Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. V. ieškinį atsakovei A. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m.. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

8. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams teismo sprendime išdėstytiems motyvams.

Dėl žodinio nagrinėjimo

9. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Faktinės aplinkybės

10. Nustatyta, kad jog apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini) atsakovės be antsnukio vedžiojamas šuo užpuolė ieškovą ir įkando jam į ranką, taip sužalodamas jo sveikatą. Pateikti 2023 m. kovo 2 d. kvitai, 2023 m. vasario 25 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, jog už gydytojo diagnostiką ir konsultaciją dėl gydymo ieškovas sumokėjo 50,00 Eur, už vaistų įsigijimą sumokėjo 35,30 Eur, už šeimos gydytojo paskirtų raminamųjų vaistų įsigijimą sumokėjo 3,48 Eur. Taip pat pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, jog už keturias konsultacijas ieškovas sumokėjo 130,00 Eur. Ieškovas ir (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį dėl paslaugų, pagal kurią ieškovas dirba nuo (duomenys neskelbtini), dirba nuo pirmadienio iki penktadienio, kiekvieną savaitę, pagal sutartį įmonė ieškovui įsipareigoja mokėti 3200 Eur per mėnesį užmokestį. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2023 m. balandžio 13 d. sprendimas dėl ligos išmokos patvirtina, jog ieškovas buvo laikinajame nedarbingume laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 23 d. iki 2023 m. vasario 10 d. jam buvo skirta ligos išmoka. Taip pat ieškovas patyrė 200,00 Eur išlaidų, susijusių su žalos išieškojimu ne teismo tvarka.

Dėl ginčo

11. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo ieškovui iš atsakovės priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys sietinas su kiekvieno suinteresuoto asmens teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylose dėl turtinės/neturtinės žalos atlyginimo įstatymuose nėra numatyta išankstinė neteisminė ginčo sprendimo tvarka, todėl šios kategorijos bylose asmuo, kuris mano, kad jo teisės pažeistos, gali kreiptis į teismą ir nebandęs ginčo išspręsti neteismine tvarka. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas iki kreipiantis į teismą 2 kartus kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo, tai yra, pirmą kartą trumpąja žinute, o antrą kartą pateikė atsakovei pretenziją dėl žalos atlyginimo, kuria pareikalavo atsakovės atlyginti 2 500 Eur neturtinę žalą iki teismo, tačiau atsakovei nebuvo priimtini ieškovo pasiūlymai. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė ieškovui siūlė 200 Eur žalos atlyginimą, tačiau ir šios sumos ieškovui nesumokėjo. Taigi atsakovei nesutinkant su ieškovo reikalavimais, ieškovas turėjo pagrindą reikšti ieškinį teisme ir toks ieškinio pareiškimas negali būti laikomas nesąžiningu naudojimusi procesinėmis teisėmis. Reikšdamas ieškinį ieškovas suformulavo savo reikalavimus ir vadovaudamasis teismų praktika ieškinyje nurodė patirtos neturtinės žalos dydį, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovas šioje byloje yra nesąžiningas, nes pakeitė reikalaujamos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tai, kad atsakovė ir šiuo metu nepripažįsta ieškinio, patvirtina jos pateiktas apeliacinis skundas. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė apeliaciniame skunde prašo ne sumažinti priteistiną žalos sumą, o sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys panaikinti ir ieškinį atmesti visiškai, taigi ši aplinkybė taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad neteismine tvarka šis ginčas negalėjo būti išspręstas.

15. Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai taikė visiško nuostolių atlyginimo principą, o ieškovas nepagrįstai praturtėjo atsakovės sąskaita. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas nereiškė reikalavimo dėl apgadintos striukės ir pirštinių, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl šių daiktų vertės ir sumokėtos sumos už šiuos daiktus. Nors apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas galėjo įskaityti daiktų vertę į atlygintinos sumos dydį, tačiau byloje nėra duomenų ir atsakovė nenurodė, kokia yra apgadintų daiktų vertė, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įskaityti atsakovės sumokėtos ieškovui sumos į atlygintinių daiktų vertę.

17. Apeliantė teigia, kad pirmoji psichologo konsultacija fiksuota (duomenys neskelbtini), t. y., praėjus vos savaitei po įvykio, kyla abejonių, ar tikroji ieškovo kreipimosi į psichologą priežastis yra būtent šis įvykis ir jo pasekmės. Taip pat teigia, kad vien tai, jog ieškovas buvo nedarbingas tam tikru laikotarpiu, neįrodo, kad jis negavo pajamų, kaip ir neįrodo, kad jis jas būtų gavęs, jeigu nedarbingumo nebūtų buvę. Apeliantės nuomone, 50,00 Eur išlaidos gydytojo diagnostikai ir konsultacijai dėl gydymo šias gydymo paslaugas Ieškovas turėjo galimybę gauti nemokamai, tačiau sąmoningai ir informuotai sutiko už šias paslaugas susimokėti. Apeliantės argumentai atmestini.

18. Kaip byloje nustatyta, ieškovas į psichologą kreipėsi praėjus savaitei po įvyko, taigi akivaizdu, kad yra pagrindas daryti išvadą, kad psichologo konsultacija buvo susijusi su įvykiu. Nors atsakovė teigia priešingai, tačiau nepateikė duomenų, kad iki įvykio ieškovas lankėsi pas psichologą dėl kitų priežasčių (CPK 178 straipsnis). Dėl negautų pajamų teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas pateikė (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad ieškovas dirbdavo penkias darbo dienas per savaitę, darbo vieta (duomenys neskelbtini) ir kas mėnesį gaudavo 3 200,00 Eur apmokėjimą. Taigi iš Sutarties matyti, kokias pajamas ieškovas gaudavo, negautos pajamos pirmosios instancijos teismo buvo paskaičiuotos pagal į bylą pateiktus Sodros paskaičiavimus, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovo negautų pajamų paskaičiavimai yra nepagrįsti. Be to, atsakovė savo paskaičiavimų į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Dėl 50 Eur už konsultaciją nepagrįstumo teisėjų kolegija pažymi, kad nemokamos konsultacijos gali būti suteikiamos, bet dėl didelių pacientų srautų ieškovas nemokamos konsultacijos turėtų laukti žymiai ilgiau ir dėl šių priežasčių tikėtina patirtų dar didesnes neigiamas pasekmes, susijusias su patirtu sužalojimu, todėl pagrįsta ir protinga, kad siekdamas pagalbą gauti kuo operatyviau ieškovas užsiregistravo į mokamą konsultaciją ir šias išlaidas atsakovė turi pareigą atlyginti. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės 218,78 Eur su gydymu susijusių išlaidų ir 1 023,41 Eur negautų pajamų ir šios sumos mažinti nėra pagrindo (CPK 178, 185 straipsniai).

19. Nesutikdama su priteistu neturtinės žalos dydžiu apeliantė teigia, kad iš teismų praktikos matyti, jog daug sudėtingesnėse situacijose, nei įvykusi ieškovui, teismai priteisia ženkliai mažesnio dydžio neturtinės žalos atlyginimus, o didesnės sumos priteisiamos ypatingomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

20. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

21. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009), tačiau kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, CPK 4 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).

22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės augintinis įkando ieškovui į ranką, neabejotina, kad tai sukėlė ieškovui didelį fizinį skausmą. Ranka buvo siuvama, ieškovas negalėjo užsiimti nei darbine veikla, nei kitomis savo mėgiamomis fizinėmis veiklomis. Taip pat neabejotina, kad šis įvykis ieškovui sukėlė dvasinius išgyvenimus: išgąstį, ieškovas po įvykio pradėjo blogai miegoti, jautė nerimą, iki šiol jaučia baimę šunims. Byloje pateikti duomenys, kad ieškovas gėrė raminamuosius vaistus, lankėsi pas psichologą. Nors apeliantė nurodė, kad pats ieškovas elgėsi neatsargiai tyliai pro ją prabėgdamas, teisėjų kolegija pažymi, kad tokie apeliantės argumentai yra visiškai nepagrįsti pirmiausia dėl to, kad atsakovės augintinis buvo be antsnukio. Taigi būtent atsakovė neužtikrino, jog jos šuo nekeltų grėsmės kito žmogaus, šiuo atveju, ieškovo sveikatai, jokių ieškovo veiksmų, kurie rodytų didelį jo neatsargumą byloje nėra nustatyta. Kitoks šios situacijos vertinimas neatitiktų nei teisingumo, nei protingumo ir sąžiningumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis). Taip pat pažymėtina, kad visi apeliantės nurodyti teismų sprendimai, kuriais pirmosios instancijos teismas nesivadovavo, buvo priimti 2017, 2018, 2019 metais. Sprendimas nagrinėjamoje byloje priimtas 2023 metais, pinigai dėl infliacijos per nurodytą laikotarpį yra labai žymiai nuvertėję, taigi akivaizdu, kad dėl 2023 m. vykusio įvykio neturtinės žalos suma turi būti žymiai didesnė. Pažymėtina ir tai, pirmosios instancijos teismas priteisdamas 600 Eur vadovavosi teismų praktika ir priteisė ne visą ieškovo prašomą žalos sumą. Kaip minėta, šuns įkandimo pasekmės yra sunkios, todėl 600 Eur priteista suma laikytina atitinkanti aktualią teismų praktiką ir nėra per didelė, laikytina pagrįsta ir nėra pagrindo jos mažinti, ar juo labiau, nepriteisti.

23. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

24. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

25. Vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis).

26. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, 2023 m. sausio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023, siekdama suvienodinti kasacinio teismo praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose, kuriose teismas iš dalies tenkina reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, suformulavo teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad tai atvejais, kai iš dalies tenkinamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį, aplinkybę, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes.

27. E. Ž. T. T. (toliau d./ – EŽTT) 2013 m. liepos 18 d. sprendime byloje K. prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 28963/10, konstatavo teisės į teisminę gynybą pažeidimą, nes kitos šalies patirtų atstovavimo išlaidų prisidėjimo prie paties pareiškėjo atstovavimo išlaidų efektas buvo toks, kad jis prarado beveik visą jam priteistą kompensaciją: tenkinus ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, pareiškėjas buvo įpareigotas padengti kitos šalies atstovavimo išlaidas ir galutinė jo gauta suma buvo sumažinta dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, nepaisant fakto, kad teismai vienodai buvo nusprendę, jog jis turi teisę į kompensaciją dėl patirtos neturtinės žalos.

28. Taigi nors nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies (60 proc.), o dėl turtinės žalos priteisimo visiškai (100 proc.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos pritesimo iš esmės buvo patenkintas, kadangi buvo pripažinta, kad atsakovė yra atsakinga dėl neturtinės žalos ieškovui padarymo, o žalos dydį nustatė teismas, ieškovas savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, todėl 100 proc. bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės ieškovui priteistos pagrįstai.

29. Šiuo atveju tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantė, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo.

Dėl kitų argumentų

30. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

31. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

33. Atmetus apeliacinį skundą atsakovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė duomenis, kad patyrė 800 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl atmetus atsakovės apeliacinį skundą šios išlaidos jam priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui N. V. iš atsakovės A. P. 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.