Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. V. ieškinį atsakovei A. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašo priteisti iš atsakovės 1 442,19 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2023-01-20 apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini) atsakovės be antsnukio vedžiojamas šuo užpuolė ieškovą ir įkando jam į ranką, taip sužalodamas jo sveikatą. Dėl šio įvykio atsakovės atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Atsakovė atlygino ieškovui padarytą 214,60 Eur dydžio turtinę žalą, t. y. šuns sudraskytos striukės vertę, tačiau atsisakė atlyginti neturtinę žalą, be to dėl šio įvykio patyrė didesnę turtinę žalą. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvo padaryta žala ieškovo sveikatai, reikėjo gydytis ir dėl to patyrė išlaidų, kurių atsakovė dar nėra atlyginusi, t. y. 50 Eur gydytojo diagnostikai ir konsultacijai dėl gydymo, 35,30 Eur vaistų įsigijimo išlaidos, 3,48 Eur raminančių vaistų įsigijimo išlaidos, 130 Eur psichologo konsultacijos. Nuo 2023-01-23 iki 2023-02-10 buvo nedarbingas, todėl negalėjo uždirbti pajamų, t. y. už laikotarpį nuo 2023-01-23 iki 2023-01-24 prarado 295,28 Eur pajamų (2 dienos x 147,64 = 295,28 Eur), už laikotarpį nuo 2023-01-25 iki 2023-01-31 - 280,05 Eur (5 dienos x 56,01 Euro = 280,05 Eur), už laikotarpį nuo 2023-02-01 iki 2023-02-10 - 448,08 Eur (8 dienos x 56,01 Euro = 448,08 Eur). Viso negavo ir Sodros nekompensuotas pajamas sudaro 1 023,41 Eur. Kreipėsi į atsakovę, jog ji atlygintų neturtinę žalą, tačiau ji atsisakė tai padaryti, todėl kreipėsi į advokatę ir patyrė 200 Eur išlaidų, susijusių su žalos išieškojimu ne teismo tvarka. Taip pat patyrė neturtinę žalą, t. y. išgyveno įkandimo skausmą ir išgąstį, skausmą ir nepatogumą, kai žaizda buvo siuvama ir gydoma, ilgą laiką negalėjo pilnai valdyti rankos, turėjo ją saugoti, buvo nedarbingas, nebegalėjo bėgioti, lankyti sporto klubo, išsivystė baimė šunims, tapo nervingas, iki šiol blogai miega. Atsakovė visiškai nesidomėjo ieškovo sveikata ir jos augintinio padaryto sužalojimo pasekmėmis, ji nuvertino ieškovo išgyvenimus, o tai sukėlė ieškovui dar didesnį diskomfortą. Neturtinę žalą vertina – 1000 Eur.

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, jog ieškovas, kreipdamasis į teismą, elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Niekada neatsisakė atlyginti ieškovui dėl įvykio patirtos žalos. Atlygino ieškovui visą patirtą turtinę žalą ir neprieštaravo atlyginti pagrįstą racionalaus dydžio neturtinę žalą. Ieškiniu reikalaujama žala yra visiškai kitokios struktūros ir dydžio, nei buvo reikalaujama ieškovo 2023-02-09 reikalavimu dėl žalos atlyginimo. Ieškovas ieškiniu nepagrindžia visų deliktinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų. Nepateikta jokių duomenų, kad ieškovo sveikatos sutrikimai -psichologo konsultacija ir raminamųjų vaistų paskyrimas yra priežastiniu ryšiu susiję su įvykiu. Ieškovas nepateikė duomenų apie savo pajamų šaltinį bei įrodymų, kad nedarbingumo laikotarpiu ieškovas tikėtinai būtų gavęs pajamas, ydingas negautų pajamų apskaičiavimo metodas. Ieškovas, skaičiuodamas turtinę žalą, neatsižvelgia į tai, kad dalį turtinės žalos atlyginimo sumos jis jau gavo, nes jam atlyginta įvykio metu sugadintų rūbų įsigijimo išlaidos 214,60 Eur, nors jie buvo įsigyti daugiau nei prieš septynerius metus. Ieškovo prašomos neturtinės žalos dydis yra nepagristas bei neatitinka teismų praktikos. Mano, jog ieškovas dėl įvykio nepatyrė daugiau nei 200,00 Eur neturtinės žalos.

4. Ieškovas pateikė dubliką, kuriame papildomai nurodo, jog į teismą kreipėsi praėjus trims mėnesiams po nelaimingo įvykio, o atsakovei prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo geruoju buvo nusiųstas iš karto po įvykio 2023-02-09 ir tuo metu dar sveiko ir buvo pačiame diskomforto įkarštyje, todėl buvo neaišku, kiek visi nemalonūs išgyvenimai tęsis, kiek ilgai reikės medicininės ir psichologinės pagalbos. Vėliau, kai žaizda sugijo ir po išgyvento streso pradėjo atsigauti bei po truputį grįžo prie ankstesnio gyvenimo būdo, savo patirtus išgyvenimus įvertino 1 000 Eur suma. Kai 2023-02-09 siuntė atsakovei prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo geruoju, dar nebuvo aiškus galutinis turtinis žalos dydis, nes dar tebesigydė ir Sodra dar nebuvo priėmusi sprendimo dėl negautų pajamų kompensavimo, todėl neturėjo galimybės sukonkretinti prašymo dėl turtinės žalos atlyginimo. Nurodo, jog verčiasi individualia veikla ir visas savo gaunamas pajamas deklaruoja pats bei pats moka nuo gautų ir deklaruotų pajamų Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytus mokesčius bei socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Tai reiškia, kad ir negautas pajamas, jei jos bus jam atsakovės kompensuotos, jis deklaruos pats ir jos bus apmokestintos įstatymų nustatyta tvarka, t. y. pats sumokės nuo jų į valstybės biudžetą priklausančius mokėti mokesčius bei įmokas. Teigia, jog pasirinko tinkamą negautų pajamų apskaičiavimo metodą. Atsakovė pretenzijų, jog striukės vertė mažesnė nereiškė ir pati sumokėjo šią kainą. Mano, jog prašoma neturtinė žala yra protingo ir sąžiningo dydžio.

5. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame papildomai nurodė, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie savo pajamų iš individualios veiklos gavimo realumą. Negautos pajamos yra siejamos su grynu pelnu, o ne įplaukomis, todėl iš tikėtinai gautinų pajamų privalo būti atimamos išlaidos ir sąnaudos tikėtinoms pajamoms uždirbti, mokesčiai, jeigu žalos atlyginimas nėra apmokestinamas.

6. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaikė, ieškinyje ir dublike nurodytų aplinkybių pagrindu ir prašė jį tenkinti. Papildomai ieškovas paaiškino, kad bėgdamas pėsčiųjų taku iš toli pamatė atsakovę vedžiojančią šunį, panašų yra kovinį amerikiečių stafordšyrą, kuris buvo be antsnukio ir su labai ilgu pavadžiu. Priartėjęs 20 metrų, pradėjo bėgti važiojamąją dalimi, nes galimybė aplenkti jos pėsčiųjų ir dviračių take nebuvo. Kai buvo likę 5 metrai, atsakovė jį pamatė ir parodė, sustoti, kad galėtų sutrumpinti šuns pavadį, tuomet sustojo, bet staiga šuo apsisuko ir pradėjo bėgti link jo, o atsakovė pamėtė pavadį ir šuo netrukdomai įsikando į jo ranką. Pajuto didelį skausmą, šoką. Atsakovė nuvežė jį į ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo jam suleisti vaistai nuo stabligės, žaizda išplauta ir susiūta, paskirti antibiotikai. Atsakovė parvežė jį namo, taip pat apmokėjo už vaistus – antibiotikus, antiseptiką ir bintą. Kai grįžo namo gėrė vaistus, tą naktį buvo blogai, vėmė, prastai jautėsi, tuomet žmona skambino atsakovei, nes pradėjo galvoti, jog gal šuo nebuvo skiepytas. Kiekvieną dieną reikėjo du kartus persirišti žaizdą, ranką labai skaudėjo. Kreipėsi pas dermatologą, kuris išrašė tepalą, jog minkštėtų žaizda ir randas sumažėtų, bet randas liko. Atsirado baimė šunims, kai pamatydavo šunį išpildavo prakaitas, drebėdavo rankos, todėl kreipėsi pas psichologą. Dėl šio įvykio pakeitė sportą, nebėgioja, o mina dviratį, nes jaučiasi saugiau. Po poros dienų kreipėsi į policiją, kuri susisiekė su atsakove, atsakovė atlygino tik sugadintą striukę, bet moralinės žalos neatlygino. Prašė atsakovės atlyginti moralinę žalą žinute. Kadangi atsakovė nesutiko atlyginti moralinės žalos, kreipėsi į advokatę, kuri surašė pretenziją. Tačiau atsakovė moralinės žalos neatlygino, todėl kreipėsi į teismą. Atsakovė nė karto su juo nesusisiekė. Šiuo metu šunų bijo, visuomet kai pamato šunį prisimena šį įvykį. Dirba pagal sutartį, teikia IT konsultacijas, atlikęs paslaugą kiekvieną mėnesį išrašo 3200,00 Eur sumai sąskaitą, o įmonė ją apmoka. Kai sirgo ir turėjo nedarbingumą pajamų negavo. Konkrečios turtinės žalos žinutėje nereikalavo, nes dar nežinojo kokia ji bus, nes lankėsi pas psichologą, dermatologą, buvo nedarbingas, nežinojo kiek tęsis nedarbingumas, pirko vaistus. Lankėsi L. privačiai, nes reikėjo laukti ilgoje eilėje dėl valstybės kompensuojamos paslaugos, o gydymo reikėjo tuo metu, bijojo galimų pasekmių, todėl ir kreipėsi privačiai.

7. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime ir triplike nurodytais argumentais. Atsakovė papildomai paaiškino, jog vedžiojo šunį su dukra, jokių žmonių aplinkui nebuvo, todėl šuns pavadėlis buvo iki 2 metrų, negirdėjo, jog iš paskos atbėga ieškovas, kuris nieko nesakydamas prabėgo šalia pakeldamas rankas ir jos šuo įkando į ranką. Tuomet atidavė šunį dukrai ir nuvežė ieškovą į priimamą skyrių, ieškovui žaizdą susiuvo, nes to norėjo pats ieškovas. Po to su ieškovu kalbėjo, jis sakė, jog jokių pretenzijų jai neturi. Sumokėjo už vaistus ir priemones, ir parvežė ieškovą namo. Tą patį vakarą paskambino ieškovo sutuoktinė, kuri kalbėjo pakeltu balsu ir reikalavo 2500,00 Eur. Teiravosi ieškovo sutuoktinės kuom gali padėti, o po kelių dienų gavo šaukimą iš policijos. Neprieštaravo ir sumokėjo už rūbus, kurie buvo septynerių metų senumo, sumokėjo baudą už administracinį nusižengimą, tačiau nesutiko ir nesutinka sumokėti ieškovui 2500,00 Eur. Su ieškovu nekalbėjo, tik parašė žinutę, kalbėjo tik su ieškovo sutuoktine ir iš pokalbio suprato, jog nori pinigų, o ne pagalbos. Ieškovas po šuns įkandimo jautėsi labai ramiai, tik jam buvo gaila, jog negalėjo tęsti bėgimo. Nemano, jog ant ieškovo rankos yra likęs randas. Negalėjo atsakyti ar ieškovas patyrė neturtinę žalą. Šiuo metu dirba keliose darbuose, jos bendros pajamos apie 700 Eur, turi įsipareigojimų bankui, moka 1000,00 Eur paskolą su palūkanomis, gyvena trise, dukra jau pilnametė, sutuoktinis dirba, neturi sveikatos problemų.

8. Liudytoja V. V. teismo posėdžio metu parodė, jog yra ieškovo sutuoktinė, po įvykio bendravo su atsakove telefonu. Tą dieną, vyras grįžo perkąsta ranka, tuo metu buvo su dviem mažamečiais vaikais, labai išsigando, vyrą išvežė į ligoninę, dar spėjo nufotografuoti ranką. Kai vyras grįžo, jam darėsi blogai, gėrė antibiotikus, ranka pradėjo tinti, jis pradėjo vemti. Buvo labai pasimetusi ir išsigandusi, todėl paskambino atsakovei, nes norėjo išsiaiškinti dėl šuns skiepų. Atsakovei papasakojo apie vyro blogą būklę, jog ji yra išsigandusi, tačiau atsakovė pradėjo rėkti ir labai nemandagiai, piktai nurodė, jog gali atvažiuoti iki jų namų ir budėti prie jos vyro bei nuvežti jį į ligoninę. Atsakovė buvo labai nepatenkinta ir pokalbis buvo baigtas. Daugiau su atsakove nebendravo, iš atsakovės nieko nereikalavo. Ieškovas jautėsi psichologiškai blogai, buityje jai negalėjo padėti, taip pat negalėjo pabūti su vaikais, turėjo važiuoti pas gydytojus, psichologus, naktį neužmigdavo ir dabar jis ir jų visa šeima bijo šunų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

9. Vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų ir byloje dalyvavusių šalių paaiškinimų, liudytojos duotų parodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

10. Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2023-01-20 nutarimo pripažinti nukentėjusiuoju nustatyta, jog apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini) atsakovės be antsnukio vedžiojamas šuo užpuolė ieškovą ir įkando jam į ranką, taip sužalodamas jo sveikatą. Dėl šio įvykio atsakovės atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalį, ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Ieškovas nurodė, jog įvykio metu jam padaryta turtinė ir neturtinė žala. Atsakovė buvo nubausta administracine tvarka, skirta bauda. Atsakovė baudą sumokėjo, 2023-01-27 mokėjimo nurodymu pervedė ieškovui už šuns sudraskytą ieškovo striukę, t. y. 214,60 Eur.

11. Iš ieškovo pateikto laikrodžio bėgimo ataskaitos matyti, kaip 2023-01-20 ieškovas judėjo, pradžioje ieškovas bėgo pėsčiųjų taku, tada išbėgo į gatvės važiuojamąją dalį ir sustojo.

12. Iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2023-01-20 paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapo nustatyta, jo ieškovas atvyko į gydymo įstaigą 2023-01-20 14:44 val., jaučia dešinio dilbio skausmą nuo 1-6 balų, sužalojimo pobūdis – žaizda, buvo atlikta antitetatinė profilaktika, žaizdos tvarstymas, nurodytos rekomendacijos – tausojantis režimas, analgetikai, antibiotikai, perrišimai, šuns stebėjimas, ieškovas nukreiptas ambulatoriniam gydymui/darbingumo įvertinimui, ieškovas nedarbingas. Iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2023-01-20 kreipimosi dėl pasiutligės kortelės nustatyta, jog dėl dešinio dilbio šuns įkandimo, ieškovui paskirtas gydymas, šuo skiepytas nuo pasiutligės. Iš nuotraukų matyti šuns sudraskyta ieškovo striukė ir pirštinė, kokio dydžio ieškovui padaryta žaizda iš karto po įvykio, kaip atrodo ieškovo ranka po žaizdos susiuvimo.

13. Ieškovas lankėsi pas gydytoją dermatologą, jam skirtas gydymas, paskirti vaistai. Pateikti 2023-03-02 kvitai, 2023-02-25 mokėjimo nurodymas patvirtina, jog už gydytojo diagnostiką ir konsultaciją dėl gydymo ieškovas sumokėjo 50,00 Eur, už vaistų įsigijimą sumokėjo 35,30 Eur, už šeimos gydytojo paskirtų raminamųjų vaistų įsigijimą sumokėjo 3,48 Eur. 2023-01-27 psichologo pažyma patvirtina, jog ieškovas dėl atsiradusios baimės šunims bei patirto streso, atsiradusio miego sutrikimų, nerimo, lankėsi pas psichologą, psichoterapeutą. Pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, jog už keturias konsultacijas ieškovas sumokėjo 130,00 Eur. Iš 2023-05-19 UAB Mano šeimos gydytojo medicinos dokumentų išrašo/siuntimo nustatyta, jog ieškovui skirti vaistai X., kuriuos jis vartojo tik po šuns įkandimo, anksčiau šie vaistai ieškovui nebuvo skirti.

14. Ieškovas ir (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį dėl paslaugų, pagal kurią ieškovas dirba nuo 2022-07-28 (duomenys neskelbtini), darbo vieta Š., dirba nuo pirmadienio iki penktadienio, kiekvieną savaitę, pagal sutartį įmonė ieškovui įsipareigoja mokėti 3200,00 Eur per mėnesį užmokestį, ieškovas išrašo sąskaitą kas mėnesį už atliktą veiklą, kurią įmonė apmoka, ieškovas taip pat sumoka visus mokesčius nuo gautų pajamų.

15. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2023-04-13 sprendimas dėl ligos išmokos patvirtina, jog ieškovas buvo laikinajame nedarbingume laikotarpiu nuo 2023-01-23 iki 2023-02-10, jam buvo skirta ligos išmoka. Už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2023-01-25 iki 2023-02-10 ieškovui buvo išmokėta 1 191,13 Eur ligos išmoka, t. y. 62,06 proc. ieškovo uždarbio, už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas, t. y. už 2023 m sausio 23 ir 24 d. ieškovui ligos išmoka nebuvo išmokėta. Skaičiuojant ieškovui ligos išmoką buvo taikomas vienos dienos kompensuojamasis uždarbis sudarė 147,64 Eur. Iš 2023-04-14 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacijos apie apskaičiuotas išmokas nustatyta, jog ieškovui skirta ligos išmoka už laikotarpį nuo 2023-01-25 iki 2023-01-31, apskaičiuota išmokos suma 458,13 Eur, išmokėtina suma – 361,92 Eur; laikotarpiu nuo 2023-02-01 iki 2023-02-10 apskaičiuota išmokos suma – 733,00 Eur, išmokėta suma – 579,07 Eur.

16. Iš tarp ieškovo ir atsakovės vykusio susirašinėjimo telefonu 2023-02-03 nustatyta, jog ieškovas prašė atsakovės atlyginti jam padarytą neturtinę žalą. Ieškovas žinutėje nurodė, jog dėl atsakovės šuns įkandimo patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą. Nurodė, jog dėl įvykio yra sukrėstas, nedarbingas, blogai miega, atsirado fobija šunims, negali sportuoti, tirpsta ir skauda ranka, žaizda blogai gyja, gijimo procesas nėra pasibaigęs ir prašė atlyginti jam padarytą neturtinę žalą. Taip pat nurodė, jog jei atsakovė neturtinės žalos neatlygins kreiptis į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovė žinute atsakė, jog ji irgi patyrė didžiulį nerimą, taip pat yra nukentėjusi. Ieškovas, gavęs atsakovės žinutę, dar kartą pasiteiravo, ar atsakovė neketina atlyginti žalos, tačiau jokio atsakymo iš atsakovės negavo.

17. Ieškovas kreipėsi į advokatę, kuri 2023-02-09 parengė pretenziją dėl žalos atlyginimo, kuria pareikalavo atsakovės atlyginti 2500,00 Eur neturtinę žalą iki teismo. Reikalavime nurodė kaip pasireiškė neturtinė žala. PVM sąskaitos faktūros Nr. 2023-016, 2023-018 bei sąskaitų išrašai patvirtina, jog už teisinę konsultaciją dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovas advokatei sumokėjo 100,00 Eur, už reikalavimo atlyginti neturtinę žalą dėl sveikatos sužalojimo surašymą ir pateikimą atsakingam už įvykį asmeniui sumokėjo 100,00 Eur, viso ieškovas patyrė 200,00 Eur išlaidų, susijusių su žalos išieškojimu ne teismo tvarka.

18. Atsakovė pateikė 2023-02-28 atsakymą į ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodė, jog su ieškovo reikalavimais nesutinka, nes jie yra nepagrįsti, o reikalaujamas atlyginti žalos dydis – neracionalus, jei bus pateikti įrodymai atsakovė tuomet svarstys. Ieškovo atstovė 2023-03-01 elektroniniu paštu atsakovės atstovo užklausė su kokiu neturtinės žalos dydžiu atsakovė sutinka. Atsakovės atstovas 2023-03-02 pateikė elektriniu paštu atsakymą, jog atsakovė sutinka atlyginti 200,00 Eur neturtinę žalą, nesutinka atlyginti ieškovo patirtų teisinių išlaidų.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų.

19. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1442,19 Eur turtinės žalos ir 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią patyrė dėl atsakovei priklausančio augintinio - šuns įkandimo. Atsakovė nesutinka su pareikštais reikalavimais, argumentuodama, jog ieškovui turtinė žala jau atlyginta, ieškovas neįrodė, jog patyrė neturtinę žalą, ieškovo prašomos neturtinės žalos dydis yra nepagristas bei neatitinka teismų praktikos.

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti asmeniui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas asmens civilinės atsakomybės sąlygas, tai yra neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusius nuostolius, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai).

21. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.263 straipsnio 2 dalis numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą (CK 6.263 straipsnio 3 dalis). CK 6.267 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Asmuo atsako ir už iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą.

22. Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 punkte numatyta, jog gyvūno laikytojas yra asmuo, kuris yra gyvūno savininkas arba jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai. Pagal minėto straipsnio 12 punktą gyvūno savininkas yra asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas. Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.

23. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė, vedžiodama savo augintinį - šunį be antsnukio, neužtikrino, jog jos šuo nekeltų grėsmės kito žmogaus, šiuo atveju ieškovo sveikatai, dėl ko atsakovės šuo įkando ieškovui bei tokiu būdu sužalojo ieškovo sveikatą. Jei atsakovė būtų laikiusi šuns vedžiojimo reikalavimų, šunį būtų vedžiojusi su antsnukiu, sutrumpinusį pavadėlį ir jo nepaleidusi, atsakovės šuo ieškovui nebūtų įkandęs ir ieškovo sveikata nebūtų sužalota. Dėl šio įvykio atsakovės atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena ir atsakovė nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalį. Taigi atsakovės neteisėti veiksmai nustatyti. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovui buvo sužalota sveikata ir atsakovė, kaip šuns savininkė, yra atsakinga už šuns padarytą žalą.

Dėl turtinės žalos.

24. CK 6.283 straipsnyje numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Jeigu po sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo nukentėjusio asmens sveikata pablogėja, jis turi teisę pareikšti ieškinį dėl papildomų išlaidų atlyginimo, išskyrus atvejus, kai žala buvo atlyginta konkrečia vienkartine pinigų suma (CK 6.283 straipsnio 3 dalis). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją.

25. Ieškovas nurodo, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jis patyrė 1442,19 Eur turtinę žalą, t. y. 218,78 Eur dėl gydymo; 1023,41 Eur negautų pajamų, 200,00 Eur dėl žalos išieškojimo ne teismo tvarka ir ją prašo atlyginti. Atsakovė teigia, jog turtinę žalą ieškovui jau atlygino, nes sumokėjo už sugadintą striukę, taip pat už medikamentus, ieškovas daugiau jai jokių turtinių reikalavimų nereiškė, todėl jokios turtinės žalos ieškovas nepatyrė ir ji neturi atlyginti. Teismas su tokiais argumentais neturi pagrindo sutikti, nes kaip matyti administracinėje byloje ieškovas reikalavo atlyginti tik žalą, kurią patyrė dėl sudraskytos striukės, o reikalavimas atlyginti su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas, taip pat netektas pajamas nebuvo pareikštas, nes tuo metu ieškovas dar nežinojo kiek truks jo gydymas, kiek tęsis jo nedarbingumas, todėl ieškovas turi teisę reikšti savarankišką reikalavimą už padarytą turtinę žalą atsakingam asmeniui – atsakovei dėl jo su sveikatos sugrąžinimu susijusių išlaidų atlyginimo, taip pat negautų pajamų, nors jų ir nereikalavo iš karto po įvykio, rašydamas žinutę telefonu bei teikdamas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą ikiteismine tvarka. Kita vertus pažymėtina, jog ieškovas telefono žinute nurodė, jog jei atsakovė neatlygins neturtinės žalos, tai jis kreipsis į teismą ne tik dėl neturtinės žalos, bet ir dėl turtinės žalos atlyginimo.

26. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovui dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvo padaryta žala jo sveikatai, jam teko gydytis, t. y. lankytis pas šeimos gydytoją, kuris skyrė raminamuosius, pas dermatologą, kuris suteikė konsultaciją dėl žaizdos priežiūros bei paskyrė vaistus žaizdos gydymui, dėl patirto išgąsčio ieškovas pradėjo blogai miegoti, atsirado nerimas, baimė šunims, todėl ieškovas lankėsi pas psichologą. Atsakovė šių išlaidų, kurios susijusios su ieškovo sveikata ir gydymų nėra atlyginusi. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas patyrė šias išlaidas: 50 Eur gydytojo diagnostikai ir konsultacijai dėl gydymo, 35,30 Eur dermatologo paskirtų vaistų įsigijimų, 3,48 Eur raminančių vaistų įsigijimą, 130 Eur už psichologo konsultacijas. Viso ieškovas patyrė 218,78 Eur su gydymu susijusių išlaidų.

27. Teismo vertinimu neabejotinai egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų bei ieškovui kilusios žalos, su jo sveikatos grąžinimu, susijusių išlaidų. Jei atsakovės šuo nebūtų užpuolęs ir įkandęs ieškovui į ranką, ieškovui nebūtų reikėję lankytis ir konsultuosis su šeimos gydytoju, dermatologu bei psichologu, vartoti gydytojų paskirtų vaistų (CK 6.283 straipsnio 2 dalis), todėl šios ieškovo patirtos 218,78 Eur išlaidos yra pagrįstos, jos buvo būtinos, ir nors atsakovė teigia, jog ieškovas galėjo gauti nemokamą valstybės teikiamą dermatologo pagalbą ir nebūtų patyręs 50,00 Eur išlaidų, tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su atsakove. Teismo vertinimu ieškovo sveikatos atstatymas bei medicininė pagalba turėjo būti teikiama kuo greičiau, jos neatidėliojant, jog pasekmės sužalojimo būtų mažiausios. Jei ieškovas būtų delsias ir laukęs nemokamos medicinos pagalbos, gydymas būtų pradėtas vėliau ir pasekmės būtų žymiai didesnės.

28. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį turtinė žala yra ne tik asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

29. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas iki šuns įkandimo teikė (duomenys neskelbtini) paslaugas pagal 2022-07-28 sutartį sudarytą su (duomenys neskelbtini), ieškovas dirbdavo penkias darbo dienas per savaitę, darbo vieta Š. ir kas mėnesį gaudavo 3200,00 Eur apmokėjimą bei sumokėdavo valstybei pats mokesčius nuo gautų pajamų. Dėl atsakovės šuns padaryto ieškovo sveikatos sužalojimo laikotarpiu nuo 2023-01-23 iki 2023-02-10 ieškovas buvo nedarbingas, todėl negalėjo uždirbti pajamų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimu už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2023-01-25 iki 2023-02-10 ieškovui buvo išmokėta 1 191,13 Eur ligos išmoka, t. y. 62,06 proc. ieškovo uždarbio, tokiu būdu ieškovas neteko 37,94 proc. pajamų. Už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas, t. y. už 2023-01-23 ir 2023-01-24 ieškovui ligos išmoka nebuvo visai mokama ir ieškovas neteko 100 proc. savo pajamų. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus duomenis ieškovo vienos dienos uždarbis buvo 147,64 Eur. Pagal ieškovo pateiktus skaičiavimus už laikotarpį nuo 2023-01-23 iki 2023-01-24 ieškovas prarado 295,28 Eur pajamų (2 dienos x 147,64 = 295,28 Eur), už laikotarpį nuo 2023-01-25 iki 2023-01-31 ieškovo negautos pajamos sudarė 280,05 Eur (5 dienos x 56,01 Euro = 280,05 Eur) ir už laikotarpį nuo 2023-02-01 iki 2023-02-10 ieškovo negautos pajamos sudarė 448,08 Eur (8 dienos x 56,01 Euro = 448,08 Eur). Viso ieškovo negautas pajamos sudarė 1 023,41 Eur (295,28 + 280,05 + 448,08).

30. Teismo vertinimu dėl atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų ieškovas tapo nedarbingas, negalėjo dirbti ir negavo pajamų, kurias kiekvieną mėnesį gaudavo ir būtų gavęs pagal sudarytą paslaugų teikimo sutartį, jei atsakovės šuo nebūtų sužalojęs jo sveikatos.

31. Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, darytina išvada, jog ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė atsakovės civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas – neteisėtą veiksmą, žalą, kaltę ir priežastinį ryšį tarp atsakovės atliktų veiksmų ir ieškovui kilusios žalos, susijusios su sveikatos gydymu ir negautomis pajamomis, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 218,78 Eur su gydymu susijusių išlaidų ir 1023,41 Eur negautų pajamų.

Dėl ikiteisminių išlaidų

32. Ieškovas nurodo, jog kreipėsi į atsakovę, jog ji atlygintų neturtinę žalą ikiteismine tvarka, tačiau ji atsisakė tai padaryti, todėl kreipėsi į advokatę ir patyrė 200,00 Eur išlaidų, susijusių su žalos išieškojimu ne teismo tvarka.

33. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas numato, kad asmens nuostolius be kita ko sudaro protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

34. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, jog ieškovas 2023-02-03 kreipėsi į atsakovę telefono žinute, nurodė, jog dėl atsakovės šuns įkandimo patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą. Nurodė, jog dėl įvykio yra sukrėstas, nedarbingas, blogai miega, atsirado fobija šunims, negali sportuoti, tirpsta ir skauda ranka, žaizda blogai gyja, gijimo procesas nėra pasibaigęs ir prašė atlyginti jam padarytą 2500,00 Eur neturtinę žalą. Taip pat nurodė, jog jei atsakovė neturtinės žalos neatlygins kreiptis į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovė žinute atsakė, jog ji irgi patyrė didžiulį nerimą, taip pat yra nukentėjusi. Ieškovas, gavęs atsakovės žinutę, dar kartą pasiteiravo, ar atsakovė neketina atlyginti moralinės žalos, tačiau jokio atsakymo iš atsakovės negavo. Kadangi atsakovė nesutiko atlyginti neturtinės žalos ieškovui, jis 2023-02-09 kreipėsi į advokatę, kuri parengė ir išsiuntė atsakovei reikalavimą atlyginti ieškovui padarytą neturtinę žalą geruoju. Už advokatės konsultaciją ir reikalavimo atsakovei parengimą ieškovas sumokėjo 200 Eur. Atsakovė pateikė 2023-02-28 atsakymą į ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodė, jog su ieškovo reikalavimais nesutinka, nes jie yra nepagrįsti, o reikalaujamas atlyginti žalos dydis – neracionalus, jei bus pateikti įrodymai atsakovė tuomet svarstys. Ieškovo atstovė 2023-03-01 elektroniniu paštu atsakovės atstovo užklausė su kokiu neturtinės žalos dydžiu sutinka atsakovė. Atsakovės atstovas 2023-03-02 pateikė elektriniu paštu atsakymą, jog atsakovė sutinka atlyginti 200,00 Eur neturtinę žalą, nesutinka atlyginti ieškovo patirtų teisinių išlaidų, tačiau atsakovė neatlygino jokios neturtinės žalos ieškovui.

35. Teismo vertinimu ieškovo patirto išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimų ne teismo tvarka, yra protingos, jos atitinka Lietuvos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, be to yra žymiai mažesnės, nei nurodyta rekomendacijose. Ieškovo patirto išlaidos yra pagrįstos, tarp ieškovo patirtų išlaidų ir atsakovės veiksmų yra priežastinis ryšis, jei atsakovė būtų bendravusi su ieškovu bei sutikusi atlyginti bent dalį ieškovo prašomos neturtinės žalos, kurią ieškovas patyrė dėl atsakovės šuns įkandimo, kai ieškovas kreipėsi į atsakovę mobiliąja žinute, ieškovui nebūtų reiškėja kreiptis į advokatę dėl teisinės pagalbos bei pretenzijos apruošimo, dėl ko ieškovas nebūtų patyręs 200,00 Eur, todėl ši suma laikytina pagrįstai, būtina ir priteistina iš atsakovės ieškovui (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas, CPK 178 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

36. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, šį reikalavimą grįsdamas tuo, jog dėl atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų, t. y. atsakovės šuns užpuolimo ir įkandimo, patyrė fizinį skausmą ir išgąstį, kai žaizda buvo siuvama ir gydoma, teko išgyventi skausmus ir nepatogumus, dėl skiepo nuo stabligės kelias dienas pykino, žaizda sunkiai gijo, šuns įkandimo vietoje liko randas, ilgą laiką negalėjo pilnai valdyti rankos, buvo nedarbingas, negalėjo užsiimti mėgstama sportine veikla, išsivystė baimė šunims, tapo nervingas, pradėjo blogai miegojo, gėrė raminamuosius ir iki šiol blogai miega bei jaučia baimę šunims.

37. Atsakovė nesutinka atlyginti ieškovo prašomos neturtinės žalos, argumentuodama tuo, jog ieškovas neįrodė, jog patyrė neturtinę žalą, ieškovo prašomos neturtinės žalos dydis neatitinka teismų praktikos.

38. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kitaip tariant, neturtine žala yra laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialiosioms vertybėms – asmens garbei, orumui, privačiam gyvenimui ir pan.

39. Neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę bei žalą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-294/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-394/2006, ir kt.).

40. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

41. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ir teismų praktikos suformuluotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensuojamąją neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja.

42. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.).

43. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą. Taip pat kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismai, vertindami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma turi įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną. Kitas svarbus neturtinės žalos dydį lemiantis kriterijus yra neigiami padariniai, kurie atsirado ieškovui dėl neturtinės vertybės pažeidimo. Turtinė atsakovo padėtis nėra svarbus kriterijus vertinant neturtinės žalos atlyginimo dydį visų pirma dėl to, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-417/2013).

44. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių asmens vertybių – asmens sveikatos ir gyvybės – gynimo atveju pabrėžiama, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Vertinant neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, būtina atsižvelgti į teismų konstatuotą kompensacinę neturtinės žalos paskirtį, todėl tam tikri kriterijai, pavyzdžiui, žalą padariusio ir nukentėjusio asmens kaltės laipsnis, jų tarpusavio santykiai turi būti vertinami tik tiek, kiek padėtų nustatyti neigiamų teisinių padarinių dydį, bet ne siekiant nubausti žalą padariusį asmenį. Žalą padariusio asmens kaltė, kaip kriterijus nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį yra svarbus tiek, kiek reikia įvertinti asmens veiksmų kryptingumą, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga jam yra nustatyta ir pan. Tačiau subjektyvių neturtinės žalos atlyginimo kriterijų taikymas yra išimtinis, didžiausią reikšmę suteikiant vis dėlto žalos padariniams, t. y. asmens patirtų išgyvenimų trukmei ir intensyvumui, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į patirtų traumų pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

45. Kasacinis teismas pažymėjo, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). Kita vertus, svarbu pažymėti, jog, kaip minėta, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, CPK 4 straipsnis). Taip yra aiškinama kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).

46. Vertindamas ieškovo nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista viena iš svarbiausių ir labiausiai saugomų vertybių – ieškovo sveikata. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovui buvo padarytas sveikatos sutrikdymas – sužalota dešinė ranka, padarytą kastinė žaizda, kurią reikėjo siūti, po žaizdos gijimo įkandimo vietoje liko randas.

47. Vertinant šalių argumentus dėl atsakovės veiksmų įtakos ieškovo fizinei bei psichinei savijautai darytina išvada, jog būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. savo augintinio netinkamo vedžiojimo ir negebėjimo jo sulaikyti, ieškovas buvo užpultas šuns bei patyrė išgąsti, taip pat dėl atsakovės šuns įkandimo ieškovas patyrė fizinį skausmą, išgyvenimus, nepatogumus, nes žaizdą reikėjo dezinfekuoti, siūti, ieškovui reikėjo gerti antibiotikus, žaizdos gijimo laikotarpiu žaizdą reikėjo du kartus dienoje pertvarstyti, ieškovas gydėsi nuo 2023-01-23 iki 2023-02-10, buvo apsunkinta jo galimybė pasirūpinti savimi, savo šeima, dirbti, užsiimti mėgstama sportine veikla, be to ieškovas net pakeikė mėgstamą sporto šaką, jog galėtų jaustis saugus. Taip pat neabejotina, kad šuns užpuolimas ir sužalojimas ieškovui sukėlė ir dvasinius išgyvenimus, išgąsti, ilgalaikę baimę, nerimą, ieškovas gėrė raminamuosius vaistus, lankėsi pas psichologą. Ieškovas po įvykio pradėjo blogai miegoti, jautė nerimą, iki šiol jaučia baimę šunims. Taigi ieškovo patirtas fizinis skausmas, išgyvenimai, nepatogumai, neabejotinai tiesiogiai susiję su atsakovės neteisėtais veiksmais. Teismo vertinimu ieškovo fizinės bei psichinės sveikatos sutrikimai, išgyvenimai, nepatogumai iš esmės buvo nulemti būtent atsakovės šuns užpuolimo ir padaryto įkandimo, nes iki įvykio ieškovas raminamųjų vaistų nevartojo, pas psichologus nesilankė, užsiminėjo savo mėgstama sportine veikla – bėgimu, dirbo ir rūpinosi savimi ir savo šeima.

48. Atsakovė nurodo, jog ieškovas nebuvo pakankamai apdairus, matydamas šunį, prie jos ir šuns prisiartino tyliai, todėl šuo taip ir sureagavo, nes gynė atsakovę. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovės teiginiais, nes byloje pateikti duomenys, t, y. ieškovo laikrodžio ataskaita patvirtina būtent ieškovo nurodytas aplinkybes, jog jis pamatęs šunį išbėgo iš pėsčiųjų tako į gatvės važiuojamąją dalį ir sustojo, jog atsakovė galėtų sutrumpinti šuns pavadį ir šuo nepasiektų ieškovo, o jis galėtų saugiai prabėgti. Todėl laikytina, jog ieškovas elgėsi apdairiai ir atsargiai, tuo tarpu atsakovė, kaip naminio gyvūno savininkė, vedžiodama šunį be antsnukio ir su ilgu pavadžiu pėsčiųjų taku, turėjo būti ypatingai atidi ir rūpestinga, suprasti, jog vedžiodama šunį gali sutikti kitų asmenų, todėl turėjo imtis visų būtinų priemonių jų saugumui užtikrinti, tačiau šunį vedžiojo be pavadžio, šuns nesuvaldė ir jis įkando ieškovui.

49. Vertindamas ieškovo patirtą neturtinę žalą teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad atsakovė po įvykio iškarto suteikė ieškovui pagalbą, t. y. nuvežė į ligoninę, sumokėjo už medikamentus bei parvežė jį namo. Kita vertus, daugiau ji su ieškovu nesukontaktavo ir nesidomėjo kaip jis jaučiasi, nors tą patį vakarą ieškovo sutuoktinė atsakovei skambino bei nurodė, jog ieškovas jaučiasi prastai, jį pykina, ranka tinsta, jis išsigandęs. Ieškovui, pasikreipusi mobiliąja žinute į atsakovę ir nurodžius apie jo patirtus išgyvenimus, savijautą, atsakovė atsakė, jog ji pati yra nukentėjusi ir patyrė neturtinę žalą po ieškovo sutuoktinės skambučio. Atsakovė teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog sulaukė ieškovo sutuoktinės skambučio, klausė jos kokios jai reikia pagalbos, tačiau pasak atsakovės, ieškovo sutuoktinė tik reikalavo pinigų bei jai grasino. Teismo posėdžio metu apklausta ieškovo sutuoktinė patvirtino, jog ji skambino atsakovei, tačiau jai negrasino, jokių pinigų nereikalavo, o tik norėjo pasiaiškinti dėl šuns skiepo ir pranešti atsakovei, jog ieškovas jaučiasi blogai, jį pykina, tačiau atsakovė ją tik aprėkė ir jų pokalbis baigėsi. Teismas neabejoja, jog ieškovo sutuoktinė, ieškovui grįžus iš ligoninės po žaizdos susiuvimo, tą vakarą buvo išsigandusi, nerimavo bei galėjo kalbėti pakeltu balsu, kita vertus atsakovė, turėjo ją suprasti bei parodyti daugiau rūpesčio ir supratimo, o jų pokalbiui, pasibaigus ir atsakovei žinant, jog ieškovas po įvykio jautėsi prastai, jam bloga, ranka tinsta, kitą dieną ar po kelių dienų paskambinti ieškovui bei pasiteirauti kaip jis jaučiasi, pasiūlyti savo pagalbą, tačiau atsakovė su ieškovu nesusiekė ir ieškovo sveikata bei savijauta visiškai nesidomėjo.

50. Atsakovė nurodo, jog ieškovas elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja savo teisėmis, reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kadangi iki teismo ieškovas reikalavime dėl žalos atlyginimo įvardijo, kad jo patirta neturtinė žala sudaro 2 500,00 Eur, tačiau ieškiniu prašo priteisti jam 1000,00 Eur neturtinę žalą. Teismo vertinimu vien ta aplinkybė, jog ieškovas ieškiniu prašo priteisti mažesnę neturtinę žalą nei buvo reikalauta 2023-02-09 pretenzijoje, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovas elgiasi nesąžiningai. Pažymėtina, jog reikalavimas atsakovei dėl neturtinės žalos atlyginimo geruoju buvo nusiųstas ieškovo iš karto po įvykio 2023-02-09, ieškovas buvo nedarbingume, žaizda dar gijo, ieškovas tuo metu negalėjo savimi pasirūpinti, dirbti, jautėsi prastai psichologiškai, nežinojo, kiek tęsis gydymas, kiek dar negalės dirbti bei pasirūpinti savimi ir šeima, užsiimti mėgstama sportine veikla. Praėjus laikui, ieškovas į teismą kreipėsi 2023-04-24, ieškovas jau buvo darbingas, žaizda buvo sugijusi, patirti išgyvenimai mažėjo bei ieškovas grįžo prie įprasto gyvenimo režimo, jis įvertino savo patirtą neturinę žalą mažiau, nei prieš tai reikalavo atsakovės, todėl pripažinti, jog ieškovas elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiauja savo teisėmis nėra jokio pagrindo. Priešingai ieškovas atslūgus įtampai, nerimui bei grįžus į įprastą gyvenimo ritmą, pasitaręs su teisininkais ir susipažinęs su teismų praktika, sumažino neturtinės žalos dydį. Tuo tarpu atsakovė ir toliau nesutinka su jokiu neturtinės žalos atlyginimu bei nesiima jokių aktyvių veiksmų ieškovo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

51. Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą, taip pat įvertinus tai, jog atsakovės veiksmai nebuvo tyčiniai, kilusius neigiamus fizinius, psichologinius bei emocinius sveikatos padarinius ieškovui, ieškovo išgyvenimų trukmę ir intensyvumą, laiką kuris buvo būtiną ieškovo sveikatai bei savijautai atsistatyti, vadovaujantis teismų praktika formuojama panašiose bylose, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas priteisti ieškovui 600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą iš atsakovės (CK 6.250 straipsnis, CK 1.5 straipsnis).

Dėl bylinėjimo išlaidų

52. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1810,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 1800,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos, 10,00 Eur už gydytojo pažymos išdavimą.

53. Atsakovė prašo priteisti 1754,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

54. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, taip pat kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

55. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Pagal šalių pateiktus išlaidų advokato pagalbai pamokėti dydį patvirtinančius dokumentus matyti, kad šalių pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių.

56. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, 2023-01-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023, siekdama suvienodinti kasacinio teismo praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose, kuriose teismas iš dalies tenkina reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, suformulavo teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad tai atvejais, kai iš dalies tenkinamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį, aplinkybę, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes.

57. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) 2013-07-18 sprendime byloje K. prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 28963/10, konstatavo teisės į teisminę gynybą pažeidimą, nes kitos šalies patirtų atstovavimo išlaidų prisidėjimo prie paties pareiškėjo atstovavimo išlaidų efektas buvo toks, kad jis prarado beveik visą jam priteistą kompensaciją: tenkinus ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, pareiškėjas buvo įpareigotas padengti kitos šalies atstovavimo išlaidas ir galutinė jo gauta suma buvo sumažinta dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, nepaisant fakto, kad teismai vienodai buvo nusprendę, jog jis turi teisę į kompensaciją dėl patirtos neturtinės žalos.

58. Nagrinėjamu atveju, ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negalėjo būti iš anksto žinomas, apskaičiuotas, nes jį nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos aplinkybes. Taigi ieškovas, pareikšdamas ieškinį, negalėjo tiksliai įvertinti priteistino neturtinės žalos atlyginimo, bet, siekdamas jį gauti, patyrė bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų parengimu, bylos nagrinėjimu. Ieškovas prašė priteisti 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismas patenkino ieškinio dalį, priteisė ieškovui 600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Net jeigu ieškovas ieškinyje būtų nurodęs ieškinio sumą, kurią patenkino teismas, jo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis už suteiktas advokatės teisines paslaugas iš esmės nebūtų pasikeitęs, nes ji būtų suteikusi ieškovui tokias pačias paslaugas, t. y. būtų parengti analogiško turinio dokumentai, pridėti tie patys juos pagrindžiantys rašytiniai įrodymai. Taigi, nors teismas patenkino ieškinį iš dalies, bet ieškinio reikalavimai tiek turtinei, tiek neturtinei dėl žalos atlyginimo iš esmės buvo pagrįsti. Be to, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ginčo dalyką, nėra jokio pagrindo išvadai, jog ieškovo pareikšti reikalavimai buvo aiškiai nepagrįsti ar neprotingo dydžio.

59. Taigi, nors šioje byloje ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies (60 proc.), o dėl turtinės žalos priteisimo visiškai (100 proc.), laikytina, kad ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos pritesimo iš esmės buvo patenkintas, kadangi buvo pripažinta, kad atsakovė atsakingi dėl neturtinės žalos ieškovui padarymo, o žalos dydį nustatė teismas. Todėl, vadovaujantis paminėta EŽTT, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, protingumo, sąžiningumo principais, laikytina, kad ieškovas laimėjo bylą, dėl ko ieškovo byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1800,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos, taip pat 10,00 Eur už gydytojo pažymos gavimą, kurią ieškovas teikė teismui, siekdamas įrodyti žalos dydį, buvo būtinos, jos pagrįstos atliktu mokėjimu, todėl iš atsakovės priteistina 1810,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui. Atitinkamai, laikant, kad atsakovė pralaimėjo bylą, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos.

60. Valstybė šioje byloje patyrė 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismo patirtos pašto išlaidos, t. y. 6,64 Eur viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš atsakovės valstybei priteistina 6,64 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

61. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovui iš atsakovės priteista 2042,19 Eur žalos atlyginimo, ieškovui ieškinį pateikus elektroninių ryšių priemonėmis, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 46,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265, 268-269, 270 ir 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui N. V. iš atsakovės A. P. 1442,19 Eur turtinę žalą ir 600,00 Eur neturtinę žalą, 1810,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovės A. P. 46,00 Eur žyminį mokestį (įmokos kodas – 5661, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos).

Priteisti valstybei iš atsakovės A. P. 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas – 5662, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos).

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.