Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – D. P., Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Suinteresuotas asmuo D. P. atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą teismui nepateikė.

5. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Dėl įstatymo praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo

6. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys).

7. Nepriėmus palikimo nė vienu iš nurodytų būdų per įstatymo nustatytą terminą, įstatyme yra įtvirtinta galimybė įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Tokiu atveju jis turi įrodyti, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių, t. y. turi įrodyti, jog tam tikros aplinkybės lėmė, jog jis negalėjo įgyvendinti įstatymo įtvirtintos teisės per nustatytą terminą.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

9. Pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

10. Iš pareiškimo turinio ir jo priedų nustatyta, kad pareiškėjo ir palikėjo J. P. jokie giminystės ryšiai nesieja (žr. 2023 m. spalio 6 d. Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini)). Kaip teigia pareiškėjas, palikėjas yra jo krikštatėvis. Palikėjas J. P. mirė (duomenys neskelbtini) (žr. (duomenys neskelbtini) medicininį mirties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš 2023 m. spalio 6 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad palikėjas yra miręs santuokoje, sutuoktinė – D. P., duomenų apie vaikus, taip pat brolius, seseris nėra. 2023 m. rugsėjo 12 d. Testamentų registro centro duomenimis palikėjas yra sudaręs du testamentus: 1) (duomenys neskelbtini) oficialų testamentą, testamento notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), notaratas patvirtinęs testamentą Dainora Jievaitytė Vilniaus m. 15 – asis notaro biuras; 2) (duomenys neskelbtini) oficialų testamentą testamento notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), notaratas patvirtinęs testamentą Jūratė Mockuvienė Vilniaus m. 41 – asis notarų biuras (paveldėjimo klausimai Dvarčionių g. Vilnius paskirtas Vilniaus m. 45 – ajam notarų biurui, notarė Jurga Kontutienė (žr. 2023 m. rugsėjo 27 d. raštą dėl informacijos suteikimo Nr. (duomenys neskelbtini))). Iš byloje esančio palikėjo J. P. (duomenys neskelbtini) sudaryto oficialaus testamento (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtinto Vilniaus m. 15 – ojo notaro biuro notarės Dainoros Jievaitytės, matyti, kad palikėjas J. P. savo mirties atveju testamentu padarė tokį patvarkymą – jam nuosavybės teise priklausančią buto dalį, esančią adresu (duomenys neskelbtini), bt. Nr. (duomenys neskelbtini), palieka T. D.; tuo atveju, jeigu įpėdinis T. D. numirtų iki atsirandant palikimui arba nepriimtų palikimo, minėta buto dalis, esanti adresu (duomenys neskelbtini), paliekama sutuoktinei D. P.. Iš į bylą pateikto (duomenys neskelbtini) oficialaus testamento nustatyta, kad palikėjas J. P. savo mirties dieną testamentu padarė tokį patvarkymą – jam nuosavybės teise priklausančią dalį iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), palieka pareiškėjui. Iš 2023 m. spalio 3 d. Vilniaus m. 45 – ojo notarų biuro rašto duomenų matyti, kad po palikėjo J. P. mirties nėra jokių įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų. Terminas palikimui priimti suėjo 2013 m. birželio 2 d. (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).

11. Iš pareiškėjo pareiškime dėstomų aplinkybių bei paaiškinimų nustatyta, kad pagrindinė termino praleidimo priežastis buvo tai, jog paveldėtojas nežinojo apie palikėjo J. P. sudarytą testamentą. Tai, kad yra sudarytas testamentas pareiškėjas sužinojo tik po pokalbio su palikėjo J. P. žmona D. P., todėl nedelsiant pradėjo termino palikimui priimti atnaujinimo procedūrą.

12. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat šalių paaiškinimus, daro išvadą, kad egzistavo pareiškėjo nurodyta aplinkybė (paveldėtojas nežinojo apie palikėjo J. P. sudarytą testamentą), kuria jis remiasi kaip priežastimi, sutrukdžiusia priimti palikimą pagal testamentą. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo giminystės ryšiai su palikėju J. P. nesieja. Byloje dalyvaujantis suinteresuotas asmuo D. P. (palikėjo žmona) aplinkybės, kad būtent ji informavo pareiškėją apie egzituojantį palikimą, neginčija. Taigi tikėtina, kad gali būti, jog pareiškėjas nežinojo apie palikėjo sudarytą testamentą, kuriuo palikėjas paliko pareiškėjui turtą. Teismas neįžvelgia, kad pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti aptariamą teisę, būtų pasielgęs nepakankamai atidžiai ir nerūpestingai. Be to terminas palikimui priimti nėra praleistas ženkliai, terminas palikimui priimti suėjo – (duomenys neskelbtini), o su pareiškimu į teimą pareiškėjas kreipėsi – (duomenys neskelbtini). Byloje suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškėjo reikalavimo nėra pareiškę. Tokiu atveju, termino palikimui priimti atnaujinimas jokių neigiamų pasekmių kitiems asmenims nesukels ir nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, o pareiškėjui leis paveldėti palikėjo J. P. testamentu paliktą turtą. Akcentuotina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, atsižvelgia ir į tai, kad atsisakius atnaujinti terminą palikimui priimti, nepagrįstai nukentėtų pareiškėjo interesai.

13. Įvertinus į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad terminas palikimui pagal testamentą priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjo pareiškimas tenkintinas, pareiškėjui atnaujinant terminą kreiptis į notarą priimti palikėjo J. P., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą pagal testamentą (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 576 straipsnio 1 dalis, 578 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 576 straipsniu, 578 straipsniu,

nutaria:

Tenkinti pareiškimą.

Atnaujinti pareiškėjui M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą kreiptis į notarą priimti palikėjo J. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą pagal testamentą.

Palikimo pagal testamentą priėmimo 3 mėnesių terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.