- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-03
- Bylos Nr.
- 1A-95-929/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17408-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė, Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Nuteistasis
- M. Č.
- Advokatai
- Bogdanas Chranovskis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Č. gynėjo advokato Bogdano Chranovskio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo M. Č. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 149 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 150 straipsnio 1 dalį - 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir M. Č. paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir M. Č. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas M. Č. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. gegužės 31 d. iki 2021 m. birželio 16 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. M. Č. nuteistas už tai, kad 2021 m. gegužės 31 d. nuo apie 1.45 val. iki apie 3.50 val. viešbučio „H. S.“, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. (-), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir turėdamas tikslą lytiškai santykiauti bei tenkinti lytinę aistrą su nukentėjusiąja G. K. prieš jos valią, panaudodamas fizinį smurtą, tai yra grumtynių metu padarė odos nubrozdinimus dešiniame petyje ir dešiniame dilbyje, taip pat sudavė nukentėjusiajai G. K. du kartus vyno buteliu į galvos sritį, padarydamas odos nubrozdinimus viršugalvio dešinėje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, be to, du kartus trenkė ranka nukentėjusiajai į veido sritį ir tempė jos plaukus, šiais veiksmais išpešdamas plaukų sruogą, taip sukėlė G. K. fizinį skausmą ir tokiais bendrais veiksmais palaužė nukentėjusiosios pasipriešinimą ir pats nurengdamas ar liepdamas G. K. pačiai nusirengti, ne mažiau kaip keturis kartus oraliniu būdu, įvedant jo varpą nukentėjusiajai į burną, tenkino lytinę aistrą, taip pat du kartus lytiškai santykiavo su G. K., įvesdamas savo lytinį organą jai į makštį prieš nukentėjusiosios valią, be to, vieną kartą tenkino savo lytinę aistrą analiniu būdu, įvesdamas savo varpą nukentėjusiajai į išeinamąją angą, ir kišo savo pirštus į nukentėjusiosios makštį bei nukentėjusiajai masturbuojant jo lytinius organus, taip tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu prieš nukentėjusiosios valią, tai yra M. Č. šiais veiksmais išžagino ir seksualiai prievartavo nukentėjusiąją G. K..
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. Č. gynėjas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam paskirtos bausmės pakeisti ir paskirti M. Č. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
2.1. Gynėjas nurodo, kad teismas, skirdamas M. Č. bausmes, neatsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, tai yra neįvertino, kad nuteistasis, nors anksčiau teistas, tačiau yra dirbantis, darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas teigiamai, turi gyvenamąją vietą, rūpinasi neįgaliu tėvu, net per ikiteisminio tyrimo laikotarpį kelis kartus vyko į komandiruotės, o tai parodo jo siekį būti naudingam visuomenei. Po šio baudžiamojo proceso pradėjimo jis daugiau nebuvo patekęs į teisėsaugos akiratį, o tai patvirtina, jog nuteistasis yra tvirtai integruotas į visuomenę, stengiasi laikytis įstatymų bei padarė atitinkamas išvadas.
2.2. Skunde nurodoma, jog teismas skundžiame nuosprendyje labai daug dėmesio skyrė aplinkybei, kad M. Č. anksčiau yra teistas už smurtinius nusikaltimus, tačiau nepasisakė, kad nusikaltimai, už kuriuos jis buvo nuteistas patenka į nesunkių nusikaltimų kategoriją, yra padaryti artimoje aplinkoje, be to, jam šeimos narys-močiutė atleido, jie iki šiol gyvena kartu, jokių kitų konfliktų po 2019 metų tarp jų nebuvo. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė pakankamo dėmesio į tai, kad ilgalaikis izoliavimas nuo visuomenės gali itin neigiamai paveikti nuteistojo asmenybės formavimąsi bei socialinius ryšius. Anot nuteistojo gynėjo, nuteistajam nustatyta galutinė laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta, ji nėra tinkamai individualizuota, prieštarauja teisingumo principui, o taip pat neatitinka bausmės tikslų (BK 41 straipsnis).
2.3. Skunde gynėjas pažymi, kad nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės: nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir savanoriškai atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). M. Č. pervedė nukentėjusiajai jos įvardintą 7 000 Eur sumą, kaip žalos atlyginimą, į jos banko sąskaitą, po ko pastaroji dar ikiteisminio tyrimo metu pateikė raštą, kuriame nurodė, kad jokių pretenzijų nuteistajam neturi. Be to, nuteistasis atlygino nukentėjusiajai ir jos patirtas proceso išlaidas dėl advokato paslaugų. Gynėjo įsitikinimu, šiuo atveju egzistuoja ir trečia nuteistojo atsakomybe lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte (nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo ir rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys). Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog nukentėjusioji pati nebuvo rūpestinga dėl visos susiklosčiusios situacijos ir elgėsi pakankamai rizikingai, tai yra su mažai pažįstamu išgėrusiu asmeniu nakties metu taksi automobiliu nuvyko į viešbutį, viešbučio kambaryje gėrė vyną. Toks nukentėjusiosios elgesys galėjo turėti įtakos apsvaigusio M. Č. apsisprendimui ir manymui, kad nukentėjusioji neprieštarauja lytiniam santykiavimui su juo.
2.4. Skunde nurodoma, kad nuosprendį priėmęs teismas be pagrindo atsisakė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Taip pat nepagrįstai konstatavo, kad nėra visų sąlygų BK 62 straipsnio 1 dalies taikymui, nes nuteistasis pats savanoriškai neatvyko ir nepranešė apie padarytus nusikaltimus. Gynėjas pabrėžia, kad nuteistasis ir negalėjo pats atvykti į teisėsaugos institucijas, nes buvo aptiktas miegantis įvykio vietoje bei sulaikytas. Jis nesislapstė, iš įvykio vietos nebėgo. Tai iš dalies patvirtina, kad situaciją jis iš tiesų vertino, kaip seksualinio pobūdžio „žaidimus“, ką nuolat ir akcentavo. Gynėjo vertinimu, teismas pernelyg sureikšmino M. Č. pirminės apklausos, kurioje jis neigė kaltę, parodymus. Bylos duomenys patvirtina, kad po įvykio jam buvo nustatytas sunkus girtumas, netrukus jis buvo apklausiamas, o apklausoje net nesugebėjo atsiminti visų įvykio aplinkybių. Be to, nors teismas, pasisakydamas dėl BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo, nuosprendyje nurodė, kad yra dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, tačiau pasisakydamas dėl BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, eliminavo vieną paties konstatuotą lengvinančią aplinkybę, o būtent žalos atlyginimą.
2.5. Teismas, spręsdamas dėl BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos sąlygos buvimo, nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad neįgaliu nuteistojo tėvu gali pasirūpinti ir kiti giminaičiai, tai yra močiutė ir brolis. M. Č. apklaustas nurodė, kad močiutė yra senyvo (duomenys neskelbtini) amžiaus, be to, serga onkologine liga, o brolis nuolat gyvena ir dirba Vilkaviškio rajone, taigi nei vienas, nei kitas negali atlikti rūpintojo funkcijų. Priešingai, nei pažymėjo teismas, šios aplinkybės egzistavo ir iki nusikaltimų padarymo, nes oficialus medicininis svarstymas dėl tėvo priežiūros ir specialiųjų poreikių buvo atliktas ir išvados pateiktos dar 2021 m. lapkričio 21 d. Teismas taip pat neatsižvelgė į nuteistojo pastangas pakeisti darbo pobūdį, o būtent jo prašymu darbdavys svarstė perkelti jį į kitas pareigas su galimybę dirbti iš namų, tam, kad jis galėtų prižiūrėti savo neįgalų tėvą. Šiuo metu nuteistasis jau yra perkeltas į (duomenys neskelbtini) pareigas ir dirba nuotoliniu būdu. Tai, kad nuteistasis vyko į komandiruotes, nepaisydamas tėvo būklės, ką akcentavo teismas, yra visiškai nereikšminga aplinkybė, kadangi, nevykimo atveju, jis galėjo prarasti darbą.
2.6. Apibendrindamas skundo argumentus gynėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė netaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto nuostatų, tai yra paskirti už padarytus nusikaltimus švelnesnę nei įstatymas numatyto bausmę, ir skyrė per ne lyg griežtą vienerių metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Toks ilgas nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės, anot gynėjo, prieštarauja teisingumo principui ir bausmė paskirčiai (BK 41 straipsnis), todėl turi būti svarstytina galimybė, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėti M. Č. paskirtos bausmės vykdymą.
3. Teismo posėdžio nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
4. Apeliaciniame skunde neginčijamos nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės, jų kvalifikavimo bei nuteistojo kaltės klausimai – apeliaciniu skundu prašoma peržiūrėti teismo nuosprendį tik dėl nuteistajam paskirtos bausmės, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi jokių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, pasisakys tik dėl apeliaciniame skunde keliamų klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių išsakytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl M. Č. paskirtų bausmių už atskirus nusikaltimus, taip pat dėl paskirtos subendrintos ir, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažintos 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės yra teisingas bei priimtas įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes.
5. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-232-942/2018). Be to, pažymėtina, kad teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei motyvuotai parinkęs bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį privalo skaičiuoti nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
6. UŽ BK 149 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama terminuota laisvės atėmimo bausme iki septynerių metų, o BK 150 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta areštas arba terminuota laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. Č. už BK 149 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas mažesnį nei sankcijos vidurkis, tai yra 2 metus 9 mėnesius, o už nusikaltimo, numatyto BK 150 straipsnio 1 dalyje, padarymą teismas nuteistajam taip pat skyrė laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu mažesnę nei sankcijos vidurkis – 2 metus 6 mėnesius. Paskirtas bausmes pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrino apėmimo būdu bei paskyrė galutinę 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, dar sumažino vienu trečdaliu - iki 1 metų 10 mėnesių. Be to, pirmosios instancijos teismas į galutinės bausmės laiką įskaitė visą nuteistojo laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką (BK 66 straipsni).
7. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio ir pateiktų motyvų matyti, kad nustatant bausmės dydį buvo atsižvelgta į padarytų nusikaltimų pavojingumą (M. Č. padarė du nusikaltimus, kurie abu yra priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis)), kaltės formą (veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia), veikų stadiją (baigtos), jų sutapties rūšį (idealioji). Buvo įvertintos ir M. Č. atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaip matyti, nuteistojo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei savo noru atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taipogi į tai, kad jo atsakomybę sunkina tai, jog jis padarė nusikalstamas veikas būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Gynėjo nuomone, nagrinėjamu atveju egzistuoja ir trečia nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte (nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys). Teisėjų kolegija su tokia gynybos pozicija nesutinka. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-364/2014, 2K-153-511/2020, 2K-210-697/2020). Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nekonstatuota. Priešingai, nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu apklausta parodė, jog į viešbutį sutiko vykti tik todėl, jog nuteistasis ją įtikino, kad viešbutis labai prašmatnus, be to, priklauso jo draugui, nurodė, kad jie jame tik pavalgys ir pažiūrės ,,Euroviziją“. Nuteistasis užtikrino ją, kad jis jokių blogų ketinimų neturi, į viešbuti vyktų tik kaip draugai (t. 1, b. l. 103-107; 110-113). Atsižvelgiant į tai bei įvertinus, kad byloje nenustatyta, jog įvykio metu nukentėjusioji būtų atlikusi kokius nors veiksmus, kurie būtų išprovokavę, paskatinę po to sekusius nuteistojo neteisėtus smurtinius seksualinius veiksmus, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra jokio pagrindo jos elgesio pripažinti provokuojančiu BK 59 straipsnio 2 dalies 6 punkto prasme.
8. Individualizuodamas bausmę, pirmosios instancijos teismas taip pat analizavo nuteistojo M. Č. asmenybę apibūdinančius duomenis, tai yra nustatė, kad jis anksčiau teistas, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalį, padarymą, galutine 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, kurią jis atliko 2020 m. rugpjūčio 17 d. Teisėjų kolegija pastebi, kad nepraėjusi nei metams, tai yra 2021 m. gegužės 31 d., M. Č. pakartotinai nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Be to, tiek ankstesnes nusikalstamas veikas, tiek ir šioje byloje įrodytas nusikalstamas veikas nuteistas įvykdė būdamas apgirtęs, kas patvirtina, kad alkoholio vartojimas yra viena iš esminių veiksnių, sąlygojančių jo priešingą teisei elgesį. Šios problemos M. Č. nesureikšmina bei nėra pasiryžęs jos spręsti, o tai dar labiau didina jo pavojingumą. Nors praeityje M. Č. yra teistas tik už nesunkių nusikalstamų veikų padarymą, kas akcentuojama apeliaciniame skunde, tačiau jo daromi nusikaltimai vis sunkėja, o tai rodo, kad nuteistasis iš ankstesnių teistumų nepasimokė ir teigiamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nuteistąjį teigiamai apibūdinančias aplinkybes – yra dirbantis, darbdavio UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apibūdinamas teigiamai, kaip pagarbiai bendraujantis, pasižymintis draugišku ir nekonfliktišku charakteriu, savo pareigas atliekantis atsakingai ir rūpestingai (t. 3, b. l. 31), be to, turi finansinių įsipareigojimų, išlaiko namus, rūpinasi sergančiu tėvu, kuriam nustatytas neįgalumas (t. 3, b. l. 5-7). Taigi, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos įvertino visas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes.
9. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatas ir sušvelninti nuteistajam už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojo byloje Nr. 2K-24-689/2019). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokios aplinkybės, kurios suponuotų galimybę taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, byloje nekonstatuotos. Pabrėžtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui nepakanka vien nuteistojo asmenybę ir jo socialinę padėtį apibūdinančių teigiamų aplinkybių, ypatingai įvertinus tai, kad dalis jų, pvz., tai jog M. Č. rūpinasi savo nedarbingu, neįgaliu tėvu, yra jo, kaip pilnamečio vaiko, pareiga, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.205 straipsnio 1 dalyje. Be to, kaip minėta pirmiau, nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės nėra vien tik teigiamos. Priešingai, nors M. Č. ir dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, rūpinasi artimaisiais, tačiau praeityje yra ne kartą teistas, o šiuo konkrečiu atveju nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistajam praeityje ne kartą buvo paskirta švelnesnė, tai yra su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis – laisvės apribojimas, tačiau ji savo tikslų nepasiekė, nes M. Č. ir toliau darė nusikalstamas veikas. Pirmiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad nuteistojo asmenybė nėra ir negali būti vertinama tik teigiamai. Priešingai, kaip minėta, jis nedaro tinkamų išvadų dėl savo neteisėto elgesio, yra linkęs jį kartoti, dėl ko nėra jokio pagrindo išvadai, kad jam už atskiras nusikaltimas veikas paskirtos bausmės prieštarauja teisingumo principui, neatitinka jo asmenybės pavojingumo ir yra per griežtos.
10. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybės, pagrįstai atsižvelgė ir į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Byloje nustatyta, kad M. Č., įgijęs nukentėjusiosios G. K. pasitikėjimą ir įkalbinęs ją kartu su juo vykti į viešbutį, viešbučio kambaryje jos atžvilgiu intensyviai naudojo fizinį smurtą, tai yra grumtynių metu padarė jai odos nubrozdinimus dešiniame petyje ir dešiniame dilbyje, sudavė du kartus vyno buteliu į galvos sritį, du kartus trenkė ranka nukentėjusiajai į veido sritį ir tempė jos plaukus, išpešdamas plaukų kuokštus, tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukeldamas fizinį skausmą. Be to, aptartais smurtiniais veiksmais palaužęs nukentėjusiosios pasipriešinimą, jis du kartus lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja, taip pat kitais byloje nustatytais būdu tenkino lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios valią. Byloje nustatyta, kad šie nusikalstami veiksmai truko nuo 1.45 val. iki 3.50 val., yra pakankamai ilgą laikotarpį. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu apklausta nurodė, kad atvykus į viešbutį ir priėjus kambarį Nr. (-) M. Č. niekur nesiregistravo, su savimi raktų nuo kambario neturėjo, jie buvo spynoje, o tai jai sudarė įspūdį, kad viskas jau buvo iš anksto paruošta (t. 1, b. l. 103-107). Taigi, šie nukentėjusiosios parodymai patvirtina, kad nuteistasis savo nusikalstamiems veiksmams iš anksto ruošiesi, juos planavo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nors M. Č. išreiškė apgailestavimą dėl padarytų nusikaltimų, atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą bei patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, tai yra dar ikiteisminio tyrimo metu pervedė į jos banko sąskaitą viso 8 600 Eur (t. 2, b. l. 152-153), visgi šios aplinkybės nepripažintinos išskirtinėmis, tai yra tokiomis, kurios sudarytų pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
11. Apeliacinio skundo argumentai, kuriais grindžiamas prašymas taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir už padarytas nusikalstamas veiką skirti M. Č. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, o taip pat sušvelninti paskirtą galutinę subendrintą bausmę, atmetami kaip nepagrįsti. BK 62 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose numatytų aplinkybių. Tik konstatavęs šių sąlygų visumą teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-289/2011, 2K-176-222/2019 ir kt.). Pažymėtina, kad švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. Ši teismo teisė skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę iš esmės yra išimtis iš bendros taisyklės (BK 54 straipsnio 1 dalis) ir tik nustačius visumą bylos aplinkybių, kurios leidžia pagrįstai teigti apie mažesnį kaltininko asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą, veikos atsitiktinį pobūdį ir panašiai, atsiranda pagrindas taikyti BK 62 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-222/2019). Šiuo atveju tokių aplinkybių visuma byloje nenustatyta.
12. Nors M. Č. prisipažino kaltę bei atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog jis savo noru pranešė teisėsaugos institucijoms apie padarytas nusikalstamas veikas ar padėjo jas išaiškinti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. Č. savanoriškai į policiją neatvyko ir nepranešė apie padarytas nusikalstamas veikas. BIRT žiūryklėje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad nuteistasis buvo rastas ir sulaikytas įvykio vietoje policijos pareigūnų, atvykusių pagal nukentėjusiosios iškvietimą (t. 1, b. l. 7-9). Be to, ikiteisminio tyrimo metu atliktos pirminės apklausos metu M. Č. savo kaltę neigė (t. 1, b. l. 194-195), o tai leidžia spręsti, jog jis savo iniciatyvą nebūtų atvykęs ir pranešęs apie padarytas nusikalstamas veikas. Nors gynėjas skunde nurodo, kad pirminės apklausos metu nuteistasis buvo apgirtęs ir nesugebėjo prisiminti visų įvykio aplinkybių, visgi iš byloje esančio sulaikymo protokolo matyti, jog M. Č. buvo sulaikytas 2021 m. gegužės 31 d. 05.05 val. (t. 1, b. l. 181-182), tuo tarpu pirminė apklausa buvo atliekama 13.35 val., tai yra praėjus maždaug septynioms valandoms nuo faktinio sulaikymo. Be to, iš apklausos protokolo turinio matyti, kad nuteistasis tiksliai ir teisingai nurodė visus savo asmens duomenis, taip pat teisingai, nors ir selektyviai, įvykių chronologinę seką, kitas esmines aplinkybes, kas leidžia spręsti, jog M. Č. pirminės apklausos metu nepripažino kaltės ne dėl neblaivumo, o baimindamas dėl gresiančių sunkių teisinių padarinių.
13. Apygardos teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis turi sergantį, neįgalų, nedarbingą tėvą, kuriam yra reikalinga priežiūra. Šias aplinkybes, susijusias su nuteistojo tėvo sunkia sveikatos būkle, neginčytinai patvirtina į bylą pateikti duomenys (t. 3, b. l. 5-9). Skunde nurodoma, kad M. Č. vienintelis gali pasirūpinti sergančiu tėvu, kadangi kartu su jais gyvenanti močiutė yra senyvo amžiaus, be to, serga onkologine liga, o brolis nuolat gyvena ir dirba Vilkaviškio rajone, todėl nei vienas, nei kitas negali atlikti rūpintojo funkcijų. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, pirmiausia pažymi, kad šiuo atveju nekyla abejonių, kad nuteistojo tėvui yra reikalinga priežiūra, vis dėlto, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis įstatymo nustatyta tvarka būtų paskirtas atsakingu asmeniu už tėvo rūpybą. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis šios bylos nagrinėjimo metu buvo suimtas net 20 parų, o tuo metu jo tėvu rūpinosi kitas asmuo. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad šiuo metu nuteistasis darbovietėje yra perkeltas į (duomenys neskelbtini) pareigas tam, kad galėtų dirbti nuotoliniu būdu ir prižiūrėti tėvą, visgi, kaip skundžiamame nuosprendyje teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, dar ikiteisminio tyrimo metu M. Č. prokurorės leidimu darbo reikalais ne vieną kartą vyko į užsienį, palikdamas tėvą kitų asmenų priežiūrai. Aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad nuteistasis yra vienintelis asmuo, galintis pasirūpinti savo neįgaliu tėvu. Galiausiai teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistojo tėvui pirmojo lygio specialus nuolatinės priežiūros poreikis buvo nustatytas 2021 m. balandžio 26 d. (t. 3, b. l. 8-9), o nusikalstamos veikos padarytos 2021 m. gegužės 31 d. Iš ko seka, kad nuteistasis apie savo tėvo būklę žinojo dar prieš nusikalstamas, tačiau pastaroji aplinkybė jo nesulaikė nuo nusikalstamų veikų darymo. Apibendrinant konstatuotina, kad M. Č. skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsnių nuostatų, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl jos švelninti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
14. Įvertintinas ir apeliaciniame skunde nurodytas alternatyvaus prašymo, taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, pagrįstumas. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio prašymo, pažymi, kad BK 75 straipsnis nenustato galimybės atidėti bausmės vykdymą asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus (BK 75 straipsnio 2 dalis). BK 75 straipsnio 3 dalis nustato galimybę iš dalies atidėti ir už sunkų nusikaltimą paskirtos ne didesnės nei penkerių metų bausmės vykdymą, tačiau, atsižvelgiant į BK 75 straipsnio 3 dalyje nustatytas išimtis, draudžiančias dalinį bausmės vykdymo atidėjimą taikyti, be kita ko, ir už sunkius nusikaltimus, nustatytus XXI skyriuje (kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kaip tik patenka į įvardytą skyrių – „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“), spręstina, kad šiuo atveju nėra net formalaus pagrindo spręsti dalinio bausmės vykdymo atidėjimą klausimą. Taigi, M. Č. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas apskritai yra negalimas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. Č. gynėjo advokato Bogdano Chranovskio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.