- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-28
- Bylos Nr.
- e2-113-1024/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Juodviršytė
- Ieškovas
- G. V.
- Atsakovas
- D. B.
- Advokatai
- Ramūnas Dobrovolskis, Vladimiras Tiurinas
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovui D. B. dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš atsakovo 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad įsiteisėjusiu Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-597-363/2020 atsakovas D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d., 10 val. 45 min., Plungės m., Gandingos g. 10 namo laiptinėje, ties butu Nr. 12, be aiškios priežasties vieną kartą dešinės rankos kumščiu smogė G. V. į krūtinę ir tokiu būdu padarė jam dešinės pusės devinto šonkaulio lūžimą, kas sukėlė nukentėjusiajam G. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl atsakovo tyčinių brutalių veiksmų, kuriuos sukėlė atsakovo nepasitenkinimas ieškovo asmeniu, ieškovas patyrė didžiulį skausmą, parkritęs ant grindų aimanavo, raitėsi, negalėjo įkvėpti, šaukė pagalbos. Dėl patirto sužalojimo netrukus buvo su greitosios medicininės pagalbos automobiliu išvežtas į ligoninę, kur jam buvo teikiama skubi medicininė pagalba. Ieškovas patyrė ne tik kad didžiulį fizinį skausmą, bet buvo pažemintas ir paniekintas kaimynų tarpe. Buvo sužalotas dėl teisėtai reiškiamų priekaištų atsakovui dėl atliekamos daugiabučio namo renovacijos. Tokiu būdu atsakovas išliejo pyktį ant ieškovo, t. y. sudavė smūgį prie pat gyvybiškai pavojingos vietos – šalia „saulės rezginio“, dėl to lūžo šonkaulis. Ieškovas patyrė labai stiprų fizinį ir emocinį sukrėtimą. Ieškovas ilgai negalėjo atgauti „kvapo“, o visą ilgą nedarbingumo laikotarpį negalėjo nieko kilnoti, negalėjo visa krūtinės amplitude kvėpuoti, negalėjo užsiimti su vaikais, kurių augina netgi tris, negalėjo jais pilnavertiškai rūpintis, vežioti į užsiėmimus, būrelius it t.t. Ieškovas ilgą laiką būdamas nedarbingas negalėjo dirbti. Visas gydymosi ir nedarbingumo laikotarpis praėjo kančiose, atsakovas negalėjo nei normaliai pailsėti, nei gulėti patinkama poza, negalėjo išsimiegoti, negalėjo net atsikosėti ar juoktis, nes krūtinę plėšė iš skausmo. Tą ilgą laikotarpį prarado gyvenimo džiaugsmą. Kasdieniniai nesunkūs fiziniai užsiėmimai jam tapo kančia. Nebegalėjo užsiimti jokia aktyvia fizine veikla. Be to, ieškovas yra gydytojo perspėtas ypatingai saugoti lūžusią vietą, nes toje pačioje vietoje lūžis pakartotinai galimas nuo silpnesnio smūgio. Ieškovui ir pats baudžiamasis procesas sukėlė daug neigiamų išgyvenimų. Jam teko įrodinėti, kad yra ne melagis. Atsakovas viso proceso metu ciniškai neigė savo kaltę, bandė įrodyti, kad ieškovas įvykį neva inscenizavo būdamas girtas. Proceso metu atsakovas ieškovą žemino, kaltino jį besaikiu girtavimu. Ieškovui teko aiškintis kaimynams kas nutiko, įrodinėti, kad tikrai nemeluoja. Pablogėjo ieškovo reputacija, tai atsispindėjo bendravime su daugiabučio namo gyventojais. Požiūris į ieškovą pasikeitė į blogąją pusę, nors jis pats yra šioje situacijoje nukentėjęs. Ieškovo kančias po sužalojimo matė jo sugyventinė E. G. ir su juo kartu gyvenantys trys vaikai L. G., I. V. ir A. V.. Pastaroji dėl amžiaus nesuvokė, kad tėvas dėl sužalojimo nebegali jos paimti į rankas ir apskritai rūpintis dalykais, kurie reikalauja bent kiek fizinių pastangų. Atsakovas sužalotas buvo ilgiau nei pusantro mėnesio – nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. Tas laikotarpis „išmestas“ iš pilnavertiško gyvenimo dėl atsakovo kaltės. Turėjo gydytis ir vartoti vaistus. Atsiprašymo, jau nekalbant apie žalos atlyginimą, iš atsakovo ieškovas nesulaukė.
Atsiliepimas
3. Atsakovas D. B. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovas D. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek viso proceso metu neigė ir šiuo metu neigia padaręs nusikalstamą veiką, nors yra įsiteisėjęs teismo sprendimas ir tvirtina, kad nusikalstamos veikos nepadarė. Šiuo atveju ieškovas turi pagrįsti žalą ne tik įsiteisėjusiu nuosprendžiu, bet ir jos dydį, kilusias pasekmes kitais įrodymais. Vieni iš svarbiausių įrodymų baudžiamojoje byloje, kuriais atsakovas buvo pripažintas kaltu tai VšĮ Plungės ligoninės gydytojo išrašas ir specialisto išvada, kuriuos ir šiuo metu atsakovas laiko, kad teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino, bei padarė nepagrįstas išvadas. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog nukentėjusysis po nustatyto lūžio gydėsi, atliko papildomus tyrimus nurodytus gydytojo išraše, todėl atsakovas laiko, jog nustatyta diagnozė nėra pagrįsta. Natūralu, jog lūžęs, skilęs kaulas gyja ne vieną savaitę, todėl kyla pagrįstos abejonės, kaip 2020-08-14 nustačius nukentėjusiajam galimą IX šonkaulio lūžį nebėra jokių duomenų ne tik apie lūžio aprašymą bet ir tolimesnį gydymą.
4. Teismo posėdžio metu ieškovas G. V. nurodė, kad jis patyrė fizinį smurtą iš atsakovo ir atsakovas buvo nuteistas. 2020 m. rugpjūčio 14 dieną jis iš savo buto išėjo į laiptinę, rakino buto duris, kai pamatė pareinantį atsakovą. Jam parsilenkiant su atsakovu, šis trenkė jam vieną kartą kumščiu tiesiai į „saulės rezginį“ ir nuėjo toliau. Jis pajuto skausmą, jam trūko oro, krito ant žemės, pradėjo šaukti, tačiau atsakovas nereagavo. Buvo iškviesta policija ir greitoji medicinos pagalba, kurios darbuotojai jį išsivežė į ligoninę. Atsakovo įmonė tuo metu atliko namo renovaciją ir jis kartais pasiginčydavo su atsakovu dėl netinkamai atliekamų darbų. Dėl patirtų sužalojimų jam buvo sutrikdyta sveikata, jis šešias savaites nedirbo, labai skaudėjo krūtinės srityje, gydytojas liepė būti ramiai, galėjo tik gulėti ant nugaros arba ant vieno šono, negalėjo padėti žmonai buityje, nors šeimoje auga 3 nepilnamečiai vaikai, negalėjo vaikų pakelti, pažaisti ar eiti į lauką su jais. Taip pat jis patyrė pažeminimą kaimynų akivaizdoje, nes atsakovas kaltino jį girtuokliavimu, atsigirdo kalbos, kad jis meluoja dėl smūgio, turėjo kaimynams įrodinėti, kad nemeluoja. Taip pat reikėjo dalyvauti baudžiamojoje byloje, duoti parodymus ir tai jam sukėlė nemalonius jausmus, vėl reikėjo ne kartą prisiminti šį įvykį. Dėl įvykio jis buvo eliminuotas iš gyvenimo apie pusantro mėnesio, savo patirtą žalą vertina 5000 Eur, kadangi atsakovas jo net neatsiprašė.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokato padėjėjas Vladimiras Tiurinas nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus, papildomai paaiškino, kad visi duomenys dėl padaryto sužalojimo ieškovui yra baudžiamojoje byloje, teisiškai reikšmingos aplinkybės nustatytos ir jos patvirtintos įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu. Nors atsakovas į bylą pateikė teismo medicinos konsultacinę išvadą, tačiau ši išvada nepaneigia ieškovui padaryto sužalojimo, kadangi vertinant dvi išvadas reikia žiūrėti, ar ekspertams buvo pateikta vertinimui ta pati medžiaga. Šiuo atveju ekspertui P. P. nebuvo pateikta ta pati medžiaga, todėl remtis šia specialisto išvada negalima. Chirurgas K. G. priimamajame turėjo padarytą rentgeno nuotrauką, pats tą nuotrauką įvertino ir diagnozavo šonkaulio lūžį. Taip pat buvo padaryta ir echoskopija bei apžiūrėtas fiziškai pats ieškovas. Taigi abejonių dėl padaryto sužalojimo nėra. Padaryta žala ieškovui patvirtinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ieškovas dėl sutrikdytos sveikatos negalėjo užsiimti jokia fizine veikla, negalėjo judėti, negalėjo rūpintis vaikais ir buitimi, pats gijimo procesas buvo ilgas ir ilgą laiką ieškovas negalėjo gyventi normalaus pilnaverčio gyvenimo, todėl iš atsakovo turi būti priteista žala.
6. Teismo posėdžio metu atsakovas D. B. nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka visiškai. Paaiškino, kad ieškovas yra išgeriantis žmogus ir nuolatos kabinėdavo dėl atliekamų namo renovacijos darbų. Ieškovas jam siūlė išgerti alaus, tačiau jis nesutiko, mano, kad dėl to ieškovas supyko ant jo, tačiau jis jokio pykčio ieškovo atžvilgiu neturėjo. Tą dieną jie prasilenkė laiptinėje ir ieškovas pradėjo rėkti, kad jį muša, nors jis tikrai jokio smūgio nesudavė, jie net neprisilietė vienas prie kito. Jo didžiausia klaida buvo, kad jis neturėjo advokato nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmoje instancijoje, nes yra nekaltas ir negalvojo, kad bus nuteistas. Jo atžvilgiu buvo neteisingai pritaikytas įstatymas, jis niekada nesutiks su chirurgo K. G. padaryta išvada dėl šonkaulio lūžimo ieškovui, kadangi šis chirurgas išvadą dėl šonkaulio lūžio padarė net neturėdamas rentgenologo išvados. Ekspertas V. ekspertizę padarė tik turėdamas K. G. epikrizę, nors rentgenologo išvada buvo, kad kaulinių pakitimų nėra, taigi jokio lūžio nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Ramūnas Dobrovolskis nurodė, kad su ieškinio reikalavimu nesutinka, papildomai paaiškino, kad pačioje pirminėje stadijoje gydytojas chirurgas K. G. aplaidžiai įvertino ieškovo būklę. Šiuo atveju ekspertai turi konstatuoti, koks buvo sveikatos sutrikdymo mastas, o ne chirurgas. Byloje pateiktuose medicininiuose išrašuose nurodyta, kad ieškovui trauminių pakitimų nėra, kas leidžia daryti išvadą, kad ieškovui joks šonkaulis nebuvo lūžęs, kadangi jokio smūgio nebuvo. Tą patvirtina ir teismui pateikta konsultacinė specialisto išvada.
Motyvuojamoji dalis
k o nstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas D. B. 2020 m. gruodžio 9 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje. D. B. pripažintas kaltu dėl to, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d., 10 val. 45 min., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, ties butu Nr. 12, be aiškios priežasties vieną kartą dešinės rankos kumščiu smogė G. V. į krūtinę ir tokiu būdu padarė jam dešinės pusės devinto šonkaulio lūžimą, kas sukėlė nukentėjusiajam G. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi nuteistojo D. B. apeliacinio skundo netenkino ir Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendį paliko nepakeistą.
9. Atsakovas savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo neigia ir teigė, kad ieškovui smūgio nesudavė, jis yra nuteistas nepagrįstai.
Dėl prejudicinių faktų
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nereikia nustatinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią proceso teisės normą, yra nurodęs, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinio įstatymo reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje byloje paprastai skiriasi. Kita vertus, yra civilinių bylų, kuriose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, tiesioginiai nusikaltimo padariniai (kūno sužalojimai, turto sunaikinimas) ir kt. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008;2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; kt.). Tai reiškia, kad kiti faktai, nesusiję su nusikalstamais veiksmais, nagrinėjant civilinę bylą gali būti ginčijami ir teismas turi teisę juos kitaip nustatyti. Prejudicinę galią visada turi įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, nes juo būna pasisakoma dėl pripažinto kaltu asmens nusikalstamų veiksmų, kurie paprastai sukelia civilinius teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2001;2001 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-897/2001; kt.).
11. Nagrinėjamos bylos atveju dėl atsakovo buvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, todėl, remiantis kasacinio teismo praktika, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytų nusikalstamų veiksmų ir jų padarinių nereikia įrodinėti civilinėje byloje. Nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, tiesioginiai nusikaltimo padariniai (kūno sužalojimai, turto sunaikinimas) ir kt., nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos.
12. Atsakovas savo kaltę neigia ir teismui pateikė teismo medicinos gydytojo dr. P. P. teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą Nr. 0088/21, kurios išvadose nurodyta, kad G. V. buvo padaryta poodinė kraujosruva krūtinės ląstos dešinėje ties IX-X šonkauliais. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, tačiau sužalojimo padarymo laikas yra neaiškus, nes nenurodyta poodinės kraujosruvos spalva. G. V. šonkaulių lūžio nebuvo, tai patvirtina du kartus atliktas krūtinės ląstos rentgenologinis tyrimas. G. V. nustatyta poodinė kraujosruva atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Nedarbingumo pažymėjimas tęstas nepagrįstai ilgai ir įtakos sveikatos sutrikdymo mastui neturi. Kaip nurodyta aukščiau, atsakovo nusikalstami veiksmai bei jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, šios aplinkybės civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Nustatyto sužalojimo dydžio nepaneigia atsakovo pateikta teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada Nr. 0088/21, kuri įrodomąją reikšmę gali turėti nagrinėjant baudžiamąją bylą, nustatant sveikatos sutrikdymo mastą bei kvalifikuojant padarytą nusikalstamą veiką. Nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, tiesioginiai nusikaltimo padariniai – kūno sužalojimas, nustatyti teismo nuosprendyje, civilinėje byloje nėra ir negali būti nagrinėjami iš naujo, todėl įvertinus įsiteisėjusio 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio turinį, šiame rašytiniame įrodyme teismas neįžvelgia atsakovo akcentuojamų aplinkybių, kurios šalintų jo civilinę atsakomybę dėl ieškovui padarytos neturtinės žalos. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą, teikdamas jiems teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą Nr. 0088/21 bei prašydamas atnaujinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tačiau atsakovo skundai buvo atmesti. Kadangi byloje yra pateiktas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo nustatytos aplinkybės civilinėje byloje turi prejudicinę galią, teismui nekyla abejonių dėl to, kad atsakovo D. B. sužalojimai, būtent dėl kurių ieškovas G. V. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, buvo sąlygoti būtent nuteistojo D. B. nusikalstamų veiksmų. Tarp nuteistojo D. B. padarytos nusikalstamos veikos ir atsiradusios neturtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšis, todėl ieškovas pagrįstai prašo atlyginti žalą iš atsakovo D. B.. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pateikta konsultacinė specialisto išvada šioje civilinėje byloje nepaneigia prejudicinių faktų, kurie nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
13. Byloje ieškovas pateikė teismui duomenis apie jo tolimesnį gydymą bei atliktus tyrimus. Iš UAB „Klinika Pulsas“ ambulatorinio apsilankymo aprašymų matyti, kad ieškovas dėl patirtos traumos buvo nedarbingas nuo 2020-08-14 iki 2020-09-30. Nors atsakovas teigė, kad šonkaulio lūžio nebuvo, nes atliktose rentgenogramose nebuvo nustatytas šonkaulio lūžis, ši išvada padaryta ir jo pateiktoje konsultacinėje išvadoje, tačiau teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas šeimos gydytojas F. E. nurodė, kad nedarbingumas ieškovui buvo paskirtas ir tęsiamas būtent dėl konstatuoto šonkaulio lūžio, jis pats diagnozės nenustatinėjo, nes ji buvo nustatyta gydytojo chirurgo K. G.. Pažymėtina ir tai, kad liudytojas teismo posėdžio metu išsamiai paaiškino visas aplinkybes, susijusias su ieškovui taikytu gydymu, nustatyta diagnoze, atliktais tyrimais. Liudytojas nurodė, kad po šonkaulių lūžio traumos gydymas vyksta nuo 4 iki 8 savaičių ir nors gydytojo radiologo išvadoje buvo nurodyta, kad aiškių šonkaulių lūžių nematyti, tačiau išvadoje nebuvo nurodyta, kad lūžių apskritai nėra. Pažymėjo, kad kartais šonkaulių lūžius yra labai sunku pamatyti, nes juos supančių raumenų, sausgyslių ir žmogaus kūno sandaros. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl ieškovui padarytų sužalojimų, jie kaip minėta aukščiau yra nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kuriuo taip pat nustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti atsakovo veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys ir veiksmų neteisėtumo pakartotinai įrodinėti nereikia.
Dėl neturtinės žalos
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.
15. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.
16. Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai (BK 138 straipsnio 1 dalis), ieškovo G. V. sveikata sutrikdyta nesunkiai. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, vertina visas aplinkybes, susijusias su visais asmens išgyvenimais ir nepatogumais, tiesiogiai susijusiais su padarytu nusikaltimu.
17. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tačiau kartu pažymėtina, kad atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, pažeidus nematerialias vertybes, tokias kaip asmens sveikata, žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Visada būtina įvertinti sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius ir kt.). Kartu teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą.
18. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258 -699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016,). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika panašaus pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai tyčia padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, yra pakankamai įvairi, kadangi konkrečiu atveju, netgi esant ir nustatytam tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui, dėl paties sužalojimo, vėliau ir dėl užsitęsusio gydymo patiriami visiškai skirtingi nepatogumai, be to, vienu atveju pasekmės lieka visam gyvenimui, o kitu – pasekmių nelieka iš viso, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška vertinama individualiai. Pažymėtina, kad didesnės sumos priteisiamos tais atvejais, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai. Paprastai tokiais atvejais nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus, nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus, nuo panaudoto fizinio smurto įvairiose kūno vietose lieka kraujosruvos ir pan.
19. Nagrinėjamu atveju ieškovui buvo sulaužytas šonkaulis, todėl suprantama ir neginčytina, kad dėl padaryto sužalojimo ieškovas patyrė skausmą, nepatogumus, buvo nedarbingas, taip pat išgyveno ir psichologiškai, negalėjo pilnavertiškai gyventi, sumažėjo bendravimo galimybės. Iš teismui pateiktų gimimo įrašų matyti, kad ieškovas turi du nepilnamečius vaikus, šeimoje taip pat auga ir ieškovo žmonos nepilnametis vaikas. Dėl patirto sužalojimo ieškovas negalėjo skirti laiko šeimai, padėti žmonai buityje, žaisti su vaikais ir juos pakelti, taigi ieškovui buvo apribotos bendravimo galimybės, jis iš dalies buvo atskirtas nuo šeimos, draugų ir artimųjų dėl patiriamų skausmų krūtinės srityje ir ilgo gijimo. Gydymosi laikotarpiu ieškovas patyrė pilnavertiško bendravimo galimybių sumažėjimą, be to, atsakovas D. B. tiek baudžiamajame procese, tiek nagrinėjant civilinę bylą kaltės nepripažino, kritiškai savo veiksmų nevertino, nesigailėjo, žalos savo noru neatlygino, ieškovo neatsiprašė. Ir šiuo atveju nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusysis dėl patirto sumušimo patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus. Kartu nėra pagrindo abejoti ir tuo, kad ieškovas dėl patirto smurto jaučiasi pažemintas, nes atsakovui viso proceso metu neigiant kaltę, jam teko įrodinėti, kad jis nemeluoja, teisintis prieš kaimynus, pablogėjo jo reputacija, tai atsispindėjo bendravime su daugiabučio namo gyventojais. Taip pat teismas atsižvelgia ir į atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas yra darbingas asmuo, dirba bei gauna pajamas. Tačiau, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, kad smurtiniai veiksmai prieš ieškovą truko trumpai, buvo suduotas vienas smūgis, stacionarinis gydymas nebuvo taikomas, nebuvo atliekamos jokios operacijos, netaikytas specifinis gydymas, procedūros ir pan. Tiek ieškovas, tiek liudytoju apklaustas šeimos gydytojas patvirtino, kad buvo rekomenduojamas tausojantis režimas, pagal poreikį paskirti skausmą malšinantys vaistai. Nors ieškovas dėl lūžusio šonkaulio daugiau nei 40 dienų buvo nedarbingas, tačiau vėliau galėjo grįžti į įprastą gyvenimo ritmą, liekamųjų reiškinių neliko ir nėra pagrindo manyti, kad sužalojimo pasekmės jausis ateityje. Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nebuvo vizualiai matomi, kas būtų sukėlę nepatogumus viešumoje, atkreipę pašalinių dėmesį, taip priverčiant nukentėjusįjį pasijusti nepatogiai. Šiuo atveju ieškovo dvasiniai sukrėtimai nėra progresuojantys, t. y. byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusiojo patirti dvasiniai išgyvenimai būtų sukėlę kokias nors ilgalaikes neigiamas pasekmes, dėl kurių jis ateityje nebegalėtų gyventi pilnaverčio gyvenimo, kad po įvykio ieškovui būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis ir jo sveikata būtų sutrikdyta negrįžtamai.
20. Atsižvelgiant į ieškovui G. V. padaryto kūno sužalojimo pobūdį ir dėl to patirtus nepatogumus, išgyvenimus bei fizines kančias, į žalą padariusio asmens kaltę ir asmenybę, jo turtinę padėtį, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, siekiant kiek įmanoma teisingiau nustatyti neturtinės žalos dydį, siekiant protingos skirtingų interesų pusiausvyros, remiantis formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, teismas sprendžia, kad byloje yra pagrindas ieškovui priteisti 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinamas (CPK 178 straipsnis).
21. Atsakovas taip pat privalo mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis. analogiškai reglamentuoja ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
23. CPK 98 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-375-16/2015; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).
24. Sprendžiant klausimą dėl patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijos, teismo vertinimu pažymėtina, kad šioje byloje konstatuota, jog ieškovas įrodė visas atsakovo atsakomybei kilti būtinas sąlygas, o aplinkybė, kad priteista tik dalis prašytos kompensacijos už neturtinę žalą, neleidžia daryti išvados, jog turėtų būti vertinama, jog jis neįrodė buvus neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas yra išimtinai teismo diskrecijos teisė, manytina, jog šiuo atveju turi būti laikoma, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo buvo tenkintas. Įvertinus šias aplinkybes iš atsakovo yra priteisiamos visos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos.
25. Iš byloje pateikto ieškovo atstovo advokato padėjėjo Vladimiro Tiurino prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pinigų priėmimo kvito matyti, kad ieškovo atstovavimo išlaidas šioje byloje sudaro 1000 Eur. Šios išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų kiekį bei pobūdį, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, darytina išvada, kad jos yra būtinos ir pagrįstos, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 1000 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).
26. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovo priteistina 34 Eur (220 Eur x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio (CPK 80 str. 7 d., 83 str. 1 d. 4 p., 85 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2021 m. birželio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 34 Eur (trisdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio valstybei (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.