Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-185-606/2021

Teisėja Diana Vercinskė Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00139-2019-2

2021 m. gruodžio 9 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Ž. P. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo I. N. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu ir jai baudžiamoji byla nutraukta.

I. N. laiduotoju paskirtas jos vyras V. N., nustatant vienerių metų laidavimo terminą su 1 000 dydžio užstatu.

Civilinio ieškovo Ž. P. civilinis ieškinys dėl 1 376,36 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo, atmestas.

Iš I. N. priteista nukentėjusiajam Ž. P. 750 Eur patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. I. N. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d., apie 20.06 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Peugeot 607“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), važiuodama (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), elgdamasi neatsargiai, nesilaikė ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, sukdama kairėn į automobilių stovėjimo aikštelę rytinėje jos dalyje, nepraleido ją iš kairės pusės lenkiančio motociklo „Kawasaki“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuojamo Ž. P., ir šį kliudė. Eismo įvykio metu sužalotas Ž. P., jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais neatsargiais veiksmais I. N. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punkto (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>), 157 punkto (Sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

5. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis Ž. P. prašo civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad teismas ieškinį atmetė, nenagrinėjęs ieškinio iš esmės, ydingai konstatavęs, jog ieškinio nagrinėjimas nėra šios baudžiamosios bylos dalykas, kad neva civilinio ieškinio dalis dėl 1 376,36 Eur turtinės žalos atlyginimo jau yra išspręsta civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimu, o jo ginčijimas nėra baudžiamosios bylos dalykas. Nurodoma, kad teisingumo vykdymas ir civilinio ieškinio išsprendimo klausimas baudžiamojoje byloje teisės aktais pavestas išspręsti išskirtinai tik teismui, ir joks kitas subjektas neturi teisės vykdyti teisingumą bei spręsti dėl ieškinio pagrįstumo/nepagrįstumo.

6. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio išsprendimo klausimas reglamentuotas BPK 115 straipsnyje.

7. Pažymėtina, kad žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

8. Pagal teismų praktiką, baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys nėra vien tik privataus pobūdžio reikalavimas, siejantis nukentėjusįjį ir įtariamą ar kaltinamą nusikalstamos veikos padarymu asmenį. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra sudėtinė baudžiamojo proceso dalis, neatskiriama nuo įstatyme įtvirtintų baudžiamojo proceso tikslų (BPK 1 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-124-648/2016).

9. Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, susijusią su civilinio ieškinio išsprendimu baudžiamojoje byloje, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog civilinio ieškinio dalis dėl 1 376,36 Eur turtinės žalos atlyginimo jau yra išspręsta civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimu, o jo ginčijimas nėra baudžiamosios bylos dalykas, bei, nenagrinėdamas civilinio ieškinio klausimo dėl 1 376,36 Eur turtinės žalos atlyginimo, pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo išnagrinėti civilinio ieškinio klausimą, ir tik tada, priimdamas nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, privalėjo nuspręsti – ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti ar jį atmesti (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

10. Tam, kad būtų ištaisytas pirmosios instancijos teismo padarytas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo civilinio ieškinio klausimo, civilinio ieškinio klausimas dėl neatlygintos ir prašomos priteisti 1 376,36 Eur turtinės žalos už sugadintą motociklo „Kawasaki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rėmą išnagrinėtas apeliaciniame teismo posėdyje.

11. Iš ADB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų nustatyta, kad nukentėjusiajam Ž. P. už transporto priemonės sugadinimą buvo išmokėta 1 213,64 Eur draudimo išmoka (t. 1, b. l. 103). Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Ž. P. pareiškė civilinį ieškinį ir prašė teismo, remiantis nepriklausomo eksperto turto vertinimo ataskaita, iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti likusią neatlygintą 1 376,36 Eur turtinę žalą už eismo įvykio metu sugadintą motociklo „Kawasaki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konstrukcinę dalį – motociklo rėmą (t. 2, b. l. 2–37).

12. Apeliaciniame teismo posėdyje apklausus nukentėjusįjį ir civilinį ieškovą Ž. P., iš jo parodymų nustatyta, kad draudimas nesutinka sumokėti išmokos dėl sugadintos motociklo esminės rėmo dalies, kuri buvo pažeista įvykio metu. Nurodė, kad smūgis teko dešinei motociklo pusei, nuo smūgio įskilo rėmo konstrukcija. Motociklas, kai buvo eksploatuojamas, turėjo TA, turėjo draudimą, iki tol nebuvo turėjęs jokių įvykių. Draudimo ekspertas apsilankė pas jį kieme jau kitą dieną, jam buvo parodytos tos dalys, tačiau jis iškart nuteikė, kad daug nesitikėtų, nes didelių apgadinimų nėra. Tada jis tą pačią dieną pristatė motociklą nepriklausomam ekspertui, jis apžiūrėjo ir surašė ekspertizės išvadą draudimui, ji buvo pateikta, bet draudimas kategoriškai nesutiko su rėmo įskilimu. Tada jis vieną kartą skambino, kad draudimo atstovas atvažiuotų apžiūrėti, bet niekas neatvažiavo. Antrą kartą skambino į draudimą gal po savaitės, bet ir vėl niekas neatvažiavo. Trečią kartą telefonu gavo atsakymą, kad pas juos vyksta kažkokie vidaus pertvarkymo darbai ir su juo susisieks, bet niekas nebuvo atvažiavęs. Draudimas jo motociklo pateikti nereikalavo ir antrą kartą neapžiūrėjo. Nukentėjusysis dėl turtinės žalos dydžio liko prie savo pozicijos. Nurodė, kad motociklas jau prieš metus laiko yra parduotas.

13. Apeliaciniame teismo posėdyje civilinio atsakovo atstovas J. S. paaiškino, kad draudikas iki galo neturėjo galimybės išsiaiškinti motociklo rėmo skilimo priežasčių. Nukentėjusiajam buvo išsiųstas elektroniniu paštu prašymas pateikti motociklą papildomai apžiūrai, jis buvo informuotas, kad bus peržiūrėtas sprendimas – gali būti, kad išmoka bus išmokėta, jei bus nustatyta motociklo rėmo skilimo priežastis, taip pat buvo pranešta apie galimą ekspertizės užsakymą ir panašiai. Kadangi ginčas kilo jau po pirminės apžiūros, nukentėjusysis turėjo galimybę pateikti motociklą apžiūrai dar kartą, o draudikas jo įpareigoti negali. Nukentėjusysis motociklo apžiūrai nepateikė. Atstovas sutiko su tuo, kad rėmas yra nešanti motociklo konstrukcija, tačiau, jo nuomone, nebūnant ir ekspertu aišku, kad vien tokio smūgio, kurį patyrė motociklas eismo įvykio metu, neužtenka, kad būtų suskaldytas rėmas, kuris, kaip teigė nukentėjusysis, yra apsaugotas. Atstovas nurodė, kad apsauga buvo suskilusi, o ji nuo to ir apsaugo. Visi kiti apgadinimai buvo paviršiniai – dažų sluoksnio pabraukymai ir panašiai. Visos įvykio aplinkybės rodo, kad tas rėmas buvo kito įvykio pasekmė. Draudikas negali įrodinėti ir nustatyti, dėl kokių priežasčių yra skilęs rėmas, tam reikėjo papildomo tyrimo. Nukentėjusysis neturi pagrindo reikalauti tos sumos, kurios jis nepagrindžia. Papildomas motociklo tyrimas nebuvo atliktas dėl nebendradarbiavimo. Atstovas paaiškino, kad nepriklausomas ekspertas nenustatė priežasčių, ar rėmo skilimas yra šio įvykio pasekmė ar kito. Tam reikia skirti techninę ekspertizę, jos metu yra išmatuojami aukščiai, sulyginama su automobiliu ir panašiai, nustatoma trajektorija, o nepriklausomas ekspertas įvertino žalos apimtį ir nustatė pažeidimų sutaisymo kainą. Šiuo atveju nebuvo užsakyta ekspertizė, nes nebuvo galimybės motociklo apžiūrėti papildomai.

14. Iš aptartų duomenų nustatyta, kad, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Ž. P. tvirtinimu, jo motociklo rėmas buvo sugadintas būtent 2019 m. rugpjūčio 21 d., apie 20.06 val., (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu bei mano, kad draudimo bendrovė nepagrįstai nesirėmė nepriklausomo eksperto išvadomis dėl padarytos turtinės žalos dydžio, todėl nepagrįstai nesumokėjo draudimo išmokos už sugadintą motociklo rėmą, o pati draudimo bendrovė jo motociklo papildomai apžiūrai pateikti nereikalavo ir antrą kartą motociklo neapžiūrėjo. Civilinio atsakovo atstovo J. S. nuomone, pagal byloje nustatytas įvykio aplinkybes, motociklo rėmas galėjo būti sugadintas kito įvykio metu, o draudikas negali pats įrodinėti ir nustatyti, dėl kokių priežasčių yra skilęs motociklo rėmas. Paaiškino, kad nepriklausomas ekspertas nenustatė priežasčių, ar rėmo skilimas yra šio ar kito įvykio pasekmė, nes tam reikia skirti techninę ekspertizę, jos metu yra išmatuojami aukščiai, sulyginama su automobiliu ir panašiai, nustatoma trajektorija, o nepriklausomas ekspertas įvertino tik žalos apimtį ir nustatė pažeidimų sutaisymo kainą, todėl nukentėjusysis reikalaujamos išmokėti sumos objektyviais įrodymais nepagrindė. Civilinio atsakovo atstovas taip pat paaiškino, kad draudimo bendrovė neatsisakė peržiūrėti sprendimo dėl priskaičiuotos išmokos sumos už sugadintą motociklą, tačiau nukentėjusysis nepristatė motociklo papildomai apžiūrai.

15. Pažymėtina, kad iš eismo įvykio deklaracijos, fotonuotraukų ir papildomų duomenų apie eismo įvykį nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas motociklo „Kawasaki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis ratas iš dešinės pusės (t. 1, b. l. 25–30), t. y. kitų pažeidimų, kuriuos nurodė nukentėjusysis Ž. P., neužfiksuota.

16. Iš kilnojamo turto vertinimo ataskaitos Nr. A19083001 nustatyta, kad motociklo „Kawasaki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atkūrimo (remonto) kaištai su PVM yra 3130 Eur, o be PVM – 2 590 Eur. (t. 2, b. l. 40–67). Pažymėtina, kad šią kilnojamo turto vertinimo ataskaitą Nr. A19083001 atliko kilnojamojo turto vertintojas, o jos atlikimo tikslas – nuostolių nustatymas, t. y. šiuo atveju buvo paskaičiuoti tik transporto priemonės – motociklo „Kawasaki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atkūrimo (remonto) kaštai bei netirta ir nenustatyta, ar motociklo rėmas buvo sugadintas ir paskaičiuoti nuostoliai už sugadintą motociklo rėmą atsirado būtent dėl I. N. sukelto eismo įvykio. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ pozicija, kad nukentėjusysis Ž. P. nepateikė draudimo bendrovei objektyvių duomenų, pagrindžiančių faktą, kad 1 376,36 Eur turtinė žala jam buvo padaryta dėl 2019 m. rugpjūčio 21 d., apie 20.06 val., (duomenys neskelbtini), I. N. sukelto eismo įvykio. Tokių duomenų nukentėjusysis Ž. P. nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, todėl ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tenkinti Ž. P. civilinio ieškinio dėl 1 376,36 Eur turtinės žalos atlyginimo už sugadintą motociklo „Kawasaki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konstrukcinę dalį – motociklo rėmą, nes jis neįrodytas.

17. Kartu pažymėtina, kad iš ADB „(duomenys neskelbtini)“ Transporto žalų administravimo grupės jaunesniosios ekspertės O. B. 2019 m. spalio 2 d. atsakymo į nukentėjusiojo Ž. P. pretenziją nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo pranešta apie tai, kad jam pateikus papildomą informaciją (papildomai apžiūrai pateikus išardytą motociklo rėmą, kad būtų galima užfiksuoti jo defektus), sprendimas gali būti peržiūrėtas (t. 2, b. l. 9). Ir ši aplinkybė parodo, kad motociklas nebuvo apžiūrėtas papildomai dėl to, kad nukentėjusysis jo nepateikė draudimo bendrovei. Šiuo metu, kaip patvirtino pats nukentėjusysis Ž. P., motociklas yra jau parduotas, todėl akivaizdu, kad nustatyti, ar motociklo „Kawasaki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konstrukcinė dalis – motociklo rėmas – buvo sugadintas ir prašoma priteisti neatlyginta 1 376,36 Eur turtinė žala atsirado aptariamo eismo įvykio metu, nėra galimybės, todėl civilinis ieškinys dėl 1 376,36 Eur turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip neįrodytas.

18. Nagrinėjamu atveju, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo Ž. P. civilinį ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad civilinis ieškinys dalyje dėl 1 376,36 Eur turtinės žalos atlyginimo jau yra išspręstas civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimu, ir jo net nenagrinėjo, taip pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymą, o apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinį ieškinį, jį atmeta dėl to, kad jis neįrodytas, tačiau skundžiamas nuosprendis nekeistinas, kadangi jo rezoliucinė dalis, kuria atmestas civilinis ieškinys, yra teisinga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Ž. P. apeliacinį skundą atmesti.