- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-01
- Bylos Nr.
- e2A-365-343/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- Kauno V
- Kategorijos
- 3.3.1.13Apeliacijos dalykas ir ribos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2Deliktinė atsakomybė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovei Kauno V. K. progimnazijai dėl turtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. D. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo priteisti iš atsakovės Kauno V. K. progimnazijos (toliau – ir atsakovė) 1 007,57 Eur turtinę žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad ieškovė pagal terminuotą darbo sutartį Nr. 728 nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2019 m. spalio 8 d. dirbo Kauno V. K. progimnazijoje matematikos mokytoja. Į darbą ieškovė vykdavo nuosavu automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tvirtina, kad turi neterminuotą Neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), todėl savo automobilį visada statė arti mokyklos esančioje parkavimo vietoje. Nurodo, kad 2019m. kovo 27 d., pamokų metu, buvo apgadintas jos automobilis – apgadintas automobilio priekinis dangtis, galinis žibintas, kuro dangtelio mechanizmas bei galinės bagažinės dangtis. Sužinota, kad automobilį per keletą kartų apgadino atsakovės 5-6 klasių mokiniai pamokų metu. Ji taipogi sužinojo, kad pirmą kartą automobilis buvo apgadintas dar maždaug prieš dvi savaites iki 2019 m. kovo 27 d. Sužinojusi šias aplinkybes, kreipėsi į atsakovę dėl vaizdo įrašų, tačiau jai buvo pateiktas tik vienas vaizdo įrašas (pateikė teismui). Ieškovė pamena, kad anksčiau pradėjo barškėti automobilio variklio dangtis, jis atrodė susiskersavęs, o netrukus iškrito gabalėlis stiklo iš galinio dešinio žibinto. Ji nesuprato, kodėl taip nutiko, tačiau po 2019 m. kovo 27 d. suprato, kad tai buvo atsakovės moksleivių darbas, kadangi apie tai, kad 5–6 klasių moksleiviai lipo ant variklio dangčio ir kitaip gadino automobilį dar gerokai anksčiau sužinojo iš kitų mokyklos mokinių. Dėl šio įvykio 2019 m. kovo 29 d. kreipėsi į Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą, kuris atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi šiuo atveju susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, nurodyta kreiptis į bendrosios kompetencijos apylinkės teismą. Teigia, kad 2019 m. balandžio 9 d. jos automobilį apžiūrėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kauno nepriklausomų ekspertų biuras“ ekspertas, kuris surašė transporto priemonės vertinimo ataskaitą. Ataskaitoje nurodyta, kad siekiant atkurti automobilį iki tokios būklės, kokios jis buvo prieš jį apgadinant, būtina atlikti tokius darbus: variklio gaubto ardymo–surinkimo darbus, pakeisti galinį dešiniosios pusės žibintą, atlikti variklio gaubto remontą, antikorozinį variklio gaubto apdorojimą, variklio gaubto dažymą, pakeisti kuro bako kamštį ir centrinio „stop“ žibintą. Darbų vertė, atmetus nusidėvėjimą, siekia 762,57 Eur sumą. Teigia, kad papildomai kainavo padarytos žalos įvertinimas (245 Eur), advokato paslaugos (120 Eur). Nurodo, kad ieškovė kelis kartus kreipėsi į atsakovės direktorę, tačiau jokių veiksmų iš jos nesulaukė. Taip pat ieškovė 2019 m. lapkričio 12 d. su pretenzija kreipėsi į atsakovę dėl 1127,57 Eur turtinės žalos atlyginimo, tačiau 2019 m. gruodžio 9 d. atsakymu atsakovė atsisakė tenkinti pretenziją. Kadangi ieškovė patyrė žalą dėl atsakovės nepilnamečių moksleivių veiksmų, o atsakovė patirtos žalos atlyginti nesutinka, ieškovė kreipiasi į teismą dėl 1007,57Eur turtinės žalos priteisimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su juo nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovės automobilis buvo apgadintas 2019 m. kovo 27 d., tačiau ieškovė į policiją kreipėsi tik 2019 m. kovo 29 d. Pareiškime ieškovė nurodė, kad transporto priemonė buvo apgadinta 2019 m. kovo 27 d. apie 13.09 – 13.13 val. ir tai užfiksuota Kauno V. K. progimnazijos kamera. Peržiūrėjus įrašą matyti, kad apie automobilį būriavosi mokiniai, iš kurių vienas atidarė kuro dangtelį ir tada suveikė automobilio signalizacija. Šių mokinių veiksmais jokia žala automobiliui nebuvo padaryta. Pareiškime ieškovė taip pat nurodė, kad jai priklausantį automobilį apgadino aštuoni moksleiviai, tačiau pretenzijoje nurodytos keturių, visai kitų moksleivių pavardės. Pažymi, kad prie pretenzijos pateiktus paaiškinimus moksleiviai rašė reikalaujant ir dalyvaujant pačiai ieškovei, todėl jie negali būti laikomi tinkamai surinktais įrodymais. Vadovaujantis teismų praktika ir draudimo bendrovių veiklos apžvalga, matyti, kad sugadinus automobilį turi būti kviečiami policijos darbuotojai, kurie užfiksuoja padarytus apgadinimus, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Taipogi ieškovė nenurodė kada ir kur buvo padaryta žala – teismui nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Atsakovės teigimu, ieškovei priklausančio automobilio apgadinimo aplinkybės yra neaiškios. Ieškovė į bylą taip pat nėra pateikusi įrodymų, leidžiančių nustatyti automobilio būklę iki 2019 m. kovo 27 d. Atsakovės vertinimu, nors ieškovės automobilio pažeidimai yra užfiksuoti, tačiau pateikti transporto priemonės apžiūros aktai nepatvirtina, kad aktuose išvardinti automobilio apgadinimai yra priežastiniu ryšiu susiję su ieškinyje minimu įvykiu bei ieškovės patirta žala.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 400 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei – 6,97 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
5. Teismas nustatė, kad iš karto po įvykio, kurio metu buvo apgadinta ieškovės transporto priemonė, nebuvo atlikta automobilio fotofiksacija, įvykio vietos apžiūra, nebuvo nustatinėjamas automobilio apgadinimų kaltininkas. Pagrindiniai įrodymai, kuriais ieškovė grindžia atsakovės kaltę yra 2019 m. balandžio 3 d. vaikų paaiškinimai bei vaizdo įrašas.
6. Nurodė, kad nors ieškovė ieškinyje bei teismo posėdžio metu teigė, kad jos automobilį pamokų metu per keletą kartų apgadino atsakovės 5–6 klasių moksleiviai, o tokie duomenys buvo gauti iš pačių moksleivių A. J., T. S., A. L. ir M. V. rašytinių pasiaiškinimų bei kitų mokyklos mokinių, tačiau ieškovė nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai įvardinti, kurie moksleiviai apgadino jos automobilį.
7. Teismas atsižvelgdamas į vaikų paaiškinimų prieštaringumą, bei į tai, kad į bylą pateiktame vaizdo įraše nėra užfiksuotas vaikų lipimas ir/ar šokinėjimas ant variklio gaubto, vaikų paaiškinimus atmetė, kadangi iš jų negalima daryti išvados, kad vaikai, kaip teigė ieškovė, šokinėjo ant jos automobilio variklio gaubto ir tokiais veiksmais apgadino jai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę.
8. Teismas iš į bylą pateikto vaizdo įrašo nustatė, kad vaikai buvo susidomėję ieškovės automobiliu, tačiau iš vaizdo įrašo negalima teigti, kad visi vaizdo įraše užfiksuoti vaikai yra Kauno V. K. progimnazijos moksleiviai bei laikyti tai vienareikšmiškai nustatyta aplinkybe, lemiančia atsakovės civilinės atsakomybės atsiradimą. Teismas nurodė, kad net ir vertinant, jog vaizdo įraše yra užfiksuoti būtent atsakovės moksleiviai, tačiau įvertinus bylos duomenų visumą, kyla abejonės dėl tokiais vaikų veiksmais galimos padaryti žalos masto ir jos dydžio. Nors ieškovės automobilio pažeidimai yra užfiksuoti 2019 m. balandžio 9 d. Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitose, tačiau ataskaitose nurodyti duomenys nepatvirtina, kad jose išvardinti automobilio apgadinimai yra priežastiniu ryšiu susiję su ieškinyje minimu ir vaizdo įraše užfiksuotu įvykiu bei ieškovės patirta žala.
9. Darė išvadą, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių buvus atsakovės neteisėtus veiksmus ar neveikimą, dėl kurių būtų kilusios neigiamos pasekmės. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė atsakovę atlikus neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovės transporto priemonei buvo padaryta žala. Teismas taip pat sutiko su atsakovės argumentais, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad ataskaitose pateiktas žalos dydžio apskaičiavimas yra tiesiogiai susijęs su vaikų veiksmais. Atkreipė dėmesį ir į tai, jog ieškovė reikalauja priteisti žalos dydį, į kurį yra įskaičiuotas PVM mokestis, nors pati ieškovė patvirtino, jog bylos nagrinėjimo metu automobilis dar nėra remontuotas, t. y. ieškovė ieškinį grindžia žalos dydžiu, kurio dar nėra patyrusi ir kuris atsiras ateityje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškinį bei priteisti iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Nesutinka su teismo vertinimu, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovės transporto priemonei buvo padaryta žala. Nagrinėjamu atveju teismas nevertino 5-6 klasių moksleivių A. J., T. S., A. L. ir M. V. rašytinių pasiaiškinimų, kadangi jie neva prieštaringi. Nurodo, kad trys moksleiviai patvirtino, jog matė kaip M. V. šokinėjo ant ieškovės automobilio variklio dangčio (tik pats M. V. neigė šią aplinkybę, galimai bijodamas pripažinti kaltę, tačiau nenurodė, kad būtų šokinėjęs kas nors kitas). Pasak apeliantės, aplinkybė, kad moksleivių pasiaiškinimų nepatvirtina byloje pateiktas vaizdo įrašas, nerodo jų prieštaringumo, kadangi ieškovė nurodė, kad buvo apgadintas variklio dangtis, galinis žibintas, kuro dangtelio mechanizmas bei galinės bagažinės dangtis. Taigi, vaikų pasiaiškinimai patvirtina variklio dangčio apgadinimo faktą, o vaizdo įrašas – galinio žibinto, kuro dangtelio mechanizmo ir galinio bagažinės dangčio apgadinimus, o abu šie įrodymai patvirtina faktą, kad automobilį apgadino atsakovės moksleiviai.
10.2. Ieškovė neprivalėjo įrodyti konkrečių asmenų, kurie padarė žalą, kadangi neteisėti veiksmai kilo dėl nuolatinio atsakovės neveikimo – jos moksleivių nepriežiūros.
10.3. Teismas iškėlė abejones ar vaizdo įraše matomi moksleiviai iš tiesų mokosi Kauno V. K. progimnazijoje, kadangi keli mokiniai buvo apsirengę striukėmis. Apeliantės teigimu, tokios teismo keliamos abejonės yra nelogiškos, nes: 1) iš vaizdo įrašo matyti, kad apie 30 metrų atstumu nuo pagrindinio progimnazijos įėjimo, stovi ieškovės automobilis, kurį fiksuoja vaizdo stebėjimo kamera; 2) aplink būriuojasi vaikai, kurių dauguma yra su mokyklinėmis uniformomis; 3) matyti, kad vaizdas fiksuojamas 2019 m. kovo 27 d. maždaug 13 val. 10 min.; 4) aplink nėra jokių kitų mokyklų. Pasak apeliantės, šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad vaizdo įraše aplink jos automobilį būriuojasi ir jį apgadina atsakovės moksleiviai. Be to, nelogiškas teismo teiginys, kad keli vaikai yra ne su uniformomis, o į galinį bagažinės dangtį trenkęs berniukas buvo su kitokios spalvos švarku. Pažymi, kad kovo mėnesio pabaigoje žmonės, juolab vaikai, dar vaikšto su striukėmis, tačiau tai nereiškia, kad jie po striukėmis nedėvi uniformų.
10.4. Teismas darė išvadą, kad ieškovė neva neišsiaiškino, kas buvo automobilio apgadinimo priežastis, nenustatė žalos šaltinio. Teismas vertino, kad iš pateiktų autotransporto priemonės vertinimo ataskaitų negalima daryti išvados, kad apgadinimai atsirado dėl atsakovės moksleivių kaltės. Apeliantės manymu, automobilio vertinimo sutartyje nurodyta, kad vertinamo objekto fizinė būklė apžiūros metu – apgadinta. Tai reiškia, kad buvo vertinamas ne automobilio ar jo dalių nusidėvėjimas, o būtent apgadinimų mastas. Be to, nustatyti apgadinimai – automobilio variklio dangčio, galinio žibinto, kuro dangtelio mechanizmo bei galinio bagažinės dangčio, sutampa su vaikų rašytiniais pasiaiškinimais bei vaizdo įrašu.
10.5. Nesutinka su teismo vertinimu, jog ieškovė dar nėra sumokėjusi už automobilio remontą, todėl neva negali reikalauti žalos, kuri tik kils ateityje. Teigia, kad jos turtinė padėtis jai neleido susiremontuoti automobilio, tačiau ji pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad yra labai realu, jog ši žala ateityje kils, kadangi automobilio apgadinimai buvo nustatyti, juos tereikia pašalinti, o tam reikalingi remonto darbai. Taip pat nesuprantama, kodėl į žalos sumą negalėjo būti įtrauktas PVM mokestis. Apeliantės manymu, jeigu ji privalėtų rinktis tik iš automobilius remontuojančių įmonių, kurios nėra PVM mokėtojos, ieškovės pažeistų teisių gynimo apimtis būtų itin susiaurinta.
10.6. Teismas niekaip neargumentavo, kodėl nelaiko neteisėtais veiksmais vaizdo įraše matomo moksleivio veiksmų, kai jis kumščiu trenkia per galinį automobilio bagažinės dangtį.
10.7. Teismui atsakovę įpareigojus pateikti vaizdo medžiagą, ji nurodė, kad vaizdo kameros dirba begaliniu principu – pasibaigus atminties disko talpai, duomenys toliau rašomi automatiškai ištrinant jau padarytus įrašus. Apeliantės teigimu, atsakovė nepateikė šiuos jos paaiškinimus patvirtinančių dokumentų, nors galėjo pateikti turimų vaizdo stebėjimo kamerų dokumentus su techniniais duomenimis. Akivaizdu, kad vaizdo įrašų nepateikimas yra naudingas atsakovei. Taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovės atstovė 2020 m. spalio 19 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl ieškovės pretenzijų buvo sušauktas susirinkimas, kuriame dalyvavo progimnazijos direktorė ir mokinių tėvai, ir kuriame buvo nuspręsta atmesti ieškovės pretenziją. Apeliantė teigia, kad jai apie tai nebuvo žinoma, tačiau atsakovė net nepateikė šio posėdžio protokolo ir negalėjo įvardinti, kada šis posėdis įvyko. Teismas taip pat atmetė ieškovės prašymą įpareigoti atsakovę pateikti minėto susirinkimo protokolą, nors šis įrodymas galėjo padėti atskleisti, ką sakė mokinių tėvai, kokius paaiškinimus jie davė ir pan. Šiuo atveju teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, ir, nors nurodė, kad vadovavosi įrodymų pakankamumo taisykle, tačiau ją taikė netinkamai.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą bei priteisti iš apeliantės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas tinkamai taikė materialines ir proceso teisės normas, išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus ir priėmė vidiniu įsitikinimu grįstą teisėtą ir teisingą sprendimą.
11.2. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nevertino 5-6 klasių moksleivių rašytinių paaiškinimų, kadangi jie yra neva prieštaringi. Priešingai, teismas vertino šiuos įrodymus. Teismas, atsižvelgdamas į vaikų paaiškinimų prieštaringumą, bei į tai, kad vaizdo įraše nėra užfiksuotas vaikų lipimas ir/ar šokinėjimas ant variklio gaubto, pagrįstai darė išvadą, kad iš tokių vaikų paaiškinimų negalima spręsti, kad vaikai, kaip teigė ieškovė, šokinėjo ant jos automobilio variklio gaubto ir tokiais veiksmais apgadino jos automobilį. Pažymi, kad ieškovė nesinaudojo galimybe iškviesti ir apklausti nepilnamečius vaikus, kurių rašytinius paaiškinimus ji teikė, į teismą ir patvirtinti tokių rašytinių paaiškinimų teisingumą, tokiu būdu pašalinant prieštaravimus.
11.3. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovė neprivalėjo įrodyti konkrečių asmenų, padariusių žalą. Ieškinys buvo reiškiamas atsakovei kaip švietimo įstaigai, atsakingai už jos moksleivių neva padarytą žalą. Taigi, ieškovė privalėjo įrodyti, kad tie vaikai, kurie, jos nuomone, padarė žalą, mokosi Kauno V. K. progimnazijoje. Atsakovės teigimu, teismas pagrįstai padarė išvadą, kad vaizdo įrašas patvirtina tik vaikų susidomėjimą ieškovės automobiliu, tačiau iš jo negalima teigti, kad visi vaizdo įraše užfiksuoti vaikai yra Kauno V. K. progimnazijos moksleiviai bei laikyti tai vienareikšmiškai nustatyta aplinkybe, lemiančia atsakovės civilinės atsakomybės atsiradimą.
11.4. Teismas teisingai nurodė, kad net vertinant, jog vaizdo įraše yra užfiksuoti būtent atsakovės moksleiviai, įvertinus bylos duomenų visumą, kyla abejonės dėl tokiais vaikų veiksmais galimos padaryti žalos masto ir jos dydžio, o autotransporto priemonės vertinimo ataskaitose nurodyti duomenys nepatvirtina, kad jose išvardinti automobilio apgadinimai yra priežastiniu ryšiu susiję su ieškinyje minimu ir vaizdo įraše užfiksuotu įvykiu bei ieškovės patirta žala.
11.5. Jeigu ieškovės apeliacinis skundas ir būtų tenkinamas, bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinėje instancijoje, negali būti priteisiamos, kadangi kaip matyti iš pateikiamų dokumentų, apeliacinį skundą rengė ir sąskaitą už tokias paslaugas išrašė advokato padėjėjas. Pažymi, kad įstatymų leidėjas nustatė teisinį reguliavimą, pagal kurį apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose gali atstovauti tik advokatai, bet ne advokatų padėjėjai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
14. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2018 m. lapkričio 20 d. sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. 728, kurios pagrindu ieškovė priimta dirbti Kauno V. K. progimnazijoje matematikos mokytoja. Byloje pateiktas valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taipogi byloje pateiktas Neįgaliojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei Neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovė yra neįgali, jai suteikta teisė į specialias vietines automobilių statymo paslaugas. Iš byloje pateiktos Kauno V. K. progimnazijos nuotraukos matyti, kad jos teritorija stebima vaizdo kameromis. Ieškovė į bylą yra pateikusi 2019 m. balandžio 9 d. autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad A. D. (ieškovės) automobilio (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) būklė prieš apgadinimą buvo vidutiniška, keistinas galinis dešinės pusės žibintas, reikalingi atlikti variklio gaubto ardymo–surinkimo darbai, galinio dešinės pusės žibinto keitimas, antikorozinis variklio gaubto apdorojimas, variklio gaubto dažymas. Ataskaitoje taipogi nurodyta, kad atkuriamoji vertė sudaro 391,13 Eur, PVM mokestis 82,14 Eur, biuro paslaugos – 110 Eur. Tą pačią dieną buvo surašyta ir autotransporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad ieškovės automobiliui reikalingas centrinio „Stop“ žibinto keitimas, taip pat nurodoma, kad atkuriamoji vertė sudaro 219,04 Eur, PVM mokestis 46 Eur, biuro paslaugos – 85 Eur. Tą pačią dieną, t. y. 2019 m. balandžio 9 d. buvo surašyta autotransporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad ieškovės automobilio būklė prieš apgadinimą buvo vidutiniška, keistinas kuro bako kamštis. Minėtoje ataskaitoje taip pat nurodoma, kad atkuriamoji vertė sudaro 20,05 Eur, PVM mokestis 4,21 Eur, biuro paslaugos – 50 Eur.
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama, kad atsakovė atlygintų jos 5-6 klasių moksleivių padarytą žalą jos automobiliui. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių buvus atsakovės neteisėtus veiksmus ar neveikimą, dėl kurių būtų kilusios neigiamos pasekmės. Sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovę atlikus neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovės transporto priemonei buvo padaryta žala.
17. Ieškovė su pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo išvadomis kategoriškai nesutinka, apeliaciniame skunde laikydamasi pozicijos, kad teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą su apeliante nesutinka ir visiškai pritaria apylinkės teismo išvadoms, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, be to, ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, kad autotransporto priemonės ataskaitose nurodytas žalos dydžio apskaičiavimas yra tiesiogiai susijęs su atsakovės moksleivių veiksmais.
18. Pažymėtina, kad civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
19. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 06 13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).
20. Pagal civilinės atsakomybės sampratą civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, deliktinė civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008).
21. Kasacinio teismo praktikoje civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė ir atlieka kompensacinį vaidmenį. Civilinė atsakomybė atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002). Įrodyti skolininko neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, žalos dydį yra ieškovo pareiga.
22. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovės progimnazijoje mokosi vaikai iki keturiolikos metų. CK 6.275 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu nepilnametis iki keturiolikos metų padaro žalą tuo metu, kai jis yra mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas, už tą žalą atsako ši institucija, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės. Sprendžiant dėl asmens civilinės atsakomybės pagal CK 6.275 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti nepilnamečio iki keturiolikos metų veiksmus, sukėlusius žalą.
23. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovės kaltę įrodinėja iš esmės dviem įrodymais – 2019 m. kovo 27 d. vaizdo įrašu ir vaikų paaiškinimais, kurie, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neįrodo kokių nors atsakovės neteisėtų veiksmų. Vertinant vaikų rašytinius paaiškinimus nustatyta, kad juos parašė keturi vaikai – A. J., T. S., A. L. ir M. V.. Įvertinus juose pateiktą informaciją, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad jie yra prieštaringi, kadangi A. J., T. S. ir A. L. nurodo, kad matė kaip M. šokinėjo ant automobilio, tuo tarpu M. V. nurodo, kad jis to nedarė. Be to, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia ieškovė, vaikų paaiškinimų prieštaringumą įrodo ir į bylą pateiktas 2019 m. kovo 27 d. vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad vaikai vaikšto aplink ieškovės automobilį, tačiau ant jo variklio dangčio nelipa ir/ar nešokinėja. Šiuo atveju, siekiant išsiaiškinti vaikų paaiškinimų teisingumą, panaikinti tarp jų esančius prieštaravimus, ieškovė turėjo teisę prašyti nepilnamečius vaikus iškviesti ir apklausti teisme, tačiau šia galimybe nepasinaudojo (buvo pasyvi), atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato padėjėjo O. R., dėl to dabar turi prisiimti iš to kylančias pasekmes.
24. Ieškovė į bylą pateikė 2019 m. balandžio 9 d. autotransporto priemonės vertinimo ataskaitas, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios ataskaitos nepatvirtina priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos. Iš pateiktų ataskaitų matyti, kad jose nurodomas vertinimo tikslas yra transporto priemonės rinkos vertės iki apgadinimo nustatymas, atkūrimo sąnaudų nustatymas. Taigi, nors ataskaitose buvo fiksuojama automobilio būklė ir skaičiuojama, kiek galėtų kainuoti jo remontas, tačiau ataskaitos nepagrindžia kaip buvo padaryti automobilio apgadinimai. Iš ataskaitose esančių nuotraukų matyti, kad automobilio variklio dangtis nėra sulankstytas, nors akivaizdu, jeigu ant jo būtų lipęs ar šokinėjęs vaikas, būtų matomos sulankstymo žymės ir tai matytųsi užfiksuotose nuotraukose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje trūksta įrodymų ne tik dėl automobilio variklio dangčio apgadinimo fakto (t. y., kad jį apgadino atsakovės moksleiviai), bet ir dėl kitų ieškovės nurodytų automobilio apgadinimų. Minėta, teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, vadovaujasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą. Taigi, nagrinėjamu atveju vien tai, kad iš pateikto vaizdo įrašo matyti kaip vienas vaikas kumščiu trenkia į ieškovės automobilio galinį dangtį, kiti vaikai – atidaro ir greit uždaro kuro bako dangtelį, dar kiti – liečia automobilio dureles, neleidžia daryti išvados, kad tokiais vaikų veiksmais galėjo būti padaryta ieškovės minima žala. Nenustatyta, kad ieškovė būtų pateikusi kitų įrodymų, kuriuos įvertinus būtų galima daryti priešingas išvadas. Akcentuotina ir tai, kad nors automobilio apgadinimai yra užfiksuoti 2019 m. balandžio 9 d. autotransporto priemonės vertinimo ataskaitose, tačiau neįrodyta, kad jie priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės moksleivių veiksmais. Kita vertus, įvykis įvyko 2019 03 27, būtent 2019 03 27 automobilio apgadinimai nėra užfiksuoti, nuo 2019 03 27 iki 2019 04 09 praėjo 13 dienų, neaišku kur tuo metu buvo laikomas automobilis, ar jam tuo laikotarpiu nebuvo padaryti kokie nors apgadinimai.
25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taipogi nurodė, kad ieškovė reikalauja priteisti žalą, į kurią yra įskaičiuotas ir PVM mokestis, nors ieškovė buvo nurodžiusi, kad bylos nagrinėjimo metu transporto priemonė dar nėra remontuota. Apylinkės teismas darė išvadą, kad ieškovė ieškinį grindžia žalos dydžiu, kurio dar nėra patyrusi ir kuris atsiras ateityje. Apeliantė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, apeliaciniame skunde teigdama, kad jos turtinė padėtis neleido jai susiremontuoti automobilio, tačiau ji pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad yra labai realu, jog ši žala ateityje kils, kadangi automobilio apgadinimai buvo nustatyti, juos tereikia pašalinti, o tam reikalingi remonto darbai. Apeliantės manymu, jeigu ji privalėtų rinktis tik iš automobilius remontuojančių įmonių, kurios nėra PVM mokėtojos, ieškovės pažeistų teisių gynimo apimtis būtų itin susiaurinta. Apeliacinės instancijos teismas apeliantei nepritaria. Nagrinėjamu atveju bylai reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, kad ieškovė (ką pati patvirtino ir apeliaciniame skunde), autotransporto vertinimo ataskaitose nurodytų išlaidų faktiškai nepatyrė, todėl, net jeigu teismas būtų konstatavęs, kad šios išlaidos tikėtinai pagrįstos, ataskaitose nurodyto PVM nebūtų pagrindo įskaičiuoti į ieškovės nuostolių dydį. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kai automobilis neremontuojamas, tai prievolės apskaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM neatsiranda, nes nėra apmokestinimo objekto, nėra tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos, todėl, kai automobilis neremontuojamas, tai tiek PVM mokėtojų, tiek ne PVM mokėtojų nuostoliu laikytina prekių ir paslaugų, reikalingų automobiliui suremontuoti, vertė be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006 ir kt.).
26. Apeliantė taip pat apeliaciniame skunde teigia, kad jai nebuvo žinoma, kad dėl jos pateiktų pretenzijų buvo sušauktas susirinkimas, kuriame dalyvavo progimnazijos direktorė ir mokinių tėvai, ir kuriame buvo nuspręsta atmesti ieškovės pretenziją. Ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovę pateikti minėto susirinkimo protokolą, tačiau teismas šį jos prašymą atmetė, nors anot ieškovės, šis įrodymas galėjo padėti atskleisti, ką sakė mokinių tėvai, kokius paaiškinimus jie davė, ar buvo aiškinamasi kas konkrečiai apgadino automobilį ir pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės minimas susirinkimo protokolas nagrinėjamos bylos atveju neturi reikšmės, kadangi jis niekaip nepagrįstų ieškovės ieškinyje nuodytų aplinkybių, kadangi mokinių tėvai įvykyje nedalyvavo.
27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal apeliacinio skundo argumentus sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė atsakovę atlikus neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovės transporto priemonei buvo padaryta žala, padaryta tinkamai įvertinus bylos faktines aplinkybes, tinkamai pritaikius procesines ir materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pažymėtina, kad pateikto vertinimo negali pakeisti aplinkybė, jog skundžiamame teismo sprendime ne visi įrodymai turi stiprią įrodomąją galią, nes tai nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo ir nesudaro pagrindo abejoti teismo išvada dėl tam tikrų faktų pripažinimo neįrodytais.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
30. Ieškovė apeliaciniame skunde suformulavo reikalavimą iš atsakovės priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad apeliacinis skundas netenkintas, ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą taipogi suformulavo prašymą pritiesti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė jų dydį pagrindžiančius įrodymus – 2020 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, 2020 m. gruodžio 23 d. mokėjimo nurodymo kopiją, iš kurių nustatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą buvo patirtos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (1,3 x 1 398,5 Eur = 1 818,05 Eur), todėl priteistinos iš ieškovės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą.
Priteisti iš ieškovės A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei Kauno V. K. progimnazijai (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.