Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-52-796/2018

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-01-11
Bylos Nr.: e2S-52-796/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-09470-2017-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Kristina Domarkienė
Atsakovas: A. V.
Ieškovas: R. M.
Advokatai: Irina Lemežytė, Donata Lapėnienė

Civilinė byla Nr. e2S-52-796/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09470-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.1; 3.1.18.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. V. atstovės advokatės Irinos Lemežytės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. liepos 11 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „A.“ bei A. V. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „F.“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė R. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 23 089,38 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš atsakovo A. V. ir dėl 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš atsakovės UAB „A.“, bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. atsakovų turto areštą, neperžengiant pareikšto reikalavimo ribų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismas (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. liepos 11 nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovės R. M. reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštuoti atsakovės UAB „A.“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant, atsakovei priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, neviršijant 23 089,38 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitoje esančių piniginių lėšų leidžiant atsiskaityti su ieškove, taip pat leidžiant vykdyti operacijas, susijusias su darbo užmokesčio išmokėjimu bei privalomų mokesčių mokėjimu valstybei. Taip pat teismas nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovės R. M. reikalavimų įvykdymui užtikrinti nutarė areštuoti atsakovo A. V. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant, atsakovui priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 23 089,38 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitos esančių piniginių lėšų leidžiant atsiskaityti su ieškove. Teismo motyvai: Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovė nurodo, kad prašomos atlyginti žalos suma yra didesnė už atsakovės UAB „A.“ apyvartą, įmonėje dirba 3 darbuotojai, įmonė neturi nekilnojamojo turto. Atsakovui A. V. nuosavybės teise priklauso tik žemės sklypas, kurio rinkos vertė yra mažesnė nei pareikšto ieškinio suma. Pareikšto ieškinio suma fiziniam asmeniui laikytina itin didele, registro duomenimis, jokio kito nekilnojamojo turto A. V. neturi. Reikalavimo suma atsakovams laikytina didele, kreipimosi į teismą dieną nėra žinoma atsakovų turtinė padėtis, gaunamos pajamos, kiti turimi įsipareigojimai, jų pozicija dėl pareikšto ieškinio, ketinimai, dėl to yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovo A. V. atstovė advokatė Irina Lemežytė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. liepos 11 d. nutartį, o ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais motyvais: Įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nustato dvi privalomas sąlygas: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas nepatikrino, ar ieškinys bent kiek pagrįstas. Ieškovė nepagrindė paties ieškinio. Taip pat atkreipia dėmesį, kad uždarosios akcinės bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto, todėl ieškovė nepagrįstai tapatina įmonei padarytos žalos atlyginimą su akcininkų patirta žala. Ieškovė, kaip UAB „F.“ akcininkė, neturi teisės reikalauti, kad žalos atlyginimas būtų priteistas jai asmeniškai. Ji turėtų teisę reikšti ieškinį, gindama bendrovės interesus dėl skolos priteisimo įmonei. Civilinei atsakomybei dėl žalos atlyginimo taikyti būtinos visos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir nuostoliai. Ieškovė ieškinį grindžia aplinkybe, kad atsakovai neva pasisavino UAB „F.“ sukurtą „asmeninį finansinį planą“, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų, t. y. nepateikia įrodymų apie tokio plano sukūrimą, plano išskirtinumą, dėl kurio jis būtų saugomas įstatymų, minėto plano naudojimą atsakovo veikloje ir dėl to padarytą žalą.Ieškovė ieškinį grindžia dr. doc. A. D. 2014 m. išvada apie įmonės kapitalą. Tačiau išvada parengta apie įmonės kapitalą, o ne žalą ieškovei, kaip įmonės akcininkei. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad dėl atsakovų veiksmų įmonės kapitalas būtų sumažėjęs ir kad tas sumažėjimas būtų susijęs su atsakovų neteisėtais veiksmais. Ieškovei priklauso tik 50 proc. akcijų, todėl ji neturėtų teisės reikalauti priteisti jai visą A. D. išvadoje nurodytą sumą.UAB „F.“ veikla faktiškai sustojo, nes atsakovui A. V. tapus įmonės vadovu ir mėginant iš ieškovės, kaip buvusios įmonės vadovės, perimti dokumentus ir turtą, paaiškėjo itin dideli neatitikimai buhalteriniuose dokumentuose, dėl to jis 2015-05-20 kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ieškovei dėl galimo dokumentų klastojimo ir svetimo turto pasisavinimo. Kadangi ieškovė klastojo dokumentus, dėl itin didelių neatitikimų įmonė faktiškai negalėjo tęsti veiklos, todėl atsakovas A. V. ir pasitraukė iš vadovo pareigų. Kadangi atsakovų iniciatyva ieškovei yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, taip pat atsakovas A. V. kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš ieškovės civilinio proceso tvarka, ieškovė ieškiniu siekia įbauginti ir paveikti atsakovą, kad jis nutrauktų teisminius procesus.Be to, būtent ieškovė pažeidė nekonkuravimo sąlygas, nes 2015-01-15 įsteigė analogišką įmonę UAB „V“ ir jai iki šiol vadovauja. Teismas konstatavo, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, nes pareikštas didelės sumos turtinis reikalavimas. Tačiau vien didelė ieškinio suma negali būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovui A. V. nuosavybės teise priklauso butas, du žemės sklypai su statiniais juose. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovui A. V. priklauso nuo 1995 m. Nors konfliktinė padėtis su ieškove tęsiasi nuo 2015 m., atsakovas šio turto niekam neperleido, todėl akivaizdu, kad ir ateityje neketina to daryti. Ieškovė nepateikė visiškai jokių įrodymų apie atsakovų nesąžiningumą ir grėsmę, kad jie paslėps turtą. Atskiruoju skundu atsakovo atstovė taip pat prašė atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti. Nurodė, jog procesinius dokumentus atsakovas gavo 2017-09-01, pradėjęs domėtis, kodėl buvo areštuotos lėšos banko sąskaitose. Nesupranta, kodėl ieškovė nurodė atsakovo adresą Klaipėdoje, ji puikiai žino tikrąjį atsakovo A. V. gyvenamosios vietos adresą. Kadangi byla vyksta Klaipėdoje, o atsakovas gyvena Vilniuje, atsakovas užtruko, kol surado advokatą, kuris sutiktų jam atstovauti Klaipėdoje, nes tai susiję su itin didelėmis laiko sąnaudomis bei papildomomis išlaidomis. Sutartis su advokate buvo sudaryta tik 2017-09-13, todėl ieškovas praleido įstatyme nustatytą terminą atskirajam skundui pateikti. Atsižvelgiant, kad apskundimo terminas itin trumpas, o dėl taikomo turto arešto atsakovas patiria itin didelių suvaržymų, nes smarkiai apribotos jo kasdienės išlaidos, prašė atnaujinti praleistą terminą.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė R. M. ir jos atstovė advokatė Donata Lapėnienė prašo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. atskirąjį skundą nutraukti, kadangi atskirasis skundas pateiktas praleidus įstatyme įtvirtintą terminą šiam skundui pateikti, arba atsakovo A. V. atskirąjį skundą dėl 2017 m. liepos 11 d. nutarties atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo iš atsakovo A. V. priteisti ieškovės R. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą. Nurodo, jog: Ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvavo tuo, kad grėsmę teismo sprendimo vykdymui kelia tai, kad ieškovės pareikšto ieškinio suma yra itin didelė – 23 089,38 Eur, žalos dydis dar gali didėti, metinė atsakovės UAB „A.“ apyvarta yra mažesnė, įmonėje dirba tik 3 darbuotojai, įmonė neturi nekilnojamojo turto. Ieškinio pateikimo dieną atsakovui A. V. nuosavybės teise priklausė tik vienas žemės sklypas, o po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo A. V. paveldėjo dar nekilnojamojo turto, tačiau šiam turtui taikomas areštas kitiems ieškovės reikalavimams kitoje civilinėje byloje užtikrinti.Ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, pateikė visus jos ieškinyje nurodomas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kurie bus vertinami bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl yra pagrindas teigti, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas. Atsakovas atskirajame skunde nurodo daug aplinkybių, kurios galės būti įvertintos tik bylą nagrinėjant iš esmės, šios aplinkybės negali būti vertinamos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nesutinka su atsakovo nuomone, jog ieškovė negali reikšti reikalavimo dėl žalos atlyginimo. Manydama, kad ji, kaip įmonės akcininkė, dėl kito bendrovės akcininko ir bendrovės direktoriaus neteisėtų veiksmų patyrė žalos, turi teisę kaltiems asmenims pareikšti ieškinį dėl tokios žalos atsiradimo. Atsakovas nurodo klaidinančias ir melagingas aplinkybes, neva ieškovė klastojo dokumentus. Ikiteisminiu tyrimu buvo nustatyta, jog nors atsakovas, pateikdamas pareiškimą, nurodė, kad atitinkamų dokumentų nepasirašė, tačiau ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog parašai buvo jo. Be to, būtent atsakovas jau po nagrinėjamo ieškinio pateikimo pateikė visiškai nepagrįstą ieškinį dėl skolos priteisimo iš R. M.. Atsakovas nurodo, kad jis procesinius dokumentus gavo 2017-09-01, tačiau atskirąjį skundą pateikė tik 2017-09-15. Atsakovas skunde nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui pateikti. Apylinkės teismas nors ir persiuntė atskirąjį skundą atsiliepimams pateikti, tačiau rezoliucijoje nenurodė sprendimo dėl praleisto termino atnaujinimo. Kadangi nėra jokių pagrindų atnaujinti praleistą procesinį terminą, prašo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. atskirąjį skundą nutraukti, nes atskirasis skundas pateiktas praleidus įstatyme įtvirtintą terminą šiam skundui pateikti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė ir jos atstovė advokatė prašė civilinę bylą pagal atsakovo A. V. atskirąjį skundą dėl 2017 m. liepos 11 d. nutarties nutraukti, nes atskirasis skundas pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą šiam skundui pateikti. Tačiau pastebėtina, jog, pateikdamas atskirąjį skundą, atsakovas A. V. nurodė priežastis, dėl ko buvo praleistas terminas atskirajam skundui paduoti, taip pat prašė šį terminą atnaujinti. CPK 78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog atnaujindamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją. Atsisakydamas patenkinti pareiškimą dėl procesinio termino atnaujinimo, teismas dėl jo priima motyvuotą nutartį. Nagrinėjama byla yra elektroninė. Teisėja 2017-09-15 rezoliucija atskirąjį skundą priėmė ir nutarė kartu su bylos kopija siųsti Klaipėdos apygardos teismui. Kadangi pirmosios instancijos teismas rezoliucija atskirąjį skundą priėmė, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad minėta rezoliucija buvo išspręstas klausimas ir dėl procesinio termino atnaujinimo, kaip tai numatyta CPK 78 straipsnio 5 dalyje. Pažymėtina, jog įstatymas nenumato reikalavimo, kad rezoliucija, kuria atnaujinamas procesinis terminas, būtų motyvuota. Motyvuota privalo būti tik nutartis, kuria toks prašymas netenkinamas. Atsižvelgiant į visa tai, klausimas dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo pakartotinai nebespręstinas. Taip pat pastebėtina, jog skundžiama gali būti tik teismo nutartis, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo (CPK 78 straipsnio 6 dalis). Teisėjo rezoliucija, kuria atnaujinamas procesinis terminas, neskundžiama, todėl apeliacinės instancijos teismas negali revizuoti, ar buvo pagrindas atnaujinti procesinį terminą. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui A. V. taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Kadangi skundą padavė tik atsakovas A. V., apeliacinės instancijos teismas netikrina ir nepasisako, ar teisėtai ir pagrįstai laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos atsakovei UAB „A.“. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, apeliantas faktiškai ginčija abiejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios sąlygos (ieškinio prima facie pagrįstumo) vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovė R. M. pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galbūt pažeistų teisių gynybos būdą. Ieškovė R. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo A. V. bei atsakovės UAB „A.“. Ieškovė nurodė patirtos žalos dydį, savo reikalavimams pagrįsti prie ieškinio pateikė įrodymus. Vėliau teismui buvo teikiami papildomi įrodymai. CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Todėl ieškovė, manydama, kad jos teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, turi įstatymo suteiktą teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, prašydama žalos atlyginimą priteisti iš kaltų asmenų. Ar jos ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, pirmosios instancijos teismas nuspręs bylą išnagrinėjęs iš esmės. Atsakovo A. V. nuomone, ieškovė R. M., kaip UAB „F.“ akcininkė, neturi teisės reikalauti, kad žalos atlyginimas būtų priteistas jai asmeniškai, atsakovo nuomone, ieškovė turėtų teisę reikšti ieškinį gindama bendrovės interesus dėl skolos priteisimo įmonei. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė nesutinka su tokia atsakovo nuomone. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad akcininkai turi neturtinę teisę kreiptis į teismą su ieškiniu. Tame pačiame punkte nustatyta, jog akcininkai turi neturtinę teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant minėtą įstatymo normą, nurodyta, kad joje įtvirtintas išvestinis akcininko ieškinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2013). Pareikšdama ieškinį, ieškovė R. M. pasirinko poziciją įrodinėti, kad žala buvo padaryta konkrečiai jai. Tačiau, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, išklausius 2017-11-17 parengiamojo teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, jog ieškovė planuoja tikslinti ieškinio reikalavimus, galbūt ieškovė, kaip UAB „F.“ akcininkė, reikš netiesioginį ieškinį (teisine prigimtimi išvestinis ieškinys gali būti laikomas specialia netiesioginio ieškinio forma, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2013). Teismas 2018-01-09 teismo posėdžio metu nustatė terminą ieškovės atstovei iki 2018-01-22 galutinai patikslinti ieškinio reikalavimus. Todėl, jeigu šioje byloje bus patikslintas ieškinys bei jo reikalavimai ir ieškovė, kaip UAB „F.“ akcininkė, iš atsakovo/atsakovų pareikalaus priteisti įmonei padarytos žalos atlyginimą, keisis tik subjektas, kurio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovu tokiu atveju išliktų tas pats asmuo – R. M.. Ar ieškinys pagrįstas, pirmosios instancijos teismas nuspręs bylą išnagrinėjęs iš esmės. Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl padarytos žalos atlyginimo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog dėl neteisėtų veiksmų, taip pat ir dėl neteisėtų veiksmų konkurencijos srityje žala gali būti padaroma ūkio subjektui. Ūkio subjekto akcininkas nėra nei konkurencijos, nei civilinės atsakomybės teisinių santykių dalyvis. Dėl šios priežasties tik pats ūkio subjektas, o ne jo akcininkas gali vertinti, ar dėl jo atlikti neteisėti veiksmai, ar dėl tų neteisėtų veiksmų atsirado žala ir ar dėl atsiradusios žalos tikslinga kreiptis į teismą siekiant apginti juridinio asmens interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2013). Paprastai bendrovės vardu veikia įmonės vadovas, o akcininkas neturi įgaliojimų veikti bendrovės vardu, išskyrus įstatymų ar steigimo dokumentų nustatytais atvejais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.81 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi situacija, jog UAB „F.“ neturi de jure vadovo. Todėl tuo atveju, jeigu ieškovė patikslins ieškinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo įmonei, teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, nuspręs, ar ieškovė R. M. gali būti prilyginama de facto įmonės vadove ir ar ji turi teisę ūkio subjekto vardu reikšti ieškinį dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, galbūt jai, kaip įmonės akcininkei, tokias teises suteikia įmonės steigimo dokumentai. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalima pritarti atsakovui ir pripažinti, kad ieškinys prima facie yra nepagrįstas. Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas aiškiai nepagrįstas ir teismo negalės būti tenkinamas. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą ginčo atveju. Pirmosios instancijos teismas grėsmę, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, motyvavo tuo, jog, bylos duomenimis, prašomos atlyginti žalos suma yra didesnė už atsakovės UAB „A.“ apyvartą, įmonėje dirba 3 darbuotojai, įmonė neturi nekilnojamojo turto, atsakovui A. V. nuosavybės teise priklauso tik žemės sklypas, kurio rinkos vertė yra mažesnė nei pareikšto ieškinio suma, pareikšto ieškinio suma fiziniam asmeniui laikytina itin didele, registro duomenimis, jokio kito nekilnojamojo turto A. V. neturi. Teismas taip pat pažymėjo, jog kreipimosi į teismą dieną nėra žinoma atsakovų turtinė padėtis, gaunamos pajamos, kiti turimi įsipareigojimai, jų pozicija dėl pareikšto ieškinio, ketinimai. Atsakovas A. V. kartu su atskiruoju skundu pateikė valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie tai, jog jam nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 27 700 Eur ir kuriam Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi yra taikytas areštas; žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1701 Eur (indeksuota vertė – 2722 Eur) ir kuriam skundžiama nutartimi taikytas areštas; bei 1/2 dalis žemės sklypo ir 1/2 dalis statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kurių bendra (ne 1/2 dalies) vidutinė rinkos vertė 23 811 Eur ir kuriems Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi yra taikytas areštas. Iš to, kas aptarta, matyti, jog nors atsakovas ir turi nekilnojamojo turto, visam jo nekilnojamajam turtui taikomas areštas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1260-566/2018 areštas taikytas ieškovės R. M. 32 097,04 Eur reikalavimui užtikrinti. Nors teismas skundžiamoje nutartyje buvo pažymėjęs, jog teismui nėra žinoma atsakovų turtinė padėtis, gaunamos pajamos, kiti turimi įsipareigojimai, atsakovas A. V. teigdamas, neva jo finansinė padėtis gera, tokių savo deklaratyvių teiginių nepatvirtino įrodymais. Jis teismui nepateikė įrodymų, kad jo gaunamos pajamos ir (ar) galbūt turimos santaupos, kitas turtas patvirtina itin gerą jo finansinę padėtį. Kai byloje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, ieškinio suma yra vienas iš kriterijų, kuris yra svarbus, vertinant būtinybę konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir, jeigu šios priemonės yra taikomos, nusprendžiant dėl jų masto. Sutiktina su apeliantu, kad didelė ieškinio suma nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti atsakovo turto areštą kaip laikinąją apsaugos priemonę. Todėl proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs turimus duomenis apie atsakovui A. V. priklausantį nekilnojamąjį turtą, pritaria apylinkės teismui, jog nagrinėjamu atveju pareikšto ieškinio suma (t. y. 23 089,38 Eur) fiziniam asmeniui laikytina itin didele. Didesniajai daliai nekilnojamojo turto, kurio vertė daug didesnė, taikomas areštas kitoje civilinėje byloje, kurioje reiškiamas dar didesnis turtinis reikalavimas. Apeliantas teismui nepateikė daugiau jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, duomenų apie galbūt turimą turtą, kuriam jokie apribojimai nebūtų taikomi. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šios aplinkybės leidžia teigti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Atskirojo skundo argumentai dėl to, kad civilinei atsakomybei dėl žalos atlyginimo taikyti būtinos visos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir nuostoliai, tačiau ieškovė neva nepateikia šias sąlygas patvirtinančių įrodymų; žalą ir jos dydį ieškovė grindžia ydinga išvada apie įmonės kapitalą, o ne apie ieškovei padarytą žalą; ieškovė, o ne atsakovas elgėsi neteisėtai, pažeidė nekonkuravimo sąlygas ir pan., yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, reikalaujantis bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visapusiško ir detalaus įvertinimo bei išnagrinėjimo, kuris negali būti atliekamas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 144, 145 straipsniai), priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsiliepimu į atskirąjį skundą prašoma iš atsakovo A. V. priteisti ieškovės R. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą. 2018-01-09 teisme gautas ir ieškovės atstovės advokatės Donatos Lapėnienės prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą atlyginimo. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas šioje proceso stadijoje nespręstinas, nes visos išlaidos šalims paskirstomos baigiamuoju teismo procesiniu dokumentu, priklausomai nuo ginčo išnagrinėjimo rezultato, pagal bendrąjį principą „pralaimėjęs moka“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-701-464/2017).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

atsakovo A. V. atstovės advokatės Irinos Lemežytės atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Kristina Domarkienė