- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-05-13
- Bylos Nr.
- 1-16-588/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-2-00139-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Diana Vercinskė
- Kaltinamasis
- I. N.
- Civilinis atsakovas
- ADB „Compensa Vienna Insurance Group“
- Advokatai
- Laurynas Vainoras
- Kategorijos
nukentėjusiajam (nuotoliniu būdu) Ž. P., jo atstovui (nuotoliniu būdu) advokato padėjėjui Laurynui Vainorui,
civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (nuotoliniu būdu) atstovui J. S.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
I. N., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, turinti profesinį išsilavinimą, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja - konsultantė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. N., 2019 m. rugpjūčio 21 d., apie 20.06 val., Palangos m., Bangų g., vairuodama automobilį „Peugeot 607“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), važiuodama Bangų g. nuo Druskininkų g. link Klaipėdos pl., ties Bangų g. 11A, elgdamasi neatsargiai, nesilaikė ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, sukdama kairėn į automobilių stovėjimo aikštelę rytinėje jos dalyje, nepraleido ją iš kairės pusės lenkiančio motociklo „Kawasaki“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuojamo Ž. P., ir šį kliudė. Eismo įvykio metu sužalotas Ž. P., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Šiais neatsargiais veiksmais I. N. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>), 157 p. (Sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
Apklausta kaltinamąja I. N. visiškai pripažino kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo. Parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. įvykio vietoje, kai darė manevrą, bandė išvengti įvykio, bandė atsukti vairą, bet buvo per vėlu. Smūgis buvo toks, kad motociklas, t. y. nukentėjusysis, nenugriuvo. Jis nuvažiavo iki sankryžos, kur buvo jo draugas, tuomet jie apsisuko ir kartu grįžo į įvykio vietą. Nemano, kad buvo labai stiprus smūgis. Motociklas nenugriuvo. Bandė kviesti greitąją, padėti nukentėjusiajam, bet jis atsisakė pagalbos, sakė, kad jam viskas gerai. Lyg ir vietoje viską buvo sutarę, supildė eismo įvykio deklaraciją ir išsiskyrė. Tokio bendravimo su nukentėjusiuoju nelabai ir buvo. Vėliau gavo iš tyrėjų skambutį, kad dėl eismo įvykio iškelta byla. Per savo advokatą pasiūlė nukentėjusiajam dalinai padengti žalą, tačiau jai buvo išaiškinta, kad tam ir yra draudimas, draudžiamasis įvykis, todėl moka draudimas. Žino, kad neturtinė žala nukentėjusiajam atlyginta. Viską pripažįsta, sutinka su visais kaltinimais, nes eismo įvykio metu jai trūko atidumo. Prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės. Laiduotoju siūlo savo vyrą, kuris ją apibarė dėl įvykusio eismo įvykio. Vairuoja nuo 1996 m., t. y. apie 15-16 metų, eismo įvykių iki minėto įvykio nėra turėjusi. Susituokę 9 metai, vyras eismo įvykių neturėjo. Paaiškino, kad padarė išvadas dėl savo vairavimo, labai gailisi, kad taip įvyko, atsiprašo ir nukentėjusiojo, ir visų kas pateko į šią nemalonią situaciją, prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu, panaikinti baudžiamąją bylą.
Nukentėjusiojo Ž. P. atstovas advokato padėjėjas Laurynas Vainoras paaiškino, kad nukentėjusiojo asmens tikslas - nėra kaltininkės nuteisimas. Paaiškino, jog nukentėjusysis siekia visiško žalos atlyginimo. Bent turtinė žala jam turi būti atlyginta visiškai, todėl nėra pagrindų dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Šaliai numatyta pareiga įrodyti tas aplinkybes, kuriomis vadovaujasi. Turi būti objektyviai pateikti įrodymai. Draudikas per 30 d. privalo imperatyviai pateikti įrodymus, tačiau nėra objektyvių įrodymų. Bandoma perkelti atsakomybę nukentėjusiajam asmeniui. Yra reikalavimas per 3 dienas organizuoti apžiūrą. Mano, kad byloje yra objektyvūs rašytiniai įrodymai, kurie nėra nuneigti. Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje yra fotonuotraukos, antrame nuotraukų lape, paskutinės 4 nuotraukos skirto rėmo sugadinimui užfiksuoti. Į motociklo rėmą sukami slaideriai, jei kristų ir slystų motociklas, tada dėvisi slaideris, išsaugodamas motociklą. Smūgį gavo slaideris, yra pažymėta kur trūko rėmas. Byloje nepateikti jokie įrodymai, kad buvo siekta suorganizuoti apžiūrą. Civilinis atsakovas nepateikė duomenų, kad bandė suorganizuoti papildomą apžiūrą. Civilinio atsakovo paaiškinimai nėra įrodymai. Nukentėjusiojo įrodymai į bylą yra pateikti. Gynėja nori išvengti bylinėjimosi išlaidų. Turi būti išspręstas turtinės žalos klausimas. Išsprendus civilinio ieškinio klausimą bei patenkinus ieškinį, gali būti sprendžiamas klausimas dėl atleidimo pagal laidavimą. Prašo teismo patenkinti ieškinį pilnumoje ir iš kalto asmens priteisti bylinėjimosi išlaidas, išspręsti klausimą dėl bylos nutraukimo.
Civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovas J. S. teismo posėdyje paaiškino, kad draudikas atlygino visą reikalautą žalą išskyrus dalyje dėl motociklo rėmo trūkimo. Draudikas sprendė, kad šis apgadinimas nėra susijęs su deklaruotu eismo įvykiu. Nėra užfiksuoto pagrindo keisti motociklo rėmą. Vertinimo ataskaita nelemia žalos prezumpcijos. Nukentėjęs asmuo pasinaudoja savo teise pagrįsti savo pozicija. Vertinimo ataskaitą parengęs ekspertas nėra nepriklausomas, kadangi ekspertą su nukentėjusiuoju sieja paslaugų teikimo santykiai. Nustatė motociklo remonto kaštus, nenustatė, kurie apgadinimai pasireiškė deklaruojamo įvykio metu. Pagal įvykio mechanizmą, motociklas buvo pastumtas, motociklininkas net nenuvirto, nebuvo tiesaus susidūrimo. Tai negalėjo pakeisti motociklo geometrijos ir yra papildomos detalės, kurios sugeria tą smūgį. Rėmas tvirčiausia motociklo dalis. Dėl motociklo rėmo ir kilo ginčas. Rėmo ginčo apimtyje vyko susirašinėjimas su nukentėjusiuoju. Buvo prašymas pateikti motociklą papildomai apžiūrai. Įrodymai priklauso nuo nukentėjusiojo, o jis nepateikė motociklo papildomai apžiūrai dėl papildomos jam išmokos skyrimo. Draudikas norėjo įsitikinti, kad motociklo rėmas yra įvykio pasekmė. Nukentėjęs asmuo nesuteikė motociklo papildomai apžiūrai, todėl galimai motociklo rėmas buvo apgadintas ne šio įvykio pasekmėje. Nukentėjusiojo reikalavimas turi būti atmestas.
Nukentėjusysis Ž. P. teismo posėdžio metu parodė, kad byloje yra kilnojamojo turto ataskaita, yra nuotraukų lentelė. Paaiškino, kad slaideris sukamas į motociklo rėmo dalį, jis sugeria smūgį. Eismo įvykio metu jis išlaviravo, nenuvirto. Netiesa, kad neatsiliepė dėl pakartotinės apžiūros. Pirmą kartą draudimas sakė, kad atvažiuos per savaitę, tačiau per savaitę niekas neatvažiavo, o antrą kartą skambino ir sakė, kad pas juos vyksta vidaus pertvarkos darbai. Skambino 2 kartus. Skambučių išklotinės dabar jis pateikti negali.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Iš ikiteisminio tyrimo metu atliktos įtariamosios I. N. apklausos matyti, kad kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. apie 20.06 val., vairavo automobilį „Peugeot 607“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), Važiavo Palangos m., Bangų g. nuo Druskininkų g. link Klaipėdos pl. Per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė iš galo privažiuojančius du motociklus, kurių vienas ties įvažiavimu į prekybos centro „Senukai“ aikštelę, ją aplenkė. Pravažiavus įvažiavimą į šį prekybos centrą, ruošėsi sukti į kairę, į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie teritorijos Bangų g. 11A, Palangoje. Kitoje gatvės pusėje yra garažų masyvas, Bangų g. 14. Į minėtą aikštelę ketino pasukti rytinėje jos dalyje. Matė, kad iš galo važiuoja kitas motociklas. Matydama, kad motociklas ramiai važiuoja iš paskos, net neįtarė, kad jis gali ketinti ją lenkti, todėl įjungė posūkio signalą į kairę ir pradėjo lėtinti greitį. Vos pradėjus sukti į kairę, išgirdo motociklo variklio garsą ir pasukusi galvą pamatė motociklą važiuojant jai iš kairio šono. Motociklas pravažiavo pro jos automobilio kairįjį šoną labai arti, kliudė automobilio priekinį sparną, jį įlenkė ir nuplėšė priekinį bamperį. Po susidūrimo, motociklas nuvažiavo toliau, apsisuko ir grįžo. Atrodė, kad laiku įjungė posūkio signalą ir iš galo važiuojantis motociklininkas turėjo tai pastebėti ir nelenkti jos vairuojamo automobilio, bet galimai ji per vėlai įjungė posūkio signalą į kairę, ko nebespėjo pamatyti jau lenkimo manevrą pradėjęs motociklo vairuotojas Ž. P.. Dėl šio eismo įvykio savo kaltę pripažįsta pilnai, labai gailisi, kad taip įvyko (1 t., b. l. 166-168; 3 t., b. l. 1-3).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis Ž. P. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. apie 20.06 val., motociklu „Kawasaki“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), važiavo Palangos mieste, Bangų g., nuo sankryžos su Ganyklų g. link Klaipėdos pl. Važiavo apie 40 km/h greičiu. Priekyje jo važiavo automobilis „Peugeot“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Automobilis važiavo šiek tiek lėčiau, todėl ketino jį aplenkti. Kai priartėjo prie įsukimo į prekybos centro „Senukai“ aikštelę, įjungė posūkio signalą ir šį automobilį pradėjo lenkti. Jam lenkiant, staiga automobilis „Peugeot“ pasuko kairėn, link minėto prekybos centro aikštelės ir priekiniu kairės pusės sparnu kliudė jo motociklą ir tuo pačiu jo koją. Jis neapvirto, tik automobiliui kliudžius jo koją, kažkaip koja užsikabino ir nuplėšė automobilio priekinį bamperį bei nuvažiavo gatve tolyn tuo pačiu stabdydamas motociklą. Kai sustojo, apsisuko ir grįžo prie moters vairuojamo automobilio, kuris liko stovėti viduryje gatvės. Jiems pradėjus aiškintis situaciją, ji pradžioje neigė savo kaltę, sakydama, kad buvo įjungusi posūkio signalą ir ketino sukti į kairę. Jis tai paneigė, sakydamas, kad ji posūkio nerodė arba įjungė jau per vėlai, nes jis įjungęs posūkio signalą ir darydamas manevrą, t. y. lenkdamas jos vairuojamą automobilį, nuo lenkimo pradžios nematė, kad automobilis būtų rodęs posūkį. Automobilio posūkio signalas tikrai nebuvo įjungtas. Buvo iškviesta policija. Atvykus policijos pareigūnams, automobilio „Peugeot“, vairuotoja I. N. dėl eismo įvykio savo kaltę pripažino, todėl bendru sutarimu užpildė eismo įvykio deklaraciją. Dar besiaiškinant visas įvykio aplinkybes jis juto, kad skauda dešinę koją. Įvykio vietoje buvusiems pareigūnams bei I. N. paaiškino, kad kreipsis į medikus, nes skauda koją. Jis kreipėsi į gydymo įstaigą, kur nustatė dešinio kelio sąnario sumušimus ar kažką pan. Jo motociklo apgadinimus apžiūrėjo nepriklausomas ekspertas ir įvertino padarytą žalą. Nepriklausomą ekspertą samdėsi dėl to, kad kaltininkės draudimas COMPENSA motociklo sugadinimus įvertino nedidele suma, kas jam sukėlė įtarimą, nes suprato, kad gavęs tokią pinigų sumą motociklo nesusiremontuos. I. N. jokių pretenzijų neturi, sutinka taikytis, kad tyrimas jos atžvilgiu būtų nutrauktas (1 t., b. l. 166-168; 3 t., b. l. 1-3).
Iš eismo įvykio deklaracijos, foto lentelių matyti, kad eismo įvykis buvo Palangos m., Bangų g., ties pastatu 11 A. Matosi apgadintas automobilio „Peugeot 607“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis, kairės pusės priekinis sparnas. Motociklui „Kawasaki“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis ratas iš dešinės pusės (1 t., b. l. 25-30).
Iš 2019 m. spalio 21 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1942/2019(03), matyti, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų Ž. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 84-85).
Iš kilnojamo turto vertinimo ataskaitos Nr. A19083001 matyti, kad motociklui „Kawasaki“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), atkūrimo (remonto) kaištai su PVM yra 3130,00 Eur. (1 t., b. l. 40-67).
Automobilis „Peugeot 607“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), draustas įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimu. Draudėjas V. N., draudimo kompanija ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (1 t., b. l. 126-127).
Nukentėjusysis Ž. P. baudžiamojoje byloje pareiškė ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, prašydamas iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priteisti 1376,36 Eur turtinei žalai atlyginti, o iš kaltinamosios I. N. - proceso išlaidas, susijusias su advokato pagalba (2 t., b. l. 2-5).
Draudimo kompanija ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ Ž. P. išmokėjo 1500,00 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti, 12,99 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1213,64 Eur draudimo išmoką už transporto priemonės sugadinimą (1 t., b. l. 103).
Laiduotojas V. N. teismo posėdyje paaiškino, kad žino, jog laiduotojas užtikrina, kad asmuo, už kurį laiduojamą, nepadarytų naujų nusikaltimų. Jis taip pat žino, kad žmona I. N. padarė eismo įvykį. Taip pat pasakė, kad jis nėra baustas, nėra teistas. 30 metų dirba vairuotoju. Daug laiko jis praleidžia kartu su žmona, važinėja kartu. Kai važiuoja jie kartu, tai dažniausiai vairuoja žmona. Pažada, kad jis darys žmonai teigiamą įtaką. Nurodo, jog jo pajamos per mėnesį yra apie 2000,00 Eur į rankas.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma: kaltinamosios, nukentėjusiojo ir civilinio atsakovo parodymais, kuriuos patvirtina bylos surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai, nustatyta, jog I. N., 2019 m. rugpjūčio 21 d., apie 20.06 val., Palangos m., Bangų g., vairuodama automobilį „Peugeot 607“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), važiuodama Bangų g. nuo Druskininkų g. link Klaipėdos pl., ties Bangų g. 11A, elgdamasi neatsargiai, nesilaikė ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, sukdama kairėn į automobilių stovėjimo aikštelę rytinėje jos dalyje, nepraleido ją iš kairės pusės lenkiančio motociklo „Kawasaki“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuojamo Ž. P., ir šį kliudė. Dėl eismo įvykio metu patirtų kūno sužalojimų Ž. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Taigi byloje neginčytinai nustatyta, kad tarp I. N. veiksmų – dėl neatsargumo padaryto KET 157 punkto pažeidimo ir kilusių padarinių – nukentėjusiajam Ž. P. padaryto nesunkus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl I. N. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamoji I. N. visiškai pripažino, jog ji pažeidė Kelių eismo taisykles ir eismo įvykis kilo dėl jos kaltės bei nuoširdžiai gailisi dėl įvykio, todėl tai laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
I. N. prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), laiduotoju paskiriant vyrą V. N., kuris sutiko, jog I. N. būtų perduota jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu.
BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnio nuostatas tik esant visų išvardintų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnyje yra numatyta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Kaltinamoji I. N. padarė neatsargų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, anksčiau ji nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, neteista (1 t., b. l. 135), administracinių teisės pažeidimų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus neturi (1 t., b. l. 136), dirba pardavėjos – konsultantės pareigose UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbovietė ją charakterizuoja teigiamai, kaip darbščią, atsakingą, kruopščią darbuotoja, kuria pasitiki kolektyvas (2 t., b. l. 90). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kitų neigiamai charakterizuojančių aplinkybių nėra. Dalį patirtos žalos nukentėjusiajam atlygino draudimo bendrovė, o pagal teismų praktiką tai, kad patirtą žalą nukentėjusiajam atlygino draudimo bendrovė, kurioje buvo apdraustas kaltinamosios automobilis, neleidžia tvirtinti, jog kaltininkė savo noru neatlygino fiziniam asmeniui padarytos žalos, nes remiantis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis nukentėjusysis turi tokią teisę kreiptis į draudimo bendrovę, kuris ir yra pagrindinis skolininkas, o žalą padaręs asmuo prieš nukentėjusį trečiąjį asmenį atsako tik papildomai kartu su pagrindiniu skolininku, jeigu draudimo išmoka nepadengia visos žalos.
Šios aptartos ir kaltinamąją charakterizuojančios aplinkybės suponuoja išvadą, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas konstatuoja, kad ji gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
BK 40 str. 3 d. nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan.
Kaltinamosios laiduotoju siekiantis būti V. N. yra kaltinamosios sutuoktinis. V. N. yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba. Darbovietė AB „(duomenys neskelbtini)“ jį charakterizuoja teigiamai, kaip pareigingą, atsakingą, atkaklų, darbštų, mėgiamą kolektyvo ir gerbiamą aukštesnes pareigas užimančių kolegų (2 t., b. l. 91). V. N. paaiškino, kad daug laiko jis praleidžia kartu su žmona, kartu važinėja. Tiki, kad jis darys žmonai teigiamą įtaką. Jokių neigiamai V. N. charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta, todėl teismas daro išvadą, kad V. N. gali daryti I. N. teigiamą įtaką ir yra laikytinas vertas teismo pasitikėjimo.
Atsižvelgiant į tai, kad I. N. padarė neatsargų nusikaltimą, yra neteista, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustačius visas BK 40 straipsnyje nustatytas sąlygas, ji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu, laidavimo terminą nustatant vienerių metų laikotarpiui su 1000,00 Eur užstatu, o jos atžvilgiu iškelta baudžiamoji byla nutrauktina.
Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonė, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje, konkrečiai šiuo atveju pirmame punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Tačiau vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Iš teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose matyti, kad BK 68 straipsnio numatyta baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas nuolat pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-644/2012, 2K-252-677/2015).
Atsižvelgiant į I. N. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tai, kad ji nusikalto pirmą kartą, kaltę visiškai pripažino, dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo nuoširdžiai gailėjosi, įvykio metu buvo blaivi, nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nėra bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Duomenų, kad šį kartą kaltinamoji būtų vairavusi itin šiurkščiai pažeisdama Kelių eismo taisykles (viršijusi saugų greitį, vairavusi chuliganiškai ar kt.) nenustatyta. Kaltinamoji turi daugiau nei penkiolikos metų vairuotojo stažą, tačiau nei karto nėra sukėlusi eismo įvykio, nėra bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taigi šis padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl kurio kilo eismo įvykis, buvo atsitiktinio pobūdžio, kaltinamajai nebūdingas elgesys, įvykęs dėl jos neapdairumo. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad I. N. baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones – netaikoma.
Dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio
Nukentėjusysis Ž. P., atstovaujamas advokato padėjėjo Lauryno Vainoro, baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priteisti 1376,36 Eur turtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 2-37; 3 t., b. l. 35-40).
BPK 109 straipsnis nurodo, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.
Draudikas prievoliniuose transporto priemonės valdytojo padarytos žalos atlyginimo santykiuose yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą neviršijant TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų ribų padengti nukentėjusio trečiojo asmens patirtus nuostolius, o transporto priemonės valdytojas – papildomas, taigi TPVCAPDĮ tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-525/2013, 3K-3-247-701/2015). Taigi, kaip minėta, žalą padaręs asmuo (draudėjas) prieš nukentėjusį trečiąjį asmenį atsako tik papildomai kartu su pagrindiniu skolininku (draudiku), jeigu draudimo išmoka nepadengia visos žalos.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Ž. P. civiliniu ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš civilinio atsakovo likusią neatlygintą eismo įvykio metu sugadinto motociklo „Kawasaki“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), turtinę žalą - 1376,36 Eur, nes civilinio ieškovo nuomone, jam turėjo būti atlyginta visa eksperto pagal vertinimo ataskaitą nustatyta motociklo remonto vertė – 2590,00 Eur. Kaip pažymėta civilinio atsakovo atsakyme į paklausimą apie žalos atlyginimą nukentėjusiajam Ž. P. yra paskaičiuota ir išmokėta 1500,00 Eur išmoka neturtinei žalai dėl sveikatos sutrikdymo atlyginti, 12,99 Eur išmoka turtinei žalai atlyginti bei už transporto priemonės sugadinimą paskaičiuota ir išmokėta 1213,64 Eur draudimo išmokos suma. Vadinasi, nagrinėjamu atveju, nukentėjusiajam Ž. P. turtinės žalos draudikas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsisakė atlyginti ne dėl to, kad jos reikalaujamos atlyginti turtinės žalos dydis viršijo TPVCAPDĮ 11 str. 1 d. 4 p. nurodytos draudimo sumos ribas, o dėl to, kad buvo padaryta išvada, jog vertinimo ataskaitą parengęs ekspertas nustatęs motociklo remonto kaštus, nenustatė, kurie apgadinimai pasireiškė deklaruojamo įvykio metu, o patirtos išlaidos nėra pagrįstos įrodymais, patvirtinančiais šių išlaidų sąsajas su draudiminiu įvykiu. Tačiau ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ transporto žalų administravimo grupės jaunesnioji ekspertė 2019 m. spalio 2 d. atsakydama į nukentėjusiojo pretenziją nurodė, kad nukentėjusiajam pateikus papildomą informaciją (papildomai apžiūrai pateikus išardytą motociklo rėmą, kad būtų galima užfiksuoti jo defektus) sprendimas gali būti peržiūrėtas (2 t., b. l. 9). Duomenų byloje, kad nukentėjusysis papildomai apžiūrai ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pateikė išardytą motociklo rėmą nėra. Taigi, šiuo atveju kyla ginčas tarp draudiko ir nukentėjusio asmens dėl draudiko išmokėtos išmokos paskaičiavimo pagrįstumo ir dydžio. Tuo labiau, kad pati civilinė ieškovė draudiko atsisakytą mokėti turtinės žalos dalį – 1376,36 Eur - prašo priteisti būtent iš draudiko - civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. TPVCAPDĮ 19 str. 14 d. nurodo, kad ginčai tarp draudiko ir nukentėjusio trečiojo asmens dėl išmokos mokėjimo sprendžiami teismo tvarka. Atsižvelgiant į šią nuostatą, nukentėjusysis nesutikdamas su draudiko sprendimu dėl draudžiamojo įvykio metu patirtos turtinės žalos atlyginimo, turėtų jį skųsti civilinio proceso tvarka teismui, o ne reikalauti atsisakytą mokėti turtinės žalos dalį priteisti iš civilinio atsakovo baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Kadangi civilinis ieškinys dalyje dėl 1376,36 Eur turtinės žalos atlyginimo jau yra išspręstas civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ sprendimu, o jo ginčijimas nėra baudžiamosios bylos dalykas, šioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.
Dėl proceso išlaidų
Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Advokato darbo apmokėjimas prie proceso išlaidų nepriskirtinas (BPK 103 straipsnis). Šios išlaidos išieškotinos ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Byloje nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo metu ir teisme atstovavo advokato padėjėjas Laurynas Vainoras (1 t., b. l. 86). Nukentėjusiojo atstovas advokato padėjėjas Laurynas Vainoras pateikė pinigų priėmimo kvitą (3 t., b. l. 44), iš kurio matyti, kad nukentėjusysis Ž. P. sumokėjo 750,00 eurų atstovavimo išlaidų, kurias sudaro atstovavimas, dokumentų parengimas ir surašymas, konsultacijų teikimas ir kurias prašo priteisti iš kaltinamosios (3 t., b. l. 43). Kaltinamoji I. N. neginčija šių išlaidų dydžio ir neprieštarauja jų priteisimui.
Baudžiamasis procesas ir kiti įstatymai nereglamentuoja išlaidų, nukentėjusiojo patirtų advokato teisinei pagalbai baudžiamoje byloje apmokėti dydžio. Sprendžiant klausimą dėl prašomų priteisti proceso išlaidų – apmokėjimo už advokato paslaugas išlaidų, išeities pagrindu laikytinos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintos „Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklės“, kuriose numatytas advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, mokamo užmokesčio dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2010 m. gegužės 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306/2010). Įvertinus bylos sudėtingumą ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę, atstovaujamo asmens ir advokato veiksmų kiekį bei mastą, minėtose Taisyklėse nustatytus orientacinius dydžius, tai, kad kaltinamoji neginčijo šių išlaidų dydžio, jų pagrįstumo, darytina išvada, kad nukentėjusiojo už advokato teisinę pagalbą patirtos išlaidos atitinka protingumo, teisingumo kriterijų, todėl jos priteistinos iš kaltinamosios I. N..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
I. N. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu ir jos atžvilgiu iškeltą baudžiamąją bylą nutraukti. I. N. laiduotoju paskirti jos vyrą V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą su 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio užstatu.
Laiduotojas V. N. privalo sumokėti 1000,00 Eur dydžio užstatą per 14 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Plungės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą.
Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą, nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
Išaiškinti laiduotojui V. N., kad jis, kaip I. N. laiduotojas, turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl I. N. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti I. N., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Civilinio ieškovo Ž. P. civilinį ieškinį dėl 1376,36 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo, atmesti.
Priteisti iš I. N. 750,00 EUR (septynis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) nukentėjusiajam Ž. P. patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose.