12. Pritariant apylinkės teismo argumentams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad šis teistumas M. Č. nėra pirmasis, praeityje jis buvęs teistas dar du kartus, taip pat, praeityje pradėti ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius. Pažymėtina, kad anksčiau M. Č. buvo taikomos švelnesnio pobūdžio bausmės, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nes jis ir vėl nusikalto, jo nusikaltimai sunkėja, kas leidžia teigti, kad savo tinkamo elgesio ilgesnį laiką nuteistasis nesugeba išlaikyti. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad M. Č. būdingas nusikalstamo elgesio modelis, jam inkriminuojami nusikaltimai yra susiję su smurtinio pobūdžio nusikaltimais. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę M. Č. atlieka už dviejų sunkių nusikalstamų veikų padarymą. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Nors ankstesni teistumai ir nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis bei skaičius, kaip pagrįstai nurodyta ir apeliaciniame skunde, negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, ką nagrinėjamu atveju ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys ir buvo padaryta motyvuota išvada, kad nuteistojo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

13. Vertinant M. Č. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis net ir įvardindamas savo probleminę sritį, neįvertina pasekmių, kartoja tuos pačius elgesio modelius, vykdo rizikingą veiklą (vartoja alkoholį). Žinodamas, jog alkoholio poveikyje gali sukelti žalą savo artimiesiems, nesiima veiksmų tam spręsti. Nors teisės pažeidėjas įvykdytą nusikaltimą vertina blogai, tačiau negali įvardinti, kas jame blogo, o jo mąstymui trūksta gilesnės savo elgesio analizės. Svarbu ir tai, kad smurtinis elgesys, remiantis nuteistojo kriminalinės patirties analize, pasireikšdavo esant apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje. Pats nuteistasis pripažįsta, kad nesaikingas alkoholio vartojimas jam gyvenime sukelia rūpesčių. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis sėkmingai lankė AA/AN užsiėmimų ciklą. Visgi, šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kur psichoaktyvių medžiagų vartojimas yra draudžiamas. Tuo tarpu išėjus į laisvę, minėtos problemos gali pasikartoti. Tuo labiau, kad Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką gali didinti pastarojo smurtinis elgesys, kuris yra susijęs su alkoholio vartojimu. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo, kad nuteistojo pažanga dar nėra pakankama, o praeityje pasireiškusios alkoholio vartojimo problemos, kurios buvo sietinos su M. Č. nusikalstamumu, nepakeitus alkoholio vartojimo įpročių, gali būti reikšmingos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymui.

14. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji M. Č. neatlikta bausmės dalis už jam inkriminuotus kelis nusikaltimus, vis dar yra pakankamai didelė (likusi neatliktos bausmės dalis Komisijos 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarimo priėmimo dienai – 1 metai 2 mėnesiai 6 dienos iš paskirtos 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės), todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį M. Č. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Skunde nurodytos aplinkybės, kad M. Č. siekia išėjęs į laisvę rūpintis savo sergančiu tėvu, taip pat nesuteikia pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu yra pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

15. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus aktualius duomenis apie M. Č. asmenybę ir jo pataisos procesą charakterizuojančią medžiagą. Nuteistojo pažanga, daroma mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nesudaro pagrindo manyti, jog bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje, M. Č. sugebės tinkamai valdyti minėtus kriminogeninius veiksnius bei savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus M. Č. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei jo paties noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. lapkričio 7 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. Č. gynėjo advokato B. C. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. lapkričio 7 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.